Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų V. G. ir K. V.-G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutarties pagal pareiškėjos Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas V. G., K. V.-G., antstolė D. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

15. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai patenkino pareiškėjos Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ pareiškimą ir nustatė, jog skolininkui V. G. priklauso ½ sutuoktinės K. V.-G. sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų, gautų laikotarpiu nuo 1995 m. kovo 25 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo.

Dėl naujų įrodymų.

16. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

17. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotoja Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ pateikė papildomus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos ir kurių pateikimo poreikis atsirodo po to, kai suinteresuoti asmenys į bylą pateikė 2023 m. balandžio 25 d. atsiliepimą, kuris prie bylos buvo prijungtas 2023 m. balandžio 26 d. jau nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka: V. G. darbo sutartis, darbo sutarties pakeitimai ir 2007 m. rugsėjo 6 d. prezidiumo įsakymas.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsisakymas vien formaliais pagrindais priimti pareiškėjos teikiamus duomenis, kuriais ji grindžia savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomas aplinkybes, prieštarautų teisingumo principui. Byla vedama elektronine forma, bylos šalys yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, taigi turėjo galimybę su teikiamais duomenimis susipažinti, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pareiškėjos procesiniame elgesyje piktnaudžiavimo nenustatyta, todėl teismas, siekdamas visapusiško bylos išnagrinėjimo, sprendžia priimti pareiškėjos kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų.

19. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šia teise, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 95 straipsnis). Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.137 straipsnio 3 dalis).

20. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė D. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3 959,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, 226 228,33 Eur skolos ir 29 254,73 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko V. G. išieškotojai Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“. Išieškotoja Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ 2023 m. vasario 10 d. pateikė antstolei pakartotinį prašymą nukreipti išieškojimą į skolininko piniginių lėšų dalį, buvusią/esančią jo sutuoktinės banko sąskaitose, įgytą iki 2022 m. gruodžio 29 d. vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo, taip pat į kitą skolininkui priklausančią santuokinio turto dalį, įgytą iki vedybų sutarties sudarymo ir registruotą jo sutuoktinės vardu ar valdytą jo sutuoktinės (vertybinius popierius, akcijas, transporto priemones ir kitą turtą, kuriam iki šios vykdomojoje byloje nėra taikytas areštas; pateikti duomenis apie piniginių lėšų judėjimą skolininko banko sąskaitose nuo 2020 m. gegužės 26 d., kai buvo pareikštas ieškinys, iki šiol. Nustatyta, kad antstolė 2023 m. vasario 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. vasario 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė išieškotojo prašymą patenkinti visiškai: surasti ir areštuoti skolininko sutuoktinės banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, įgytas nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d.; surasti ir areštuoti skolininko vardu registruotą kitą turtą, taip pat skolininko sutuoktinės vardu registruotą kitą turtą, įgyta nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. Antstolė 2023 m. vasario 15 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo pinigines lėšas, esančias skolininko sutuoktinės vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), esančias iki 2022 m. gruodžio 29 d.

21. Taip pat nustatyta, kad skolininkas ir jo sutuoktinė 2022 m. gruodžio 29 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė sutuoktinių turto režimą (statusą); povedybinė sutartis įregistruota vedybų sutarčių registre 2022 m. gruodžio 30 d.. Minėtos sutarties 2.1.1 punktu, 2.1.10 punktu, 2.1.11 punktu sutuoktiniai susitarė, kad visas ir bet koks turtas (tame tarpe, bet neapsiribojant, nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, daiktai, lėšos, pinigai, turtinės teisės, reikalavimo teisės, bet koks kitas turtas), įgytas vieno sutuoktinio vardu po sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dienos, yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė; bet kokios pajamos, lėšos, piniginės lėšos, esančios visose bankuose ar kredito įstaigose vieno iš sutuoktinių vardu atidarytose sąskaitose, įneštos/įmokėtos/pervestos į nurodytas sąskaitas po sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dienos, yra sutuoktinio, kurio vardu atidaryta sąskaita, asmenine nuosavybe. Povedybine sutartimi sutuoktiniai sutarė, kad prievolės ir turtas, atsiradę ne iki povedybinės sutarties, o po jos pasirašymo, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninės.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą ir nustatė, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų ir kitų pajamų, gautų laikotarpiu nuo 1995 m. kovo 25 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo. Teismas nurodė, jog skolininko sutuoktinės gautos piniginės lėšos nuo santuokos sudarymo momento 1995 m. kovo 25 m. iki povedybinės sutarties sudarymo 2022 m. gruodžio 29 d. yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje negali paneigti kreditoriaus išieškojimo teisės pagal vieno iš sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo, išieškant iš turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis pateikė atskirąjį skundą.

23. Apeliantai atskirajame skunde teigia, jog priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo prezumpcijos, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, nes CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis, tai yra pavyzdinis sąrašas ir pačio teismo diskrecijai paliekama spręsti kokias aplinkybes pripažinti reikšmingomis sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto dalių nustatymo. Paaiškina, jog nuo santuokos sudarymo dienos iki povedybinės sutarties sudarymo dienos K. V. – G. savo asmeninėmis lėšomis tenkino bendrus sutuoktinių poreikius, taip pat asmeninius V. G. poreikius (grąžino dalį jo asmeninio kredito), savo gautą darbo užmokestį pasidalino su V. G., iš pirkimo pardavimo sutarties gautas lėšas šalys iš karto pasidalino. Šie apeliantų teiginiai vertintini kaip nepagrįsti.

24. Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė kol nėra įrodyta kitaip (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo jų dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys).

25. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

26. Bylos duomenimis nustatyta, jog suinteresuoti asmenys 2022 m. gruodžio 30 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė, kad visos piniginės lėšos, gautos po vedybinės sutarties sudarymo, yra tas lėšas įgijusio sutuoktinio nuosavybė. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėta povedybinė sutartis nekeičia sutuoktinio turto, įskaitant piniginių lėšų, gautų iki povedybinės sutarties sudarymo, teisinio režimo ir šiam turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu konstatuotina, kad sutuoktinių turtas bei pajamos, gautos iš darbinės veiklos iki povedybinės sutarties sudarymo, priklauso abiem sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Tik nuo vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo, keičiamas turto teisinis režimas pagal vedybų sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1225-450/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1667-160/2013).

28. Atkreiptinas dėmesys, jog neturi būti nustatoma konkreti skolininkui ir jo sutuoktinei priklausanti lėšų suma, nes pagal CPK 667 straipsnį nustatoma bendroje nuosavybėje su kitais bendraturčiais esanti skolininko dalis. Taikant nurodytą įstatymo nuostata bendrąja nuosavybe esantis turtas nedalinamas, t. y. jis ir toliau lieka bendroje jungtinėje nuosavybėje, bet į nustatytą dalį gali būti nukreipiamas išieškojimas (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Dėl to tokio pobūdžio bylose įprastai, nesant pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, yra nustatoma, kad skolininkui priklauso ½ jo sutuoktinės banko sąskaitose turimų lėšų ir kitų pajamų, gautų nuo santuokos sudarymo iki povedybinės sutarties sudarymo (pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-55-912/2020; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1181-642/2019; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-2938-400/2020).

29. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis yra ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Paminėtina, kad pagal CPK 667 straipsnyje paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Tokios pozicijos laikomasi ir apeliacinės instancijos teismuose (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1770-936/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-482-618/2023; ir kt.).

30. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad V. G. ir K. V.-G. santuoka būtų nutraukta, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teisme byla dėl santuokos nutraukimo tarp šių asmenų nebuvo pradėta, byloje nėra duomenų ir apie sutuoktinių turto padalijimą. Kaip jau buvo minėta, turtas, įgytas iki povedybinės sutarties sudarymo, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, o teismui nėra pateikta duomenų, kad suinteresuoti asmenys yra nusistatę kitokį turto, kurio dalys buvo nustatinėjamos, teisinį režimą, taip pat, nenustatyti ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kuriuos bendroji junginė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. Atsižvelgiant į tai, taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

31. Kaip teisingai nurodo apeliantai, kasacinis teismas formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Tačiau teismas, pripažindamas nurodytus kriterijus svarbiais ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba dėl aplinkybių visumos būtų pagrįsta teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius realų poreikį nukrypti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-220/2007; ir kt.).

32. Apeliantai kaip ir pirmosios instancijos teismui, taip ir atskirajame skunde nurodo tuos pačius argumentus, jog iki povedybinės sutarties sudarymo skolininko sutuoktinė naudojo jos vardu atidarytose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas šeimos poreikių tenkinimui, taip pat sutuoktinio prievolių vykdymui. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismui, jog šios nurodytos aplinkybės nesudaro įstatymo nustatyto pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Pabrėžtina, jog taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus.

33. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad turto arešto akto surašymo metu skolininko sutuoktinės banko sąskaitose nebuvo lėšų ir kitų pajamų, kurios priklausytų abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, tačiau remiantis vykdomosios bylos medžiaga matyti, jog nei vienas iš sutuoktinių antstolės turto arešto akto, kuriuo buvo areštuotos sutuoktiniams priklausančios lėšos apibrėžtos laikotarpiu, o ne konkrečia suma, neskundė įstatymų nustatyta tvarka. Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatinėjamos ne realiosios sutuoktinių turto dalys, o idealiosios, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas nustatyti skolininko turto dalį turte, apibrėžiant tokio turto režimo laikotarpį.

34. Apeliantai atskirajame skunde nurodo duomenis apie įplaukas į skolininko sutuoktinės banko sąskaitas ir jose atliktas pinigines operacijas, tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina jokių reikšmingų aplinkybių, kurios pagal teismų praktiką sudarytų pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Svarbu pažymėti ir tai, kad apeliantų argumentai apie skolininko sutuoktinės iš savo asmeninių lėšų (savo santaupų ir jos tėvų dovanotų lėšų) mokėtus mokesčius, rūpinimąsi paskolos grąžinimu, nepilnamečių vaikų išlaikymą ir pan. jau yra įvertinti įsiteisėjusia teismo nutartimi (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-8739-1094/2023), kaip nesudarantys pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcijos vertinant kitą sutuoktinių turtą (nekilnojamąjį turtą, transporto priemonę).

35. Kaip nepagrįsti atmetami ir apeliantų teiginiai, jog neaišku, kaip turėtų būti vykdomas skundžiamas teismo sprendimas, nes po vedybinės sutarties sudarymo sutuoktinės K. V.-G. banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) buvusios piniginės lėšos buvo išleistos ir šių sąskaitų arešto metu jose jokių bendrų santuokinių lėšų nebuvo. Toks turto dalių nustatymas, kaip nagrinėjamu atveju, visiškai atitinka teismų praktiką (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-55-912/2020; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1181-642/2019; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-2938-400/2020).

36. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie paneigtų suinteresuotų asmenų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės ir byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (CPK 185, 667, 737 straipsniai). Spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės banko sąskaitose, areštuotose vykdomojoje byloje, esančių piniginių lėšų, įgytų iki povedybinės sutarties sudarymo 2022 m. gruodžio 29 d.

37. Apeliantai atskirajame skunde taip pat nesutinka ir su tuo, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs suinteresuotų asmenų pateiktą atsiliepimą, jokių trūkumų nenustatė, nutarties dėl pateikto procesinio dokumento trūkumų šalinimo nesurašė, tačiau skundžiamoje nutartyje nevertino dalies suinteresuotų asmenų patektų įrodymų tuo pagrindu. Šie apeliantų argumentai vertinami kritiškai.

38. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė termino apeliantų pateiktų įrodymų trūkumų pašalinimui, tačiau remdamasis kitais byloje buvusiais įrodymais patenkino pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, jog šis suinteresuotų asmenų procesinio dokumento trūkumas galėjo būti ištaisytas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau apeliantai CPK reikalavimus atitinkančių įrodymų nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog apeliantai šiuo atveju negali remtis savo nurodomuose įrodymuose esančiais duomenimis.

39. Kaip nepagrįsti vertinami ir apeliantų teiginiai, jog pareiškėjai Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliniais asociacijai „Linava“ priteistos 871,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos neatitinka suteiktų teisinių paslaugų kiekio ir apimties tokio pobūdžio byloje ir turėtų būti mažintinos, be kita ko, remiantis CPK 593 straipsnio 5 dalimi, teismas apskritai nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju su pareiškimu dėl turto dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymo kreipėsi priešingą suinteresuotumą turintis subjektas – išieškotoja, kuri pateikė įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslas yra tai, kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, tačiau šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimis, 98 straipsniu, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjai pagrįstai priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidos iš bylą pralaimėjusių suinteresuotų asmenų. Be to, apeliantų teiginiai, jog pareiškėjai priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmetami. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose rekomendacijose nurodytais rekomenduojamais priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiais, pareiškėjai priteista 871,20 Eur suma laikytina protingo dydžio ir atitinka rekomendacijose nustatytus dydžius.

Dėl procesinės bylos baigties.

41. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino prašymui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

43. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

44. Suinteresuoti asmenys pateikė prašymą priteisti jų naudai iš išieškotojos jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotų asmenų atskirasis skundas atmetamas, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

45. Pareiškėja Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ taip pat pateikė prašymą priteisti jos naudai iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis 1 110,78 Eur išlaidų advokatui už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus: PVM sąskaitą faktūra Serija FIDE Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo nurodymą.

46. Teismo vertinimu, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra racionalaus bei pagrįsto dydžio, neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio, todėl netenkinus apeliantų (suinteresuotų asmenų) atskirojo skundo, pareiškėjos patirtos 1 110,78 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą priteistinos iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis pareiškėjos naudai, t. y. po 555,39 Eur iš kiekvieno (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

suinteresuotų asmenų V. G. ir K. V.-G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (juridinio asmens kodas 121053434) naudai 555,39 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 39 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš suinteresuoto asmens K. V.-G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (juridinio asmens kodas 121053434) naudai 555,39 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 39 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.