Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-1711-490/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-03-23
Bylos Nr.: e2-1711-490/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-01408-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Damulienė
Ieškovas: G. Č.
Atsakovas: M. Č.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė SEB bankas
Advokatai: Osvaldas Raščiukevičius, Albina Cirulienė

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. e2-1711-490/2022Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01408-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; (S) 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 23 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė,sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, Loretai Bražinskienei,dalyvaujant ieškovei G. Č., jos atstovui advokato padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui,atsakovui M. Č., jo atstovei advokatei Albinai Cirulienei,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos ir kontaktiniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Č. ieškinį atsakovui M. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių teisinių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė G. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1) nutraukti ieškovės G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės;

Šalies argumentai

2) po santuokos nutraukimo ieškovei G. Č. palikti santuokinę pavardę – „Č.”, o atsakovui M. Č. palikti jo pasirinktą pavardę;

3) nepilnametės dukros K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina G. Č.;

Šalies argumentai

4) priteisti iš atsakovo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) priteisti iš atsakovo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2019 m. sausio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, kas sudaro 4 000 Eur ;

6) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą namų valdos 0,1605 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), adresu: Jonavos r., (duomenys neskelbtini) , padalinti taip: ieškovei G. Č. priteisti šį nekilnojamąjį turtą natūrą, už kurį ieškovė atsakovui M. Č. įsipareigoja sumokėti 8 000 Eur piniginę kompensaciją;

7) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą automobilį „Ford Galaxy”, valstybinsi Nr. (duomenys neskelbtini) (400 Eur vertės) priteisti ieškovei G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

8) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą traktorių, kurio vertė 500 Eur, priteisti atsakovui M. Č.. Už šį turtą ieškovė G. Č. piniginės kompensacijos nereikalauja;

9) skolą kreditoriui AB SEB bankui pagal 2004 m. spalio 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (skolos likutis – 3 800,74 Eur) palikti asmeniškai ieškovei G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

10) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Santuokoje gimė du vaikai: M. Č. ir K. Č.. Po santuokos sudarymo sutuoktiniai gyveno pas ieškovės tėvus, planavo įsigyti nuosavą būstą. Tačiau atsakovas nesistengė išsaugoti šeimos, jis girtauja, būdamas neblaivus, smurtauja ieškovės atžvilgiu. Atsakovas nesistengė keisti savo elgesio. Kadangi atsakovas girtaudavo savaitėmis ir ilgiau, jis netekdavo darbo, jam dažnai tekdavo keisti darbo vietas. Šeimoje nuolat buvo finansinis nepriteklius, šeimos išlaikymo rūpesčiai tekdavo ieškovei. Atsakovas dėl girtavimo 2019 m. sausio mėnesį buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje. Dėl atsakovo nuolatinio girtavimo, šeimoje ne kartą lankėsi Vaiko teisių apsaugos specialistai, buvo tikrinamos nepilnamečio vaiko gyvenimo, priežiūros sąlygos. Dėl šių aplinkybių ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Ieškovė su atsakovu ir vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) , kito būsto neturi. 2004 m. spalio 4 d. šalys su AB SEB banku sudarė kredito sutartį, pagal kurią iš banko gavę kreditą, įsigijo 0,1605 ha žemės sklypą, jame senatį gyvenamąjį namą su kitais kiemo statiniais (duomenys neskelbtini) . Kreditas buvo panaudotas namui įsigyti ir remontuoti. Turtas buvo įkeistas hipotekos kreditoriui, užtikrinant paskolos grąžinimą. Namų valdos 0,1605 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti kieme esantys ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini) , yra 30 000 Eur vertės. Po santuokos nutraukimo prašo minėtą šį nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei. Ieškovė sutinka atsakovui 8 000 Eur piniginę kompensaciją ir įsipareigoja baigti mokėti paskolą kreditoriui – AB SEB bankui. Gyvenamasis namas yra vieno aukšto, trijų kambarių, todėl jo padalinti neįmanoma. Bendros patalpos liktų – virtuvė, WC mazgas, bendra šildymo sistema. Atidalinus atsakovui kambarį, situacija nepasikeistų, jis girtautų bendrose patalpose ir realiai visame name. Po santuokos nutraukimo ieškovė pasilieka santuokinę pavardę, o atsakovui prašo palikti pavardę jo pasirinkimu. Atsakovas neteikė dukrai K. Č. išlaikymo nuo 2019 m. sausio 1 d., todėl ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 4 000 Eur (po 200 Eur per mėnesį). Santuokoje buvo įgytas automobilis „Ford Galaxy”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 400 Eur. Po santuokos nutraukimo prašo priteisti šį automobilį ieškovei. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą traktorių, kurio vertė 500 Eur, prašo priteisti atsakovui. Šalys turi kreditorių AB SEB banką. Pagal 2004 m. spalio 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), skolos likutis kreipimosi į teismą dieną sudarė 3 800,74 Eur. Skolą pagal minėtą sutartį kreditoriui įsipareigoja po santuokos nutraukimo sumokėti viena ieškovė.

Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad dėl santuokos iširimo turi būti pripažintas kaltu atsakovas, kuris piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeimos gerove. Byloje yra pakankamai įrodymų pripažinti, kad šalių santuoka nutrūko būtent dėl atsakovo kaltės. Ieškovės kaltė dėl šalių santuokos nutrūkimo nėra įrodyta. Būtent atsakovo netinkamas elgesys ieškovei sukelia neigiamas reakcijas, stresą ir depresiją, dėl ko jai teko netgi gydytis. Atstovo nuomone, šiuo atveju būtų galima nukrypti nuo bendro turto padalijimo lygių galimybių principo ir gyvenamąjį namą natūra priteisti ieškovei, o atsakovui už jam tenkančią turto dalį ieškovė įsipareigoja sumokėti piniginę kompensaciją. Tolimesnis šalių gyveimas viename būste yra neįmanomas, nes atsakovo buvimas toje patalpoje ieškovei sukeltų tik neigiamas reakcijas dėl netinkamo atsakovo elgesio. Be to, pats gyvenamasi namas nėra tokio išplanavimo, kad būtų paprasta jį padalinti lygiomis dalimis, namas yra trijų kambarių. Šalims tektų naudotis bendro naudojimo patalpomis, kas neatitiktų protingumo principo. Toks padalijimo būdas būtų patogus išimtinai atsakovui. Atsakovas nenurodė, kad jis ketina prisidėti prie namo išlaikymo, paskolos grąžinimo, namo pagerinimo, šeimos gerovės. Ieškovė iki šiol išimtinai viena rūpinosi būsto išlaikymu, paskolos grąžinimu, kas vyktų ir toliau. Tarp šalių bendras gyvenimas, bendras ūkio vedimas po santuokos nutraukimo nebus įmanomas, todėl atsakovas klaidingai išsivaizduoja situaciją po santuokos nutraukimo, teigdamas, kad ieškovė toliau mokės paskolą kreditoriui, draudimą, o jis mokės už namą mokesčius. Atlikus turto vertinimą, buvo nustatyta šalių dalijamo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, pagal kurią atskovui ieškovė išmokėtų 19 300 Eur kompensacija už ieškovei atitenkančio nekilnojamojo turto dalį. Paaiškino, kad šiuo metu pinigų kompensacijai sumokėti neturi, tačiau, esant reikalui, galėtų gauti paskolą. Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, kad automobilis „Ford Galaxy”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir traktorius atitektų atsakovui. Kadangi šalių dukra K. Č. proceso metu tapo pilnamete, ieškinio reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo atsisako, reikalaudama tik materialinio išlaikymo įsiskolinimo nuo 2019 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės 2020 m. lapkričio 18 d. : nuo 2019 m. sausio 1 d. iki kreipimosi į teismą po 200 Eur, viso 4 000 Eur, ir nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės po 250 Eur. Atsakovas privalo sumokėti išlaikymo įsiskolinimą dukrai nuo 2019 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės, nes nuo to laiko jis dukros išlaikymui neteikė jokių lėšų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad prisidėjo prie dukros išlaikymo, o jo teiginiai, kad jis siuntė pinigines lėšas dukrai išlaikyti iš Vokietijos, yra neteisingi, kadangi jis pervesdavo pinigines sumas ieškovei, kuri mokėjo už atsakovą jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą. Iš viso atsakovas ieškovei pervedė 1 570 Eur, iš kurių baudai sumokėti buvo skirta 1 400 Eur. Liko 170 Eur suma, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ši suma buvo skirta būtent dukrai išlaikyti. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad dukrai duodavo pinigus tiesiogiai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė ieškinyje pateikia klaidinančią informaciją apie tai, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja jos atžvilgiu, nesistengia dėl šeimos gerovės. Atsakovas alkoholį vartoja tik švenčių ir kitų svarbių progų atvejais, jis neturi polinkio sistemingai vartoti alkoholinius gėrimus. Būtent ieškovė, tuo metu kai dirbo kaimo parduotuvėje, po darbo kartu su bendradarbėmis vartodavo alkoholinius gėrimus, grįždavo į namus po 24 val. Šiuo metu ji dirba virėja, grįžusi namo, kasdien vartoja alų. Atsakovas dirbo Vokietijoje nuo 2019 m. vasario iki rugsėjo mėnesio, grįžęs į Lietuvą užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Jis turi mechanizatoriaus kvalifikaciją, tačiau dėl Covid-19 viruso sukeltos pandemijos dar nepavyko įsidarbinti, gauna bedarbio pašalpą. Šeimą materialiai rėmė, tą daro ir šiuo metu. Daugiau nei prieš metus laiko šalių santykiai pablogėjo, ieškovė pasidarė labai nervinga, nenori su atsakovu bendrauti, kaip su sutuoktiniu. Ieškovė gydėsi 2018 m. stacionare Kauno klinikose, po to vartojo raminamuosius vaistus, galbūt ji yra pervargusi. Nesutinka, kad šalių šeima yra galutinai iširusi. Mano, kad sutuoktiniai gali susitaikyti. Nesutinka dėl išlaikymo įsiskolinimo dukrai K. Č. priteisimo, kadangi jo nėra. Atsakovas gavo pajamas, prisidėjo prie dukros ir visos šeimos išlaikymo. Santuokos metu šalys įgijo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Nesutinka, kad šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomas turtas po santuokos nutraukimo atitektų ieškovei, o už turtą jam būtų išmokėta 8 000 Eur piniginė kompensacija. Atsakovas neturi kitos gyvenamosios vietos, neturi lėšų įsigyti namą ar butą, todėl prašo teismo nekilnojamąjį turtą padalinti natūra abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis. Be to, turtui įsigyti buvo paimtas kreditas, kurį šalys mokėjo iš bendrų santaupų. Atsakovas kitų kreditorių, išskyrus AB SEB banką, neturi, o paskolos likutį sutinka mokėti dalimis kartu su ieškove. Santuokoje įgytą automobilį „Ford Galaxy”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 300 Eur, o ne kaip nurodo ieškovė – 400 Eur, po santuokos nutraukimo prašo priteisti atsakovui.

Atsakovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jos ir ieškovės santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ne išimtinai tik dėl vieno atsakovo kaltės. Ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą dukrai K. Č. privalo būti atmestas, kadangi jis visą laiką išlaikymą dukrai teikė gera valia. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą po santuokos nutraukimo prašo teismo padalinti lygiomis dalimis, o transporto priemones priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas neturi priklausomybės nuo alkoholio, kaip klaidingai teigia ieškovė ieškinyje. Atstovės nuomone, šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas, sužinojęs apie teisme iškeltą bylą, stengėsi išsaugoti šeimą, prašė ieškovės susitaikyti, bandyti išspręsti šeimoje susidariusias problemas, tačiau ieškovė tai daryti kategoriškai atsisakė. Tik bylos nagrinėjimo metu atsakovas sužinojo apie įvykusią mediaciją, nes apie mediacijos procesą jis nebuvo tinkamai informuotas, ieškovė apie tai jo neinformavo. Atsakovas nepiktnaudžiauja alkoholiu, išgeria tik progų metu. Be to, atsakovo teigimu, iš pati ieškovė nevengia vartoti alkoholio, nuolat tai daro su draugėmis, svečiuose, būdama savo namuose. Ieškovė pati turi sveikatos problemų, ji gydėsi nuo depresijos. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu smurtavo. Atsakovas nuolat rėmė dukrą, teikė jai išlaikymą dirbdamas užsienyje, todėl išlaikymo įsiskolinimo dukrai nėra. Santuokos metu įgytas turtas turi būti tarp šalių padalintas lygiomis dalimis, nes atsakovas, skirtingai nei ieškovė, kuri yra paveldėjusi pusę gyvenamojo namo ir nuo 2021 m. lapkričio mėnesio jame gyvena, neturi, kur gyventi.

Trečiasis asmuo (kreditorius) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šalys turi bendrą dalintiną įsipareigojimą AB SEB bankui, kadangi santuokos metu sudarė ir įsipareigojo solidariai vykdyti 2004 m. spalio 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu gautos lėšos skirtos šeimos poreikiams. Ieškovė prašo prievolę pagal kredito sutartį priteisti asmeniškai G. Č., tačiau kreditorius su ieškovės keliamu reikalavimu dėl prievolių pagal kredito sutartį modifikavimo į asmeninę ieškovės prievolę nesutinka. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo atsakomybė pagal kredito sutartį yra solidari, todėl jie be kreditoriaus sutikimo prievolės negali modifikuoti. Bankas, teikdamas kreditus klientams, vertina jų riziką, tai yra statusą, finansinę būklę, finansines galimybes grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas. Savo finansines galimybes klientai įrodo pateikdami bankui dokumentus apie jų gaunamas oficialias pajamas (darbo užmokestį ir jo dydį, pašalpas, nuomos pajamas ir kt.). Nuo šių klientų finansinių galimybių priklauso ir kokio dydžio kreditą bankas galėtų jiems suteikti pagal banke nustatytus reikalavimus ir ar klientas turėtų realias finansines galimybes vienas grąžinti jam suteiktą kreditą, jei kreditas buvo gautas kliento santuokos metu. AB SEB bankas pažymi, jog neturi galimybės svarstyti klausimo dėl galimybės asmeniškai vykdyti įsipareigojimų pagal kredito sutartį, nes ieškovė nesikreipė į AB SEB banką ir nepareiškė pageidavimo dėl prievolių pagal kredito sutartį modifikavimo bei nepateikė bankui priimtino turinio ir formos dokumentų, iš kurių bankas galėtų spręsti apie G. Č. finansines galimybes mokėti įmokas ir palūkanas pagal kredito sutartį. AB SEB bankas pažymi, jog, nesant pateiktų dokumentų, kurių pagrindu būtų vertinamos realios finansinės ieškovės galimybės vykdyti prievoles AB SEB bankui, atsiliepimo pateikimo dieną nėra galimybės modifikuoti kredito sutartimi prisiimtą solidarų įsipareigojimą į asmeninį G. Č. įsipareigojimą. Prašė bylą nagrinėti kreditoriaus atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Liudytoja D. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas – jos sūnus, ieškovė – marti. 2019 m. atsakovas dirbo Vokietijoje su kitu jos sūnumi, kuris 2019 m. rudenį į jos sąskaitą per du kartus atsiuntė 500 Eur, kuriuos nurodė atiduoti šalių dukrai (duomenys neskelbtini). Ji taip ir padarė, išgrynino 200 ir 300 eurų ir atidavė anūkei. Pinigai buvo siųsti jos kito sūnaus, nes atsakovas svetimoj šalyje būdamas, nemokėjo to daryti. Kodėl sūnus tiesiai anūkei nesiuntė pinigų ir kokiam tikslui pinigai buvo skirti, nežino. Ieškovė yra netvarkinga, iš jos draugių žino ir pati matė, kad ieškovė turėjo meilužių. Pripažįsta, kad jos sūnus, kai jį sunervina, pavartoja alkoholio.

Ieškovė ieškinyje kėlė reikalavimus, susijusius su ieškinio pateikimo teismui dieną buvusios nepilnametės dukros K. Č., gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo dydžio nustatymu. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu, tai yra 2020 m. lapkričio 18 d., šalių dukra K. Č. tapo pilnamete, ieškovė reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo teikimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo reikalavimų atsisakė, todėl ši bylos dalis nutraukiama (CPK 140 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. Č., asmens (duomenys neskelbtini) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ). Šalys turi du vaikus : pilnametį sūnų M. Č. ir dukrą K. Č., gimusią (duomenys neskelbtini) , kuri proceso metu tapo pilnamete. Šalys nuo 2016 m. pradėjo nesutarti, o nuo 2019 m. sausio mėnesio kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys įgijo namų valdos 0,1605 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), adresu: (duomenys neskelbtini) , automobilį „Ford Galaxy”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (300 Eur vertės), ir traktorių, 500 Eur vertės.

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės.

Pažymėtina, kad santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra . vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek ieškovės ieškinyje, tiek atsakovo atsiliepime, nurodytos aplinkybės bei jų paaiškinimai teismo posėdyje, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, jog vien tik ieškovė ar vien tik atsakovas yra kaltas dėl šalių santuokos iširimo. Nagrinėjamoje byloje neteisinga būtų teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Byloje nustatytos aplinkybės, kad santuokos pradžioje šalys sugyveno gražiai, kūrė bendrą ateitį, tačiau laikui bėgant šalių santykiai pradėjo blogėti. Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), o dėl šalių santuokos nutraukimo ieškovė į teismą kreipėsi 2020 m. rugsėjo 7 d., tai yra šalys santuokoje kartu išgyveno daugiau nei 23 m. Šalių sūnus M. Č. ieškovės kreipimosi į teismą dieną jau buvo pilnametis, o dukrai K. Č. 18 m. suėjo bylos nagrinėjimo teisme metu. Ieškovė nurodo, kad atsakovas jos atžvilgiu buvo nelojalus, nepagarbus, neprisidėjo prie šeimos gėrovės, nedirbo, vartojo fizinį smurtą, jis turi nuolat vartojo alkoholį, turi priklausomybė nuo alkoholio, yra nuo to gydęsis. Atsakovas baustas baudžiamuoju įsakymu už vairavimą neblaiviam. Tuo tarpu atsakovas kaltina ieškovę nuolat vartojus alkoholinius gėrimus, tiek po darbo, tiek namuose, tiek būnant tėvų namuose. Nurodė, kad ieškovė nuolat grįždavo po darbo į namus neblaivi, be to, dažnai į namus grįždavo vidurnaktį. Atsakovo teigimu, ieškovė paskutiniais gyvenimo santuokoje metais pasidarė labai nervinga, nenori su atsakovu bendrauti, kaip su sutuoktiniu, ji gydėsi depresiją stacionare Kauno klinikose, po to vartojo raminamuosius vaistus, galbūt ji yra pervargusi. Ieškovė atsakovo kaltę dėl nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu įrodinėja Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-3488-598/2018, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (už transporto priemonės vairavimą neblaiviam) ir jam paskirta 2 500 Eur bauda su transporto priemonės konfiskavimu bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams. Taip pat tuo, kad atsakovas 2019 m. sausio 11 d. – 2019 m. sausio 16 d. gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikoje (diagnozė – psichikos elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas). Tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos daryti neginčijamas išvadas, kad atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio šiuo metu, kad jis šiuo metu nuolat vartoja alkoholį, kad būtent dėl šių aplinkybių nutrūko šalių santuoka. Ieškovės teigimu šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo fizinio smurto, tačiau atsakovas nei karto nebuvo baustas administracine tvarka, nebuvo teistas. Ieškovės pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės nelaikytini byloje pakankamais įrodymais patvirtinti aplinkybes, jog vienas atsakovas yra kaltas dėl to, jog iširo šalių santuoka. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2016–2017 m. lankėsi VšĮ Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centre, jai diagnozuota pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Atsakovas, sužinojęs apie teisme iškeltą bylą, skirtis nesutiko, stengėsi išsaugoti šeimą, prašė ieškovės susitaikyti, mėginti išspręsti šeimoje susidariusias problemas, tačiau ieškovė tai daryti kategoriškai atsisakė. Atsakovo teigimu, jis tik iškėlus bylą teisme sužinojo apie įvykusią mediaciją, nes apie mediacijos procesą jis nebuvo tinkamai informuotas, ieškovė apie tai jo neinformavo, galimai slėpė. Atsakovo teigimu, jis tikrai nepiktnaudžiauja alkoholiu, išgeria tik progų metu. Be to, pati ieškovė nevengia vartoti alkoholio, nuolat tai daro su draugėmis, svečiuose, būdama savo namuose.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovo psichologinio, fizinio smurto, nelojalumo ar kitų aplinkybių, kas leistų daryti pagrįstą išvadą, kad išimtinai tik dėl vienos iš šalių kaltės iširo šalių santuoka. Priešingai, nei viena iš šalių nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ji puoselėjo santykius bei dėjo visas pastangas dėl santuokos išsaugojimo. Apibendrindamas teismas daro išvadą, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuoką nutraukus, ieškovės prašymu ieškovei paliekama santuokinė pavardė – Č., atsakovui jo prigimtinė pavardė – Č. (CK 3.69 straipsnis).

Šalys nereikalauja priteisti išlaikymą viena iš kitos, todėl išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokos metu įsigyto turto padalinimo.

Pagal CK 3.118 straipsnio 1 dalį dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. e3K-3-157-378/2020).

Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso ( toliau – ir CPK ) nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

Taigi, spręsdamas dėl konkretaus sutuoktinių turto padalijimo būdo (turto padalijimo natūra ar viso turto priteisimo vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais), teismas kiekvienu atveju privalo išsiaiškinti sutuoktinių pageidavimus, tai yra nustatyti, ar dėl turto padalijimo būdo tarp šalių yra ginčas. Nustačius, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo nesiskiria arba kai vienam iš sutuoktinių pareiškus savo pageidavimą dėl turto padalijimo būdo antrasis sutuoktinis jo neginčija arba nepareiškia kitokio pageidavimo, teismas padalija turtą tuo būdu, dėl kurio tarp šalių nėra ginčo, išskyrus atvejus, kai tokio būdo taikymas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, kuriuos teismas privalo ginti ex officio, arba sutuoktinių (ar vieno iš jų) kreditorių interesus ir byloje dalyvaujantys kreditoriai jam prieštarauja.

Nagrinėjamu atveju šalys santuokoje įgijo šį turtą: namų valdos 0,1605 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), adresu: (duomenys neskelbtini) ; transporto priemones: automobilį „Ford Galaxy”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir traktorių. Ginčo dėl transporto priemonių padalijimo tarp šalių nėra. Jų sutarimu automobilis „Ford Galaxy”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės, ir traktorius 500 Eur vertės priteistini atsakovui, o ieškovei atsisakius kompensacijos už traktorių, jai priteistina tik 150 Eur kompensacijos už automobilį „Ford Galaxy”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje esminis ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) , padalijimo. Kaip teismas nustatė, santuokoje buvo įgyta namų valdos 0,1605 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ). Byloje nėra ginčo, jog santuokoje įgytas turtas turi būti padalintas lygiomis dalimis. Ginčas kilo dėl turto padalijimo būdo. Ieškovė prašo priteisti minėtą turtą jai, atsakovui išmokant kompensaciją, atsakovas prašo dalinti minėtą turtą natūra.

Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 32 punktas).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog gyvenamasis namas su priklausiniais yra vienintelis atsakovo gyvenamasis būstas. Jis neturi kitos gyvenamosios vietos ir atsižvelgiant į dabartines ieškovo finansines galimybės, neturi galimybės įsigyti kitą būstą. Priešingai, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė nuo 2021 m. lapkričio mėnesio gyvena paveldėtame gyvenamajame name, kurio ½ jai priklauso. Padalijus turtą ne natūra, toks teismo sprendimas reikštų, kad atsakovas lieka be gyvenamojo būsto. Kritiškai vertintina aplinkybė, jog ieškovei išmokėjus kompensaciją, ieškovas galėtų įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. Visų pirma, ieškovės pajamos šiuo metu yra nepakankamos greitu metu sumokėti 19 300 Eur kompensaciją. Antra, už tokią sumą įsigyti nuosavą gyvenamąjį būstą Jonavos rajone praktiškai yra labai sunku.

Iš bylos duomenų taip pat negalima daryti išvados, jog atsakovas yra pernelyg agresyvus ir konfliktiškas, kas galimai keltų pavojų ieškovei. Nors byloje pateikiami ieškovės argumentai, jog dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu ir jo konfliktiško būdo ieškovė negalinti kartu gyventi, tačiau šios aplinkybės yra iš dalies paneigtos atsakovo argumentais, kad dėl ieškovės nervingumo ir neadekvačios reakcijos su ja neįmanoma normaliai pasikalbėti. Akivaizdu, jog šalių santykiai dėl vykstančio skyrybų proceso šiuo metu yra konfliktiški, tačiau jie nėra tokio laipsnio, kas sąlygotų negalėjimą naudotis bendrąja daline nuosavybe. Byloje nėra nustatyta jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, pvz. kad, atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove, kad jo kaltė būtų konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Byloje nenustatyti ieškovo smurto prieš ieškovę faktai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad neegzistuoja subjektyvios priežastys netaikyti turto padalijimo natūra būdo.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių namo negalimumą pertvarkyti taip, kad juo būtų galima naudotis dviem savininkams arba atidalinti į du savarankiškus nuosavybės teisės objektus. Teismo vertinimu, pastarąsias aplinkybes galėtų paneigti atitinkamos srities specialistų ištyrimu pagrįstos išvados, aktai, pažymos ar kitokie dokumentai, o ieškovė nepateikė nei tokių, nei kitokių įrodymų, patvirtinančių namo natūrinį nedalumą (CPK 177 straipsnio 1, 3 dalys). Namas yra vieno aukšto, 77,59 kv. m. bendro ploto, 41,63 kv. m. gyvenamojo ploto. Tai, kad realiam namo padalijimui ar naudojimuisi juo gali būti reikalingi tam tikri pertvarkymai ar kad dalis patalpų ateityje gali būti bendro naudojimo, nepaneigia natūrinio padalijimo galimybės.

Net jei byloje ir būtų įrodyta, kad namo padalijimas natūra negalimas ar nepriimtinas, ieškovės pageidavimas išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją už pusę namo negali būti patenkintas dar ir dėl to, kad ji neįrodė savo galimybės sumokėti piniginę kompensaciją. Ieškovės atstovas teigia, kad, esant palankiam teismo sprendimui, ieškovė kreiptųsi į banką dėl paskolos gavimo. Tačiau jokių įrodymų, kad ši paskola ieškovei būtų suteikta, nepateikta. Dėl paminėto teismas vertina, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė turinti realų finansavimo šaltinį, kuriuo naudodamasi įgyvendintų pageidavimą sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją. Tokiu būdu, ieškovei neįrodžius gyvenamojo namo natūrinio padalijimo negalimumo ir nepriimtinumo bei atsakovui nesutinkant gauti piniginę kompensaciją už jam priklausančią šio bendrojo turto dalį, ieškovės argumentai apie aptartų atsakovo reikalavimų netenkinimą laikytini nepagrįstais.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog nėra nei objektyvių nei subjektyvių priežasčių netaikyti turto padalijimo natūra, minėtas turtas esantis (duomenys neskelbtini) , dalintinas natūra, ieškovei ir atsakovui priteisiant po ½ dalį namų valdos 0,1605 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ). Šalių pateiktose Turto vertinimo ataskaitose nurodoma skirtinga nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) , vertė : ieškovės pateiktoje ataskaitoje šio turto vertė nurodoma 38 600 Eur, atsakovo – 65 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas dalijamas natūra, teismas dėl skirtingai nurodytos jo vertės papildomai nepasisako.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Nagrinėjamoje byloje trečiuoju asmeniu byloje įtraukta AB „SEB bankas“. Šalys santuokos metu sudarė ir įsipareigojo solidariai vykdyti 2004 m. spalio 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu gautos lėšos skirtos šeimos poreikiams, t.y. įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo prievolę pagal kredito sutartį priteisti asmeniškai G. Č., tačiau kreditorius su ieškovės keliamu reikalavimu dėl prievolių pagal kredito sutartį modifikavimo į asmeninę ieškovės prievolę nesutinka. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo atsakomybė pagal kredito sutartį yra solidari, todėl jie be kreditoriaus sutikimo prievolės negali modifikuoti. Trečiasis asmuo pažymi, jog ieškovė nesikreipė į AB SEB banką ir nepareiškė pageidavimo dėl prievolių pagal kredito sutartį modifikavimo bei nepateikė bankui priimtino turinio ir formos dokumentų, iš kurių bankas galėtų spręsti apie G. Č. finansines galimybes mokėti įmokas ir palūkanas pagal kredito sutartį. Dėl paminėto nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo prievolę pagal kredito sutartį priteisti jai asmeniškai, prievolė kreditoriui paliekama solidari.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Bylos proceso metu šalių dukrai K. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini) , tapus pilnamete, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinio išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės (duomenys neskelbtini) : nuo 2019 m. sausio 1 d. iki kreipimosi į teismą po 200 Eur, viso 4 000 Eur, ir nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės po 250 Eur.

Atsakovas nesutiko su šiuo ieškovės reikalavimu, teigdamas, kad dukrai išlaikymą mokėjo, todėl nėra jokio įsiskolinimo. Jis paaiškino, kad siuntė pinigus ieškovei bankiniais pavedimais, taip pat per savo mamą D. Š. perdavė dukrai 500 Eur per kelis kartus.

Atsakovo teiginiai, kad jis siuntė pinigines lėšas dukrai išlaikyti iš Vokietijos, yra paneigiami ieškovės paaiškinimu, kad jis pervesdavo pinigines sumas ieškovei, kad ji sumokėtų už atsakovą jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą, šito neneigė ir pats atsakovas, tą patvirtina ir bankiniai pavedimai. Iš viso atsakovas ieškovei pervedė 1 570 Eur, iš kurių baudai sumokėti buvo skirta 1 400 Eur. Byloje nėra jokių duomenų, kad likusi 170 Eur suma buvo skirta dukrai išlaikyti. Atsakovas nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų, kad prisidėjo prie dukros išlaikymo nuo 2019 m. sausio 1 d., kai išvyko uždarbiauti į užsienį, iki dukters pilnametystės. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad dukrai duodavo pinigus tiesiogiai kaip materialinį išlaikymą. Liudytojos D. Š. perduoti 500 Eur K. Č. nevertinami kaip išlaikymas. Tokiu būdu teismas prieina išvados, kad atsakovas neįrodė , kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės teikė jai išlaikymą.

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad vieno asmens išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip minimalus mėnesinis atlyginimas lėšų suma, kuri nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo 555 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. – 607 Eur, nuo 2021m. sausio 1 d. 642 Eur . Kasacinio teismo praktikoje taip pat nustatyta, kad nebūtina įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad ieškovui reikalingas maistas, rūbai, mokslo, higienos priemonės, drabužiai, lėšos viešojo transporto priemonėms, telefono sąskaitos papildymui, laisvalaikiui, bei būsto, kuriame gyvena ieškovas, išlaikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

Įvertinus ieškovės nurodytus dukters poreikius, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas negalėtų teikti išlaikymo savo dukrai, taip pat atsižvelgiant įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), vertintina, kad ieškovės reikalavimas dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės dukrą išlaikė viena ieškovė, iš atsakovo jai priteistinas materialinio išlaikymo įsiskolinimas dukrai K. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. sausio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 7 d.) , t.y. 20 mėnesių 7 d. po 200 Eur per mėnesį, viso 4 046,6 Eur, ir nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 7 d.) iki dukters pilnametystės 2020 m. lapkričio 18 d. , t.y. 2 mėnesiai 11 d., po 250 Eur per mėnesį – 591,6 Eur, viso 4 638,2 Eur ( CK 3.200 straipsnis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Ieškovė ir jos atstovas 2021 m. lapkričio 4 d. pateikė teismui prašymą atsakovui M. Č. paskirti 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos skiriant ieškovei.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas).

Ieškovės atstovas nurodo, kad dėl atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes dėl jo kaltės buvo atidedami teismo posėdžiai, vilkinamas procesas. Atsakovas prašė atidėti teismo posėdį, nes ketina atlikti turto vertinimą, kurį galėjo atlikti žymiai anksčiau, ir reikšti priešieškinį, kurio taip ir nepareiškė.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė šio prašymo netenkinti ir paaiškino, kad ieškovės teiginiai dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nepagrįsti, teismo posėdžiai buvo atidedami ir dėl ieškovės kaltės, 2021 m. kovo – birželio mėnesiais atsakovo atstovė turėjo sveikatos problemų, jai buvo atlikta kataraktos operacija, dėl to ji negalėjo tinkamai atstovauti atsakovą, rinkti įrodymus yra šalių teisė, priešieškinio atsakovas nepareiškė, nes jo pozicija išdėstyta atsiliepime, o savarankiškų reikalavimų atsakovas nereiškė.

Atsižvelgiant į šalių elgesį proceso metu (teismo posėdžiai buvo atidedami tiek pagal ieškovės, tiek pagal atsakovo ar jų atstovų prašymus), atsakovas nereiškė nepagrįstų prašymų, jis realizavo savo teisę atsikirsti į ieškinio reikalavimus ir teikti įrodymus, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas yra nesąžiningas, sąmoningai siekė veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl ieškovės ir jos atstovo prašymas skirti atsakovui baudą netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalis 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovei pagal 2020 m. balandžio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.2)TP-20-T-29-4308, buvo teikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos pagal 2020 m. spalio 15 d. pažymą Nr. (12.33)PT-4713 sudaro 366,37 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, nutraukusi teisinės pagalbos teikimo sutartį, Tarnybai grąžino 168,25 Eur, likusi išlaidų dalis yra 198,12 Eur.

Ieškovė šioje byloje patyrė 330 Eur advokato pagalbos išlaidų, 390 Eur už turto vertinimą ir 168,25 Eur grąžinta suma valstybei, nutraukus teisinės pagalbos teikimo sutartį, viso 888,25 Eur.

Atsakovas šioje byloje savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė.

Šiuo sprendimu ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai yra tenkinami iš dalies.

Ieškovės ieškinį sudarė trys pagrindiniai reikalavimai – reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, reikalavimas dėl turto padalijimo ir reikalavimas dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo buvo tenkintas iš dalies, kadangi santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ne dėl atsakovo kaltės, kaip prašė ieškovė; reikalavimai dėl turto padalijimo buvo patenkinti iš dalies, nes ieškovė nekilnojamąjį turtą prašė priteisti jai natūra, atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją; reikalavimas dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintas visiškai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovės ieškinys buvo tenkintas 66,6 procentų apimtimi.

Patenkinus ieškovės ieškinį 66,6 proc., proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo turi būti priteista 591,57 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybė šioje byloje turėjo 76,92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu šalims. Patenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteisiama 51,23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš ieškovės – 25,69 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio reikšdama ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai CPK 96 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisiama 229,77 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista ( už santuokos nutraukimą mokėtina suma 88 Eur, už turto padalijimą (nekilnojamojo turto vertę skaičiuojant pagal Registrų centro pažymą 13 632 Eur ) - 153 Eur, už priteisto materialinio išlaikymo įsiskolinimą - 104 Eur, viso 345 Eur, 66,6 proc. sudaro 229,77 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo taip pat proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteisiama 131,94 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) , įregistruotą Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ), tarp ieškovės G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. Č., asmens (duomenys neskelbtini) pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes : ieškovei G. Č. palikti pavardę – Č., atsakovui M. Č. – Č..

Nustatyti, kad šalims viena iš kitos išlaikymas nepriteisiamas.

Priteisti iš atsakovo M. Č., asmens (duomenys neskelbtini) ieškovei G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą dukrai K. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini) , nuo 2019 m. sausio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 7 d.) po 200 Eur per mėnesį, viso 4 046,6 Eur, ir nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 7 d.) iki dukters pilnametystės (duomenys neskelbtini) po 250 Eur per mėnesį, viso 591,6 Eur, viso priteisti 4 638,2 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 20 ct).

Bylos dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo teikimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo nutraukti.

Santuokos metu įgytą turtą padalinti tokiu būdu :

Priteisti ieškovei G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, natūra, ½ dalį namų valdos 0,1605 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančių (duomenys neskelbtini) .

Priteisti atsakovui M. Č., asmens (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, natūra, ½ dalį namų valdos 0,1605 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančių (duomenys neskelbtini) .

Prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2004 m. spalio 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti šalims solidaria.

Priteisti atsakovui M. Č., asmens (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemones – automobilį „Ford Galaxy”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (300 Eur vertės), ir ratinį traktorių T-16MG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės.

Priteisti iš atsakovo M. Č., asmens (duomenys neskelbtini) ieškovei G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kompensacijos už atsakovui tenkantį automobilį „Ford Galaxy”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Netenkinti ieškovės G. Č. ir jos atstovo prašymo skirti atsakovui M. Č. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Priteisti iš atsakovo M. Č., asmens (duomenys neskelbtini) ieškovei G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 591,57 Eur ( penkis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 57 ct) bylinėjimosi išlaidų .

Priteisti iš atsakovo M. Č., asmens (duomenys neskelbtini) valstybei 229,77 Eur (dviejų šimtų dvidešimt devynių eurų 77 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo M. Č., asmens (duomenys neskelbtini) valstybei 131,94 Eur (vieno šimto trisdešimt vieno euro 94 ct) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo M. Č., asmens (duomenys neskelbtini) valstybei 51,23 Eur (penkiasdešimt vieno euro 23 ct) , iš ieškovės G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 25,69 Eur (dvidešimt penkių eurų 69 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolanta Damulienė