Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-330-357/2024 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01292-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 3.3.1.14 (S)

2024 m. rugpjūčio 19 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovui T. J., tretiesiems asmenims N. P., M. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. P. ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovo T. J. ieškovo G. P. naudai – 4432,11 Eur; 2) priteisti procesines 5 proc. palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos nuo 4432,11 Eur sumos; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo visas patirtas proceso išlaidas. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas reikalavimą sumažino ir prašė priteisti iš atsakovo T. J. ieškovo G. P. naudai – 4377,11 Eur; priteisti procesines 5 proc. palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos nuo 4377,11 Eur sumos; priteisti ieškovui iš atsakovo visas patirtas proceso išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui G. P. iš atsakovo T. J. 2300 Eur pervestas pinigines lėšas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2300 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 965,24 Eur bylinėjimosi išlaidas; Priteisė trečiajam asmeniui N. P. iš atsakovo T. J. 262,75 Eur bylinėjimosi išlaidas; Priteisė trečiajam asmeniui M. J. iš atsakovo T. J. 262,75 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.

3. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nesant įrodymų ir bylos nagrinėjimo metu šalims patvirtinus, jog tarp šalių rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, matyti, kad tarp šalių teisiniai santykiai susiklostė žodinio susitarimo pagrindu.

4. Teismas sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė keli teisiniai santykiai: 1) visų pirma, byloje nėra ginčo, kad šalys susitarė, jog ieškovas perduos pinigus už telefono Apple 11 ekrano stikliuko įsigijimą, o atsakovas ieškovui minėtą prekę nupirks ir perduos; 2) visų antra, byloje nėra ginčo, kad ieškovas su atsakovu susitarė dėl transporto priemonės nugabenimo remontui pas automobilio meistrus; 3) visų trečia, byloje nenuginčyta ir tai, kad ieškovas su atsakovu tarėsi, jog atsakovas pats savo darbu tvarkys transporto priemonę; 4) visų ketvirta, ieškovas perdavė naudotis automobiliu atsakovui.

5. Teismas vertino, jog tarp ieškovo ir atsakovo iš esmės susiklostė tokio pobūdžio susitarimas, kai asmuo kito asmens naudai perka tam tikras prekes kasdieniniame gyvenime. Atsižvelgiant į susitarimo dalyką, pavedimo tikslas ir rezultatas yra akivaizdūs – prekės įgijimas (telefono ekranas), pavesti veiksmai ir prekes įsigyjančio asmens funkcijos taip pat yra akivaizdžios – perduoti pinigus ir įgyti prekę. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė mokėjimo nurodymo, kuris patvirtintų konkretų atliktą pavedimą už telefono ekraną, tačiau, kaip minėta, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas pervedė atsakovui 123 Eur sumą už telefono Apple 11 ekraną, o atsakovas šiuos pinigus gavo, tačiau prekės atsakovui neperdavė.

6. Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu susitarė dėl automobilio nugabenimo remontui pas meistrus bei nepaneigta aplinkybė, kad ieškovas su atsakovu tarėsi, jog pats atsakovas atliks tam tikrus darbus, be to, atsakovui 2022 m. birželio 1 d. buvo perduotas naudotis automobilis (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, iš bylos aplinkybių nustatyta, kad tarp šalių susiklostė mišrūs teisiniai santykiai – 1) susitariant dėl automobilio nugabenimo remontui bei automobilio remonto tarp šalių susiklostė mišrūs pavedimo bei rangos teisiniams santykiams būdingų požymių turintys teisiniai santykiai; 2) ieškovui perduodant automobilį naudotis atsakovui tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai.

7. Teismas vertino, kad tokie veiksmai gali būti vertinami, kaip pavedimo teisiniai santykiai (CK 6.756 straipsnis). Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė mišraus pobūdžio teisiniai santykiai, kurie turi ir rangos teisiniams santykiams turinčių požymių. Tiek remiantis byloje esančių šalių paaiškinimais, tiek pateiktais rašytiniai įrodymais, o tarp jų ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atsakovas T. J. pasiūlė automobilį tvarkyti savo darbu ir jis automobilį tvarkė.

8. Teismas vertino, kad atsakovo versliškumą paneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovas automobilio perdavimo remontui metu buvo draugai, jie tarpusavio pagalbos būdu sutarė dėl minėtų darbų, taigi, tai leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas būdamas draugu pasisiūlė atlikti tam tikrus automobilio remonto darbus, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti atsakovą verslininku ir šios srities specialistu, todėl atitinkamai tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai negali būti prilyginti vartojimo rangos teisiniams santykiams ir nagrinėjamu atveju yra taikomos bendrosios rangos sutarčiai taikytinos normos.

9. Teismas nustatė, kad ieškovas G. P. perdavė neatlygintinai naudotis automobilį atsakovui T. J., todėl šiuo atveju tarp šalių susiklostė ir panaudos teisiniai santykiai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas su atsakovu sutarė, jog ieškovui perdavus automobilį, atsakovas neatlygintinai naudosis ieškovo tėvo automobiliu, kol kartu automobilis bus ir remontuojamas. Automobilio perdavimo metu automobilis buvo po autoįvykio, prastos techninės būklės, tačiau konkrečių buvusių defektų šalys neaprašė ir neįvardijo, pagal kuriuos būtų galima įvertinti automobilio būklę grąžinus automobilį.

10. Teismas sprendė, kad atsakovui pinigai buvo perduoti šalių susitarimo/žodinės sutarties pagrindu, t. y. kad atsakovas įsipareigojo nuvežti transporto priemonę remontui ir atlikti tam tikrus remonto darbus pats bei perdavus pinigus atsakovui jis įsipareigojo nupirkti telefono ekraną. Teismas darė teisinę išvadą, jog atsakovo iš ieškovo gautos lėšos nebuvo be pagrindo įgytos, kadangi buvo gautos esant konkrečiam teisiniam santykiui. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikyti CK šeštos knygos XX skyriaus materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą, nėra teisinio pagrindo.

11. Teismas sprendė, kad besąlygiškai negalima pasitikėti nė vieno asmens paaiškinimais ar parodymais, nes byloje pagrindiniai įrodymai buvo teikiami šalių žodiniai paaiškinimais.

12. Teismas sprendė, kad atliktų pavedimo mokėjimo paskirtyse nurodyti duomenys tik iš dalies leidžia identifikuoti galimai atliktą pavedimą už su automobilio remontu susijusias išlaidas, pvz. „led šviesos“, „automobilio dalys“, „salonas“, „dažymas“, o atliekant daugumą pavedimų mokėjimo paskirtis yra nurodyta tokia, pagal kurią sunku nustatyti, ar jie buvo atlikti pagal tikslinę sutartą paskirtį, pvz. „skola“, ‚dažytojas vagis“, „daryk tvarkingai“, „pervedimas“ ir pan. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ir atliekant ieškovo / ieškovo motinos atliktų pinigų pervedimo atsakovui analizę, atsakovas patvirtino, kad visus ieškovo nurodytus pavedimus jis yra gavęs, pats pateikė rašytinius paaiškinimus, kam pervesti pinigai buvo panaudoti, todėl teismas vertino, kad atsakovui patvirtinus patį pinigų gavimo faktą kaip gautus pinigus už automobilio remontą ir detales, laikytina, kad nors ir minėtos mokėjimo pavedimų paskirtys buvo nurodytos netinkamai, tačiau pavedimai atlikti už su automobilio remontu susijusias prekes ir darbus (CPK 185 straipsnis).

13. Teismas darė išvadą, kad byloje įrodyta, jog ieškovas pervedė rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas sumas atsakovui, o atsakovas patį pinigų gavimo faktą, kaip nustatyta, patvirtino.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje šalys teikdamos paaiškinimus teismo posėdyje taip pat nurodė, kad ieškovas perdavęs transporto priemonę kartu važiuodavo su atsakovu perduota transporto priemone (vairuodavo atsakovas), todėl vertino, kad ieškovas matydavo transporto priemonę, galėdavo vizualiai įvertinti jos būklę bei domėtis automobilio remonto eiga. Taip pat neatmestina aplinkybė, kad ieškovas su atsakovu naudodami automobilį tuo metu, kuomet jis jau ir taip buvo blogos techninės būklės, toliau iš esmės blogino automobilio būklę ir tai buvo daroma su paties ieškovo žinia.

15. Teismas vertino, jog, nors ieškovas ir nurodė, kad šias paties ieškovo skolos dalis jis išskaičiavo iš prašomų priteisti sumų, tačiau nepaneigta aplinkybė, kad dalis tokių draugiškų atsiskaitymo vienas su kitu pavedimų gali būti ir daugiau, t. y. šalims teikiant iš esmės tik žodinius paaiškinimus bei nesant jokių remonto sąskaitų, sąmatų, tikėtina aplinkybė, kad dalį atsakovui pervestų piniginių lėšų sudarė ir paties ieškovo skolos grąžinimas atsakovui (CPK 185 straipsnis).

16. Teismas nurodė, kad ieškovas, grįsdamas argumentus, jog atsakovas transporto priemonę sutvarkė netinkamai, pateikė ir UAB „Departus“ nurodytą automobilio sąmatą bei UAB „Autožentai“ pateiktą informaciją apie nustatytus transporto priemonės trūkumus. Teismas pateiktus rašytinius dokumentus vertino tik kaip orientacinį įrodymą, patvirtinantį, kad transporto priemonės defektų nustatymo datai, t. y. 2024 m. kovo 21 d., automobilio remontas sudaro 2821,77 Eur sumą, o 2024 m. kovo 26 d. svirties keitimui buvo sumokėta 70 Eur suma, tačiau nesant konkrečios ieškovo su atsakovu susitarimų apimties, buvusių automobilio defektų, negalima daryti pagrįstos išvados, kad UAB „Departus“ ir „Autožentai“ visi sąmatoje nurodyti darbai privalėjo būti atlikti atsakovo ir kad sąmatos dydį lėmė būtent atsakovo neatlikti ar netinkamai atlikti veiksmai.

17. Teismas sprendė, kad tiek šalių paaiškinimai, tiek ieškovo ir atsakovo susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovas taip pat nebuvo visiškai atsakingas. Teismas sprendė, jog ieškovas su atsakovu susitarė dėl automobilio remonto, siekiant optimaliomis sąnaudomis pagerinti transporto priemonės būklę ir galimai planuojant transporto priemonę parduoti, todėl ieškovas atliko pavedimus atsakovui už transporto priemonės remontą, tačiau tiek pats ieškovas, tiek atsakovas nepakankamai rūpestingai prisiėmė žodinės sutarties sukurtas teises ir pareigas, be to, ieškovas su atsakovu susitarė dėl telefono ekrano pirkimo, už kurį atsakovas pinigus gavo, tačiau ekrano nenupirko ir tai pats pripažino, todėl atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, teiktus šalių paaiškinimus, teismas vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principais, ieškovo ieškinio dalį dėl automobilio remonto darbų tenkino iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisiant 2300,00 Eur sumokėtą suma už automobilio remontą bei telefono ekraną.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

18. Apeliaciniu skundu ieškovas G. P. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą ir apelianto G. P. ieškinį patenkinti visa apimtimi; priteisti visas apelianto patirtas proceso išlaidas iš atsakovo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas nustatė byloje, jog šalis siejo draugiški santykiai ir apeliantas ne kartą grindė tokio ilgo laukimo poziciją, atsižvelgiant į nuolatinį tikėjimą ir pasitikėjimą atsakovu, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip nerūpestingumas ar pagrindas sudarantis sąlygas mažinti ieškiniu pareikštą prašytą priteisti sumą.

18.2. Teismas netinkamai įvertino apelianto elgesį kaip nerūpestingumą, kuomet pagal šalių susirašinėjimą per MSN programą buvo nustatyta, kad atsakovas nuolatos buvo skatinamas atlikti darbus, minint jo delsimą, o prašymas tęsti darbus buvo įvertintas kaip apelianto neapdairumas.

18.3. Apeliantas esminę poziciją grindė tuo, kad atsakovas privalėjo pagrįsti, kad jam pervestos lėšos buvo panaudotos transporto priemonės tvarkymui t. y. pagal lėšų tikslinę paskirtį, o to nepadarius privalėjo grąžinti visą ką buvo gavęs.

18.4. Atsakovas byloje teikė žodinius paaiškinimus, kad jis tam tikrus transporto priemonės tvarkymo darbus, dalių pirkimus buvo atlikęs, tačiau per visą procesą nebuvo pateikta nė vieno kvito ar sąskaitos, kuri patvirtintų pirktas autodalis, o transporto priemonę tvarkius pas meistrus, kad būtų pateikti patvirtinantys duomenys su išlaidas liudijančiais dokumentais.

18.5. Teismas ginčo sprendimu nurodo, kad atsakovas nebuvo automobilių remonto specialistas bei šios srities profesionalas, todėl apeliantas nors ir pasitikėjo savo draugu, turėjo įvertinti, ar jį tenkina situacija, kuomet automobilį tvarko ne profesionalus autoremontininkas, o draugas, neturintis automobilio remonto įgūdžių. Pažymėtina, kad teismo išvados prieštaringos, kadangi pagal teisinių santykių kvalifikavimą, iš esmės atsakovas buvo įsipareigojęs apeliantui tarpininkauti, padedant transporto priemonę pristatyti pas meistrus ir vykdyti tvarkymo darbus, tam tikra apimtimi darbus atliekant ir pačiam.

18.6. Apeliantas pažymi, kad nepaisant jo veikimo modelio, byloje nebuvo nustatyta per kiek laiko privalėjo būti atlikti automobilio tvarkymo darbai. Apeliantas buvo nurodęs, kad skubos nebuvo, kadangi tuo metu jis neturėjo teisės valdyti transporto priemonę, todėl natūralu, kad poreikis sutvarkyti transporto priemonę nebuvo itin skubus, bet tuo pačiu nepaneigia fakto, kad darbai turėjo būti atlikti ir atlikti kokybiškai. Tai kad nebuvo apibrėžti kokybės kriterijai, nelemia atsakovo teisės naudoti bet kokias detales ir bet kaip atlikti darbus.

18.7. Suteikiant paslaugą ar atliekant darbus, jie privalo būti vykdomi tinkamai ir kokybiškai, tuo tarpu apeliantui atsiėmus transporto priemonę, nebuvo nustatyta atliktų darbų, įgytų detalių, nebuvo gauta ataskaitų, todėl teismas turėjo daryti išvadą, apie atliktų darbų nebuvimą ir išlaidų dalims nebuvimą taip pat, o net tuo atveju jei dalys ir būtų įgytos, atsakovas privalėjo pagrįsti jų perdavimą apeliantui ar jų įdėjimą į transporto priemonę. UAB „Departus“ automobilio sąmatą bei UAB „Autožentai“ pateikta informacija, tik patvirtina apelianto teiginius, kad atsakovas neatliko jo deklaruotų darbų ir transporto priemonė turėjo trūkumus atsiėmimo metu.

18.8. Teismas ginčo sprendimu kelia klausimą apie transporto priemonės būklę po (duomenys neskelbtini) įvykusio auto įvykio, tačiau apelianto vertinimu šis aspektas nėra tikslingas dėl kelių priežasčių: jei defektų perdavimo metu neegzistavo, atsakovas jų būtų neprivalėjęs tvarkyti ir tokiu atveju neturėjo gauti jokių lėšų iš apelianto; jei defektai buvo ir kokios nors kitos prigimties, atsakovas privalėjo pateikti ataskaitą ir įrodymus apie savo atliktus darbus, panaudotas dalis ir patirtas išlaidas. Nė vienu aspektu atsakovas duomenų byloje nepateikė, nei apie konkrečių defektų šalinimą, pašalinimą, darbų sąmatą, patirtas išlaidas – darbo išlaidas ir dalims.

18.9. Teismas visiškai nemotyvuotai atmetė likusioje dalyje jo ieškinį, kadangi nepagrindė jokių kriterijų, kodėl esant neaiškumų dėl sutarties turinio ar šalių tarpusavio prievolių apimties, būtent apeliantui tenka finansiniai nuostoliai. Nors teismas reikalavo apelianto pagrįsti kiekvieno darbo realumą, apimtis, kiekvieno mokėjimo pavedimo eilutės paskirtį, tačiau atmetus šiuos aspektus, apeliantui iš esmės pakako pagrįsti lėšų perdavimo atsakovui faktą, o pastarasis esant ginčui, privalėjo įrodyti, kad lėšas panaudojo pagal paskirtį ir jas atitinkamai įsisavino. Atsakovas neįrodinėjo jo tariamai atliktų darbų verčių, nepateikė detalaus vertinimo, kad pagrįstų atliktus darbus, jų apimtis ir gautų pinigų įsisavinimą. Tokiu būdu, būtent pačiam atsakovui neįvykdžius pareigos įrodyti, kad suteikė paslaugas, kad atliko pirkimus, jo rizikai turėjo būti priskirta ir nepanaudotų lėšų grąžinimo apeliantui pareiga.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas T. J. prašo apelianto G. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismo sprendimo išvados nėra prieštaringos, kaip teigiama apeliaciniame skunde, priešingai, įvertintas aplinkybių visetas, padarytos pagrįstos išvados. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos įrodymus, tinkamai vertino tarp šalių susiklosčiusius tarpusavio santykius ir priėmė pagrįstą, motyvuotą ir teisingą sprendimą byloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalis siejusių teisinių santykių vertinimo ir ieškovo perduotų piniginių sumų atsakovui priteisimo (gražinimo).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui M. P., o faktinis automobilio valdytojas yra ieškovas G. P.. Ieškovas su atsakovu žodžiu susitarė, jog transporto priemonę perduos atsakovui, kuris pasirūpins ir šios transporto priemonės remontu. Ieškovas su atsakovu taip pat susitarė, kad atsakovas T. J. pasirūpins telefono Apple 11 ekrano nupirkimu.

23. Ieškovas G. P. nuo automobilio perdavimo iki automobilio atsiėmimo – laikotarpiu nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2022 m. liepos mėn. pervedė 4377,11 Eur pinigų sumą tiek iš savo sąskaitos, tiek iš savo motinos – trečiojo asmens N. P. sąskaitos.

24. Ieškovas G. P. atsakovui neatlikus sutartų darbų, kreipėsi į Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmąjį veiklos skyrių dėl 3373,69 Eur pinigų sumos išviliojimo ir pasisavinimo. Buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustačius aplinkybes ir pagrindą, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

25. 2021 m. lapkričio 14 d. atsakovui perdavus transporto priemonę, įvyko draudiminis įvykis, 2021 m. gruodžio 16 d. apskaičiuota draudimo išmoka, kuri sudaro 1103,58 Eur (t. 2, b. l. 191). Byloje pateikta 2024 m. kovo 21 d. UAB „Departus“ sudaryta transporto priemonės sąmata, kuri sudaro 2821,77 Eur (t. 2, b. l. 192-194), taip pat pateikta UAB „Autožentai“ automobilio remonto darbų paraiška, kurioje nurodyta, kad transporto priemonei reikalinga keisti svirtį ir galinį traversą.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė keli teisiniai santykiai: 1) pavedimo santykiai – pavedimo tikslas ir rezultatas – prekės įgijimas (telefono ekranas), pavesti veiksmai ir prekes įsigyjančio asmens funkcijos – perduoti pinigus ir įgyti prekę; 2) mišraus pobūdžio teisiniai santykiai, susiję su automobilio remontu ir naudojimu – panaudos – ieškovas perdavė neatlygintinai naudotis automobilį atsakovui bei vartojimo rangos – susitarimas dėl automobilio nugabenimo remontui bei automobilio remonto. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokiu šalių teisini santykių kvalifikavimu.

27. Apeliantas neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 123 Eur sumos priteisimo, kuri buvo pervesta atsakovui už telefono ekraną, todėl dėl šios dalies apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Dėl skolos susijusios su automobilio remontu ir naudojimu

28. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvuotai atmetė likusią ieškinio dalį, kadangi nenurodė jokių kriterijų, kodėl esant neaiškumų dėl sutarties turinio ar šalių tarpusavio prievolių apimties, būtent apeliantui tenka finansiniai nuostoliai. Nors teismas reikalavo apelianto pagrįsti kiekvieno darbo realumą, apimtis, kiekvieno mokėjimo pavedimo eilutės paskirtį, tačiau atmetus šiuos aspektus, apeliantui iš esmės pakako pagrįsti lėšų perdavimo atsakovui faktą, o pastarasis esant ginčui, privalėjo įrodyti, kad lėšas panaudojo pagal paskirtį ir jas atitinkamai įsisavino. Atsakovas neįrodinėjo jo tariamai atliktų darbų verčių, nepateikė detalaus vertinimo, kad pagrįstu atliktus darbus, jų apimtis ir gautų pinigų įsisavinimą. Tokiu būdu, būtent pačiam atsakovui neįvykdžius pareigos įrodyti, kad suteikė paslaugas, kad atliko pirkimus, jo rizikai turėjo būti priskirta ir nepanaudotų lėšų grąžinimo apeliantui pareiga. Teigia, kad, suteikiant paslaugą ar atliekant darbus, jie privalo būti vykdomi tinkamai ir kokybiškai, tuo tarpu apeliantui atsiėmus transporto priemonę, nebuvo nustatyta atliktų darbų, įgytų detalių, nebuvo gauta ataskaitų, todėl teismas turėjo daryti išvadą, apie atliktų darbų nebuvimą ir išlaidų dalims nebuvimą taip pat, o net tuo atveju jei dalys ir būtų įgytos, atsakovas privalėjo pagrįsti jų perdavimą apeliantui ar jų įdėjimą į transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto apeliacinio skundo argumentais.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas su atsakovu susitarė, jog transporto priemonę perduos atsakovui, kuris pasirūpins ir šios transporto priemonės remontu – nugabens pas automobilio meistrus remontui ir kai kuriuos remonto darbus pats atsakovas atliks. Ieškovas atsakovui automobilį perdavė 2021 m. birželio mėn., o atsiėmė 2022 m. liepos mėn. 22 d., t. y. praėjus daugiau nei metams laiko. Pažymėtina, jog ieškovas su atsakovu sutarė, kad ieškovui perdavus automobilį, atsakovas neatlygintinai naudosis ieškovo tėvo automobiliu, kol automobilis bus remontuojamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisingai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad automobilio perdavimo metu automobilis buvo po autoįvykio, prastos techninės būklės, tačiau konkrečių buvusių defektų šalys neaprašė ir dėl jų pašalinimo nesusitarė, pagal kuriuos būtų galima įvertinti automobilio būklę grąžinus automobilį.

30. Nepagrįstais vertintini apelianto apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimu nepagrįstai kelia klausimą apie transporto priemonės būklę po (duomenys neskelbtini) įvykusio autoįvykio metu, apelianto vertinimu šis aspektas nėra tikslingas dėl kelių priežasčių: jei defektų perdavimo metu neegzistavo, atsakovas jų būtų neprivalėjęs tvarkyti ir tokiu atveju neturėjo gauti jokių lėšų iš apelianto; jei defektai buvo ir kokios nors kitos prigimties, atsakovas privalėjo pateikti ataskaitą ir įrodymus apie savo atliktus darbus, panaudotas dalis ir patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad apeliantas byloje įrodinėja, jog atsakovas automobilio ne tik nesutvarkė, bet jo būklę ir pablogino. Todėl priešingai, nei teigia apeliantas, toks pirmosios instancijos teismo iškeltas klausimas buvo tikslingas, kadangi nesant automobilio defektų akto po (duomenys neskelbtini) įvykusio autoįvykio ir po automobilio perdavimo atsakovui, nėra galimybės nustatyti kiek tiksliai buvo sutvarkytas automobilis ir, ar jo būklė galėjo būti pabloginta.

31. Apeliantas teigia, kad esant neatlygintinės panaudos teisiniams santykiams įstatymas numato panaudos gavėjo pareigą išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita, todėl atsakovas turėjo ne tik naudotis automobiliu, bet ir jį remontuoti, gerinti jo būklę. Sutiktina, kad neatlygintinės panaudos gavėjas turi pareigą išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą, tačiau taip pat pažymėtina, jog perduoto daikto būklė taip pat turi būti užfiksuota jį perduodant panaudos gavėjui, kad būtų galima nustatyti kokia daikto būklė buvo perduodant daiktą ir kokia – grąžinant.

32. Apeliantas prašo grąžinti pervestas pinigų sumas atsakovui, kadangi atsakovas jų nepanaudojo pagal sutartą paskirtį, jokių automobilio remonto darbų atsakovas neatliko, todėl atsakovas turi grąžinti visas pinigines lėšas gautas iš apelianto. Nurodo, kad atsakovas neįrodinėjo jo tariamai atliktų darbų verčių, nepateikė detalaus vertinimo, kad pagrįstu atliktus darbus, jų apimtis ir gautų pinigų įsisavinimą.

33. Pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas perdavęs transporto priemonę atsakovui, kartu važiuodavo su atsakovu perduota transporto priemone, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovas matydavo transporto priemonę, galėdavo vizualiai įvertinti jos būklę bei domėtis automobilio remonto eiga. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas pirko kai kurias automobilio detales. Atsakovas byloje nurodė, jog autodetales stengėsi pirkti iš „autolaužynų“. Pažymėtina, kad šalis siejo draugiški santykiai, todėl labiau tikėtina, kad tokių detalių pirkimas buvo aptariamas šalių. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas nereiškė pretenzijų dėl detalių kokybės, nereikalavo kokybės įrodymų atliekamiems darbams bei detalėms, neprašė jokių kvitų, sąskaitų faktūrų, patvirtinančių apie atliktus darbus. Taip pat pažymėtina, kad nuo automobilio perdavimo atsakovui iki automobilio pasiėmimo iš atsakovo praėjo daugiau nei metai laiko. Per šį laikotarpį apeliantas vis pervesdavo atsakovui pinigus už automobilio remonto darbus, netikrindamas perkamų detalių ir darbų kokybės, todėl labiau tikėtina, jog apeliantas žinojo apie tai, kokie yra atliekami darbai, perkamos detalės, todėl savo rizika pervesdavo papildomai pinigų atsakovui. Tokią teismo išvadą patvirtina ir Šiaulių apylinkės teismo 2022 d. spalio 13 d. nutartyje nagrinėjant ieškovo skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatytos aplinkybės, kad nebuvo piktnaudžiaujama G. P. pasitikėjimu, T. J. neatliko jokių veiksmų, siekiant išvengti prievolės įvykdymo, T. J. automobilį išties remontavo, <...>, ieškovas pats savo noru nuolat davė pinigus T. J. dėl automobilio remonto, pats ieškovas nuolat domėjosi automobilio remontu ir net suvokdamas, jog automobilis remontuojamas ilgą laiko tarpą, T. J. neskubino ir nepakankamai domėjosi, kokie darbai atlikti ir kiek jie dar užtruks.“ Pažymėtina, kad atsakovas į bylą pateikė automobilio fotonuotraukas, kuriomis įrodinėjo, jog automobilis buvo tvarkomas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovas dalį darbų atliko – sutvarkė saloną, galines lempas, priekines lempas ir už šiuos atliktus darbus pinigų grąžinti neprašo.

34. Apeliantas, įrodinėdamas aplinkybes, kad atsakovas transporto priemonę sutvarkė netinkamai, pateikė UAB „Departus“ automobilio sąmatą bei UAB „Autožentai“ pateiktą informaciją apie nustatytus transporto priemonės trūkumus. Įvertinęs šiuos pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai nėra pakankami įrodymai, jog būtų galima padaryti išvadą, kad atsakovas netinkamai atliko remontą bei, kad visi sąmatoje nurodyti darbai privalėjo būti atlikti atsakovo, kadangi byloje nėra duomenų apie po (duomenys neskelbtini) įvykusio autoįvykio automobilio būklę, šalių susitarimo sąlygas (darbų apimtį), atsakovo nupirktų detalių tinkamumą ar netinkamumą bei neginčytinų įrodymų, kad būtent atsakovo netinkamas darbas lėmė transporto priemonės būklės pablogėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus vertino kaip orientacinį įrodymą, patvirtinantį, kad transporto priemonės defektų nustatymo datai, t. y. 2024 m. kovo 21 d., automobilio remontas sudaro 2821,77 Eur sumą, o 2024 m. kovo 26 d. svirties keitimui buvo sumokėta 70 Eur suma, kadangi nesant konkrečios ieškovo su atsakovu susitarimų apimties, užfiksuotų buvusių automobilio defektų, negalima daryti pagrįstos išvados, kad UAB „Departus“ ir „Autožentai“ visi sąmatoje nurodyti darbai privalėjo būti atlikti atsakovo ir kad sąmatos dydį lėmė būtent atsakovo neatlikti ar netinkamai atlikti veiksmai. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, vertintina, jog, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principais, ieškovo ieškinį dėl automobilio remonto darbų tenkino iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisiant 2300,00 Eur sumokėtą suma už automobilio remontą bei telefono ekraną.

35. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuose santykiuose ir jis buvo nerūpestingas bei neapdairus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, jog šalis siejo draugiški santykiai ir apeliantas tuo ne kartą grindė tokio ilgo laukimo poziciją, atsižvelgiant į nuolatinį tikėjimą ir pasitikėjimą atsakovu, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip nerūpestingumas ar pagrindas sudarantis sąlygas mažinti ieškiniu pareikštą prašytą priteisti sumą. Teismas netinkamai įvertino apelianto elgesį kaip nerūpestingumą, kuomet pagal šalių susirašinėjimą per MSN programą buvo nustatyta, kad atsakovas nuolatos buvo skatinamas atlikti darbus, minint jo delsimą, o prašymas tęsti darbus buvo įvertintas kaip apelianto neapdairumas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas perdavęs transporto priemonę atsakovui kartu važiuodavo su atsakovu perduota transporto priemone, todėl apeliantas matydavo transporto priemonę, galėdavo vizualiai įvertinti jos būklę. Iš apelianto ir atsakovo susirašinėjimo „Messenger“ programėlėje matyti, kad apeliantas nuolat skatino atsakovą atlikti darbus, o atsakovui susirašinėjimo žinutėse rašant pasiteisinimus apie delsimą atlikti tam tikrus darbus, apeliantas nepaisant to, prašė tęsti darbus, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ir pats apeliantas prisiėmė riziką dėl pasekmių ir nebuvo iki galo apdairus ir rūpestingas.

36. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

37. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jam neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas priteisti bylinėjimosi išlaidas neprašo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.