- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-18
- Bylos Nr.
- e2S-1770-936/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08222-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Pareiškėjas
- M. V.
- Skolininkas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- R. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) M. V. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. V. individualios įmonės prašymą dėl skolininko A. D. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys R. D., antstolė A. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (išieškotoja) M. V. individuali įmonė (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui A. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. D. priklauso: 1) 1/2 žemės sklypo,(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 3/10 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 kitų statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 3) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog antstolė A. S. vykdo išieškojimą iš skolininko A. D. pareiškėjo naudai pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. išduotą vykdomąjį raštą, vykdomosios bylos Nr. 0177/21/00384. Vykdomasis raštas buvo išduotas taikos sutarties, sudarytos tarp skolininko ir pareiškėjo ir patvirtintos Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, pagrindu. Nustatyta skolos suma – 49 425,63 Eur, o už pavėluotą prievolės įvykdymą skolininkas įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Skolininkas su sutuoktine R. D. yra sudarę povedybinę sutartį, o pats skolininkas neturi jokio turto ir niekur nedirba. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise jam kartu su sutuoktine priklauso iki povedybinės sutarties sudarymo įgytas nekilnojamasis turtas. Antstolė 2021 m. sausio 20 d. patvarkymu pasiūlė skolininkui per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą, kad būtų nustatyta jo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau nei skolininkas, nei sutuoktinė per nustatytą terminą į teismą nesikreipė. Prašyme pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog nuo taikos sutarties sudarymo praėjo du metai, tačiau skolos iš skolininko atgauti nepavyksta ir panašu, jog skolininkas deda visas pastangas, jog skola nebūtų išieškota. 2022 m. kovo 16 d. pareiškėjas kreipėsi į antstolę su prašymu, kuriuo prašė atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. 2022 m. kovo 17 d. antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo terminą atnaujino.
Atsiliepimas
3. Skolininkas A. D. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu nesutinka ir prašė: 1) pareiškimą palikti nenagrinėtą; 2) jei pareiškimas būtų nagrinėjamas – pareiškėjo prašymą atmesti; 3) jei pareiškėjo prašymas būtų tenkinamas – nustatyti, kad skolininkui A. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. D. priklauso: 3.1) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3.2) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3.3) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3.4) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepime nurodoma, jog skolininkas nekvestionuoja pateikto pareiškimo ir taikos sutartimi nustatytos skolos sumos, tačiau pareiškėjo teiginiai, jog kurį laiką negali atgauti skolos, neatitinka tikrovės, kadangi po vykdomojo rašto išdavimo iš skolininko sąskaitos buvo daromi pervedimai antstoliams, todėl vien per paskutinius vienerius metus antstoliams buvo pervesta iš viso 22 231,51 Eur. Pagal antstolio M. D. išieškojimą atsiskaityta pilnai, o pagal antstolės A. S. vykdomus išieškojimus atsiskaityta dalinai, tačiau bus baigta atsiskaityti pilnai. Pareiškėjo teiginiai, jog jis į skolos atgavimo procesą investavo daug laiko ir lėšų, o skolininkas žadėjo nedelsiant padengti įsiskolinimą, yra bendro pobūdžio teiginiai ir nepatvirtinti jokiais įrodymais. Nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai, jog skolininkas niekur nedirba ir vengia dirbti, kadangi nuo 2021 m. sausio 21 d. skolininkas vykdo individualią veiklą, tačiau pastaruosius du metus ūkinės veiklos vykdymas buvo komplikuotas dėl įvairių su COVID-19 pandemija susijusių priežasčių. Kaip deklaratyvus teiginys turėtų būti laikomas ir pareiškėjo argumentas, jog vedybų sutarties sudarymas traktuojamas kaip pastangų dėjimas, kad skola nebūtų išieškota. Atsižvelgiant į tai, jog skolininkas vykdo skolinį įsipareigojimą, yra padengęs dalį skolos bei vykdo individualią veiklą, skolininko nuomone, jo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas yra netikslingas ir neturi teisinio pagrindo. Skolininko dalies atidalijimas tokiu būdu, kaip pareiškime prašė pareiškėjas, būtų nenaudingas visiems proceso dalyviams – mažai tikėtina, jog atsirastų pirkėjų norinčių pirkti sklypų dalis, kadangi sklypų atskirų dalių panaudojimo galimybės yra ribotos. Be to, parduodant bet kokį sklypą dalimis, jo dalių kainų suma rinkoje visada reikšmingai mažesnė už viso sklypo kainą. Atsižvelgiant į tai, nukentėtų tiek paties pareiškėjo interesai, tiek skolininko ir jo šeimos interesai – gavus itin mažas sumas už parduodamas žemės sklypo dalis, būtų padengta tik maža dalis skolinio įsipareigojimo. Atsiliepime papildomai nurodoma, jog dėl praleisto termino atnaujinimo pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą, o antstolė A. S. patvarkymu atnaujinusi terminą išsprendė ne savo kompetencijos klausimą, todėl termino atnaujinimas turėtų būti laikytinas niekiniu ir nesukeliančiu teisinių pasekmių.
4. Suinteresuotas asmuo R. D. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu nesutinka ir palaiko sutuoktinio A. D. pateiktą atsiliepimą į pareiškimą.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas M. V. individuali įmonė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog antstolė teisėtai ir pagrįstai atnaujino pareiškėjui terminą kreiptis į teismą ir veikė savo kompetencijos ribose. Aplinkybės, jog skolininkas sumokėjo visą įsiskolinimą antstolio M. D. vykdytame išieškojime nėra niekaip susijusios su nagrinėjama byla, nes antstolis nevykdė išieškojimo iš skolininko pareiškėjo naudai. Pareiškėjas nesutinka ir su skolininko teiginiu, kad nėra pagrindo nustatyti skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – pareiškėjas vykdomąjį raštą gavo 2021 m. kovo 24 d., o iki to laiko skolininkas nebuvo sumokėjęs nė mažos dalies skolos, t. y. skolininkas visiškai nevykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Todėl, nors skolininkas atsiliepime ir teigia, kad intensyviai vykdo skolos grąžinimą, tačiau tokius jo teiginius paneigia byloje esantys įrodymai. Šiai dienai likusi skolos suma yra 35 276,66 Eur ir mokėtini delspinigiai, o per daugiau nei metus vykdomą priverstinį skolos išieškojimą nėra išieškota net pusės skolos sumos. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad nors skolininkas ir nurodė, jog vykdo individualią veiklą, tačiau nepateikė jokių ilgalaikių sutarčių, kurios leistų tikėtis, kad skolininkas gaus pastovias pajamas. Pajamos iš individualios veiklos nėra lengvai prognozuojamos, be to, su individualios veiklos pajamomis antstolis neturi galimybės kreiptis į darbdavį dėl darbinės veiklos pajamų išieškojimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 733 str. 1 d. nustatyta tvarka. Todėl tam, kad būtų galima išieškoti iš skolininko turto, kuris yra bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su jo sutuoktine, turi būti nustatyta skolininko turto dalis. Skolininkas siūlo nustatyti jo turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje 4 žemės sklypuose, tačiau nėra aiški šių žemės sklypų tikroji rinkos vertė – VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre nurodyta objektų vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, o masinis turto vertinimas atliktas gerokai anksčiau ir turto vertė gali būti pasikeitusi. Taip pat žemės sklypo vertė apskaičiuota kartu su miško ir medynų verte, o iš byloje esančių duomenų ir iš tų duomenų, kuriuos gali gauti pareiškėjas, nėra galimybės sužinoti, ar miškas nėra iškirstas. Taigi, negalima objektyviai nustatyti ar tokiu būdu nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir į šią dalį nukreipus išieškojimą, tos sumos pakaks skolai padengti. Todėl šiuo atveju vienintelis tinkamas, objektyvus ir sąžiningas skolininko turto dalies nustatymo būdas yra toks, koks nurodytas pareiškėjo pareiškime. Pareiškėjo nuomone, skolininko siūlomu būdu nustatyti jo turto dalį bendrojoje nuosavybėje būtų galima tuo atveju, jei būtų aiški tikroji nekilnojamojo turto vertė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutartimi pareiškėjo M. V. individualios įmonės pareiškimą tenkino iš dalies: nustatė, kad skolininkui A. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. D. priklauso: 1) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė, jog R. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu A. D. priklauso: 1) 3/5 žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog:
6.1. Nesutiktina su skolininko argumentais, jog antstolė atnaujindama pareiškėjui terminą kreiptis į teismą veikė ne savo kompetencijos ribose. CPK 667 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatose nėra įtvirtinta termino, kuris turi būti nustatytas, todėl terminą kiekvienu atveju nustato antstolis. Antstolis nustatęs terminą turi teisę jį pratęsti, kai terminas yra nepasibaigęs arba atnaujinti, kai terminas jau yra pasibaigęs.
6.2. Skolininko argumentas, jog sumokėjo visą įsiskolinimą antstoliui M. D. niekaip nėra susijęs su vykdomąja byla Nr. 0177/21/00384, kurioje vykdomas išieškojimas pareiškėjo naudai, nes iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog minėtą vykdomąją bylą vykdo antstolė A. S. Todėl skolininko pateiktos aplinkybės apie kitus iš jo vykdytus išieškojimus visai kitiems išieškotojams neturi reikšmės.
6.3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nesutiktina su skolininko teiginiu, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, skolininkas visiškai nevykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Nors skolininkas atsiliepime į pareiškimą bei jo sutuoktinė teismo posėdžio metu ir teigė, kad labai intensyviai vykdo skolos grąžinimą, tačiau tokius teiginius paneigia byloje esantys įrodymai, o būtent tai, kad likusi skolos suma yra 35 276,66 Eur plius mokėtini delspinigiai, todėl pirmosios instancijos teismas pritarė pareiškėjo nurodytai aplinkybei, jog per daugiau nei metus vykdomą priverstinį skolos išieškojimą nebuvo išieškota net pusė skolos sumos. Taip pat pareiškėjas ne tik nesulaukė skolos grąžinimo laiku pagal taikos sutartyje nustatytus terminus, bet taip pat nesulaukė ir jokių aktyvių skolininko veiksmų siekiant kuo greičiau grąžinti skolą. Kaip tik priešingai, skolininkas sudarė vedybų sutartį, nutraukė darbinę veiklą ir per ilgą laikotarpį, dar iki pareiškėjui kreipiantis į antstolę, nepasiūlė jokių sprendimų operatyviam skolos grąžinimui.
6.4. Teismas sprendė, jog yra pagrindas sutikti su skolininko argumentu, jog nustatyti, kad jam ir suinteresuotam asmeniui (sutuoktinei) priklauso po 1/2 viso nurodyto nekilnojamojo turto yra neracionalu, kadangi taip bus apsunkinamas skolininko turto dalies išvaržymas, kuris savo ruožtu labai mažins turto vertę, nes turtą įsigyjantis asmuo bus ne vienintelis turto savininkas, kadangi kitas savininkas bus skolininko sutuoktinė. Atsižvelgiant į tai, jog padalijus nekilnojamąjį turtą skolininko pasiūlytu variantu, jam tektų turto už 41 388 Eur, o šios sumos galimai realiai pakaks skolai padengti, teismas sprendė, jog tinkamas, objektyvus ir sąžiningas skolininko turto dalies nustatymo būdas yra toks, koks nurodytas skolininko atsiliepime į pareiškimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutarties. Skunde prašoma panaikinti nutarties dalį, kuria nustatyta skolininko A. D. turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. D. dalis, bei priimti naują nutartį šioje dalyje, nustatant, kad A. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklausanti turto dalis yra: 1) 1/2 žemės sklypo,(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 3/10 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 kitų statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 3) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas, nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos ir turtą padalino nevertindamas realios turto vertės, vadovaudamasis tik deklaratyviais skolininko teiginiais bei viešuose registruose esančia penkerių ir ankstesnių metų masinio vertinimo informacija.
7.2. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos nukrypti galima tik Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytais pagrindais, tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo minėtos prezumpcijos, o skolininko dalį nustatė akivaizdžiai nukrypdamas nuo minėtos prezumpcijos. Byloje nebuvo objektyvių duomenų leidžiančių nustatyti tikrąją turto vertę: žemės sklypų vertę teismas nustatė pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašuose įtvirtintą vidutinę rinkos vertę. Žemės sklypų vertė buvo nustatyta masinio vertinimo metu, kuris buvo atliktas 2012-2017 metais, todėl praėjus penkeriems ir daugiau metų, toks vertinimas nebėra aktualus. Nutartimi skolininko turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatyti žemės sklypai yra miškų ūkio paskirties, todėl jų vertė skaičiuojama kartu su medynais ir miško verte, tačiau byloje nebuvo sprendžiama tai, ar miškas žemės sklypuose nėra iškirstas, skolininkas apie tai informacijos nepateikė, o pareiškėjas atlikęs paiešką viešai prieinamose informacinėse sistemose nustatė, jog minėtuose žemės sklypuose praktiškai iškirstas visas miškas, o šių sklypų vertė be miškų yra labai maža. Nesant objektyvių turto vertės įrodymų skolininko dalis turėjo būti nustatyta CK numatytu pagrindu – nustatant, kad skolininko turto dalis yra pusė bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje esančio nekilnojamojo turto.
Atsiliepimas
8. Skolininkas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. CK numatyti pagrindai, kuriais remiantis teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos. Šiuo atveju viena iš priežasčių, kodėl pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo lygių dalių yra ta, jog skolininkas su sutuoktine augina nepilnametį vaiką, todėl, atsižvelgiant į vaiko interesus, sprendimas skolininkui skirti mažesnę nei 1/2 turto dalį yra teisėtas ir teisingas.
8.2. Pareiškėjas nepagrindė savo argumentų, kodėl, jo nuomone, netinkamu nekilnojamojo turto vertės nustatymu laikytinas vertės nustatymas pagal nekilnojamojo turto registro išrašuose įtvirtintą vidutinę rinkos kainą arba, kodėl praėjus penkeriems ir daugiau metų po masinio vertinimo, tada nustatyta turto vertė dabar nebėra aktuali. Pareiškėjas nepateikė nei įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, jog žemės sklypuose, kurie buvo priskirti skolininkui, būtų iškirsta dalis miško, nei skaičiavimų, kokia dalis miško iškirsta, nei sklypų kainų palyginimo, todėl šie pareiškėjo argumentai yra paremti spėliojimais ir prielaidomis.
9. Suinteresuotas asmuo R. D. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir palaiko skolininko A. D. atsiliepimą į atskirąjį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas
12. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolininko A. D. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos ir turto dalis nustatė ne pareiškėjo, o skolininko pasiūlytu būdu.
13. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų gali būti nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui nepateikus antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidaujant sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo, ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).
14. Antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kai skolininko dalis dar nėra nustatyta tik tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Paminėtina, kad pagal CPK 667 straipsnyje paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp pareiškėjo M. V. individualios įmonės bei skolininko A. D. Taikos sutartimi nustatytos skolos suma 49 425,63 Eur, o už pavėluotą prievolės įvykdymą skolininkas įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Skolininkui nevykdžius taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2021 m. kovo 24 d. Kauno apylinkės teismas išieškotojui išdavė vykdomąjį raštą, kurio pagrindu, išieškotojo naudai išieškojimą vykdo antstolė A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0177/21/00384. Antstolė, patikrinusi skolininko turtinę padėtį, nustatė, jog skolininkas niekur nedirba, areštuotos skolininkui priklausančios sąskaitos, esančios Lietuvos bankuose.
16. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog skolininkui kartu su sutuoktine R. D., bendrosios jungtinės nuosavybės teise, priklauso: 1) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 12/30 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); 8) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
17. 2022 m. sausio 20 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl turto, esančio bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, arešto bei pasiūlė pareiškėjui, skolininkui A. D. ir bendrosios nuosavybės dalyvei R. D. per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą, kad būtų nustatyta skolininko A. D. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Per nustatytą terminą ginčo šalys nesikreipė į teismą dėl dalies nustatymo, todėl 2022 m. kovo 17 d. patvarkymu antstolė atnaujino išieškotojui terminą kreiptis į teismą dėl minėtos dalies nustatymo.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas nedirba, todėl iš gaunamų lėšų išieškojimas nėra įmanomas, byloje taip pat nėra duomenų, jog skolininko turimo asmeninio turto pakaktų įsiskolinimui išieškoti. Pažymėtina, jog antstolė laikėsi įstatymo reikalavimų: nustačius, kad skolininkui su sutuoktine priklauso nekilnojamasis turtas, areštavo šį turtą ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendrąją jungtine nuosavybe su sutuoktine, nustatymo, todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
19. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad A. D. ir R. D. santuoka būtų nutraukta. 2021 m. balandžio 8 d. skolininkas ir sutuoktinė sudarė povedybinę sutartį, kurioje nusistatė, jog turtas ir turtinės teisės, įgytos po sutarties sudarymo, yra asmeninė kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybė, taip pat kiekvieno iš sutuoktinių įgytos prievolės yra laikomos asmeninėmis prievolėmis. Taigi, turtas įgytas iki povedybinės sutarties sudarymo laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).
20. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo jų dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant galima nukrypti dalijant turtą nuo lygių dalių principo – nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Tačiau teismas, pripažindamas nurodytus kriterijus svarbiais ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba dėl aplinkybių visumos būtų pagrįsta teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius realų poreikį nukrypti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007).
21. Skolininkas atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą teismui, kuriuo pareiškėjas prašė nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pateikė, jo nuomone, alternatyvų turto dalies nustatymo būdą, nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, argumentuojant, jog viena iš priežasčių, kodėl teismas turėtų nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcijos yra ta, kad skolininkas su sutuoktine augina nepilnametį vaiką, o atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, skolininkui turėtų būti nustatyta mažesnė nei 1/2 turto dalies. Atsiliepimu į atskirąjį skundą, skolininkas taip pat teigė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos yra teisingas ir teisėtas, nes buvo atsižvelgta į vaiko interesus.
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog su šiuo skolininko argumentu sutikti nėra pagrindo. Visų pirma, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Vaikų išlaikymas, vaiko teisės į būstą bei jo vystymuisi būtinų gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra vaiko tėvų pareiga, kuri aiškiai reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje ir šios pareigos vykdymas ir įgyvendinimas nėra apibrėžiamas, kaip išimtis, kuri savaime turėtų būti laikoma pakankamu pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos. Antra, byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog padalijus sutuoktinių turtą lygiomis dalimis dėl to nukentėtų vaiko interesai. Trečia, skundžiamoje nutartyje nėra aiškiai nurodyta, kad teismas nutaria nukrypti nuo lygių dalių principo ir priskirti skolininko sutuoktinei didesnę bendro turto dalį, be to, tokia išvada prieštarauja skundžiamai nutarčiai, kuria pagal pirmosios instancijos teismo paskaičiavimus būtent skolininkui, o ne jo sutuoktinei, priskirta didesnės vertės bendro turto dalis. Taigi šiuo aspektu faktiškai susiklostė priešinga situacija, nei bando įrodyti skolininkas.
23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įvertinus turto rinkos kainą, skolininkui paskiriama dalies vertė yra netgi didesnė nei dalies, kuri paskiriama skolininko sutuoktinei. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, jog byloje nebuvo objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti tikrąją turto vertę: žemės sklypų vertę teismas nustatė pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašuose įtvirtintą vidutinę rinkos vertę. Žemės sklypų vertė buvo nustatyta masinio vertinimo metu, kuris buvo atliktas 2012-2017 metais, todėl praėjus penkeriems ir daugiau metų, toks vertinimas nebėra aktualus. Su šiuo pareiškėjo argumentu sutikti nėra pagrindo, kadangi kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009). Pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas visų nekilnojamojo turto registre bei kadastre esančių duomenų (nuo jų įrašymo) teisingumo ir išsamumo, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, principas. Dėl to konstatuotina, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad nurodyti duomenys yra neteisingi ir jais remiantis negalima nustatinėti nekilnojamojo turto vertės. Pabrėžtina, kad proceso metu nei pareiškėjas, nei skolininkas nesiėmė kitomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti savo teiginių, susijusių bendro turto vertėmis, neteikė teismui įrodymų apie aktualią turto vertę (CPK 178 straipsnis).
24. Vien tai, jog skolininkui nutartimi nustatyta turto dalis galbūt yra didesnės vertės nei nustatyta skolininko sutuoktinei, savaime nesuponuoja, jog pirmosios instancijos teismas skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau priimdamas nutartį netinkamai taikė procesines teisės normas bei netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytus motyvus, kad nustačius skolininkui tiek 1/2 žemės sklypų dalis, tiek ir kitų skolininkui ir sutuoktinei priklausančių statinių 1/2 dalis, tai sumažintų galimybę realizuoti šį turtą, nes parduoti 1/2 dalies žemės sklypų bei 1/2 kitų statinių yra sudėtinga. Skolininkas nepateikė įrodymų, jog tokio dydžio sklypai negalėtų būti pakankamai efektyviai realizuojami, nepateikė duomenų, kiek ženkliai sumažėtų parduodamo ar kitaip realizuojamo sklypo vertė (CPK 178 straipsnis), taigi tokių savo argumentų nepagrindė. Iš to išplaukia, jog pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su šiais skolininko argumentais darė prielaidas dėl galimo turto pardavimo realumo. Todėl šie teiginiai laikytini nepagrįstais bei iš esmės neatitinkantys teismų formuojamos praktikos. Atkreipiamas dėmesys dar ir į tai, jog skolininkui buvo siųstas antstolės pasiūlymas dėl turto dalies nustatymo, tačiau skolininkas su sutuoktine šio pasiūlymo neįgyvendino ir nesikreipė dėl turto dalies nustatymo. Todėl skolininko nurodyti argumentai, kodėl teismas turėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, nelaikytini prioritetiniais, nes teisę savo nuožiūra nusistatyti dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine galėjo kitais būdais, tačiau šios teisės neįgyvendino. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.
25. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl nenustačius, jog ši prezumpcija buvo nuginčyta, pareiškėjo pareiškime pasiūlytas skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo būdas, kuomet sutuoktiniams nustatoma po 1/2 turto dalį, labiau atitinka teisės aktų reikalavimus, negu kad skolininko pasiūlytas jo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo būdas, t. y. siūloma tvarka žemės sklypus paskirstyti tarp skolininko ir jo sutuoktinės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą nustatyti skolininkui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje 1/2 turto dalies, netinkamai įvertino nagrinėjamos bylos faktinę situaciją ir netinkamai taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį. Pažymėtina, jog nustačius turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį, nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį iš bendrosios nuosavybės ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.
26. Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
27. CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę pakeisti pirmosios instancijos teismo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį pakeisti ir nustatyti, jog skolininkui A. D. priklauso 1/2 turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine R. D., t. y.: 1) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/5 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 kitų statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 3) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu
nutaria:
Pareiškėjos M. V. individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atskirąjį skundą tenkinti visiškai.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartį pakeisti ir pareiškėjos M. V. individualios įmonės prašymą dėl skolininko A. D. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso 1/2 dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tai yra:
1. 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2. 1/5 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);
3. 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)
4. 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
5. 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
6. 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
7. 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
8. 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.