- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-17
- Bylos Nr.
- 2S-1667-160/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14582-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Smirnovienė
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Skolininkas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. B.
- Kategorijos
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zita Smirnovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-25 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (išieškotojo) R. Z. prašymą dėl skolininko R. B. turto dalies nustatymo (suinteresuoti asmenys – V. B. ir antstolė P. K.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolė P. K. 2013-03-29 raštu Nr. 0093/11/01460 reg. Nr. 2-P-8338 pasiūlė R. Z. pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl skolininko B. R. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine V. B., dalies nustatymo. Pasiūlymą pateikė vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10313-656/2010 dėl 45255,55 Lt išieškojimo iš skolininko R. B. (b. l. 5-7).
Žemesnės instancijos teismas
Išieškotojas R. Z. pateikė teismui prašymą nustatyti, kad skolininkui R. B. priklauso ½ dalis R. B. ir V. B. bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto sutuoktinės vardu atidarytose banko sąskaitose, ar sąskaitose, kurias ji atidarys savo vardu ateityje, esančių ir į sąskaitas pateksiančių piniginių lėšų, taip pat sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias ji gauna iš dabartinės arba ateityje gaus iš kitos darbovietės (b. l. 1-3).
Antstolė P. K. prašė R. Z. prašymą tenkinti. Paaiškino, kad skolininko prievolė atsirado santuokos, kuri buvo sudaryta 1987-09-11, metu. Vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje pats savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn, neatima teisės kreditoriui nukreipti išieškojimą ne į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį (b. l. 24-25).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. B. prašė R. Z. prašymą atmesti. Paaiškino, kad ji nėra pareiškėjo skolininkė, pareiškėjo ir skolininko santykiai atsirado jai nežinant, sužinojusi apie skolą jos nepripažino, kadangi pasiskolinti pinigai nebuvę naudojami šeimos reikmėms. Jau aštuonerius metus su skolininku negyvenana, neveda bendro ūkio, juos sieja tik formali santuoka. 2013-04-18 sudarė vedybų sutartį, kurioje numatė, jog V. B. pajamos yra jos asmeninė nuosavybė. 2013-04-29 teismui padavė prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu (b. l. 27-28).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-25 nutartimi R. Z. prašymą dėl skolininko R. B. turto dalies bendrojoje jungtinėje R. B. ir V. B. nuosavybėje nustatymo tenkino iš dalies – nustatė skolininko R. B. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine V. B., laikant, kad R. B. asmeninės nuosavybės priklauso ½ dalis į sutuoktinės V. B. vardu atidarytas banko sąskaitas iki 2013-04-18 (imtinai) patekusių ir išlikusių piniginių lėšų, taip pat ½ dalis V. B. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias ji iki 2013-04-18 (imtinai) gavo iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės; kitoje dalyje prašymą atmetė. Padarė išvadą, jog lėšos ir pajamos, kurias V. B. gavo iki 2013-04-18 (povedybinės sutarties sudarymo dienos) yra bendroji jungtinė R. B. ir V. B. nuosavybė ir į šį turtą gali būti nukreiptas išieškojimas pagal R. B. prievoles į bendro turto sutuoktinio dalį (CPK 3.112 str.). Byloje nėra duomenų, paneigiančių V. B. nurodytas aplinkybes, jog sutikimo sutuoktiniui imti paskolą ji nedavusi, su tuo susijusių prievolių neprisiėmusi. Esant sudarytai ir nenuginčytai 2013-04-18 V. B. ir R. B. povedybinei sutarčiai, nustatančiai, kad V. B. lėšos ir pajamos, gautos po 2013-04-18 yra jos asmeninė nuosavybė, nėra pagrindo R. B. prievolių išieškotojui R. Z. vykdyti iš asmeninio V. B. turto. Tad skolininko R. B. bendras su V. B. turtas yra tik į jo sutuoktinės V. B. vardu atidarytas banko sąskaitas iki 2013-04-18 patekusios ir išlikusios piniginės lėšos, taip pat skolininko sutuoktinės darbo užmokestis ar kitos jam prilygintos pajamos, kurias ji iki 2013-04-18 gavo iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės. Lėšos, darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos, kurias V. B. gavo po 2013-04-18 yra asmeninė V. B. nuosavybė ir jokia šio turto dalis R. B. nepriklauso. Aplinkybių, kurios būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nenurodyta. Skolininko sandoris su išieškotoju buvo sudarytas, skolininkui susituokus su V. B.. Kreditoriaus reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra skolininko asmeninė nuosavybė, todėl pareiškėjo prašymas dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje R. B. ir V. B. nuosavybėje tenkintas, nustatant, kad R. B. asmeninės nuosavybės priklauso ½ dalis į sutuoktinės V. B. vardu atidarytas banko sąskaitas iki 2013-04-18 patekusių ir išlikusių piniginių lėšų, taip pat sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias ji iki 2013-04-18 gavo iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės. Pareiškėjo argumentai, jog net jei po vykdomojo rašto Nr. 2-10313-656/10 išdavimo skolininkas būtų sudaręs povedybinę sutartį, tai nepaneigtų kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinio prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo, nepagrindžia galimybės nukreipti išieškojimą pagal skolininko prievoles į skolininko sutuoktinės asmeninį turtą. Kol povedybinė sutartis nenuginčyta, ji galioja ir nėra pagrindo pripažinti, jog kreditorius turi teisę išieškoti iš asmeninio V. B. turto pagal R. B. prievolę.
III. Atskirojo skundo argumentai
Išieškotojas R. Z. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-25 nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas, panaikinti ir klausimą išspręsti ši esmės – nustatyti, kad skolininkui R. B. priklauso ½ dalis R. B. ir V. B. bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto sutuoktinės vardu atidarytose banko sąskaitose, ar sąskaitose, kurias ji atidarys savo vardu ateityje, esančių ir į sąskaitas pateiksiančių piniginių lėšų, taip pat sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias ji gauna iš dabartinės arba ateityje gaus iš kitos darbovietės. Paaiškino, kad teismas neteisingai įvertino 2013-04-18 sudarytos vedybinės sutarties juridinę reikšmę išieškojimui pagal prievolę, atsiradusią iki tokios sutarties sudarymo bei nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos (Vilniaus apygardos teismo 2012-01-11 nutartis Nr. 2S-11-115/2012; 2012-10-08 nutartis Nr. 2S-1884-345/2011; 2008-06-02 nutartis Nr. 2SA-47-73/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis Nr. 3K-7-149/2008; 2006-11-14 nutartis Nr. 3K-3-493/2006). Santuoka sudaryta 1987-09-11, prievolė grąžinti pasiskolintus 34000 Lt atsirado 2002-06-15. Skola kartu su 8500 Lt materialinėmis palūkanomis ir 5 proc. procesinėmis palūkanomis priteista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimu, kurio pagrindu 2011-03-04 buvo išduotas vykdomasis raštas, pagal kurį užvesta vykdomoji byla. Kreditorius neprivalo ginčyti povedybinės sutarties vien tam, kad neprarastų teisės nukreipti išieškojimą į skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį. Todėl pareiškėjo prašymas turi būti patenkintas pilna apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).
Pagrindinis apelianto argumentas yra tas, kad sudarius povedybinę sutartį po to, kai prievolė grąžinti skolą buvo atsiradusi iki povedybinės sutarties sudarymo, povedybinė sutartis negali būti priemonė išvengti skolos grąžinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto – V. B. darbo užmokesčio po vedybinės sutarties sudarymo.
Pagal CK 3.112 str. 1 d. išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro sutuoktinių turto dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-19 sprendimas už akių bei Vilniaus miesto 2010-12-23 sprendimas, kuriuo R. Z. priteista skola iš R. B. tvirtina, kad sprendimais nebuvo nustatyta, kad priteistoji skola yra abiejų sutuoktinių – R. B. ir V. B. skola. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu abu sutuoktiniai patvirtino, kad skola yra asmeninė R. B.. Taigi ši aplinkybė lemia kokia apimtimi išieškojimas gali būti nukreiptas į V. B. santaupas.
Sutuoktinių turto teisinis režimas nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartis (CK 3.81 str. 1 d.). Pagal CK 3.102 str. 1 d. vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Vedybų sutarčių registro išrašas (b. l. 36) tvirtina, kad V. B. ir R. B. 2013-04-25 įregistravo povedybinę sutartį, kurioje sutarė, kad pagal savo asmenines prievoles kiekvienas atsako savo turtu, o gyvenant santuokoje kiekvieno įgytas turtas bus laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Tokiai sutarčiai sudaryti, kai vienas iš sutuoktinių turi asmeninių skolų, įstatymas kliūčių nėra nustatęs. Todėl laikyti, kad po vedybinės sutarties sudarymo išieškojimas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimą, kuriuo R. Z. priteista skola asmeniškai iš R. B., galimas iš V. B. asmeninių pajamų, nepagrįsta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008 išaiškinta, kad turto teisinio režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Tuo tarpu šioje situacijoje nėra nustatyta, kad abu sutuoktiniai turėjo bendrą prievolę R. Z. grąžinti skolą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-25 nutartį palikti nepakeistą.