Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-104-767/2024

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-04-23
Bylos Nr.: e2-104-767/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-01292-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Valiuškienė
Ieškovas: G. P.
Atsakovas: T. J.
Trečiasis asmuo: M. P., N. P.
Advokatai: Dalius Vaičiulis, Henrikas Oseckis

Civilinė byla Nr. e2-104-1051/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01292-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos : (S) 2.6.1.1.; 3.2.3.1.; 2.1.7.4.; 3.1.7.6.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,dalyvaujant ieškovui G. P., jo atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui,atsakovui T. J., jo atstovui advokatui Henrikui Oseckiui,

trečiajam asmeniui M. P., jo ir trečiojo asmens N. P. atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovui T. J., tretiesiems asmenims N. P., M. P. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas G. P. ieškiniu prašo: 1) priteisti iš atsakovo T. J. ieškovo G. P. naudai - 4432,11 Eur; 2) priteisti procesines 5 proc. palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos nuo 4432,11 Eur sumos; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo visas patirtas proceso išlaidas. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas reikalavimą sumažino ir prašo priteisti iš atsakovo T. J. ieškovo G. P. naudai - 4377,11 Eur; priteisti procesines 5 proc. palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos nuo 4377,11 Eur sumos; priteisti ieškovui iš atsakovo visas patirtas proceso išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog G. P. atsakovui T. J. atliekant daugkartinius mokėjimų pavedimus pervedė 4377,11 Eur, kurie buvo skirti automobilio Mercedes-Benz c204, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontui, dalims ir telefono Apple 11 ekrano nupirkimui. Tačiau per ilgą laikotarpį atsakovas ne tik transporto priemonės tinkamai nesutvarkė, telefono ekrano nenupirko, tačiau ir iki šios dienos nėra grąžinęs ieškovui jo mokėtų pinigų. Taip pat nurodė, kad kelis pavedimus į atsakovo sąskaitą yra atlikusi ir jo mama N. P., tačiau jis jai atsakovui pervestas pinigų sumas grąžino grynais, todėl iš atsakovo reikalauja ir šių sumų.

3. Ieškinyje nurodė, kad transporto priemonė, kuria naudojosi ieškovas ir kuri yra registruota ieškovo tėvo M. P. vardu, buvo apgadinta 2021 m. kovo 8 d. eismo įvykio metu, kuomet ją suremontuoti pats pasisiūlė atsakovas. Kadangi apgadinimai nebuvo dideli, ieškovas sutiko ir patikėjo transporto priemonę atsakovui. Atsakovas reguliariai prašė už įvairius darbus ir autodalis, mobiliojo telefono Apple 11 ekraną, ieškovą jam pervesti lėšas, tokiu būdu pavedimais buvo atlikta 4377,11 Eur. 2022 m. liepos mėn. ieškovas transporto priemonę atsiėmė iš atsakovo, tačiau ji ne tik nebuvo sutvarkyta ar kaip nors pagerinta jos būklė tapo blogesnė nei buvusi iki perdavimo.

4. Ieškovas nurodė, kad atsakovas ieškovui nepateikė jokių atliktų darbų ataskaitos, darbų suderinimo, dalių pirkimo kvitų ir patvirtinimo, kad jos būtų įdėtos ar naudotos transporto priemonėje, todėl laikytina, kad jis lėšas iš ieškovo gavo formaliai ir nepagrįstai, todėl privalo grąžinti.

5. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo nustatyta atsakovo nusikalstamų veiksmų, tačiau net ir tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas nesielgė tinkamai ir sąžiningai, pastoviai klaidindamas ieškovą apie atliekamus darbus su transporto priemone, tokiu būdu neturėjo teisės priimti pinigų už veiklą, kurios neatliko, o gautas lėšas ir jam perduotus daiktus turėjo savo iniciatyva grąžinti. Be to, ieškovas jokių prievolių nepažeidė, todėl atsakovas laikytinas išimtinai atsakingu už nepagrįstą lėšų gavimą, kurių nuosekliai nuolatos reikalavo iš ieškovo ir priiminėjo be pagrindo – už darbus, kurie nebuvo vykdomi. Vien šių aplinkybių visuma, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas pažeidė tiek bendrus civilinės teisės principus – teisingumo ir sąžiningumo, tiek ir prievolių teisės jas vykdyti tinkamai ir laiku. Ieškovas tokį atsakovo elgesį vertina tik kaip piktnaudžiavimą ir siekį nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaitą, nes pastoviai buvo reikalaujama lėšų, už darbus, kurie nebuvo atliekami ar jei ir mėginti atlikti, atlikti nekokybiškai ir netinkamai.

Atsiliepimas

6. Atsakovas T. J. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad jį ir ieškovą siejo artimi draugiški santykiai, daug laiko praleisdavo kartu, o ieškovui praradus teisę vairuoti, dažnai tekdavo jį vienur ar kitur pavežti. Atsakovas su ieškovu nesudarė jokios paslaugų atlikimo sutarties, taip pat ir žodinės, atsakovas tiesiog įsipareigojo ieškovo prašymu jam padėti suremontuoti automobilį. Atsakovas nurodė, kad nėra ūkio subjektas, neužsiima automobilių remonto veikla, neturi specialiųjų žinių ar išsilavinimo, todėl ieškovas be pagrindo reikalauja darbų suderinimo aktų, kvitų, ataskaitų ir kitų dokumentų, kurie būdingi tokia veikla užsiimantiems asmenims. Tokiu būdu pats ieškovas elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai patikėdamas automobilio remontą asmeniui, kuris negali to kokybiškai padaryti, kuris neturi specialiųjų žinių ir įgūdžių paslaugai suteikti.

7. Atsakovas taip pat nurodė, kad neretai už tam tikras paslaugas (pvz. vakarieniaudavo kartu) apmokėdavo atsakovas, o ieškovas atsakovui skolą grąžindavo darydamas pavedimą. Tai akivaizdžiai byloja ieškovo sąskaitų išrašai, kuriuose matyti, jog mokėjimo paskirtis „skola“, kas akivaizdžiai patvirtina, jog ne atsakovas, tačiau ieškovas atsakovui buvo skolingas ir gražindavo už atsakovo ar ieškovo ir atsakovo abiejų gautą paslaugą ar prekę. Tuo tarpu ieškovas šias sumas įtraukė kaip atsakovo skolą ieškovui. Ieškovas neįrodė, jog šie pinigai buvo skirti būtent automobilio remontui, o ne grąžinta skola atsakovui, kaip ir nurodyta sąskaitos išraše.

8. Atsakovas nurodė, kad ieškovo teiginys, jog atsiėmė automobilį dar blogesnės būklės nei iki perdavimo, niekuo nepagrįstas. Teigdamas, jog automobilio remontas atliktas nekokybiškai, ieškovas pats pripažįsta faktą, jog jis buvo remontuojamas. Tai, jog automobilio remonto kokybė neatitiko ieškovo lūkesčių, nereiškia, jog atsakovas jo neremontavo, nekeitė detalių ir kt., ieškovas nepateikė jokių įrodymų (ekspertizės aktų, specialistų išvadų ir kt.) dėl atliktų darbų kokybės.

9. Trečiasis asmuo N. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog

trečiasis asmuo ieškovo prašymu 2021 m. birželio 16 d. pervedė atsakovo tėvui (V. J.) 80 Eur už automobilio groteles. Laikotarpiu nuo 2021-06-23 iki 2021-07-23 atsakovui pervedė 595 Eur už įvairias mašinos detales, o 2021 m. liepos 10 d. - 60 Eur už spyneles, apatines groteles, apsaugą po buferiu. Visi mokėjimai buvo atlikti ieškovo prašymu ar suderinus su juo. Ieškovas šiuos pinigus trečiajam asmeniui yra grąžinęs, todėl jokio intereso byloje dėl lėšų atgavimo trečiasis asmuo neturi ir patvirtina, kad visi ieškovo reikalavimai bei nurodomos sumos yra atliktos iš jos sąskaitos ieškovo naudai bei ieškovui su ja atsiskaičius.

10. Trečiasis asmuo N. P. taip pat nurodė, kad 2021 m. liepos 14 d. pervesta 80 Eur, nes ieškovas G. P. buvo palikęs mašiną remontui, o atsakovas paprašė pinigų į sąskaitą. 2021 m. liepos 23 d. pervesta 100 Eur automobilio ratlankiams. Kitos sumos taip pat pervestos mašinos remontui, t. y. 2021 m. birželio 23 d. – 150 Eur, 2021 m. birželio 27 d. – 70 Eur, 2021 m. liepos 1 d. – 75 Eur, 2021 m. liepos 6 d. – 60 Eur. Viso nuo 2021-06-16 iki 2021-07-23 atsakovui T. J. ir atsakovo tėvui V. J. už automobilio detales ar remontą buvo pravesta 675 Eur. N. P. pažymėjo, kad mokėjimai buvo atliekami gavus atsakovo arba ieškovo prašymus pervesti nurodytas sumas, kadangi sūnus tuo metu neturėjo savo banko sąskaitoje pinigų. Šie pinigai trečiajam asmeniui buvo grąžinti grynais. Trečiasis asmuo taip pat patvirtino, kad 2022 m. liepos mėn. 22 d. transporto priemonę atsiėmė su ieškovu kartu iš atsakovo nurodytos vietos, t. y. autoserviso ir matė, kad ji ne tik nebuvo sutvarkyta ar kaip nors pagerinta, jos būklė tapo blogesnė nei buvusi iki perdavimo atsakovui, akivaizdžiai trūksta automobilio priekinių dalių – grotelių, kapotas itin prastos būklės ir pan. Be to, N. P. nurodė, kad ji dalyvavo tuo metu, kai atsakovas prašė ieškovo, kad jam būtų duota naudotis automobiliu, o jis padės jį sutvarkyti ir parduoti, kadangi nurodė, kad neturi savo automobilio. Be to, atsakovas pasisiūlė ieškovo telefono Apple 11 ekrano nupirkimą. Nurodė, kad atsakovas buvo apgautas, kreipėsi į policiją, tačiau negavo atsakymo.

11. Trečiasis asmuo M. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame patvirtino, kad jam nuosavybės teise priklausantį automobilį - Mercedes Benz c204, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdo ir naudoja sūnus ieškovas G. P.. Su trečiojo asmens M. P. žinia ir dalyvavimu ieškovas perdavė automobilį atsakovui, kadangi atsakovas prašė, kad jam būtų duota naudotis automobiliu, o jis padės jį sutvarkyti ir parduoti, kadangi nurodė, kad neturėjo tuo metu savo automobilio. Ieškovas G. P. sutiko ir davė jam automobilį.

12. Be to, trečiasis asmuo nurodė, kad 2022 m. liepos 22 d. transporto priemonę atsiėmė kartu iš atsakovo nurodytos vietos, t. y. autoserviso, kuriame pamatė, kad ji ne tik nebuvo sutvarkyta ar kaip nors pagerinta jos būklė tapo blogesnė nei buvusi iki perdavimo atsakovui. Trūksta automobilio priekinių dalių - grotelių, kapotas itin prastos būklės ir pan.

13. Trečiasis asmuo M. P. nurodė, kad T. J. pasisiūlė jo sūnui telefono Apple 11 ekrano nupirkimą. Vėliau nurodė, kad jis buvo apgautas, kreipėsi į policiją, tačiau negavo atsakymo. Taip pat atsakovas jam minėjo, kad ekraną pakartotinai užsakė iš savo pinigų, kurių ir taip jam trūksta, po to trečiasis asmuo iš sužinojo, kad į policiją iš viso nebuvo kreiptasi.

14. Trečiojo asmens M. P. atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad jam žinoma, kad jo sūnus ir sutuoktinė (sūnaus prašymu) pervesdavo atsakovui pinigus už darbus ar automobilio dalis, kurių atsiimant mašiną nebuvo (automobilio dalių išvardytų ieškinyje), taip pat vizuali mašinos būklė paneigia, kad buvo atlikti darbai, kuriuos ieškinyje nurodo ieškovas, už kuriuos buvo pervesti jo pinigai. Po automobilio perdavimo periodiškai domėjosi atsakovo, kaip tvarkomas automobilis, kokia stadija, buvo nurodoma, kad darbai vyksta - perkamos detalės, laukiama eilės pas meistrus. Informuojama, kad liko sutvarkyti tik smulkmenos, visi darbai yra ar tuoj bus padaryti. Prieš vykstant pasiimti automobilio iš meistro 2021-07-21 - 2021-07-22 atsakovas nurodė, kad visi darbai yra padaryti, mašina sutvarkyta, tik reikia sumokėti už važiuoklės remontą, tačiau 2021-07-22 nuvykus pas meistrą pasirodė, kad buvo vykdomi kapoto ir sparno dažymo ir sumontavimo darbai (atliktus darbus nurodė meistras), kas anot atsakovo ankstesnių teiginių, jau buvo seniai padaryta ir sutvarkyta. Ieškovas už šiuos darbus jau buvo sumokėjęs ne kartą anksčiau, tačiau 2021-07-22 vėl sumokėjo meistrui. Trečiasis asmuo nurodė, kad kai ieškovas susitiko su atsakovu, atsakovas pripažino neatlikęs darbų ir neįdėjęs dalių už kuriuos buvo jam pervesti pinigai. Tuo metu tarp jų buvo susitarta, kad atsakovas grąžins per kelias dienas ir atveš trūkstamas dalis, tačiau jos iki šiol nėra atvežtos, kaip ir ieškovui negrąžinti pinigai.

Šalies argumentai

15. Ieškovas G. P. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog atsakovo veiksmų visuma liudija, kad jis veikė nesąžiningai, o elgiantis rūpestingai, privalėjo pasirūpinti įrodymais, apie įgytas dalis ieškovo naudai, jų panaudojimą, patirtas išlaidas ir pan. Ieškovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose taip pat pateikė atliktų mokėjimo pavedimų detalizaciją.

Atsiliepimas

16. Atsakovas T. J. taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose jis detalizavo iš ieškovo gautus mokėjimus ir nurodė minėtų mokėjimų panaudojimo aplinkybes.

17. Teismo posėdžio metu ieškovas G. P. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad jo automobiliui buvo apgadintas priekis per autoįvykį 2021 m. kovo mėn. Atsakovas pasiūlė padėti suremontuoti automobilį, ieškovas sutiko, sutarties rašytinės nepasirašė. Automobilį atsakovui perdavė 2021 m. vasarą, automobilio priėmimo - perdavimo akto taip pat nepasirašė. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas nesiverčia automobilių verslu, atsakovas jam minėjo, kad nuveš pas meistrus tvarkyti automobilį. Ieškovas taip pat nurodė, kad būdavo, jog kartu su ieškovu važiuodavo su tvarkomu automobiliu. Be to, ieškovas pažymėjo, kad atsakovas buvo sukėlęs eismo įvykį. Ieškovas nurodė, kad atsakovas dalį darbų atliko - sutvarkė saloną, galines lempas, priekines lempas, už šiuos darbus piniginių lėšų neprašo grąžinti.

18. Teismo posėdžio metu ieškovo G. P. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis prašė ieškinį patenkinti ir nurodė, kad atsakovas nepagrįstai įgijo pinigines lėšas, kurias privalo grąžinti ieškovui.

Šalies argumentai

19. Atsakovas T. J. nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas G. P. automobilį matė kiekvieną dieną, be to, pats ieškovas atsakovo prašė jį vežioti automobiliu. Pažymėjo, kad atsakovui buvo perduotas automobilis, nes ieškovas prarado teisę vairuoti. Taip pat nurodė, kad automobilį vežė ir pas meistrus, ir pats remontavo. Nurodė, kad su ieškovu tarėsi remontuoti automobilį, perkant išorės detales, kad automobilis atrodytų naujesnių metų laidos, taip ketindami daugiau uždirbti automobilį pardavus. Nurodė, kad ieškovas jam žadėjo tam tikrą procentą pardavus automobilį.

Atsiliepimas

20. Teismo posėdžio metu atsakovo T. J. atstovas advokatas Henrikas Oseckis ieškinį prašė atmesti ir nurodė, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovui atsiėmus automobilį jo būklė buvo pabloginta nuo to momento, kai ji buvo perduota atsakovui.

21. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo ieškovo pusėje M. P. prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad jo automobilis yra registruotas jo vardu, tačiau jis buvo nupirktas sūnui, valdytojas yra jo sūnus. Nurodė, kad prireikus automobilį remontuoti, atsakovas pasisiūlė nuvežti jį pas meistrus. Atsiimant automobilį vizualiai trūko dviejų grotelių, priešrūkinių lempų, kapotas nenudažytas, meistras pasakė, kad detalių būklė labai prastos būklės. Pažymėjo, kad atsakovui perdavus automobilį, T. J. turėjo du autoįvykius – vieną draudiminį, už kurį tračiajam asmeniui iš draudimo bendrovės buvo pervesta draudimo išmoka, o kitas įvykis buvo nedraudiminis, pats T. J. su automobiliu kažkur įvažiavo. Taip pat nurodė, kad žinojo, jog tiek jo sūnus, tiek atsakovas, sutvarkę automobilį ketino jį parduoti ir kažkiek užsidirbti.

22. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo ieškovo pusėje N. P. prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad T. J. ir dalį jo tėvui pervedė iš viso 675 Eur sumą, o jos sūnus ieškovas G. P. su ja atsiskaitė grynais pinigais, todėl atskiro reikalavimo atsakovui nereiškia, jos pervestas sumas jai yra grąžinęs sūnus G. P..

23. Byloje apklaustas liudytojas V. J. nurodė, kad automobilis atsirado pas juos, sūnus T. J. važinėdavo su juo vienas ir kartu su G. P.. Taip pat nurodė, kad automobilis buvo labai blogos būklės, po įvykusios avarijos, paaiškino, kad draugas paprašė suremontuoti mašiną. Liudytojas paliudijo, kad jam teko matyti, kad buvo keičiamas kapotas, buferis. Tuo metu T. J. nuolatinio darbo neturėjo, būdavo atvejų, kai jis ir jo prašydavo pinigų, prašydavo prisidėti prie automobilio remonto.

Ieškinys patenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

24. Byloje nustatyta, kad 2021 m. kovo 8 d. įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Mercedes-Benz c204, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis, transporto priemonė), kuri nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui M. P., o faktinis automobilio valdytojas yra ieškovas G. P.. Ieškovas su atsakovu susitarė, jog transporto priemonę perduos atsakovui, kuris pasirūpins ir šios transporto priemonės remontu. Ieškovas su atsakovu taip pat susitarė, kad atsakovas T. J. pasirūpins telefono Apple 11 ekrano nupirkimu. Ieškovas G. P. nuo automobilio perdavimo iki automobilio atsiėmimo – laikotarpiu nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2022 m. liepos mėn. pervedė 4377,11 Eur pinigų sumą tiek iš savo sąskaitos, tiek iš savo motinos – trečiojo asmens N. P. sąskaitos (t. 1., b. l. 29-30, 31). Ieškovas G. P. atsakovui neatlikus sutartu darbų, kreipėsi į Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmąjį veiklos skyrių dėl 3373,69 Eur pinigų sumos išviliojimo ir pasisavinimo, tačiau buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustačius aplinkybes ir pagrindą, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (t. 1, b. l. 8 – 18). 2021 m. lapkričio 14 d. atsakovui perdavus transporto priemonę, įvyko draudiminis įvykis, 2021 m. gruodžio 16 d. apskaičiuota draudimo išmoka, kuri sudaro 1103,58 Eur (t. 2, b. l. 191). Byloje pateikta 2024 m. kovo 21 d. UAB „Departus“ sudaryta transporto priemonės sąmata, kuri sudaro 2821,77 Eur (t. 2, b. l. 192-194), taip pat pateikta UAB „Autožentai“ automobilio remonto darbų paraiška, kurioje nurodyta, kad transporto priemonei reikalinga keisti svirtį ir galinį traversą (t. 2 , b. l. 198).

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo.

25. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo perduotų sumų atsakovui priteisimo. Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad ieškovas su atsakovu tarėsi dėl transporto priemonės nuvežimo pas meistrus ir dėl atsakovo pasiūlytų remonto paslaugų bei telefono Apple 11 ekrano nupirkimo. Be to, ieškovas perdavė transporto priemonę naudotis atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kvalifikuotinas tarp šalių susiklostęs teisinis santykis.

26. Nagrinėjamu atveju nesant įrodymų ir bylos nagrinėjimo metu šalims patvirtinus, kad tarp šalių rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, matyti, kad tarp šalių teisiniai santykiai susiklostė žodinio susitarimo pagrindu. Pažymėtina, kad tam, jog būtų įrodyta, kad sandoris buvo sudarytas, ne visais atvejais byloje turi būti pateikta rašytinė sutartis. Įstatymai įtvirtina galimybę sudaryti sutartis konkliudentiniais veiksmais ar žodžiu, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms sandorio formą nustatančioms teisės normoms, o paprasta rašytine forma turi būti sudaromi tik Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) ir kituose įstatymuose nurodyti sandoriai (CK 1.71–1.73 straipsniai).

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Teismas, įgyvendindamas šią savo pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

29. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė keli teisiniai santykiai: 1) visų pirma, byloje nėra ginčo, kad šalys susitarė, jog ieškovas perduos pinigus už telefono Apple 11 ekrano stikliuko įsigijimą, o atsakovas ieškovui minėtą prekę nupirks ir perduos; 2) visų antra, byloje nėra ginčo, kad ieškovas su atsakovu susitarė dėl transporto priemonės nugabenimo remontui pas automobilio meistrus; 3) visų trečia, byloje nenuginčyta ir tai, kad ieškovas su atsakovu tarėsi, jog atsakovas pats savo darbu tvarkys transporto priemonę; 4) visų ketvirta, ieškovas perdavė naudotis automobiliu atsakovui.

Dėl teisinių santykių, susiklosčiusių dėl telefono Apple 11 ekrano pirkimo.

30. Ieškovas formuodamas ieškinio reikalavimą nurodė bendrą 4377,11 Eur sumą, kurią sudaro tiek atsakovui už automobilio remontą atlikti pavedimai, tiek nurodoma pervesta suma už telefono Apple 11 ekraną. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas pasisiūlė nupirkti ieškovui telefono Apple 11 ekraną, atsakovui buvo pervesta 123 Eur suma, tačiau ekranas nebuvo nupirktas, o atsakovui perduoti pinigai negrąžinti.

31. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovas patvirtino aplinkybes apie minėtos sumos pervedimą atsakovui, o atsakovas minėtų faktų neginčijo ir nurodė, kad su ieškovu susitarė, kad ieškovas perves pinigų sumą, skirtą telefono ekranui nupirkti, o atsakovas tokį ekraną nupirks ir perduos atsakovui. Atsakovas neneigė, kad gavo 133 Eur sumą, tačiau nenupirko nei telefono ekrano, nei grąžino pinigus ieškovui.

32. CK 6.756 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. CK 6.758 straipsnio 1 dalis nustato, kad pavedimo sutartis gali būti atlygintinė arba neatlygintinė.

33. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo iš esmės susiklostė tokio pobūdžio susitarimas, kai asmuo kito asmens naudai perka tam tikras prekes kasdieniniame gyvenime. Atsižvelgiant į susitarimo dalyką, pavedimo tikslas ir rezultatas yra akivaizdūs – prekės įgijimas (telefono ekranas), pavesti veiksmai ir prekes įsigyjančio asmens funkcijos taip pat yra akivaizdžios – perduoti pinigus ir įgyti prekę. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė mokėjimo nurodymo, kuris patvirtintų konkretų atliktą pavedimą už telefono ekraną, tačiau, kaip minėta, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas pervedė atsakovui 123 Eur sumą už telefono Apple 11 ekraną, o atsakovas šiuos pinigus gavo, tačiau prekės atsakovui neperdavė.

Dėl susiklosčiusių mišraus pobūdžio teisinių santykių kvalifikavimo susijusių su automobilio remontu ir naudojimu.

34. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovo transporto priemonė buvo apgadinta 2021 m. kovo 8 d. įvykio metu. Sugadintą transporto priemonę suremontuoti pasisiūlė atsakovas. Kadangi apgadinimai nebuvo dideli, ieškovas sutiko ir patikėjo transporto priemonę atsakovui – atsakovas ja galėjo ir naudotis, ir pasirūpinti automobilio remontu. Kad byloje būtų nustatytas bylos šalis siejęs teisinis santykis, turi būti įvertinta rangos, pavedimo ir panaudos sutarčių samprata, sąlygos, kartu atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus dėl šalių atliktų veiksmų, nustatant jų prisiimtų įsipareigojimų apimtį. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Nagrinėjamu atveju remiantis byloje esančiais rašytiniais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas su atsakovu susitarė dėl automobilio nugabenimo remontui pas meistrus bei nepaneigta aplinkybė, kad ieškovas su atsakovu tarėsi, jog pats atsakovas atliks tam tikrus darbus, be to, atsakovui 2022 m. birželio 1 d. buvo perduotas naudotis automobilis Mercedes-Benz c204, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, iš bylos aplinkybių nustatyta, kad tarp šalių susiklostė mišrūs teisiniai santykiai – 1) susitariant dėl automobilio nugabenimo remontui bei automobilio remonto tarp šalių susiklostė mišrūs pavedimo bei rangos teisiniams santykiams būdingų požymių turintys teisiniai santykiai; 2) ieškovui perduodant automobilį naudotis atsakovui tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai.

35. Taigi, pirmu atveju kvalifikuojant šalių teisinį santykį, pažymėtina, kad, kaip minėta, teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančios šalys nurodė, kad pirmiausia ieškovas su atsakovu susitarė, kad atsakovas automobilį Mercedez-Benz 204, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabens pas automobilio meistrus remontui. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančios šalys patvirtino, kad ieškovą ir atsakovą siejo draugiški santykiai, ieškovas pervesdavo pinigus atsakovui už automobilio remonto darbus, o atsakovas įsipareigojo automobilį nuvežti pas automobilių meistrus remontui ir jiems atsiskaityti. Tokie veiksmai gali būti vertinami, kaip pavedimo teisiniai santykiai (CK 6.756 straipsnis). Pagal CK 6.760 straipsnio 1 dalį įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Jeigu įgaliotinis šios pareigos nevykdo, jis privalo atlyginti įgaliotojui dėl to padarytus nuostolius bei grąžinti visa tai, kas yra jo nepagrįstas praturtėjimas, o jeigu jis neteisėtai naudojo daiktą ar pinigus, – atitinkamai sumokėti nuomos mokestį ar palūkanas.

36. Be to, kaip minėta, byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė mišraus pobūdžio teisiniai santykiai, kurie turi ir rangos teisiniams santykiams turinčių požymių. Tiek remiantis byloje esančių šalių paaiškinimais, tiek pateiktais rašytiniai įrodymais, o tarp jų ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atsakovas T. J. pasiūlė automobilį tvarkyti savo darbu ir jis automobilį tvarkė.

37. Bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos yra įtvirtintos CK XXXIII skyriaus I skirsnyje (CK 6.644–6.671 straipsniai). Šio skirsnio normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato atskiras rangos rūšis reglamentuojančios normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

38. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangovo ir užsakovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis). Rangos sutartį kvalifikuojantis požymis – sutarties dalykas – apibrėžtas CK 6.645 straipsnyje. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui.

39. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies užsakovo užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018). Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą. Svarbu pažymėti, kad atsakovas nurodė, kad jis nesiverčia automobilių remonto paslaugomis, t. y. nėra savo srities profesionalas ar verslininkas. Be to, ir kitos byloje dalyvaujančios šalys iš esmės neginčijo aplinkybių, kad atsakovas profesionaliu automobilių remontu neužsiėmė, tiesiog turėjo pomėgį automobiliams ir gebėdavo atlikti tam tikrus remonto darbus. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 25 dalyse pateiktos analogiškos vartotojo ir verslininko sąvokos. Nagrinėjamu atveju atsakovo versliškumą paneigia ir byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovas automobilio perdavimo remontui metu buvo draugai, jie tarpusavio pagalbos būdu sutarė dėl minėtų darbų, taigi, tai leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas būdamas draugu pasisiūlė atlikti tam tikrus automobilio remonto darbus, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti atsakovą verslininku ir šios srities specialistu, todėl atitinkamai tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai negali būti prilyginti vartojimo rangos teisiniams santykiams ir nagrinėjamu atveju yra taikomos bendrosios rangos sutarčiai taikytinos normos.

40. Antru atveju, nustatyta, kad ieškovas G. P. perdavė neatlygintinai naudotis automobilį atsakovui T. J., todėl šiuo atveju tarp šalių susiklostė ir panaudos teisiniai santykiai. CK 6.629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos sutartis yra realinis sandoris, ji laikytina sudaryta nuo panaudos sutarties dalyku esančio daikto perdavimo panaudos gavėjui momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-611/2018, 38 punktas). Svarbu pabrėžti, kad ieškovas su atsakovu sutarė, kad ieškovui perdavus automobilį, atsakovas neatlygintinai naudosis ieškovo tėvo automobiliu, kol kartu automobilis bus ir remontuojamas. Automobilio perdavimo metu automobilis buvo po autoįvykio, prastos techninės būklės, tačiau konkrečių buvusių defektų šalys neaprašė ir neįvardijo, pagal kuriuos būtų galima įvertinti automobilio būklę grąžinus automobilį.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo normų (ne)taikymo.

41. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad G. P. atsakovui T. J. atliekant daugkartinius mokėjimų pavedimus pervedė pinigų sumą automobilio Mercedes-Benz c204 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontui, dalims, o atsakovui netinkamai įvykdžius susitarimą, laikytinas išimtinai atsakingu už nepagrįstą lėšų gavimą, kurių nuosekliai nuolatos reikalavo iš ieškovo ir priiminėjo be pagrindo – už darbus, kurie nebuvo vykdomi. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaita, todėl nepagrįstai gautas lėšas privalo grąžinti, taigi, ieškovas rėmėsi nepagrįsto praturtėjimo institutu.

42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-196/2011).

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartyje Nr. 3K-3-90/2009 nurodė: „jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas“. Pažymėtina, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas ne bet kada, o tik tada, kai sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo. Taigi, sąlyga tokio instituto galima taikymui yra ne tai, kad asmuo realiai negavo savo turtinio reikalavimo patenkinimo iš savo skolininko, o tai, kad esama situacija yra tiek neaiški, kad jos neįmanoma teisiškai kvalifikuoti remiantis jau minėtomis sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normomis. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje situacija teisine prasme yra ganėtinai aiški: t. y. ieškovas su atsakovu susitarė dėl transporto priemonės nugabenimo remontui ir paties remonto atlikimo, automobilio perdavimo atsakovui bei telefono ekrano nupirkimo. Tokiu būdu tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė pavedimo (telefono ekrano pirkimo) bei mišrūs pavedimo/rangos teisiniams santykiams būdingų požymių turintys teisiniai santykiai bei panaudos teisiniai santykiai.

Žemesnės instancijos teismas

44. Teismas išanalizavęs aplinkybes dėl pinigų perdavimo fakto, ištyręs byloje esančius įrodymus, vertinant šalių atstovų paaiškinimus sprendžia, kad atsakovui pinigai buvo perduoti šalių susitarimo/žodinės sutarties pagrindu, t. y. kad atsakovas įsipareigojo nuvežti transporto priemonę remontui ir atlikti tam tikrus remonto darbus pats bei perdavus pinigus atsakovui jis įsipareigojo nupirkti telefono ekraną. Taigi, remdamasis bylos medžiagoje esančiais duomenimis teismas daro teisinę išvadą, jog atsakovo iš ieškovo gautos lėšos nebuvo be pagrindo įgytos, kadangi buvo gautos esant konkrečiam teisiniam santykiui. Be to, kaip jau buvo pažymėta, nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti turi būti nustatytos visos aukščiau nurodytos sąlygos, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikyti CK šeštos knygos XX skyriaus materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą, nėra teisinio pagrindo.

Dėl atsakovo įvykdytų įsipareigojimų apimties, gautų lėšų grąžinimo bei paties ieškovo veiksmų vertinimo.

45. Ieškovas ieškiniu kreipėsi dėl bendros 4377,11 Eur sumos priteisimo, tačiau atsakovui iš esmės ieškinį pripažinus dalyje dėl 123 Eur sumos gavimo, kuri buvo pervesta už telefono ekraną, toliau nagrinėtina dėl likusios sumos, kuri ieškinio duomenimis buvo skirta automobilio remontui, pervedimo ir pervestų piniginių lėšų panaudojimo tinkamumo.

46. Išanalizavus bylos medžiagą ir išklausius bylos šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, darytina išvada, kad besąlygiškai negalima pasitikėti nei vieno asmens paaiškinimais ar parodymais, nes byloje pagrindiniai įrodymai buvo teikiami šalių žodiniai paaiškinimai.

47. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas atsakovui automobilį perdavė 2021 m. birželio mėn., o atsiėmė 2022 m. liepos mėn. 22 d., t. y. praėjus daugiau nei metams laiko. Ieškinyje ieškovas konstatavo ir teismo posėdžio metu įrodinėjo, jog atsiėmus transporto priemonę iš atsakovo ji nebuvo sutvarkyta, jos būklė nebuvo pagerinta, priešingai, transporto priemonės būklė tapo blogesnė negu buvo iki automobilio perdavimo atsakovui, todėl pervestas pinigines lėšas atsakovas privalo grąžinti. Teismas, vertindamas ieškovo atliktus pavedimus, atsakovo atliktų darbų apimtį, kartu vertina ir ieškovo atliktus veiksmus, rūpestingumą bei apdairumą.

48. Visų pirma, svarbu pažymėti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas pateikė automobilio fotonuotraukas: atsakovas pateikė fotonuotraukas, kuriomis įrodinėjo, jog automobilis buvo tvarkomas (t. 1, b. l. 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56), o ieškovas pateikė fotonuotraukas, kurios buvo padarytos 2023 m. lapkričio 3 d. praėjus daugiau nei metams nuo automobilio atsiėmimo bei 2024 m. kovo mėn. automobilių remonto salone praėjus beveik dvejiems metams po automobilio atsiėmimo ir kuriomis įrodinėjama, kad automobilis buvo nesutvarkytas (t. 2, b. l. 195, 196, 197). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovas dalį darbų atliko - sutvarkė saloną, galines lempas, priekines lempas ir už šiuos atliktus darbus pinigų grąžinti neprašo. Visgi, minėti paaiškinimai yra svarbūs vertinant ieškovo atliktų piniginių lėšų pavedimo ir atitinkamai atsakovo panaudotų pervestų lėšų santykį - teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų apie automobilio būklę po 2021 m. kovo 8 d. autoįvykio, taip pat nėra duomenų apie automobilio defektus iškart po automobilio pasiėmimo 2022 m. liepos mėn. Ieškovas pateikė fotonuotraukas, kurios nurodomos kaip darytos 2023 m. lapkričio 3 d., t. y. po daugiau nei metų po automobilio atsiėmimo. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo M. P. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad atsiėmus automobilį, jis buvo patalpintas į garažą ir automobilio defektų nustatymui buvo nuvežtas 2024 m. kovo mėn. tralu, kas iš esmės galėtų reikšti, kad ieškovo pateiktos automobilio nuotraukos automobilio remonto dirbtuvėse reiškia, kad tokios būklės automobilis buvo paimtas iš atsakovo 2022 m. liepos mėn. Visgi, kaip minėta, ieškovas įrodinėja, kad atsakovas automobilio ne tik kad nesutvarkė, bet jo būklę ir pablogino, tačiau minėti ieškovo paaiškinimai teismo posėdžio metu apie netinkamą automobilio būklę, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovo ir trečiųjų asmenų nurodyti argumentai turi subjektyvaus vertinimo požymių bei nėra visiškai pagrįsti, t. y. nesant automobilio defektų akto po 2021 m. kovo 8 d. įvykusio autoįvykio ir po automobilio perdavimo atsakovui, vizualus automobilio būklės palyginimas su ieškovo pateiktomis nuotraukomis padarytomis tiek 2023 m. lapkričio mėn., tiek automobilio salone 2024 metais neatitiktų objektyvaus vertinimo kriterijų. Be to, bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovo, ieškovo pusėje esančių trečiųjų asmenų bei atsakovo paaiškinimai buvo grįsti iš esmės tik žodiniais situacijos vertinimo paaiškinimais ir, kaip minėta, subjektyviu tos situacijos matymu bei vertinimu.

49. Visų antra, nagrinėjamu atveju ieškovas prašo grąžinti pervestas pinigų sumas atsakovui, nurodydamas, kad jų nepanaudojo pagal sutartą paskirtį, jokių automobilio remonto darbų neatliko, todėl atsakovas turi grąžinti visas pinigines lėšas gautas iš ieškovo. Svarbu pažymėti, kad šalis siejo draugiški pasitikėjimo santykiai, todėl byloje pagrindiniai rašytiniai įrodymai yra ieškovo ir ieškovo motinos – trečiojo asmens N. P. atlikti pavedimai atsakovui - banko išrašai. Atkreiptinas dėmesys, kad atliktų pavedimo mokėjimo paskirtyse nurodyti duomenys tik iš dalies leidžia identifikuoti galimai atliktą pavedimą už su automobilio remontu susijusias išlaidas, pvz. „led šviesos“, „automobilio dalys“, „salonas“, „dažymas“, o atliekant daugumą pavedimų mokėjimo paskirtis yra nurodyta tokia, pagal kurią sunku nustatyti, ar jie buvo atlikti pagal tikslinę sutartą paskirtį, pvz. „skola“, ‚dažytojas vagis“, „daryk tvarkingai“, „pervedimas“ ir pan. Visgi, bylą nagrinėjant teismo posėdyje ir atliekant ieškovo / ieškovo motinos atliktų pinigų pervedimo atsakovui analizę, atsakovas patvirtino, kad visus ieškovo nurodytus pavedimus jis yra gavęs, pats pateikė rašytinius paaiškinimus, kam pervesti pinigai buvo panaudoti, todėl teismo vertinimu, atsakovui patvirtinus patį pinigų gavimo faktą kaip gautus pinigus už automobilio remontą ir detales, laikytina, kad nors ir minėtos mokėjimo pavedimų paskirtys buvo nurodytos netinkamai, tačiau pavedimai atlikti už su automobilio remontu susijusias prekes ir darbus (CPK 185 straipsnis).

50. Taigi, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, kad ieškovas pervedė rašytiniuose paaiškinimuose (t. 1, b. l. 91-96) nurodytas sumas atsakovui, o atsakovas patį pinigų gavimo faktą, kaip nustatyta, patvirtino. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčius mišraus pobūdžio pavedimo/rangos teisiniams santykiams, matyti, kad ieškovas įsipareigojo pinigines lėšas pervesti atsakovui, o atsakovas įsipareigojo arba transporto priemonę nuvežti pas automobilio meistrus arba tam tikrus darbus atlikti pats, todėl svarbu nustatyti, kokia apimtimi atsakovas atliko sutartų darbų bei įsipareigojimų. Pažymėtina, kad atsakovas gindamasis nuo pareikštų ieškinio reikalavimų pateikė transporto priemonės fotonuotraukas, kuriomis įrodinėjo darbų atlikimą bei teikė žodinius ir rašytinius paaiškinimus apie ieškovo pervestų sumų panaudojimo tikslingumą, tačiau jokių objektyvių įrodymų, tokių kaip mokėjimo kvitai, sąskaitos faktūros, pateikta nebuvo, be to, bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad dalis darbų buvo atlikta, o trečiasis asmuo nurodė, kad iš dalies suremontuotas sparnas ir buferis, tačiau atliktų darbų ir detalių kokybė yra prasta. Pažymėtina, kad byloje šalys laikėsi gana prieštaringos pozicijos – ieškovas ir tretieji asmenys ieškovo pusėje nurodė, kad atsakovas neatliko sutartų darbų, o atsakovas nurodė, kad iš esmės automobilis buvo beveik sutvarkytas pagal galimybes, nes jų abiejų sutarimu buvo perkamos ne naujos, o naudotos atsarginės dalys, ko pasėkoje automobilio remonto darbai vizualiai galėjo turėti trūkumų.

51. Byloje šalys teikdamos paaiškinimus teismo posėdyje taip pat nurodė, kad ieškovas perdavęs transporto priemonę kartu važiuodavo su atsakovu perduota transporto priemone (vairuodavo atsakovas), taigi, ieškovas matydavo transporto priemonę, galėdavo vizualiai įvertinti jos būklę bei domėtis automobilio remonto eiga. Taip pat neatmestina aplinkybė, kad ieškovas su atsakovu naudodami automobilį tuo metu, kuomet jis jau ir taip buvo blogos techninės būklės, toliau iš esmės blogino automobilio būklę ir tai buvo daroma su paties ieškovo žinia. Be to, pateiktas ieškovo ir atsakovo susirašinėjimas „Messenger“ programėlėje patvirtina, kad ieškovas pats nuolat skatino atsakovą atlikti darbus, be to, net atsakovui susirašinėjimo žinutėse rašant pasiteisinimus apie delsimą atlikti tam tikrus darbus, ieškovas nepaisant to pasitikėjo atsakovu ir prašė tęsti darbus, taigi, pats ieškovas nebuvo iki galo apdairus ir rūpestingas (t. 2, b. l. 7, 8, 9, 10, 13). Taip pat, kaip minėta, atsakovas nebuvo automobilių remonto specialistas bei šios srities profesionalas, todėl ieškovas nors ir pasitikėjo savo draugu, turėjo įvertinti, ar jį tenkina situacija, kuomet automobilį tvarko ne profesionalus autoremontininkas, o draugas, neturintis automobilio remonto įgūdžių. Svarbus aspektas ir tai, kad tiek byloje esančių šalių paaiškinimai, tiek ieškovo ir atsakovo susirašinėjimai patvirtina, kad G. P. ir T. J. tarėsi, jog sutvarkius automobilį, jį galės parduoti brangiau ir taip uždirbti pinigų. Taigi, ši aplinkybė itin svarbi vertinant atsiimto automobilio kokybę, kurią tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo įvardino kaip prastą, o įdėtas detales blogos kokybės, nes neatmestina yra tai, kad ieškovui su atsakovu susitarus, kad automobilis bus pagerintas, o po to galimai parduotas, ieškovas su atsakovu galimai stengėsi taupyti automobilio remonto bei kokybiškų automobilio detalių sąskaita. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino atsakovas, nurodęs, kad autodetales stengėsi pirkti iš vadinamųjų autolaužynų. Taigi, šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas pirko automobilio detales, tačiau ieškovas taip pat nereikalavo kokybės atliekamiems darbams bei detalėms, neprašė jokių kvitų, sąskaitų faktūrų, patvirtinančių apie atliktus darbus. Pažymėtina, kad netinkamą automobilio būklę ieškovas ir tretieji asmenys įrodinėjo iš esmės tik pagal savo vidinį supratimą, vizualią transporto priemonės būklę, tačiau remiantis jų paaiškinimais negalima daryti išvados, kad atsakovas atliktų pervestų lėšų apskritai nenaudojo pagal paskirtį, t. y. vien tai, kad nesant byloje ieškovo ir atsakovo susitarimų apimties, objektyviai fiksuotos automobilio būklės, negalima daryti išvados, kad automobilio darbai tam tikra apimtimi nebuvo atlikti. Taigi, apibendrinant svarbu pažymėti, kad nuo automobilio perdavimo atsakovui iki automobilio pasiėmimo iš atsakovo praėjo daugiau nei metai laiko, tačiau per visą šį laiką ieškovas iš esmės pats skatino darbus, pats pasitikėdamas pervesdavo pinigus atsakovui už automobilio remonto darbus, tačiau nesistengė patikrinti perkamų detalių / darbų kokybės, o atsakovui delsiant suremontuoti automobilį, ieškovas vis tiek prašė atsakovo tęsti automobilio remonto darbus. Tai nustatyta ir Šiaulių apylinkės teismo 2022 d. spalio 13 d. nutartyje nagrinėjant ieškovo skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 90), kurioje nustatytos aplinkybės reikšmingos ir nagrinėtinu atveju, t. y. nustatyta, kad nebuvo piktnaudžiaujama G. P. pasitikėjimu, T. J. neatliko jokių veiksmų, siekiant išvengti prievolės įvykdymo, T. J. automobilį išties remontavo, <...>, ieškovas pats savo noru nuolat mokėjo davė pinigus T. J. dėl automobilio remonto, pats ieškovas nuolat domėjosi automobilio remontu ir net suvokdamas, jog automobilis remontuojamas ilgą laiko tarpą, T. J. neskubino ir nepakankamai domėjosi, kokie darbai atlikti ir kiek jie dar užtruks.

Žemesnės instancijos teismas

52. Svarbu pažymėti, kad vertinant ieškovo atliktus pavedimus, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė, kad ieškovas atsakovui atliko didesnę dalį pavedimų, kurių jis atsakovo neprašo grąžinti. Iš dalies sutiktina su atsakovo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje ganėtinai sudėtinga nustatyti pavedimų tikrąją paskirtį, nes tiek ieškovas, tiek atsakovas nurodė, kad minėtais pavedimais ieškovas grąžindavo ir dalį paties atsakovo už ieškovą išleistų pinigų, pvz. už maistą ir pan. Nors ieškovas ir nurodė, kad šias paties ieškovo skolos dalis jis išskaičiavo iš prašomų priteisti sumų, tačiau nepaneigta aplinkybė, kad dalis tokių draugiškų atsiskaitymo vienas su kitu pavedimų gali būti ir daugiau, t. y. šalims teikiant iš esmės tik žodinius paaiškinimus bei nesant jokių remonto sąskaitų, sąmatų, tikėtina aplinkybė, kad dalį atsakovui pervestų piniginių lėšų sudarė ir paties ieškovo skolos grąžinimas atsakovui (CPK 185 straipsnis).

53. Ieškovas, grįsdamas argumentus, kad atsakovas transporto priemonę sutvarkė netinkamai, pateikė ir UAB „Departus“ nurodytą automobilio sąmatą bei UAB „Autožentai“ pateiktą informaciją apie nustatytus transporto priemonės trūkumus. Visgi, šis rašytinis įrodymas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovas netinkamai atliko remontą. Kaip minėta, byloje nėra duomenų apie po 2021 m. kovo 8 d. įvykusio autoįvykio automobilio būklę, automobilio būklės gerinimo eigą, atsakovo nupirktų detalių tinkamumą ar netinkamumą bei neginčytinų įrodymų, kad būtent atsakovo netinkamas darbas lėmė transporto priemonės būklės pablogėjimą. Teismas pateiktus rašytinius dokumentus vertina tik kaip orientacinį įrodymą, patvirtinantį, kad transporto priemonės defektų nustatymo datai, t. y. 2024 m. kovo 21 d., automobilio remontas sudaro 2821,77 Eur sumą, o 2024 m. kovo 26 d. svirties keitimui buvo sumokėta 70 Eur suma (t. 2, b. l. 192, 198), tačiau, kaip minėta, nesant konkrečios ieškovo su atsakovu susitarimų apimties, buvusių automobilio defektų, negalima daryti pagrįstos išvados, kad UAB „Departus“ ir „Autožentai“ visi sąmatoje nurodyti darbai privalėjo būti atlikti atsakovo ir kad sąmatos dydį lėmė būtent atsakovo neatlikti ar netinkamai atlikti veiksmai.

54. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, svarbu pažymėti, kad tiek šalių paaiškinimai, tiek ieškovo ir atsakovo susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas taip pat nebuvo visiškai atsakingas. Kaip minėta, atsakovui buvo perduota transporto priemonė neatlygintinai naudotis, tačiau kartu jis transporto priemonę susitarė ir sutvarkyti, t. y. pagerinti jos būklę nuo automobilio perdavimo momento, tačiau atsakovas naudodamas transporto priemonę patyrė du eismo įvykius – vienas įvykis buvo draudiminis (ne dėl atsakovo kaltės), o kitas autoįvykis (dėl atsakovo kaltės), taigi, matyti, kad buvo atvejų, kai atsakovas nedėjo pastangų pilnai pasirūpinti gauta naudotis transporto priemone. Visgi, labai svarbus aspektas, kad atsižvelgiant į visas aplinkybes, t. y. nenustačius transporto būklės perdavimo atsakovui metu bei patyrus draudiminį įvykį, už kurį buvo sumokėta 1103,58 Eur draudimo išmoka ir kartu atsakovui turėjus autoįvykį dėl savo kaltės, sudėtinga nustatyti ribą tarp buvusios automobilio būklės iki ją perduodant ir jau įvykus minėtiems autoįvykiams, nes patyrus draudiminį įvykį ir gavus išmoką, ieškovas (per trečiąjį asmenį gavusį išmoką) turėjo galimybę autoįvykio metu apgadintą automobilį remontuoti, tačiau gautus pinigus, anot atsakovo, naudojo ne pagal paskirtį ir už juos pagerino automobilio salono būklę. Taip pat nėra objektyvių duomenų apie nedraudiminį įvykį bei jo metu buvusius apgadinimus ir tų apgadinimų sunkumo lygį, ar jie žymiai pablogino automobilio būklę, ar jie buvo iš esmės nežymūs.

55. Svarbu pabrėžti, kad kaip minėta, tarp šalių susiklosčius kelių sutarčių požymius turintiems teisiniams santykiams, ganėtinai sudėtinga atriboti tiek ieškovo, tiek atsakovo įsipareigojimus vienas kito atžvilgiu, t. y. automobilio naudojimo atveju esant neatlygintinės panaudos teisiniams santykiams įstatymas numato panaudos gavėjo pareigą išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis). Taip pat panaudos gavėjui tenka daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika <...>(CK 6.638 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai ieškovas ne vien perdavė automobilį naudotis, bet jis turėjo ir būti remontuojamas, gerinama jo būklė (rangos teisiniai santykiai), o pagal CK 6.663 straipsnį rangovo atliekamų darbų kokybė privalėjo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, o ieškovui atitinkamai kilo pareiga domėtis vykdomų darbų eiga.

56. Pagrindinis sutarčių teisės principas pacta sunt servanda – sutarčių reikia laikytis. Tai abipusis įpareigojimas sutarties šalims. Kontrahentas, nesilaikantis šio principo, negali pagrįstai tikėtis kitos šalies visiško sutartinių įsipareigojimų vykdymo. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Civilinio kodekso 6.158 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, jog kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningumą išreiškiantis teisės principas bona fides reiškia objektyvųjį sąžiningą elgesį, apibūdinantį tai, kad prievolės šalys tarpusavio santykiuose turi veikti vykdydamos sutartines prievoles vadovaudamosi tuo, kas laikoma protinga ir teisinga. Protingumas reiškia asmens apdairų, rūpestingą, atidų, teisingą ir sąžiningą elgesį – taip, kaip elgtųsi bonus pater familias. Teisingumas reiškia protingą skirtingų interesų pusiausvyrą, būtinybę atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į skolininko pagrįstus interesus. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje šalys įpareigotos vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Pirmiau nurodyti pacta sunt servanda, bendradarbiavimo ir kooperacijos bei sąžiningumo principai yra neatskiriamai susiję, turi būti aiškinami kompleksiškai ir ,,per vienas kito prizmę”, kartu atsižvelgiant ir įvertinant šalis siejančių (ar siejusių, jeigu sutartis nutraukta) sutartinių santykių pobūdį.

57. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017). Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022; kt.).

58. Apibendrinant proceso dalyvių prieštaringas pozicijas, išskirtina labiausiai tikėtinumo ir realumo prasme galima versija, jog ieškovas su atsakovu susitarė dėl automobilio remonto, siekiant optimaliomis sąnaudomis pagerinti transporto priemonės būklę ir galimai planuojant transporto priemonę parduoti, todėl ieškovas atliko pavedimus atsakovui už transporto priemonės remontą, tačiau tiek pats ieškovas, tiek atsakovas nepakankamai rūpestingai prisiėmė žodinės sutarties sukurtas teises ir pareigas, be to, ieškovas su atsakovu susitarė dėl telefono ekrano pirkimo, už kurį atsakovas pinigus gavo, tačiau ekrano nenupirko ir tai pats pripažino, todėl atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, teiktus šalių paaiškinimus, teismas vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principais, ieškovo ieškinį dalyje dėl automobilio remonto darbų tenkina iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisiant 2300,00 Eur sumokėtą suma už automobilio remontą bei telefono ekraną.

Dėl procesinių palūkanų

59. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

60. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2300 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. kovo 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

62. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina ir tai, jog vien tai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, savaime nereiškia, kad visos šalių patirtos išlaidos turi būti atlyginamos. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

63. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas tenkintas iš dalies (52,55 proc.), tačiau šiuo atveju skirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių atsižvelgtina ne tik į atmestų bei patenkintų reikalavimų mastą, bet ir įvertintinas šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu. Byloje nustatyta, jog ieškovas, disponuodamas visais ginčui išspręsti būtinais duomenimis bei įpareigotas pateikti patikslintą ieškinį jo nepateikė laiku, ko pasėkoje paprašė patikslintą ieškinį laikyti rašytiniais įrodymais, o dėl jų didelės apimtis ir laiko susipažinimui būtinumo atsakovo atstovo prašymu teismo posėdis buvo atidėtas, kas leidžia daryti išvadą, kad tokiais veiksmais ieškovas vilkino procesą, apsunkino kitai šaliai galimybę laiku susipažinti su teikiamais dokumentais ir parengti tinkamą atsikirtimą į teikiamą procesinį dokumentą. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė atsižvelgti į šią aplinkybę skirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog skirstant bylinėjimosi išlaidas įvertinus atmestų reikalavimo dalį, priteistina bylinėjimosi išlaidų suma iš atsakovo ieškovui bus papildomai mažintina dešimčia procentų nuo priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 2, 4 dalys).

64. Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad ieškovas patyrė 3300 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 100,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį (t. 1, b. l. 133), 1200 Eur už konsultavimą, dokumentų parengimą (t. 1, b. l. 39, 43), 2000 Eur už konsultavimą, ieškinio patikslinimą, atstovavimą byloje (t. 2, b. l. 178, 179). Atsakovas T. J. patyrė 1255 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 55 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą (t. 1, b. l. 59), 700 Eur už teisines paslaugas, konsultacijas bei atstovavimą byloje (t. 1, b. l. 70, 71), 500 Eur už teisines paslaugas, konsultacijas bei atstovavimą byloje (t. 2, b. l. 161, 162). Tretieji asmenys ieškovo pusėje N. P. ir M. P. patyrė po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinį konsultavimą, atstovavimą bei atsiliepimų rengimą (t. 2, b. l. 180, 181, 182, 183).

65. Atsižvelgiant į tai, kad galutiniame rezultate ieškovo ieškinys atsakovo atžvilgiu patenkintas iš šalies (52,55 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 d. 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovo naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo turėtų būti priteista 1734,15 Eur (3300 Eur – 52,55 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į šio teismo sprendimo 63 punkte išdėstytus motyvus, iš atsakovo ieškovui priteistina 1560,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 10 procentų mažiau.

66. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1255 Eur, atmesto ieškinio dalis sudaro 47,45 proc., iš ieškovo priteistina atsakovui 595,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

67. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 965,24 Eur (1560,74 Eur – 595,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

68. Kaip minėta tretieji asmenys N. P. ir M. P. buvo ieškovo pusėje, kiekvienas patyrė po 500 Eur išlaidų susijusių su teisinių paslaugų teikimu. Todėl, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo T. J.priteistina tretiesiems asmenims N. P. ir M. P. kiekvienam po 262,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-403/2022).

69. Ieškovas už pateiktą ieškinį sumokėjo 133,00 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai, todėl mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje yra 100,00 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą ir į tai, kad ieškovas žyminio mokesčio sumokėjo per daug, ieškovui G. P. grąžintinas 33,00 Eur permokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

70. Išaiškintina, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

71. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 23,65 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Patenkinus 52,55 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo valstybei priteisiama 12,43 Eur (23,65 x 52,55 proc. / 100 proc.) dokumentų siuntimo išlaidų, o iš ieškovo – 11,22 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) pervestas pinigines lėšas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2300 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 965,24 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 24 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 262,75 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 75 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 262,75 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 75 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,22 Eur (vienuolikos eurų 22 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12,43 Eur (dvylikos eurų 43 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Grąžinti ieškovui G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto 33,00 Eur (trisdešimt trijų eurų) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos 2023-03-08 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Žyminio mokesčio permokos grąžinimą pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Irma Valiuškienė