- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-55-912/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27763-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Suinteresuotas asmuo
- D. K.
- Skolininkas
- D. K.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.5.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. K. (D. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (išieškotojo) ,,If P &C Insurance AS“, veikiančio per ,,If P &C Insurance AS“ filialą Lietuvoje, pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo; suinteresuoti asmenys byloje: skolininkas D. K., skolininko sutuoktinė S. Č.–K., antstolis Irmantas Gaidelis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės banko sąskaitose turimų lėšų ir kitų pajamų, gautų nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. liepos 1 d. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko pareiškėjo naudai. Išieškotojas (pareiškėjas) gavo antstolio siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Antstolis atsiliepime prašė pareiškimą tenkinti, nurodė, kad turto arešto aktu areštavo pareiškėjo sutuoktinės pajamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi tenkino prašymą – nustatė, kad skolininkui D. K. priklauso 1/2 sutuoktinės S. Č.–K. banko sąskaitose turimų lėšų ir kitų pajamų, gautų nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. liepos 1 d.
3. Teismas nustatė, kad antstolis vykdo skolos išieškojimą iš skolininko D. K. išieškotojai ,,If P &C Insurance AS“, veikiančiai per ,,If P &C Insurance AS“ filialą Lietuvoje (anksčiau – UAB ,,If draudimas“). Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkas neturi registruoto kilnojamojo turto, negauna darbo užmokesčio. Skolininkas 2019 m. sausio 16 d. susituokė su suinteresuotu asmeniu S. Č.-K.. Vedybų registro duomenimis, skolininkas ir jo sutuoktinė 2019 m. liepos 1 d. sudarė povedybinę sutartį. Antstolis 2019 m. birželio 3 d. antstolis turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinės sąskaitas bankuose bei gautas pajamas iš darbinės ir intelektinės veiklos. Skolininkas nepateikė antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo, todėl antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo.
4. Teismas nurodė, kad povedybine sutartimi pakeistas sutuoktinių įstatymo nustatytas turto teisinis režimas. Teismas vertino, kad sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą iki povedybinės sutarties sudarymo, t. y. iki 2019 m. liepos 1 d. Teismas nurodė, kad CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte lygios. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo iki sutuoktinių povedybinės sutarties sudarymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė
5. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį ir sustabdyti areštuoto turto realizavimą pagal ginčijamą nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas turėjo nustatyti, kokia konkreti lėšų suma priklauso skolininkui ir jo sutuoktinei bendrai, įvertinti išieškojimo galimybes iš apeliantui tenkančios lėšų dalies. Skolininkas pažymėjo, kad su išieškotojo pareiškimu teismui pateiktas antstolio 2019 m. birželio 3 d. nurodymas priverstinai nurašyti lėšas. Priverstinai nurašomų lėšų suma (488,56 Eur) sutampa su areštuota suma.
Šalies argumentai
5.2. Apeliantas nurodo, kad vienas minimalus mėnesinis atlyginimas – 555 Eur. Antstolio areštuota bendrų šeimos piniginių lėšų suma mažesnė negu MMA. Į šią sumą negali būti nukreiptas išieškojimas, nes lėšos būtinos šeimos pragyvenimui. Nesant galimybės išieškoti skolos iš šeimos lėšų, nebuvo teisinio pagrindo, nustatinėti skolininkui priklausančią lėšų dalį. Teismas nagrinėdamas išieškotojo prašymą vykdymo procese negalėjo ir neturėjo jo tenkinti, o patenkinęs sudarė nepagrįstas prielaidas neteisėtam išieškojimui.
Atsiliepimas
6. Pareiškėjas atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Šioje civilinėje byloje teismas nesprendė, į kokią areštuotų lėšų dalį antstolis gali nukreipti išieškojimą, bet sprendė klausimą, ar skolininkui priklauso jo sutuoktinės banko sąskaitose esančių lėšų ir darbo ar kitų pajamų, gautų nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. liepos 1 d. Pirmos instancijos teismo sprendimas nepažeidžia CPK 668 straipsnio, nes šiuo teismo sprendimu antstoliui nesuteikiama teisė vykdant išieškojimą netaikyti CK 668 straipsnyje numatytų ribojimų.
6.2. Jeigu antstolis, vykdydamas išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, pažeis CPK 668 straipsnio nuostatas, skolininkas įgys pagrindą skųsti antstolio veiksmus.
6.3. Šiuo metu MMA neatskaičius mokesčių yra 555 Eur, atskaičius mokesčius – 395,77 Eur, todėl suma, į kurią negali būti nukreipiamas išieškojimas, yra 395,77 Eur.
6.4. Antstolio areštuotų lėšų šaltinis yra skolininko sutuoktinės darbo užmokestis, todėl išieškojimui iš šių lėšų turi būti taikomas ne CPK 668 straipsnis, bet CPK 736 straipsnis, numatantis, kad iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio dalies, neviršijančio MMA, pagal vieną vykdomąjį dokumentą gali būti išskaitoma dvidešimt procentų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
8. Skundas netenkintinas dėl tokių priežasčių. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje.
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis I. Gaidelis vykdomoje byloje Nr. 0008/04/00466 vykdo Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-316-03/2004 dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. K. išieškotojai ,,If P &C Insurance AS“, veikiančiai per ,,If P &C Insurance AS“ filialą Lietuvoje (anksčiau – UAB ,,If draudimas“). Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkas neturi registruoto kilnojamojo turto, negauna darbo užmokesčio. Skolininkas 2019 m. sausio 16 d. susituokė su suinteresuotu asmeniu S. Č.–K.. Antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė turi lėšų banko sąskaitose. Antstolis 2019 m. birželio 3 d. turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinės sąskaitas bankuose bei gautas pajamas iš darbinės ir intelektinės veiklos. Antstolio 2019 m. birželio 3 d. patvarkymu pasiūlyta skolininkui iki 2019 m. birželio 28 d. pateikti užpildytą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui pirmiau nurodyto sutikimo, antstolis, 2019 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojui per 20 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo. Išieškotojas kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Vedybų registro duomenimis, skolininkas ir jo sutuoktinė 2019 m. liepos 1 d. sudarė povedybinę sutartį.
10. CK įtvirtintas pagal įstatymus ir pagal sutartis nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.81 straipsnio 1 dalis). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).
11. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad skolininko ir jo sutuoktinės 2019 m. liepos 1 d. sudaryta povedybinė sutartis pakeitė sutuoktinių įstatymo nustatytą turto teisinį režimą ir sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, iki povedybinės sutarties sudarymo.
12. Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).
13. Pagal CPK 667 straipsnį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui nurodyto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
14. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti konkrečią skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančią lėšų sumą CPK 667 straipsniu nustatoma bendroje nuosavybėje su kitais bendraturčiais esanti skolininko dalis. Nurodyta įstatymo nuostata bendrąja nuosavybe esantis turtas nedalinamas, t. y. jis ir toliau lieka bendroje jungtinėje nuosavybėje, bet į nustatytą dalį gali būti nukreipiamas išieškojimas (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui priklauso 1/2 jo sutuoktinės banko sąskaitose turimų lėšų ir kitų pajamų, gautų nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. liepos 1 d.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Nyderlandai, 61 dalis).
16. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, apelianto atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Netenkinti suinteresuoto asmens D. K. (D. K.) atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį.