Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas apibrėžia vartotojų teises, vartotojų teisių apsaugos sritis, nustato vartotojų teisių apsaugos institucinę sistemą, vartotojų teisių apsaugos institucijų kompetenciją, reglamentuoja vartotojų švietimą, vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų santykius, vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarką ir atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus .

2. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymą.

3. Šis įstatymas netaikomas švietimo ir socialinėms paslaugoms, finansuojamoms iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugoms, kurių išlaidos pagal įstatymus yra apmokamos (kompensuojamos) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, aprūpinimui vaistais, taip pat vykdant teismų sprendimus.

4. Tais atvejais, kai taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas, vietoj šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytų informacijos reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 10–14, 16, 19 ir 23 punktus, taikomos Mokėjimų įstatymo 13 ir 20 straipsnių nuostatos.

Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XII-2564 (2016-06-30); Nr. XIII-1096 (2018-04-17); Nr. XV-268 (2025-06-12); Straipsnio pakeitimas: Nr. XI-562 (2009-12-10)

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Asmens duomenys – kaip apibrėžta 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) .

Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-886 (2021-12-23)

1 1 . Atnaujinimas – kaip apibrėžta 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1781 , kuriuo nustatoma tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo sistema, iš dalies keičiami Direktyva (ES) 2020/1828 bei Reglamentas (ES) 2023/1542 ir panaikinama Direktyva 2009/125/EB , 2 straipsnio 18 punkte.

Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XV-780 (2026-03-26)

1 2 . Būtiniausios prekės ir paslaugos – minimaliems namų ūkio maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų vartojimo poreikiams tenkinti skirtos prekės ir paslaugos.

Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XV-317 (2025-06-19); Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XV-780 (2026-03-26)

2. Gamintojas – teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje veikiantis (įsteigtas) asmuo, kuris:

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-886 (2021-12-23)

1 ) pagamino gaminį arba apie tai viešai pareiškė pažymėdamas gaminį savo pavadinimu, prekių ženklu ar kitu skiriamuoju žymeniu;

2 ) veikia kaip gamintojo atstovas, kai gamintojas nėra įsisteigęs Europos ekonominės erdvės valstybėje, arba gaminį importuoja, kai Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusio gamintojo atstovo nėra;

3 ) kaip gaminio tiekimo dalyvis gali daryti poveikį rinkai tiekiamo gaminio kokybei ir saugai.

3. Finansinė paslauga – draudimo ir pensijų kaupimo paslaugos ir Finansų įstaigų įstatyme nurodytos finansinės paslaugos.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIV-886 (2021-12-23)

3 1 . Įgaliotasis atstovas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 43 punkte.

Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XV-780 (2026-03-26)

3 2 . Importuotojas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 44 punkte.

Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XV-780 (2026-03-26)

4. Nuotolinė finansinių paslaugų sutartis (toliau – nuotolinė sutartis) – vartotojo ir finansinių paslaugų teikėjo finansinių paslaugų sutartis, sudaroma naudojant tik ryšio priemones (vieną ar kelias).