- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-22
- Bylos Nr.
- 1A-105-531/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02271-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Valdas Petras Meidus, Jolanta Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- M. Š.
- Civilinis ieškovas
- M. Š.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo N. A., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos J. A. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, N. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo M. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš N. A. priteista 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. N. A. 2023 m. sausio 17 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto su M. Š. metu, tyčia ne mažiau kaip septynis kartus, rankomis ir kojomis spyrė, M. Š. į kairę ranką, į kairę koją ir nugarą, po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus, M. Š. įbėgus į restorano „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), vieną kartą kaire koja spyrė ir ne mažiau kaip šešis kartus nukentėjusiajam rankomis sudavė į įvairias kūno vietas, padarydamas M. Š. poodinę kraujosruvą kairiame žaste, odos nubrozdinimą dešinės plaštakos III-ame piršte, taip nežymiai sutrikdė M. Š. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. M. Š. pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu. Prašo patraukti N. A. atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes kaltė įrodyta. Priteisti jam 12000 Eur, įpareigojant kaltinamąjį dirbti tolimųjų reisų vairuotoju ir grąžinti A. V. knygą su autografu.
3. Teismo posėdyje nukentėjusysis nurodė, jog knyga jam buvo grąžinta, visus kitus apeliacinio skundo reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. N. A., jo gynėjas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Dėl N. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
6. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog N. A. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, tačiau, kaip galima suprasti iš nukentėjusiojo M. Š. apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atleisti N. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir prašo jį nuteisti, priimant apkaltinamąjį nuosprendį bei priteisti visą reikalautą neturtinę žalą.
7. BK 40 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atleisti N. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį mamos J. A. atsakomybėn.
9. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad N. A. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis nusikalto pirmą kartą, veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, yra dirbantis, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas. N. A. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi. Apklausiamas apylinkės teisme teigė, kad patyrė gerą gyvenimo pamoką ir pažadėjo ateityje taip nebesielgti. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. N. A. sutiko, kad savo veiksmais sukėlė M. Š. neturtinę žalą ir įsipareigojo atlyginti tokią, kokią priteis teismas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, yra pagrindas manyti, kad ateityje N. A. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos BK 40 straipsnio taikymui.
10. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo abejoti J. A. tinkamumu būti N. A. laiduotoja. Ji yra neteista, neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Įvertinus J. A. apylinkės teisme posėdžio metu duotus parodymus matyti, kad ją ir jos sūnų – N. A. sieja glaudus ryšys, jų santykiai artimi, jie gerai sutaria, kasdien kalbasi telefonu ar susirašinėja, sūnus jai pasisako svarbius dalykus, atsižvelgia į jos nuomonę. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad J. A. yra tinkama ir patikima laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką savo sūnui, jį stebėti ir kontroliuoti.
Dėl N. A. taikytos baudžiamojo poveikio priemonės
11. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas N. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nusprendė jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šios baudžiamojo poveikio priemonės jam skyrimu, ji yra proporcinga ir adekvati N. A. padarytam nusikaltimui bei, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, būtina nubaudimo tikslams pasiekti bei teisės pažeidimų prevencijai užtikrinti.
12. Teisėjų kolegija atmeta M. Š. apeliacinio skundo prašymą skirti N. A. įpareigojimą dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, kadangi tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo BK 67 straipsnis nenumato.
Dėl neturtinės žalos
13. Iš byloje esančio M. Š. civilinio ieškinio matyti, kad jis patirtą žalą įvertino 12000 Eur dydžio suma ir prašė ją priteisti. Pirmosios instancijos teismas šį jo civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jam 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniu skundu M. Š. su tokia teismo išvada nesutinka ir prašo priteisti visą jo ieškinyje nurodytą 12000 Eur sumą.
14. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. A. tyčia ne mažiau kaip septynis kartus, rankomis ir kojomis spyrė, M. Š. į kairę ranką, į kairę koją ir nugarą, vieną kartą kaire koja spyrė ir ne mažiau kaip šešis kartus nukentėjusiajam rankomis sudavė į įvairias kūno vietas, padarydamas M. Š. kaltinime nurodytus sužalojimus. Neabejotina, jog dėl šių N. A. veiksmų M. Š. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas šias aplinkybes, M. Š. patirtus išgyvenimus bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog 400 Eur suma yra pakankama kompensacija M. Š. patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams atlyginti ir ją priteisė iš N. A.. Todėl šioje dalyje keisti skundžiamą nuosprendį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nukentėjusiojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.