Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ pareiškimą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys S. T., A. T. (A. T.) ir antstolis M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

6. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

8. Byloje nustatytos tokios toliau dėstomos reikšmingos faktinės aplinkybės. Antstolis M. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pradėta pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 728,97 Eur skolos išieškojimo iš S. T. išieškotojos UAB „Julianus Inkaso“ naudai. 2023 m. sausio 19 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis areštavo skolininkės S. T. sutuoktinio A. T. gaunamą ir į ateitį gautiną darbo užmokestį UAB „Feliūga“, skolininkės sutuoktinio A. T. vardu atidarytose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke esančias pinigines lėšas. 2023 m. sausio 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatyto ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. 2023 m. vasario 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis pasiūlė išieškotojai per 30 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Per nustatytą terminą skolininkė ir jos sutuoktinis nepateikė CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo.

9. CPK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Šis straipsnis reglamentuoja, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys).

10. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. CPK 667 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį areštuoti visą bendrąjį turtą ir toks areštas turėtų būti taikomas iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis. Tai reiškia, kad iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, bus areštuota ir kito bendraturčio, kuris nėra skolininkas vykdomojoje byloje, turto dalis.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis yra ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Paminėtina, kad pagal CPK 667 straipsnyje paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

12. Antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kai skolininko dalis dar nėra nustatyta tik tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas. Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė kol nėra įrodyta kitaip (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo jų dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys). Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

13. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

14. Minėtoje teisės normoje nustatyta, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbinės (darbo užmokesčio) ar intelektinės veiklos gautos pajamos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra nurodę, jog tam, kad tokios prigimties pajamos būtų pripažintos bendru sutuoktinių turtu, jos turi būti gautos ar jau yra gautos. Taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, skundžiama nutartimi jį tenkino ir nustatė, kad skolininkei, nuosavybės teise priklauso ½ dalis jos sutuoktinio banko sąskaitose esančių lėšų ir gaunamo darbo užmokesčio. Nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo motyvuoja, jog skola išieškotojai yra jos asmeninė. Su tokia suinteresuoto asmens dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

16. Nagrinėjamu atveju skolininkės sutuoktinio turtas areštuotas antstolio 2023 m. sausio 19 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad sutuoktiniai S. T. ir A. T. nėra sudarę vedybų sutarties. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų nutraukta. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisme byla dėl santuokos nutraukimo tarp šių suinteresuotų asmenų nebuvo pradėta ir nėra išnagrinėta. Taigi, teismui nepateikti duomenys, kad sutuoktiniai yra nustatę kitokį turto, kurio dalys buvo nustatinėjamos, teisinį režimą. Taip pat nenustatyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kuriuos bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. Vadinasi, nagrinėjamu atveju taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

17. Byloje taip pat nėra duomenų apie sudarytą povedybinę sutartį ar turto padalijimą, todėl skolininkės ir jos sutuoktinio turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 667, 737 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl turto dalies nustatymo. Kaip minėta, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio l dalies 5 punktas). CK 3.88 straipsnio l dalies 1 punkte numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi atsižvelgiant į šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą, nustatydamas, kad skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktinio gaunamų pajamų – darbo užmokesčio, banko sąskaitose esančių piniginių lėšų. Skolininkės sutuoktiniui mokamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininkei priklausančią darbo užmokesčio dalį.

18. Minėta, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo. Šio vertinimo nekeičia ir suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, jog sutuoktinis turi savo asmeninių skolų, kadangi, kaip minėta, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai yra preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, preziumuojama, kad nagrinėjamu atveju sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalys yra lygios, t. y. 1/2. Pažymėtina, kad prievolės pobūdis – asmeninė ar bendra – lemia išieškojimo nukreipimo vykdymo procese į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą ar į bendrą sutuoktinių turtą eiliškumą. Atskiruoju skundu tik teigiama, bet neįrodinėjama, kad skolininkės prievolė išieškotojai yra asmeninio pobūdžio. Net jei nagrinėjamu atveju skolininkės prievolė yra asmeninė, vis tiek galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).

19. Kadangi antstolis nustatė, kad skolininkė šiuo metu gauna nedarbo draudimo išmoką, turto neturi, todėl buvo areštuotas skolininkės sutuoktiniui mokamas darbo užmokestis ir pasiūlyta išieškotojai nustatyti skolininkei priklausančią dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Taigi, pagal asmenines prievoles galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies, prieš tai padalijus sutuoktinių turtą (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų: nustatęs, kad skolininkės sutuoktinis dirba, areštavo jo darbo užmokestį ir pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine, nustatymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skolininkės argumentai, jog jos prievolė yra asmeninė, todėl išieškojimas negali būti nukreipiamas į sutuoktinio turtą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkei priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. Dėl to suinteresuotam asmeniui A. T. išlieka teisė reikalauti iš skolininkės kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalies nuostatas.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.