Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šalčininkų rajono savivaldybėje) atstovei Jolantai Černobrovkinai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui A. N. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2) po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – „N.“;

3) nustatyti, kad ieškovė nereikalauja iš atsakovo išlaikymo;

4) nustatyti nepilnamečio vaiko A. N. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje;

- trijų mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, tėvas bendrauja su sūnumi dalyvaujant atsakovo pasirinktam psichologui (duomenys neskelbtini), psichologo nurodytu laiku, jo nurodytoje vietoje. Ieškovė A. N. įsipareigoja pristatyti vaiką bendravimui su atsakovu psichologo nurodytu laiku į jo nurodytą vietą (duomenys neskelbtini);

8) priteisti iš atsakovo 1 000 Eur išlaikymo vaikui A. N. įsiskolinimą už pastaruosius 2,6 mėnesio iki šio ieškinio padavimo, sumokant išlaikymo įsiskolinimo sumą į vaiko motinos A. N. asmeninę (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Faktinės aplinkybės

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas, vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovas, galimai 2015 m., sirgo (duomenys neskelbtini), pirmiausiai pažymi, kad pasiūlė ieškovei pateikti duomenis, pagrindžius įrodinėjamas aplinkybes apie ieškovės gautą kvietimą pasitikrinti dėl (duomenys neskelbtini), taip pat jai ir vaikams taikytas prevencines apsaugos priemones (paskirtus vaistus), o žinant tikslių, ne menamą šių aplinkybių laikotarpį, spręsti dėl duomenų apie atsakovui galimai nustatytos ligos išreikalavimą (2024 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 6 min. 56 sek. – 2 val. 8 min. 44 sek.), tačiau ieškovė tokių duomenų nepateikė. Teismas pažymi, kad teismo aktyvus vaidmuo šeimos santykių bylose nereiškia, kad teismas perima šalių įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas neturi pareigos būti aktyvus visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai). Taigi, ieškovei nepateikus pirmiau nenurodytų duomenų, laikytina, kad aplinkybė apie atsakovui galimai nustatytą (duomenys neskelbtini) neįrodyta. Be to, ieškovės įrodinėtas faktas, galimai buvęs prieš dešimt metų, pernelyg nutolęs nuo faktinio šalių gyvenimo skyrium pradžios ir santuokinių ryšių nepalaikymo.

Ieškovė taip pat įrodinėjo, atsakovo neištikimybę su vaiko trenere E. S., argumentuodama tuo, kad jie kartu lankydavosi kavinėse, baruose ir klubuose. Liudytoja apklausta nurodė, kad su atsakovu artimų santykių nepalaiko, turi sužadėtinį. Pažymėjo, kad su atsakovu bendrauja taip pat, kaip ir su kitų vaikų tėvais. Paaiškino, kad po varžybų kartu su treniruojamais vaikais ir jų tėvais vykdavo pietauti, neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl važiuodavo kartu su vaikų tėvais. Vaiko motina treniruotėse ir varžybose iš esmės nesilankydavo, prie bendrų pietų neprisijungdavo. Liudytojos parodymai yra nuoseklūs, byloje duomenų, galinčių patvirtinti, kad atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko trenerės santykius būtų pagrindas vertinti artimais ir (ar) intymiais, nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad šios ieškovės prielaidos nepasitvirtino.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojų parodymų, nustatyta, kad atsakovas rūpinosi nepilnamečiu ginčo šalių sūnumi, jo mokslais, pasiekimais sporte, veždavo ir (ar) pasiimdavo vaiką į (iš) treniruočių, dalyvaudavo varžybose. Šias aplinkybes, be kita ko, patvirtina nuoseklūs liudytojų A. N., A. N., E. S. ir V. M. parodymai. Ieškovė vaiko sportinėje veikloje, šalims gyvenant kartu, iš esmės nedalyvavo. Šių aplinkybių neneigė ir pati ieškovė. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas prisidėdavo prie išlaidų apmokėjimo už vaiko lankomas treniruotes, maitinimą mokykloje, vesdavosi vaiką pietų po varžybų. Atsakovas ir liudytoju apklaustas A. N. nurodė, kad šeima gyveno A. N. priklausančiame name, kurio dalis buvo nuomojama, už nuomą gautus pinigus jis arba atsakovas atiduodavo ieškovei, ši suma buvo skirta šeimos komunalinių išlaidų padengimui. Šalių vaikus, o vėliau tik jauniausiąjį sūnų, po treniruočių dažniausiai pasiimdavo senelis (atsakovo tėvas), nes tėvas tuo metu dirbdavo, veždavosi pas save namo, vaikų močiutė gamindavo jiems maistą. Be to, vaikas su seneliais, iš atsakovo pusės, dažnai vykdavo į sodybą prie ežero, ten leisdavo laisvalaikį, atostogas. Taigi, sutuoktiniams vaikus padėdavo išlaikyti ir jais pasirūpinti ir atsakovo tėvai. Ieškovė šių aplinkybių neneigė. Tai, kad atsakovas prisidėdavo prie maisto pirkimo nurodė ir šalių sūnus liudytojas A. N., t. y. liudytojas parodė, kad tėvas pirkdavo duoną, dešreles ir kitus smulkius maisto produktus. Byloje pateikti duomenys pagrindžia atsakovo teiginius, kad susirgus vaikams jis imdavo nedarbingumą vaiko (-ų) slaugymui ((duomenys neskelbtini), priedas Nr. 1). Duomenų, galinčių pagrįsti ieškovės teiginius dėl nedarbingumo fiktyvumo, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Tai, kad atsakovo indėlis į rūpinimąsi šeima ir jos išlaikymu neatitinka ieškovės lūkesčių, nėra pagrindas spręsti, jog jis neprisidėdavo prie šeimos išlaikymo ir dėl to šeima iširo.

Teismas sutinka, kad atsakovas savo kaltais veiksmais, 2017 m. panaudodamas prieš sutuoktinę fizinį smurtą ir iki šio įvykio piktnaudžiaudamas alkoholiu, pažeidė sutuoktinio pareigas, tačiau dėl to šalių santuoka nenutrūko, po šio įvykio sutuoktiniai kartu gyveno dar septynerius metus. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, nenoras dėti maksimalias pastangas, kad būtų išsaugoti darnūs santuokiniai santykiai, šalių lūkesčių neatitiktis ir pasirinkto santykių modelio nulemtas tarpusavio fizinis ir emocinis atitolimas. Abu sukūrė tokią situaciją savo pasirinkimu, nesupratimu, nekreipimu dėmesio į norus, lūkesčius, kai bendrai neaptariama, ko norima ir tikimasi, kaip įsivaizduoja bendrą gyvenimą. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuokos iširimą lėmė šios priežastys: skirtingas sutuoktinių požiūris į bendrą gyvenimą bei nesugebėjimas gerbti, remti vienas kitą, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, nesugebėjimas prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu, nesuvaldė iškilusių sunkumų šeimoje, nulėmusių faktinį šeimos iširimą. Tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Teismas nevertina, kurio iš sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo yra didesnė, nes, kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, nesudaro pagrindo spręsti, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011; ir kt.).

Dėl pavardžių ir tarpusavio išlaikymo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokinę pavardę „N.“, atsakovas tam neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei paliekama jos santuokinė pavardė „N.“, o atsakovui paliktina prigimtinė pavardė „N.“.

Byloje nėra duomenų apie šalių neveiksnumą ar nedarbingumą, šalys tarpusavio išlaikymo neprašo, todėl išlaikymas po santuokos nutraukimo nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK3.169 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą vadovaujamasi išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus A. N., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama, kad motiną ir sūnų sieja glaudus ryšys, ieškovė yra sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnamečiui sūnui augti, vystytis, ilsėtis ir pramogauti, gauna nuolatines pajamas, vaiku rūpinasi ir jį prižiūri. Kartu su ieškove gyvena ir pilnametis sūnus A., brolių santykiai yra labai artimi. Ieškovės teigimu, nepilnamečiui vaikui gyventi su tėvu nesaugu, nes tėvas vaiko atžvilgiu smurtavo, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas smurtą nepilnamečio vaiko atžvilgiu neigia, nurodė, kad ieškovės iniciatyva pradėtame ikiteisminiame tyrime įtarimai jam nepareikšti, pažymi, kad taip pat gali užtikrinti tinkamas nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas, tačiau iš esmės neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Taigi, iš esmės ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatyta su motina (ieškove) tarp šalių nėra.

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė yra sudariusi tinkamas sąlygas vaikui gyventi, augti ir vystytis, rūpinasi jo sveikata, ugdymu ir laisvalaikiu, vaikas lanko teniso treniruotes. Ieškovė dirba ir gauna nuolatines pajamas. Aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina neatitiktų geriausių vaiko interesų, nenustatyta. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, vaiko A. N. nuolatinę gyvenamąją vietą nustato su motina (ieškove) A. N. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Šiam tikslui pasiekti tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Ieškovė, patikslinus ieškinio reikalavimus, prašo nustatyti, kad pereinamuoju trijų mėnesių laikotarpiu, tėvas bendrauja su sūnumi dalyvaujant atsakovo pasirinktam psichologui (duomenys neskelbtini), psichologo nurodytu laiku, jo nurodytoje vietoje. Ieškovė A. N. įsipareigoja pristatyti vaiką bendravimui su atsakovu psichologo nurodytu laiku į jo nurodytą vietą (duomenys neskelbtini). Šiuo laikotarpiu tėvas bendrauja su sūnumi telefonu arba vaizdo skambučiais kiekvieną dieną laikotarpiu nuo 18.00 val. – 21.00 val. Praėjus trijų mėnesių pereinamajam laikotarpiui, atsižvelgiant į vaiko norą ir interesus, tėvas A. N. bendrauja su sūnumi kas antrą neporinį mėnesio savaitgalį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir to paties savaitgalio sekmadienį, 17.00 val. grąžina vaiką motinai į vaiko gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą savaitgalį paimti vaiką nustatytu savaitgalių grafiku, tėvas informuoja motiną iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 dienas, trumpąją SMS žinute. Tokią bendravimo su sūnumi tvarką atsakovė grindė tuo, kad atsakovas prieš nepilnametį sūnų smurtavo, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl vaikui su tėvu nesaugu, be to, vaikas nenori ir bijo bendrauti su tėvu.

Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradėjus ginčo šalių santuokos nutraukimo procesą vaiko ir tėvo ryšys pasikeitė, nepilnamečio sūnaus ir skyrium gyvenančio tėvo santykiai atitolę, vaikas su tėvu paskutinį laiką kartu leido 2024 m. liepos mėnesį, vėliau bendraudavo telefonu, pasimatyti su sūnumi atsakovas atvykdavo į teniso treniruotes ir (ar) varžybas. Atsakovo teigimu, sūnus nenoriai su juo bendrauja telefonu ir varžybose, nurodydamas, kad bendrauti jam draudžia mama, tačiau užsimiršęs rodo tėvui šiltus jausmus.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje pereinamojo laikotarpio, kurio metu vaikui ir vienam iš tėvų teikiama psichologo pagalba, nustatymas prieš įsigaliojant teismo nustatytai bendravimo su vaiku tvarkai pripažįstama tinkama ir efektyvia priemone sprendžiant ginčą dėl bendravimo su vaiku tvarkos tais atvejais, kai pats vaikas išreiškia nenorą bendrauti su vienu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Nagrinėjamu atveju pereinamojo laikotarpio nustatymui, kuriuo atsakovas su sūnumi bendrautų dalyvaujant psichologui, pritaria ir išvadą byloje teikianti institucija.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė priežasčių, teikiančių pagrindą pereinamuoju riboti tėvo ir sūnaus bendravimo telefonu arba vaizdo skambučiais, nustatant ieškovės pageidaujamas tokio bendravimo valandas. Tai, kad tėvas galimai sūnui paskambino pamokų metu, prašomo nustatyti ribojimo nepateisina. Dėl to šis reikalavimas netenkinamas, skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimas telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis neribojamas.

Pereinamojo laikotarpio tikslas – atkurti ir sustiprinti vaiko ir tėvo ryšį, o šio tikslo pasiekimas priklauso ne nuo tiksliai apibrėžto termino, o nuo atsakovo pastangų ir jo bei vaiko individualių savybių siekiant jų suartėjimo. Kasacinis teismas praktikoje pažymima, kad kai nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas, o laikotarpio trukmė teismo sprendime turėtų būti susieta su ateityje pasikeisiančiomis aplinkybėmis, įvykiais, kurie atsiras ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, bendravimo tvarka su vaiku per psichologą turi trukti iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, atsakovas šiam terminui neprieštaravo.

Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių ir argumentų visumą ir atsižvelgdamas į geriausių vaiko interesų užtikrinimą, aktyvų teismo vaidmenį ir CPK 376 straipsnyje nustatytą diskrecijos teisę, sprendžiant ginčus kylančius iš šeimos teisinių santykių, nustato, kad pereinamuoju trijų mėnesių laikotarpiu, tėvas bendrauja su sūnumi dalyvaujant atsakovo pasirinktam psichologui (duomenys neskelbtini), psichologo nurodytu laiku, jo nurodytoje vietoje. Ieškovė A. N. įsipareigoja pristatyti vaiką bendravimui su atsakovu psichologo nurodytu laiku į jo nurodytą vietą (duomenys neskelbtini). Šiuo laikotarpiu tėvas su sūnumi telefonu arba vaizdo skambučiais bendrauja neribotai. Trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo pirmojo susitikimo. Šalių susitarimu ar teismo sprendimu šis pereinamasis laikotarpis gali būti pratęstas. Siekiant geriausių vaiko interesų ir įmanomai greičiausio skyrium gyvenančio tėvo santykių su nepilnamečiu sūnumi atkūrimo, sprendimo dalis dėl pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos leidžiama vykdyti skubiai (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, atsakovas su sūnumi galės pradėti bendrauti pagal šiuo teismo sprendimu nustatytą nuolatinę bendravimo tvarką.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tėvo bendravimo su vaiku tvarka, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, minimali, apimanti tik bendravimą tik kas antrą neporinį mėnesio savaitgalį. Atsakovas pageidauja platesnio turinio, detalios bendravimo tvarkos, apimančios savaitgalius, šventes, atostogas. Tiek ieškovė, tiek išvadą teikianti institucija neginčija atsakovo teisės bendrauti su vaiku. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš esmės neprieštarauja atsakovo atsiliepime nurodytai bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai, tačiau mano, kad tikslių vaiko paėmimo ir grąžinimo valandų nustatyti nėra poreikio. Jeigu visgi valandos bus nustatytos, visuose punktuose turi būti nustatyta vėlesnė ir vienoda vaiko paėmimo valanda. Neprieštarauja, kad vaikas su kiekvienu iš tėvų praleistų pusę atostogų, tačiau nesutinka, kad vaiko pasiėmimo ir grąžinimo momentas būtų apibrėžta konkrečia diena, taip pat prašo nenustatyti tokio ilgo vaiko bendravimo su tėvu per vasaros atostogas laikotarpio, nes atsakovui iškelta baudžiamoji byla dėl smurto prieš sūnų. Dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos per šventes (3 punktas) ieškovė iš esmės neprieštarauja, išskyrus nurodytą vaiko grąžinimo valandą, tačiau prašo į 3.3 papunktį neįtraukti 2025 m. Šv. Velykų šventės, nes tikėtinai dar nebus pasibaigęs pereinamasis bendravimo laikotarpis. Ieškovė nesutiko su siūlomos tvarkos 4 punktu, kad tuo atveju, jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas švenčių ir atostogų laikotarpiais prasideda iš karto po lyginių savaitgalių bendravimo pagal šios tvarkos 1 punktą, vaikas sekmadienį motinai negrąžinamas ir toliau lieka pas tėvą. Taip pat mano, kad siūlomos tvarkos 5 punktas dėl informavimo apie vaiko paėmimą nereikalingas, su 6 punkte nustatytu informavimo terminu apie išvykimą į keliones nesutinka, nes kartais perka „paskutinės minutės“ keliones. Ieškovė esminių prieštaravimų dėl bendravimo tvarkos 7–9 punktuose nepareiškė. Taip pat akcentavo tai, kad bendravimo su vaiku tvarkoje būtų įtraukos sąlygos, jog nustatytos tvarkos laikomasis tik tuo atveju, jeigu vaikas nori bendrauti su tėvu.

Teismas pripažįsta, kad atsakovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka atitiks vaiko interesus, kai susilpnėjęs tėvo ir vaiko ryšys bus atkurtas ir sustiprės. Nors atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra intensyvi, tačiau tai atitinka įstatymo reikalavimus, nes įstatymas įpareigoja teismą nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas taip pat iš dalies atsižvelgia į ieškovės argumentus dėl nuolatinės atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, patikslinant kai kurias sąlygas, siekiant išvengti galimų nesusipratimų ir šalių nesutarimų. Taigi, teismas nustato tokią tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

1. Tėvas A. N. su nepilnamečiu sūnumi A. N. bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, sūnų pasiimdamas iš vaiko ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms) arba iš namų, jeigu vaikas tą dieną nesimoko (iki 19 val.) ir pristatant vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą iki 19 val. Ši tvarka netaikoma bendravimui mokymosi atostogų ir švenčių laikotarpiais.

2. Eilinių mokyklinių atostogų metu (rudens, Šv. Kalėdų, žiemos, pavasario) tėvas A. N. su nepilnamečiu sūnumi A. N. bendrauja šia tvarka:

2.1. Rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu tėvas bendrauja su vaiku pusę atostogų. Kilus nesutarimui dėl atostogų dalies, lyginiais metais prioritetas teikiamas vaiko tėvo pageidavimui, nelyginiais metais prioritetas teikiamas vaiko motinos pageidavimui. Vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos iki 12 val. ir grąžinamas paskutinę atostogų dieną (praleidžiamą su tėvu) iki 19 val.

2.2. Šv. Kalėdų atostogų metu tėvas bendrauja su vaiku pirmąją atostogų savaitę lyginiais metais, antrąją atostogų pusę – nelyginiais metais. Vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną iki 12 val. ir grąžinamas paskutinę atostogų dieną (praleidžiamą su tėvu) iki 19 val.

2.3. Vasaros atostogų metu tėvas A. N. su nepilnamečiu sūnumi A. N. bendrauja kiekvienais metais du kartus po 15 kalendorinių dienų, suderinęs datą su vaikų motina. Vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jų gyvenamosios vietos konkretų laiką šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdamos į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas vaikų tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas vaikų motinos pageidavimui dėl grafiko. Tėvas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima pirmąją atostogų dieną iki 12 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną iki 19 val.

3.1. Šv. Kučių ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24–25 d.) – lyginiais metais. Vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. iki 12 val. ir grąžinamas gruodžio 25 d. iki 19 val.

3.2. Antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – nelyginiais metais. Vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. iki 12 val. ir grąžinamas tą pačią dieną iki 19 val.

3.3. Šv. Velykų pirmąją dieną – lyginiais metais, Šv. Velykų antrąją dieną – nelyginiais metais. Vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos švenčių dieną iki 12 val. ir grąžinamas tą pačią dieną iki 19 val.

4. Jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas švenčių ir atostogų laikotarpiais prasideda iš karto po lyginių savaitgalių bendravimo pagal šios tvarkos 1 punktą, vaikas sekmadienį motinai negrąžinamas ir toliau lieka pas tėvą.

5. Apie vaiko paėmimą bendravimo laikotarpiui tėvas paprastai informuoja vaiko motiną prieš 2 dienas, išskyrus bendravimą vasaros atostogų metu, kai motina įspėjama prieš 7 dienas.

6. Jeigu vasaros atostogų metu numatyta tėvo ir sūnaus išvyka už Lietuvos Respublikos ribų, vaiko motina informuojama iš anksto prieš 14 dienų. Apie numatytą išvyką Lietuvos Respublikos teritorijoje vaiko motina informuojama prieš 7 dienas. Motina taip pat informuojama apie tikslią vaiko išvykos vietą bei vaikui suteikiamas gyvenimo sąlygas.

7. Ne eilės tvarka tėvas bendrauja su vaiku Tėvo dienos proga (pirmą birželio sekmadienį). Motinos dienos proga vaikas ne eilės tvarka bendrauja su motina.

8. Tėvas A. N. turi teisę su nepilnamečiu sūnumi A. N. neribotai bendrauti telefonu, vaizdo skambučiais, socialiniais tinklais ir kitomis prieinamomis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, nedalyvaujant vaiko motinai.

9. A. N. ir A. N., atsižvelgdami į vaiko norus ir interesus, gali susitarti dėl kitos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Susitarimas laikomas tinkamai patvirtintu elektroniniu paštu, trumpąja žinute, socialiniais tinklais. Šalių valia turi būti išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai, nenaudojant neapibrėžtų frazių (pvz. gali būti, galimai, nežinau, turbūt ir pan.).

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais (vaiku) ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais (vaiku) ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų (vaiko) interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais (vaiku) tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų (vaiko) interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais (vaiku) tvarką (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko išlaikymo

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Vaikų išlaikymas – išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis, pirmiausia, priklauso nuo tėvų susitarimo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis), ir tik esant ginčui dėl išlaikymo pareigos vykdymo ar išlaikymo dydžio yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį (CK 3.194 straipsnis). Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad vaiko būtiniesiems ir papildomiems poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį reikia 815 Eur ir prašo iš atsakovo priteisti 400 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį ir indeksuojamą Vyriausybės nustatyta tvarka, iki vaiko pilnametystės. Vaikas išrankus maistui, papildomos išlaidos reikalingos (duomenys neskelbtini) paslaugoms, stalo teniso užsiėmimams. Atsakovas su reikalavimu priteisti vaikui išlaikymą sutiko iš dalies, teigė, kad dalis nurodytų išlaidų per didelės arba nebereikalingos dėl vaiko amžiaus.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenis nustatyta, kad ieškovė dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, jog gauna vidutiniškai apie 1 500 Eur darbo užmokestį, turi nekilnojamojo turto, po santuokos nutraukimo jai atitenka automobilis „Toyota Prius“. Pagal VSDFV duomenis atsakovas nuo 2024 m. lapkričio 27 d. nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, jam paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka (už 2024 m. gruodžio mėnesį 480,14 Eur, 2025 m. sausio, vasario mėnesinius po 551,27 Eur, 2025 m. kovo mėnesį 71,13 Eur ir 421,55 Eur, 2025 m. balandžio, gegužės mėnesiais po 484 Eur, 2025 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais apie 400 Eur, 2025 m. rugsėjo mėnesį – 55,56 Eur) ((duomenys neskelbtini)). Iki 2024 m. lapkričio mėnesio atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis jo draudžiamosios pajamos 2024 m. siekė apie 924 Eur (atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedas Nr. 4). Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka dvi transporto priemonės priekaba „Syland NP1“ ir motociklas „JAMAHA FJR1300A“.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 924 Eur, atskaičius mokesčius apie 708,42 Eur. Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA padidinta iki 1038 Eur, atskaičius mokesčius – 777 Eur. Vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), iki 2024 m. gruodžio 31 d. vaiko išmoka buvo 96 Eur per mėnesį, nuo 2025 m. sausio 1 d. vaiko išmoka sudaro 122,50 Eur. Taigi, išskaičiavus vaiko išmoką, orientacinis išlaikymo dydis 2024 m. sudarė apie 306 Eur (708,42 Eur – 96 Eur = 612,42 Eur; 612,42 Eur / 2 = 306,21 Eur); nuo 2025 m. sausio mėnesio 327,25 Eur (777 Eur – 122,50 Eur =654,50 Eur; 654,50 Eur / 2 = 327,25 Eur).

Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinio teismo praktikoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Nors atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl abu tėvai turi užtikrinti vaiko poreikius ir pagal bylos medžiagą, jie turi tokias galimybes.

Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Taigi, pareiga įrodyti, kad vaiko išlaikymui reikalingas didesnis išlaikymas, nei minimalioji mėnesinė alga tenka ieškovei.

Teismas, įvertinęs patikslintame ieškinyje nurodytas vaikui išlaikyti kiekvieną mėnesį būtinas išlaidas, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, sprendžia, kad prašoma priteisti 400 Eur išlaidų suma yra per didelė. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad nepilnamečiui vaikui 2023 m. spalio mėnesį nustatytas (duomenys neskelbtini), pateiktas toks gydymo planas: (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 20). Dalis šių gydymo paslaugų nepilnamečiui vaikui suteikta šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį (2023 m. spalio, lapkričio mėnesį sumokėta už konsultaciją, (duomenys neskelbtini), kitas paslaugas, ieškinio priedai Nr. 22, 23). Pagal ieškovės pateiktus duomenis apie nepilnamečiui vaikui suteiktas (duomenys neskelbtini) 2024 m. išleista apie 100 Eur (2024 m. vasario 3 d. sumokėta 31 Eur ir 2024 m. birželio 6 d. 31 Eur (sąskaitos išrašas ir kvitai (sumokėta kreditu); 2024 m. balandžio 10 d. sumokėta 31 Eur (grynaisiais). Vertinant, kad aptartos išlaidos patiriamos kas du mėnesius, per metus tais sudarytų 186 Eur, per mėnesį apie 15–16 Eur (apie 8 Eur kiekvienam iš tėvų). Ateityje, sudygus visiems dantims, bus reikalinga (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nėra žinoma, kad šios išlaidos bus patirtos ir kokia jų suma. Pagal ieškovės pateiktą išlaidų detalizavimą (duomenys neskelbtini) paslaugoms kiekvieną mėnesį reikalinga 50 Eur suma, kiekvienam tėvui tai sudarytų po 25 Eur.

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad šalių nepilnametis sūnus lanko stalo teniso užsiėmimus. Ieškovės teigimu, šiam užsiėmimui su inventoriumi, apranga, avalyne, išlaidoms varžyboms per mėnesį reikia 50 Eur. Ginčui aktualiu laikotarpiu vaikas šiuos užsiėmimus lanko (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad per mėnesį už šios veiklos lankymą moka 3 Eur mėnesinį mokestį, privačių trenerių nesamdo. Teismo vertinimu, išlaidos inventoriui, aprangai, avalynei ir varžyboms nėra patiriamos kiekvieną mėnesį. Išlaidos nepilnamečio vaiko pripučiamam baseinui (379,99 Eur, (duomenys neskelbtini)) ir kitoms panašaus pobūdžio prabangos prekėms, įvertinus tėvų gaunamas pajamas, nėra būtinos.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei objektyvias galimybes teikti išlaikymą, minimalios mėnesinės algos ir vaiko išmokos pasikeitimą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo priėmimo, būsimas išlaidas (duomenys neskelbtini), sprendžia, kad 2024 m. 660 Eur (atėmus gaunamą 96 Eur išmoką vaikui), o nuo 2025 m. sausio 1 d. 700 Eur (atėmus gaunamą 122,50 Eur išmoką) yra pakankamas šalių nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Abi šalys darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų dėl sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų jų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, šalys turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Dėl to reikalavimas priteisti išlaikymą tenkinamas iš dalies, t. y. nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. liepos 16 d.) iki 2024 m. gruodžio 31 d. nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisiant po 330 Eur, nuo 2025 m. sausio 1 dienos – 350 Eur periodines išmokas iki vaiko pilnametystės, indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Į priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį įskaitomas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartimi iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteistas laikinas išlaikymas po 306 Eur periodinėmis išmokomis, nuo nutarties priėmimo (2024 m. liepos 24 d.) iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja skiriama ieškovė A. N. (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 000 Eur išlaikymo vaikui A. N. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki ieškinio padavimo dienos (2024 m. liepos 16 d.), t. y. už 2 mėnesius ir 15 dienų, išlaikymą skaičiuojant po 400 Eur. Reikalavimas grindžiamas tuo, kad gyvenant skyrium atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutiko.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Tuo atveju, kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, kad tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Teismas, įvertinęs ginčo šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nepilnametis vaikas būdavo tiek pas motiną, tiek pas tėvą ir abu tėvai prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Byloje nėra duomenų, kad vaiko buvimo pas tėvą laikotarpiu atsakovas būtų nepakankamai prisidėjęs prie vaiko poreikių užtikrinimo. Dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 000 Eur išlaikymo skolą netekinamas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Vienas iš privalomai spręstinų klausimų santuokos nutraukimo byloje yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis).

CK 3.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras turtas ir vieno ir kito asmens turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kuriuos galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą. Paskui iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-781/2022 ir kt.).

Teisinis reguliavimas įtvirtina nebaigtinį turto, kuris įstatymo pripažįstamas asmeniniu sutuoktinio turtu, sąrašą (CK 3.89 straipsnis). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 dalies nuostatas, asmeniniu sutuoktinio turtu taip pat pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Asmenine sutuoktinio nuosavybe taip pat laikomas vieno sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad ieškovė santuokos metu asmeninės nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį turtą: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto įsigijimo pagrindas 1994 m. spalio 10 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį 0,2642 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), turto įsigijimo pagrindas 2014 m. kovo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Sutarties II dalyje nurodyta, kad ½ dalis žemės sklypo ieškovės įgyja asmeninės nuosavybės teise 2014 m. kovo 21 d. Šalčininkų rajono antrame notarų biure patvirtinto pareiškimo pagrindu. Tarp šalių ginčo dėl to, kad ieškovės vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas yra jos asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktai), todėl santuokos nutraukimo byloje nedalinamas ir po santuokos nutraukimo lieka asmenine ieškovės nuosavybe, byloje nėra. Taigi, dalintino nekilnojamojo turto sutuoktiniai neįgijo.

Pagal AB Regitra duomenis šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo tris transporto priemones: 1) „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), 2) priekabą „Syland NP1“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 3) motociklą „JAMAHA FJR1300A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo šį kilnojamąjį turtą padalinti natūra taip: automobilį „Toyota Prius“ priteisti ieškovei; priekabą „Syland NP1“ ir motociklą „JAMAHA FJR1300A“ priteisti atsakovui; priteisti ieškovei 1 050 Eur kompensaciją, už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovas neprieštarauja ieškovės siūlomam kilnojamojo turto padalinimo natūra būdui, tačiau nesutinka su ieškinyje nurodyta dalintino turto verte ir reikalavimu priteisti kompensaciją.

Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Ta aplinkybė, kad nėra šalių ginčo dėl turto vertės, nepaneigia būtinybės laikytis CK 3.119 straipsnio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2011). Dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rūšies. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Bet kuriuo atveju sprendimą dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo teismas gali priimti tik įsitikinęs, kad turtas įvertintas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).

Taigi, nagrinėjamu atveju abi ginčo šalys „Toyota Prius“ vidutinę rinkos vertę iš esmės grindžia atsižvelgdamos į panašaus modelio vidutines pardavimo kainas, nurodytas skelbimų portale, kainos nėra kardinaliai skirtingos (skirtumas 700 Eur), individualus automobilio vertinimas neatliktas. Ginčo dėl to, kad santuokos nutraukimo byloje dalijamas automobilis „Toyota Prius“ turi kėbulo ir kitų defektų, byloje nėra. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, taip pat į pateiktus duomenis apie tokio pačio modelio automobilio, pagaminto 2009 m., neatsižvelgiant į komplektaciją, vidutinę pradavimo kainą 2004 m. (6 070 Eur), sprendžia, kad ginčo transporto priemonės vidutinė rinkos kaina yra 6 000 Eur. Teismo vertinimu, transporto priemonės vidutinė rinkos kaina šio sprendimo priėmimo metu esmingai nėra pasikeitusi. Pažymėtina ir tai, kad automobilių pradavimo skelbimų portaluose paprastai nurodoma pardavėjo pageidaujama kaina, įskaičius visus mokesčius, prie nurodytos kainos PVM mokestis papildomai nepridedamas, todėl atsakovo argumentai, jog prie vidutinės kainos turėtų būti priskaičiuojamas ir PVM, pripažįstami nepagrįstais.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi pozicijos, kad motociklo „JAMAHA FJR1300A“ vidutinė rinkos vertė 7 500 Eur, kuri taip pat apskaičiuota pagal skelbimo portale www.autoplius.lt patalpintus skelbimus ir juose nurodytas kainas (ieškinio priedas Nr. 19). Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės nurodyta motociklo rinkos verte, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvalifikuoto vertintojo M. Ž. atliktą vertinimą, kuriame nurodyta, kad ginčo motociklo rinkos kaina 6 900 Eur su PVM (atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedas Nr. 3). Byloje esanti ataskaita parengta laikantis turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų, atlikta individuali motociklo „JAMAHA FJR1300A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra, aprašytos individualios savybės, techninė būklė, pridėtos motociklo fotonuotraukos, vertinimas atliktas kvalifikuoto vertintojo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti vertinimo ataskaitoje nustatyta vidutine šios transporto priemonės rinkos verte. Nors ieškovė teismo posėdyje kėlė abejones šios vertinimo ataskaitos patikimumu, argumentuodama tuo, kad atsakovas dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi pažįstamų turto vertintojų, todėl vertinimo ataskaita neobjektyvi, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, sudarančių prielaidų abejoti kvalifikuoto vertintojo sąžiningumo ir pateiktos išvados objektyvumu. Taigi, teismas, įvertinęs ir ištyręs šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad ginčo motociklo vidutinė rinkos vertė 6 900 Eur.

Minėta, kad tarp šalių nėra ginčo, jog priekabos „Syland NP1“ vidutinės rinkos vertės 600 Eur. Teismui abejonių dėl šalių nurodytos priekabos vidutinės rinkos vertės atitikties taip pat nekyla, todėl nėra pagrindo nesivadovauti šalių susitarimu nustatyta aptariamos transporto priemonės vidutine rinkos kaina.

Teismas, apibendrindamas tai, kad išdėstyta, konstatuoja, jog ginčo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių rinkos vertė yra 13 500 Eur (6 000 Eur + 6 900 Eur + 600 Eur), atitinkamai kiekvienai šaliai tenkanti turto kaina yra 6 750 Eur. Ginčo dėl to, kad po santuokos nutraukimo ieškovei atitenka automobilis „Toyota Prius“, atsakovui motociklas ir priekaba, byloje nėra. Taigi, šalių susitarimas dėl kilnojamųjų daiktų (transporto priemonių) pasidalijimo, lemia tai, kad ieškovei atitenkančio turto kaina yra 6 000 Eur, atsakovui 7 500 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 750 Eur kompensacija (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė taip pat prašo įpareigoti A. N. per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo įsiteisėjimo dienos perduoti automobilio 4 vasarinius (žieminius) ratlankius su padangomis. Atsakovas teigia, kad ieškovės nurodomų padangų šalys nėra įgiję.

Teismas, spręsdamas šio reikalavimo pagrįstumą, pažymi, kad reiškiant reikalavimą turto padalijimo ir (ar) išreikalavimo, pirmiausiai būtina pagrįsti tokio turto buvimo faktą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, santuokos metu šalys įsigijo dvejus komplektus automobilio „Toyota Prius“ ratlankių su padangomis komplektus. Atsakovas papildomo padangų su ratlankiais įsigijimo fakto nepripažįsta. Iš byloje esančių automobilio transporto priemonių fotonuotraukų matyti, kad automobilis šiuo metu su žieminėmis padangomis (nurodytas ženklinimas). Liudytojų A. N. ir A. N. parodymai prieštaringi. A. N. teigia, padangos buvo, pats jas keitė, o liudytojas A. N. nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančiame rūsyje saugotos padangos priklauso jam ir yra nuo (A. N.) priklausančio automobilio „Toyota“. Objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti prašomų išreikalauti papildomų padangų su ratlankiais komplekto buvimą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog keturi vasariniai (žieminiai) ratlankiai su padangomis santuokos metu buvo įsigyti. Be to, prašomas išreikalauti turtas neapibūdintas individualiais požymiais (nenurodytas ratlankių ir (ar) padangų gamintojas, dydis, modelis ir kiti individualūs požymiai, galintys aiškiai identifikuoti daiktus), todėl priverstinis aptariamo turto išreikalavimas būtų neįmanomas.

Byloje nustatyta, kad šalių santuokos metu įsteigtas juridinis asmuo – MB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. CK 3.91 straipsnyje nustatyta, kad Turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu.

Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. Įstatymo 7 straipsnio, reglamentuojančio mažosios bendrijos narius, jų teises ir pareigas, 1 dalyje nustatyta, kad mažosios bendrijos nariu gali būti fizinis asmuo, įnešęs ar įsipareigojęs įnešti įnašą į mažąją bendriją, taip pat mažosios bendrijos nario teises įgijęs fizinis asmuo.

Mažosios bendrijos nario įnašas yra nariui nuosavybės teise priklausantis turtas, perduotas mažajai bendrijai; įnašu gali būti pinigai ar kitoks turtas (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Mažajai bendrijai perduotas nario įnašas tampa mažosios bendrijos nuosavybe (Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Mažoji bendrija – atskiras juridinis asmuo ir įmonės lėšos bei turtas nuosavybės teise nepriklauso jos nariui (-iams), mažajai bendrijai perduotas nario įnašas tampa mažosios bendrijos nuosavybe, mažoji bendrija yra savo turto savininkė.

MB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta (duomenys neskelbtini), juridinis asmuo vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą. Ieškovė yra mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedai Nr. 8, 9; patikslinto ieškinio priedas Nr. 2 ). Bendrijos piniginis įnašas – 1 Eur. MB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo akto 7 punkte nurodyta, kad piniginį įnašą į bendrijos sąskaitą įsipareigoja atlikti steigėja. 2018 m. kovo 1 d. piniginis įnašas sumokėtas iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos (patikslinto ieškinio priedas Nr. 3). Byloje esančios finansinės ataskaitos, sutartys, sąskaitos išrašas ir kiti duomenys patvirtina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra veikiantis ir pajamas gaunantis juridinis asmuo (patikslinto ieškinio priedai Nr. 5, 6, 7).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas prie MB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo neprisidėjo, nėra juridinio asmens narys, vykdomoje veikloje niekada nedalyvavo. Iš MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos gaunamos pajamos yra vienintelis ir pagrindinis ieškovės pragyvenimo ir šeimos išlaikymo šaltinis, todėl prašė po santuokos nutraukimo juridinį asmenį palikti ieškovei. Nors atsakovas procesiniuose dokumentuose tokiam juridinio asmens padalinimo tarp sutuoktinių būdui prieštaravo, tačiau bylos nagrinėjimo metu poziciją pakeitė ir sutiko, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ būtų laikoma asmenine ieškovės nuosavybe. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo šalys rado bendrą konsensusą dėl juridinio asmens padalijimo, neturi pagrindo kvestionuoti šalių valios ir spręsti dėl kitokio juridinio asmens padalinimo būdo. Esant šioms aplinkybėms teismas nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ piniginis įnašas, iš juridinio asmens veiklos gautos pajamos ir visos kitos juridinio asmens dalyvio (nario) turtinės ir neturtinės teisės, laikomos asmenine ieškovės nuosavybe.

Dėl finansinių prievolių

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).

Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės).

Nagrinėjamu atveju šalys patvirtino, kad finansinių įsipareigojimų kredito, lizingo ar kitoms finansų įstaigoms ir (ar) finansines paslaugas teikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims neturi, priverstinis skolų išieškojimas nėra vykdomas.

Parengiamajame teismo posėdyje ir patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad turi GPM mokestinę prievolę VMI, kurios mokėjimas atidėtas iki 2025 m. sausio 25 d., neįvykdytos prievolės likutis 1 433,32 Eur Ši prievolė atsirado vykdant veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“, todėl po santuokos nutraukimo prašo šią prievolę pripažinti asmenine ieškovės prievole.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – GPMĮ) nustatyta tvarka apmokestinamos gyventojų gautos pajamos, jei jos pagal GPMĮ yra mokesčio objektas. GPMĮ nuostatos taikomos visiems gyventojams, kurie pagal GPMĮ yra mokesčio mokėtojai (GPMĮ 1, 4, 5 straipsniai). GPMĮ mokesčio objektas yra fizinio asmens gautos pajamos (darbo užmokestis ir su darbo teisiniais santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, honoraras, pozityvios pajamos (kontroliuojamojo vieneto), individualios veiklos ir kitos GMPĮ nurodytos pajamos). Taigi, GPM prievolės atsiradimas siejamas su asmens gaunamomis pajamomis.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir VMI 2024 m. gegužės 20 d. sudarė mokestinę atidėjimo sutartį, kurios pagrindu 2 866,67 Eur GPM mokėjimas (mokestinis laikotarpis 2023 m.) išdėstytas dalimis, laikotarpiui nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. sausio 25 d. Ieškovės GPM mokestinė prievolė atsirado vykdant MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Mokesčių administratorius reikalavimui mokestinę prievolę pripažinti asmenine ieškovės prievole neprieštarauja. Ieškovė 2025 m. sausio 28 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad visus įsipareigojimus pagal mokestinę atidėjimo sutartį įvykdė, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti duomenų nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą ir nesant duomenų apie atidėto GPM sumokėjimą, mokestinę GPM prievolę pripažįsta asmenine ieškovės prievole, ir pagal bendrąją taisyklę vykdytina iš ieškovės asmeninių lėšų (CK 3.109 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kitų procesinių klausimų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsni 2 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Byloje ieškovė pareiškė šiuos reikalavimus: nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, tarpusavio išlaikymo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, prievolės pripažinimo asmenine. Ginčo dėl pavardžių, tarpusavio išlaikymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo būdo ir prievolės pripažinimo asmenine tarp šalių ginčo iš esmės nekilo. Ginčijami ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, o reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą atmestas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, esant reikalavimui atidalyti iš bendrosios nuosavybės, taip pat turto padalijimas ir atidalijimas yra tik pareikšto turtinio ginčo padarinys. Todėl tokiu atveju nesvarbus aiškinimas, kad sutuoktiniai neįgyja turto daugiau, negu jiems priklauso, nes žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas reiškiamas reikalavimas dėl turto, o ne teismo sprendimu atsiradęs rezultatas. Taigi, santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokestinami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas Reikalavimas nustatyti dalyvavimo auklėjant vaikus ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką yra neatskiriamai susijęs su santuokos nutraukimu, todėl kai toks reikalavimas reiškiamas santuokos nutraukimo byloje, jis atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjamu atveju patikslintu ieškiniu pareikštų turtinių reikalavimų sudaro 12 850 Eur (dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis pareikšto reikalavimo dydis už 12 mėnesių sudaryto 4 800 Eur (400 Eur + 12 mėn.), išlaikymo skola 1 000 Eur, ieškovės prašomo priteisti turto natūra ir kompensacijos suma 7 050 Eur), patenkintų turtinių reikalavimų suma 10 840 Eur (6 000 Eur +750 Eur +2 275 (350 x 6,5 mėn.) + 1 815 Eur (330 x5,5 mėn.), t. y. patenkinta 84 proc. turtinių reikalavimų. Reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir su juo susiję kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl įvertinus pareikštų reikalavimų pobūdį ir kiekį darytina išvada, kad patenkinta 80 proc. neturtinio pobūdžio reikalavimų. Bendrai patenkinta 82 proc. patikslinimo ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos skirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Už ieškovės patikslintą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 269 Eur (110 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusius reikalavimus (nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo) ir 159 Eur žyminis mokestis už turtinius reikalavimus, kurių bendra suma 7 050 Eur (6 000 Eur prašomo priteisti turto ir 1 050 Eur kompensacijos vertė)).

Už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis patenkintas iš dalies, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 92 Eur žyminio mokesčio (51 Eur (350 Eur per mėnesį x 6,5 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) + 41 Eur (330 Eur per mėnesį x 5,5 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestas, todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą iš atsakovo nėra priteisiamas.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė pateikė duomenis, kad už advokatės teisines paslaugas sumokėjo 2 850 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Teismas atsižvelgdamas į Rekomendacijose rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, nagrinėjamo ginčo pobūdį, ieškinio turinį ir apimtį, taip pat į tai, kad byloje vyko du parengiamieji teismo posėdžiai, penki teismo posėdžiai, konstatuoja, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma atitinkanti rekomenduojamus priteisti dydžius, taip pat protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Ieškinys patenkintas 82 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 2 337 Eur (2 850 Eur x 82 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma.

Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 4 010 Eur išlaidas už advokatės teisines paslaugas, kurias prašė priteisti iš ieškovės. Ieškovės atstovė nurodė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pateiktos tik paskutinio teismo posėdžio metu, mokėjimai atlikti grynaisiais pinigais, išlaidos per didelės, ir gerokai viršija ieškovės išlaidas už teisines paslaugas. Vieno pinigų priėmimo kvito data (2024 m. sausio 28 d.) yra ankstesnė, nei iškelta nagrinėjama civilinė byla, datų neatitikčių yra ir pateiktoje suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje. Atsakovo atstovė nurodė, kad pinigų priėmimo kvite ir suteiktų teisinių paslaugų atskaitoje padarytas rašymo apsirikimas (klaidingai nurodyti metai, vietoj 2025 m., nurodyta 2024 m.), atsakovo patirtos išlaidos yra realios, o jų dydis neturi būti priderinamas prie ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas, susipažinęs su atsakovui suteiktų teisinių paslaugų ataskaita ir jos detalizacija, sprendžia, jog prašomų priteisti išlaidų dydis (bylos teiktas atsiliepimas, atsiliepimas į patikslintą ieškinį, atskirasis, atsiliepimas į atskirąjį skundą, byloje vykusių posėdžių skaičių, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Tai, kad išlaidos pateiktos paskutinio posėdžio metu ir sumokėtos grynaisiais pinigais, nesudaro pagrindo jų mažinti. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti advokatės pateiktais atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiais įrodymais, jų sumokėjimo faktu bei paaiškinimais dėl rašymo apsirikimo nurodant datas. Kitų pagrindų, suteikiančių pagrindą sumažinti prašomas priteisti išlaidas, byloje taip pat nenustatyta.

Ieškovės ieškinys patenkintas 82 proc., atitinkamai atmesta – 18 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės priteisiama 722 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 615 Eur (2 337 – 722) bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nepatirtos, todėl teismas šio klausimo nesprendžia.

(duomenys neskelbtini) pripažįstamas nevieša medžiagos dalimi (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo ir laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, sprendimui įsiteisėjus panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. N. (iki santuokos sudarymo – Bogdanovič), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), ir įregistruotos (duomenys neskelbtini), apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. N. palikti pavardę „N.“, atsakovui A. N. – „N.“.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė A. N. ir atsakovas A. N. išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, motina A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. N., asmens (duomenys neskelbtini) išlaikymą: nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. liepos 16 d.) iki 2024 m. gruodžio 31 d. po 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų), nuo 2025 m. sausio 1 d. po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų), mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistas sumas pervedant į ieškovės A. N. „(duomenys neskelbtini)“ AB esančią atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini). Išlaikymo lėšų tvarkytoja skiriama ieškovė A. N..

Į priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį įskaityti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartimi iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteistą laikiną išlaikymą po 306 Eur (tris šimtus šešis eurus) periodinėmis išmokomis, nuo nutarties priėmimo (2024 m. liepos 24 d.) iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

Nustatyti tokią A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su sūnumi A. N., asmens (duomenys neskelbtini) bendravimo pereinamuoju laikotarpiu tvarką:

1. Trijų mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, tėvas bendrauja su sūnumi dalyvaujant atsakovo pasirinktam psichologui Vilniuje, psichologo nurodytu laiku, jo nurodytoje vietoje. Ieškovė A. N. įsipareigoja pristatyti vaiką bendravimui su atsakovu psichologo nurodytu laiku į jo nurodytą vietą Vilniuje.

2. Pereinamuoju laikotarpiu tėvas su sūnumi telefonu arba vaizdo skambučiais bendrauja neribotai.

3. Trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo pirmojo susitikimo.

4. Šalių susitarimu ar teismo sprendimu šis pereinamasis laikotarpis gali būti pratęstas.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatyti tokią atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1. Tėvas A. N. su nepilnamečiu sūnumi A. N. bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, sūnų pasiimdamas iš vaiko ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms) arba iš namų, jeigu vaikas tą dieną nesimoko (iki 19 val.) ir pristatant vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą iki 19 val. Ši tvarka netaikoma bendravimui mokymosi atostogų ir švenčių laikotarpiais.

2. Eilinių mokyklinių atostogų metu (rudens, Šv. Kalėdų, žiemos, pavasario) tėvas A. N. su nepilnamečiu sūnumi A. N. bendrauja šia tvarka:

2.1. Rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu tėvas bendrauja su vaiku pusę atostogų. Kilus nesutarimui dėl atostogų dalies, lyginiais metais prioritetas teikiamas vaiko tėvo pageidavimui, nelyginiais metais prioritetas teikiamas vaiko motinos pageidavimui. Vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos iki 12 val. ir grąžinamas paskutinę atostogų dieną (praleidžiamą su tėvu) iki 19 val.

2.2. Šv. Kalėdų atostogų metu tėvas bendrauja su vaiku pirmąją atostogų savaitę lyginiais metais, antrąją atostogų pusę – nelyginiais metais. Vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną iki 12 val. ir grąžinamas paskutinę atostogų dieną (praleidžiamą su tėvu) iki 19 val.

2.3. Vasaros atostogų metu tėvas A. N. su nepilnamečiu sūnumi A. N. bendrauja kiekvienais metais du kartus po 15 kalendorinių dienų, suderinęs datą su vaiko motina. Vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jų gyvenamosios vietos konkretų laiką šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdamos į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas vaiko tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas vaiko motinos pageidavimui dėl grafiko. Tėvas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima pirmąją atostogų dieną iki 12 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną iki 19 val.

3.1. Šv. Kūčių ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24–25 d.) – lyginiais metais. Vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. iki 12 val. ir grąžinamas gruodžio 25 d. iki 19 val.

3.2. Antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – nelyginiais metais. Vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. iki 12 val. ir grąžinamas tą pačią dieną iki 19 val.

3.3. Šv. Velykų pirmąją dieną – lyginiais metais, Šv. Velykų antrąją dieną – nelyginiais metais. Vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos švenčių dieną iki 12 val. ir grąžinamas tą pačią dieną iki 19 val.

4. Jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas švenčių ir atostogų laikotarpiais prasideda iš karto po lyginių savaitgalių bendravimo pagal šios tvarkos 1 punktą, vaikas sekmadienį motinai negrąžinamas ir toliau lieka pas tėvą.

5. Apie vaiko paėmimą bendravimo laikotarpiui tėvas paprastai informuoja vaiko motiną prieš 2 dienas, išskyrus bendravimą vasaros atostogų metu, kai motina įspėjama prieš 7 dienas.

6. Jeigu vasaros atostogų metu numatyta tėvo ir sūnaus išvyka už Lietuvos Respublikos ribų, vaiko motina informuojama iš anksto prieš 14 dienų. Apie numatytą išvyką Lietuvos Respublikos teritorijoje vaiko motina informuojama prieš 7 dienas. Motina taip pat informuojama apie tikslią vaiko išvykos vietą bei vaikui suteikiamas gyvenimo sąlygas.

7. Ne eilės tvarka tėvas bendrauja su vaiku Tėvo dienos proga (pirmą birželio sekmadienį). Motinos dienos proga vaikas ne eilės tvarka bendrauja su motina.

8. Tėvas A. N. turi teisę su nepilnamečiu sūnumi A. N. neribotai bendrauti telefonu, vaizdo skambučiais, socialiniais tinklais ir kitomis prieinamomis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, nedalyvaujant vaiko motinai.

9. A. N. ir A. N., atsižvelgdami į vaiko norus ir interesus, gali susitarti dėl kitos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Susitarimas laikomas tinkamai patvirtintu elektroniniu paštu, trumpąja žinute, socialiniais tinklais. Šalių valia turi būti išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai, nenaudojant neapibrėžtų frazių.

Po santuokos nutraukimo atsakovui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti priekabą „Syland NP1“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) ir motociklą „JAMAHA FJR1300A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), piniginis įnašas, iš juridinio asmens veiklos gautos pajamos ir visos kitos juridinio asmens dalyvio (nario) turtinės ir neturtinės teisės, laikomos asmenine ieškovės A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Priteisti ieškovei A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį.

Ieškovės A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką pagal su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. gegužės 20 d. sudarytą mokestinę atidėjimo sutartį, pripažinti asmenine ieškovės prievole.

Priteisti ieškovei A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 615 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 92 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

(duomenys neskelbtini) pripažinti nevieša medžiagos dalimi.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir bendravimo pereinamuoju laikotarpiu tvarkos, vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą. Apie priimtą sprendimą pranešti akcinei bendrovei „Regitra“ ir Juridinių asmenų registrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.