Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-5441-867/2019 pagal pareiškėjos akcinės bendrovės (toliau – AB) „N. F.“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. J., R. J., antstoliui A. S. dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Byloje kilo ginčas dėl skolininko turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, kai yra sudaryta povedybinė sutartis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra duomenų apie įregistruotas vedybų sutartis, ir nustatė, kad skolininkui E. J. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės R. J. gaunamų lėšų.

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodo teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymą, ir tai, kad, nesant duomenų apie vedybų sutartį ir tokia sutartimi pakeistą sutuoktinių turto teisinį režimą, būtų pagrindas konstatuoti, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės gaunamų lėšų. Tačiau teismas klaidingai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie vedybų sutartį. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas ir jo sutuoktinė 2019 m. kovo 12 d. sudarė povedybinę sutartį, kuri yra patvirtinta notaro. Ši sutartis pateikta antstoliui į vykdomąją bylą, 2019 m. kovo 14 d. įregistruota Vedybų sutarčių registre. Visi šie duomenys buvo prieinami ir pirmosios instancijos teismui, nes antstolis buvo pateikęs vykdomąją bylą teismui, tačiau teismas jų nevertino.

10. Nustačius, jog byloje buvo pateikta galiojanti vedybų sutartis, spręstinas jos taikymas vykdant išieškojimą pagal skolininko prievoles, atsiradusias iki povedybinės sutarties pasirašymo. Apeliantė teigia, kad, sudarius povedybinę sutartį, jos ir skolininko turtas nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir iš jo nebegali būti išieškoma pagal kito sutuoktinio asmenines prievoles. Ši skundo nuostata iš dalies pagrįsta.

11. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

12. CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vertinant teisinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, pažymėtina, kad apeliantės ir jos sutuoktinio sudaryta 2019 m. kovo 12 d. povedybinė sutartis, nustačiusi sutuoktinių turto režimą (statusą), be kita ko, kad kiekvieno iš sutuoktinių bet kokiu būdu gaunamos pajamos, taip pat lėšos, patenkančios į kiekvieno iš jų sąskaitas, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (povedybinės sutarties 3.2 ir 3.3 punktai), yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).

13. Vadovaujantis CK 6.154 straipsniu, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) ir ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį po to, kai teismo sprendimu yra priteista skola iš vieno iš sutuoktinių ir yra pradėtas priverstinis išieškojimas iš sutuoktinio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis savaime nelaikytina prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, jeigu jos nuostatomis nėra pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti, ar sutuoktiniai, turėdami kreditinių įsipareigojimų, susitartų, kad visos prievolės, nepaisant jų atsiradimo momento, yra asmeninės.

15. Kaip jau buvo minėta, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad apeliantė ir jos sutuoktinis (skolininkas) 2019 m. kovo 12 d. sudarė povedybinę sutartį, kurios 3.3 punkte sutarė, kad po šios sutarties pasirašymo kiekvieno sutuoktinio gautos pajamos iš darbo veiklos ir kitos individualios veiklos, verslo veiklos ir jo asmeninio turto ar įmonės, ūkininko ūkio, įgyto vieno iš sutuoktinio vardu, draudimo išmokos, pensijos, pajamos iš intelektinės nuosavybės ir bet kokios kitos visos pajamos, taip pat kiekvieno sutuoktini piniginės lėšos banko sąskaitose, atidarytose vieno iš sutuoktinio vardu, santaupos, vertybiniai popieriai, skoliniai įsipareigojimai, gautos dovanos ir bet koks kitas panašaus pobūdžio šiame punkte nenurodytas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

16. Povedybine sutartimi (3.4 punktas) buvo susitarta, kad atsiradę įsipareigojimai, prievolės bei pajamos, kiekvieno sutuoktinio įgyti po povedybinės sutarties sudarymo momento, yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kad pagal prievoles po sutarties sudarymo kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles. Šiuo punktu šalys taip pat sutarė, kad šis punktas netaikomas, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai įsakmiai nustato kitaip. Taigi povedybine sutartimi šalys sutarė, kad prievolės, atsiradusios ne iki povedybinės sutarties, o po jos pasirašymo, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninės.

17. Nagrinėjamu atveju prievolė, pagal kurią vykdomas išieškojimas šioje vykdomojoje bylos, yra atsiradusi dar iki povedybinės sutarties sudarymo. Po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas pagal skolininko prievoles nebegali būti nukreipiamas tik į vėliau, t. y. po 2019 m. kovo 12 d., gautas apeliantės (skolininko sutuoktinės) pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, kadangi kiekvieno iš sutuoktinių pajamos iš darbo ir kitos veiklos bei kitos pajamos, nurodytos sutarties 3.3 punkte, gautos po vedybų sutarties sudarymo, nebeturi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso ir, įregistravus vedybų sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegalės būti išieškojimo objektu dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių. Išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gausimas pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į skolininko sutuoktinio vardu atidarytas sąskaitas bankuose (CK 3.100 straipsnio 7 punktas 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016 18 punktas, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018 27 punktas).

18. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad apeliantės, kaip skolininko sutuoktinės, gaunamos pajamos nuo santuokos sudarymo momento 2006 m. rugpjūčio 26 d. iki povedybinės sutarties sudarymo 2019 m. kovo 12 d. yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje nustatytina skolininko dalis. Skolininko ir jo sutuoktinės povedybinė sutartis yra sudaryta po skolininko prievolės atsiradimo, todėl turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje negali paneigti kreditoriaus išieškojimo teisės pagal vieno iš sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo, išieškant iš turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo. Dėl to yra pagrindas pareiškėjos (išieškotojos) prašymą tenkinti iš dalies ir nustatyti, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis apeliantės gauto darbo užmokesčio pajamų ir kitų joms prilygintų išmokų, gautų laikotarpiu nuo santuokos sudarymo 2006 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. kovo 12 d.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartį pakeisti – išieškotojos AB „N. F.“ pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui E. J. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. J. priklauso 1/2 dalis R. J. gaunamo darbo užmokesčio pajamų ir kitų joms prilygintų išmokų, gautų laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. kovo 12 d.