- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- e2S-1673-854/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19197-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- D. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovams antstoliui D. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „Notransa“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Capital Property“ ir O. M. (O. M.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2020 m. kovo 19 d. turto pardavimo iš 2020 m. vasario 26 d. varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) aktą Nr. S-20-32-1906; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. balandžio 10 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp jos ir trečiojo asmens O. M., pagrindu ji už 11 000 Eur nuosavybės teise įsigijo 30 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Capital Property“ (Capital Property) akcijų, sudarančių 30 proc. Capital Property įstatinio kapitalo ir suteikiančių tiek pat balsavimo teisių. Sutartis ir jos pagrindu pasikeitę duomenys apie Capital Property akcininkus buvo nedelsiant įregistruoti Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (toliau – JADIS), laikantis Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
3. Ieškovė vėliau sužinojo, kad antstolis 2020 m. kovo 19 d. turto pardavimo iš 2020 m. vasario 26 d. varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) aktu Nr. S-20-32-1906 dalį tų pačių akcijų (t. y. 26 vnt.) pardavė atsakovei UAB „Notransa“. Atsakovė UAB „Notransa“ kreipėsi į teismą su 2020 m. gegužės 18 d. ieškiniu dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo atlikti veiksmus (civilinė byla Nr. e2-19579-566/2020).
Šalies argumentai
4. Ieškovė teigė, kad varžytynių aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl pripažintinas negaliojančiu dėl šių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 602 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 602 straipsnio 3 dalis): 1) antstolis privalėjo patikrinti ir įsitikinti, ar varžytynėse parduodamas turtas priklauso skolininkui (O. M.) (CPK 690 straipsnio 1, 2 dalys), o paaiškėjus priešingai – atšaukti varžytynes. Antstolis akcijų negalėjo realizuoti, kadangi jos sutarties pagrindu dar iki varžytynių paskelbimo bei akto surašymo buvo sąžiningai įgytos ieškovės ir visa informacija apie tai išviešinta viešuose registruose, t. y. jos nepriklausė trečiajam asmeniui O. M., o antstolis šios informacijos nepatikrino ir varžytynių nenutraukė, nors turėjo tokią pareigą; 2) akcijų arešto aktas, remiantis kuriuo suorganizuotos ir įvykdytos varžytynės, nebuvo išviešintas Turto arešto aktų registre. Iš antstolio 2019 m. lapkričio 25 d. patvarkymo dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S-3.5.-19-9861 matyti, kad akcijos neva areštuotos 2017 m. lapkričio 16 d. turto arešto aktu, kreditorės Sodra naudai, vykdomosios bylos Nr. 0032/17/013602; patikrinus 2020 m. birželio 1 d. Turto arešto aktų registro išrašą apie buvusį akcijų savininką O. M. matyti, kad toks akcijų arešto aktas nebuvo išviešintas. Vietoje to, varžytynių aktas priskirtas prie visai kitos – antstolio D. T. kreditoriaus M. J. naudai 2018 m. sausio 9 d. turto arešto pagrindu užvestos vykdomosios bylos Nr. 0241/18/00064. Neišviešinto ir dėl to teisinių pasekmių tretiesiems asmenims nesukeliančio turto arešto akto pagrindu neteisėtai suorganizuotose ir įvykdytose varžytynėse surašytas bei skolininkui nepriklausančias akcijas realizavęs (pardavęs) aktas yra neteisėtas. Ieškovės žiniomis apie tokį tariamą turto arešto aktą nebuvo informuota ir Capital Property direktorė, kuri yra Capital Property vertybinių popierių sąskaitos tvarkytoja.
5. Pripažinus varžytinių aktą negaliojančiu, ieškovės nuomone, teismo nuožiūra turėtų būti sureguliuojami restitucijos taikymo klausimai tarp už akcijas varžytynių akto pagrindu apmokėjusios atsakovės UAB „Notransa“ ir akcijų kainą gavusio antstolio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-701/2015).
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB „Notransa“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovė nurodė, kad antstolis D. S. 2017 m. lapkričio 16 d. areštavo atsakovui O. M. priklausančius 26 vnt. UAB „Capital Property“ akcijų, kurios sudarė 26 proc. šios bendrovės kapitalo. Taikytas turto areštas 2017 m. lapkričio 16 d. buvo įregistruotas VĮ Registrų centras Turto arešto aktų registre (identifikavimo kodas 2017066885), taigi turto arešto faktas buvo išviešintas. 2020 m. vasario 26 d. įvyko antstolio D. S. organizuotos varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose buvo parduoti atsakovui O. M. priklausę 26 vnt. UAB „Capital Property“ akcijų. Šias akcijas įsigijo atsakovė UAB „Notransa” už 1 004 Eur kainą. 2020 m. kovo 19 d. buvo surašytas atsakovo O. M. turto (akcijų) pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-20-32-1906. Po akcijų išvaržymo paaiškėjo, kad tebegaliojant antstolio D. S. taikytam akcijų areštui paprastos rašytinės formos 2018 m. balandžio 10 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi O. M. jam priklausiusius 30 proc. UAB „Capital Property“ akcijų tariamai perleido pirkėjai ieškovei D. S.
Šalies argumentai
8. UAB „Notransa“ ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. e2- 19579-566/2020) su reikalavimu 2018 m. balandžio 10 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo dienos, kadangi: 1) akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nesilaikant tokiai sutarčiai privalomos notarinės formos reikalavimų (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 1.93 straipsnio 3 dalis). Imperatyvioms teisės normoms prieštaraujanti akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė ir dėl to negalioja nuo jos pasirašymo momento. Konstatavus akcijų pirkimo-pardavimo sutarties niekinį pobūdį, yra pagrindas teigti, kad D. S. niekada nebuvo įgijusi akcijų nuosavybės teisių ir atitinkamai, nebūdama jų savininke, ji nėra tinkamu asmeniu ginčyti varžytynių aktą; asmens, neturinčio materialinio, procesinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, pareikštas ieškinys turi būti atmestas šiuo savarankišku procesiniu pagrindu; 2) akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pažeidė šios sutarties pasirašymo metu galiojantį turto areštą, tokia sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, nustatančioms draudimus disponuoti areštuotu turtu, (CK 1.80 straipsnis; Turto arešto aktų registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalis) ir todėl negalioja nuo sudarymo momento.
9. Kaip atsaką į UAB „Notransa“ inicijuotą civilinę bylą Nr. e2-19579-566/2020 dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ginčijimo, ieškovė D. S. pareiškė ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad varžytynių aktas yra negaliojantis, kadangi antstolis D. S. negalėjo išvaržyti akcijų, kurios nebepriklausė trečiajam asmeniui O. M. Ieškovė, kaip verslininkė, t. y. asmuo, kuriam keliami didesni apdairumo ir rūpestingumo standartai, turėjo žinoti uždarųjų akcinių bendrovių akcijų perleidimui taikomus reikalavimus, o būtent, kad 25 proc. ir daugiau akcijų gali būti perleistos tik notarinio sandorio pagrindu. Ieškovė, sudariusi imperatyvius įstatymo reikalavimus pažeidžiantį sandorį, privalo prisiimti tokio sandorio negaliojimo pasekmes. Be to, gerokai iki akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo net du skirtingi antstoliai akcijoms buvo pritaikę areštus, kurie buvo išviešinti Turto arešto aktų registre.
10. Varžytynių akto neteisėtu nedaro ir ieškovės teiginiai dėl to, kad akcijų perleidimo faktas buvo fiksuotas JADIS sistemoje. JADIS duomenis tvarko ir už jų teisingumą atsako UAB „Capital Property“ vertybinių popierių tvarkytojas – šiuo atveju bendrovės vadovas. Tai, kad niekinės sutarties pagrindu UAB „Capital Property“ vadovas atliko įrašus JADIS sistemoje, nesudaro pagrindo išvadai apie varžytinių akto neteisėtumą.
11. Akcijų areštavimo metu, t. y. dar 2017 m. lapkričio 16 d. antstolis teisingai nustatė, kad akcijos nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui O. M. ir, siekdamas išsaugoti šį faktą nepakitusį iki varžytinių dienos, antstolis taikė turto areštą, kuris draudė disponuoti šiomis akcijomis. Nuo 2017 metų galiojant taikytiems areštams antstoliui nebuvo jokio pagrindo pakartotinai nustatyti išvaržomų akcijų nuosavybės fakto. Kadangi ieškovė nėra teisėta akcijų savininke, nes pagrindas, kuriuo ji siekė šį turtą įgyti yra niekinis ir negaliojantis, nėra teisinių prielaidų varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu.
12. Atsakovė UAB „Notransa“ pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki galutinio Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19579-566/2020 įsiteisėjimo.
Atsiliepimas
13. Atsakovė prašymą grindė tuo, kad ieškovė, ginčydama varžytinių aktą, teigia, jog varžytynių aktu buvo neteisėtai išvaržytos skolininkui O. M. nepriklausančios UAB „Capital Property“ akcijos, kadangi akcijų pardavimo sutarties pagrindu šios akcijos nuo 2018 m. balandžio 10 d. priklauso ieškovei. Atsakovė UAB „Notransa“ Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-19579-566/2020 yra pareiškusi ieškinį atsakovams O. M., D. S. bei UAB „Capital Property“ dėl 2018 m. balandžio 10 d. UAB „Capiltal Property“ 30 vnt. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Atsakovė ieškinyje nurodo, kad varžytynių metu buvo parduotos O. M. 26 vnt. UAB „Capital Property“ akcijų, sudarančių 26 proc. visų šios bendrovės išleistų akcijų ir suteikiančios 26 balsus visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau po akcijų išvaržymo paaiškėjo, jog galiojant areštams, O. M. šias akcijas dar 2018 m. balandžio 10 d. perleido D. S. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovės nuomone, ši sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, sudaryta nesilaikant notarinės formos, pažeidžiant galiojančius areštus. Teigia, kad bylos dėl akcijų pardavimo sutarties ginčijimo rezultatas turės įtakos bylos dėl varžytynių akto ginčijimo sprendimui, konstatavus, kad ieškovė neteisėtai įgijo akcijas, kas būtų pagrindas ieškovės ieškinio netenkinti.
14. Ieškovė pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė atsakovės prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti.
Šalies argumentai
15. Ieškovė nurodė, kad stabdoma turi būti ne ši byla, o byla dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi pastaroji byla negali būti objektyviai išnagrinėta tol, kol nėra išnagrinėta varžytynių ginčo byla. Ginčijamų sandorių eiliškumas laike savaime lemia, kad pirmiau turi būti nagrinėjama varžytynių akto byla. Negali būti paskesnio sandorio – varžytynių akto – pagrindu ginčijamas ankstesnis sandoris – akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kol esant teisminiam ginčui dėl tokio paskesnio sandorio (varžytynių akto) nėra nustatyta, ar toks paskesnis sandoris apskritai buvo teisėtas. Didžioji dalis ieškovės gynybos argumentų yra akcijų pirkimo-pardavimo sutarties byloje yra varžytynių akto neteisėtumas. Varžytynių akto byloje sprendžiamas jo teisėtumo klausimas, todėl tik išsprendus šią bylą bus aišku, ar yra pagrindai nagrinėti ir tenkinti atsakovės ieškinį akcijų pirkimo-pardavimo byloje. Varžytynių akto bylos nagrinėjimas pirmiau atsakovės teisių ar interesų nepažeidžia ir objektyviai negali pažeisti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino – sustabdė civilinę bylą Nr. e2-24752-1080/2020 iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-19579-566/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-14259-2020-4).
17. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-19579-566/2020 UAB „Notransa“ pareiškė ieškinį atsakovams O. M., D. S. ir UAB „Capital Property“ dėl 2018 m. balandžio 10 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kurios pagrindu atsakovė D. S. įgijo iš atsakovo O. M. 30 vnt. UAB „Capital property“ akcijų. Pastarojoje byloje vertintinas 2018 m. balandžio 10 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumas.
18. Teismas nurodė, kad šioje nagrinėjamojoje byloje ieškovė D. S. ginčija 2020 m. kovo 19 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-20-32-1906, teigdama, jog turto pardavimo iš varžytynių aktu buvo nepagrįstai realizuotas turtas, kuris nepriklausė skolininkui O. M., kadangi iki varžytinių turtas buvo nupirktas pačios ieškovės. Byloje vertintinas turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumas. Ieškinyje ieškovė taip pat teigia, jog pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu teismo nuožiūra turėtų būti sureguliuojami restitucijos taikymo klausimai tarp už akcijas varžytynių akto pagrindu apmokėjusio atsakovo UAB „Notransa“ ir akcijų kainą gavusio antstolio.
19. Teismas nurodė, kad turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir restituciją taikant natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma: jeigu ši pinigų suma yra antstolio žinioje, tai ji visa pirkėjui priteisiama iš antstolio, nepaisant to, ar dalį šios sumos antstolis ketina panaudoti (panaudojo) vykdymo išlaidoms atlyginti. Pažymėjo, jog tenkinus ieškinį dėl varžytinių akto nuginčijimo, restitucijos metu ginčo akcijos grįžtų skolininkui O. M.
20. Civilinėje byloje Nr. e2-19579-566/2020 pripažinus 2018 m. balandžio 10 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ieškovė D. S. nagrinėjamojoje byloje prarastų teisinį materialinį suinteresuotumą. Teismas sprendė, jog civilinėje byloje Nr. e2-19579-566/2020 pareikšti reikalavimai, nagrinėjamos aplinkybės bei sprendžiami ginčo klausimai yra tarpusavyje susiję, toje byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl nagrinėjamo ginčo, nustatytos faktinės aplinkybės turės įtakos šiai nagrinėjamai bylai, todėl yra pagrindas šią bylą stabdyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Ieškovė D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai nepatvirtina būtinumo akcijų pirkimo-pardavimo sutarties bylą nagrinėti pirmiau nei varžytynių akto bylą. Priešingai nei nurodoma teismo nutartyje, tenkinus ieškinį varžytynių akto byloje, restitucijos metu ginčo akcijos negrįžtų skolininkui O. M., o kaip tik būtų patvirtinamas gerokai iki varžytynių akto sudaryto akcijų pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumas. Varžytynių aktą esama ginčo akcijų savininkė (ieškovė) ginčija būtent CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu – išvaržyto turto (akcijų) nepriklausymu skolininkui O. M.. Šiuo pagrindu pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu, apeliantė, kaip esama ginčo akcijų savininkė, nesikeistų.
21.2. Nors tenkinus ieškinį akcijų pirkimo-pardavimo sutarties byloje ir pripažinus akcijų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, ieškovė galimai netektų materialinio teisinio suinteresuotumo varžytynių akto byloje, lygiai tas pats galioja ir UAB „Notransa“ atžvilgiu, t. y. tenkinus ieškinį varžytynių akto byloje ir pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu, UAB „Notransa“ netektų materialinio teisinio suinteresuotumo.
21.3. Abiejų bylų aplinkybės ir jų tarpusavio sąsajumo pobūdis patvirtina, kad pirmiau turi būti nagrinėjama būtent varžytynių akto byla. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties byloje yra ginčijamas ankstesnis sandoris – 2018 m. balandžio 10 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, remiantis daug vėlesniu sandoriu - 2020 m. kovo 19 d. varžytynių aktu. Vėlesnio sandorio pagrindu negali būti ginčijamas ankstesnis sandoris, kol esant iškeltam teisminiam ginčui dėl tokio vėlesnio sandorio nėra įsitikinta, ar toks paskesnis sandoris apskritai buvo teisėtas. Priešingu atveju būtų paneigiamas civilinės apyvartos stabilumas, konstituciniai teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai, padaromos deklaratyviomis ir neveikiančiomis CPK normos, numatančios pareigą antstoliui patikrinti faktą, ar skolininkas apskritai turi išvaržomą turtą, o jo nesant – nutraukti varžytynes (CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 690 straipsnis ir 703 straipsnis).
21.4. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties bylos nagrinėjimas pirmiau nei varžytynių akto bylos sudarytų sąlygas atsirasti kuriozinėms ir kartu teisiškai nepateisinamoms situacijoms. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties bylą išnagrinėjus pirmiau ir tenkinus ieškinį, o vėliau paaiškėjus, kad varžytynių aktas buvo neteisėtas, susidarytų tokia situacija: būtų konstatuota, kad apeliantė prarado nuosavybės teisę į ginčo akcijas neteisėto varžytynių akto pagrindu; visa tai: a) prieštarautų pamatiniam teisiniam principui, kad iš neteisės (neteisėto varžytynių akto) negali gimti teisė, b) sudarytų pagrindą atnaujinti procesą akcijų pirkimo-pardavimo sutarties byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), c) pamintų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus; 3) didžioji dalis apeliantės gynybos argumentų akcijų pirkimo-pardavimo sutarties byloje yra būtent varžytynių akto neteisėtumas, kurie sudaro varžytynių akto bylos ginčo dalyką.
21.5. UAB „Notransa“, skirtingai nei apeliantė akcijų pirkimo-pardavimo sutarties byloje, turi visas galimybes varžytynių akto byloje efektyviai gintis nuo apeliantės reikalavimo dar nesant išnagrinėtam kitam šalių ginčui. Varžytynių akto byloje UAB „Notransa“ ginasi teigdama, kad ginčo akcijų areštas neva buvo tinkamai išviešintas ir ginčo akcijos varžytynių aktu esą realizuotos pagrįstai. Šių teiginių pagrįstumas bus vertinamas būtent varžytynių akto byloje, kadangi šie teiginiai tiesiogiai sudaro ginčo dalyką. Bylos dėl varžytynių akto nagrinėjimas pirmiau nei bylos dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties jokių UAB „Notransa“ teisių ar interesų nepažeidžia.
21.6. Teismų praktikoje esant dviem savarankiškiems ginčams dėl varžytynių akto pagrindu reiškiamo reikalavimo bei paties varžytynių akto teisėtumo, pirmiau yra nagrinėjami būtent ginčai dėl varžytynių akto, o jo pagrindu užvesti ginčai yra stabdomi (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2502-661/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1529-613/2019; 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-256-253/2020).
Atsiliepimas
22. Atsakovė UAB „Notransa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
22.1. Ieškovės teiginiai, kad tenkinus ieškinį varžytynių akto byloje, restitucijos metu ginčo akcijos negrįžtų skolininkui O. M., o kaip tik būtų patvirtinamas gerokai iki varžytynių akto sudaryto akcijų pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumas, yra per se ydingi, kadangi vėlesnio sandorio sudarymu (t. y. varžytynių aktu) negali būti ištaisyti ankstesnio sandorio (t. y. akcijų pardavimo sutarties) esminiai trūkumai. Byloje dėl varžytynių akto ieškinio tenkinimas nesukurtų akcijų pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo prielaidų, o D. S. negalėtų tapti teisėta akcijų savininke. Ieškovė, siekdama pirmesnio bylos dėl varžytynių akto ginčijimo nagrinėjimo, iš tiesų siekia save pripažinti teisėta akcijų savininke.
22.2. Klausimas, ar ginčo akcijos varžytynių metu buvo, ar nebuvo O. M. nuosavybėje, bus atsakytas teismui išsprendus klausimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties (ne)galiojimo. Būtent šioje byloje bus atsakyta, ar D. S. su O. M. sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ginčo akcijos 2018 m. balandžio 10 d. galėjo būti ir buvo perleistos D. S., ir atitinkamai, ar D. S. varžytynių metu galėjo/turėjo būti laikoma teisėta realizuojamų akcijų savininke. Priklausomai nuo bylos dėl akcijų pardavimo sutarties galiojimo baigties bus patvirtinti arba paneigti D. S. byloje dėl varžytynių akto ginčijimo keliami argumentai dėl to, kad varžytynių aktu buvo išvaržytas tariamai O. M. nebepriklausęs turtas – akcijos. Jeigu akcijų pardavimo sutartis būtų palikta galioti, kas kartu reikštų D. S. pripažinimą teisėta akcijų savininke, atitinkamai byloje dėl varžytynių akto ginčijimo būtų galima kalbėti apie tai, kad antstolis iš tiesų išvaržė O. M. nebepriklausiusias akcijas (bet ne atvirkščiai).
22.3. Bylos dėl varžytynių akto nagrinėjimas, neturint teismo sprendimo dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties (ne)galiojimo, ypač kuomet varžytynių aktas yra ginčijamas būtent argumentu, jog buvo išvaržytos ne skolininkui priklausančios akcijos, neatitiktų nei logikos nei protingumo principų, užkirstų kelią teisingam bylos dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo teisingam išsprendimui.
22.4. Varžytynių akto neteisėtumo klausimą ieškovė kildina būtent iš argumento, kad varžytynėse buvo parduotas skolininkui O. M. nepriklausęs turtas. Jokie kiti varžytynių akto negaliojimo pagrindai byloje dėl varžytinių akto negaliojimo nėra keliami. Nuosavybės teisės klausimas analizuojamas būtent byloje dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ginčijimo.
22.5. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad UAB „Notransa“, skirtingai nei apeliantė akcijų pirkimo-pardavimo byloje, turi galimybę varžytynių akto byloje efektyviai gintis nuo apeliantės reikalavimo dar nesant išnagrinėtam kitam šalių ginčui. Varžytynių akto byloje UAB „Notransa“ ginasi teigdama, kad ginčo akcijų areštas neva buvo tinkamai išviešintas ir ginčo akcijos varžytynių aktu esą realizuotos pagrįstai. Byloje dėl varžytynių akto ginčijimo UAB „Notransa“ į ieškinio reikalavimus atsikirtinėja pirmiausiai argumentu, jog D. S. varžytynių metu nebuvo akcijų savininke, kadangi akcijų pirkimo-pardavimo sutartis D. S. nesukūrė nuosavybės teisių į šias akcijas. Pastarasis argumentas įrodinėjamas būtent byloje dėl akcijų pirkimo pardavimo sutarties ginčijimo.
22.6. Atskirajame skunde nurodytų bylų, kurios esą pagrindžia apeliantės teiginius dėl būtinybės pirmiausiai nagrinėti bylą dėl varžytynių akto ginčijimo, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi jau vien todėl, kad nurodytose bylose laiko požiūriu ginčijamas varžytynių aktas yra ankstesnis veiksmas nei tas, kurio nagrinėjimą prašoma stabdyti (natūralu, kad yra stabdomas asmens iškeldinimo iš išvaržyto turto klausimas iki kol bus išnagrinėjamas turto priverstinio realizavimo akto teisėtumo klausimas). Nagrinėjamo ginčo atveju ne nuo ginčo varžytinių akto galiojimo priklauso akcijų pardavimo sutarties galiojimo klausimas, bet atvirkščiai. Dėl šios priežasties remtis apeliantės skunde nurodyta teismų praktika nėra jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
25. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria buvo patenkintas atsakovės prašymas sustabdyti bylą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
26. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl civilinių bylų Nr. e2-19579-566/2020 ir Nr. e2-24752-1080/2020 sujungimo.
27. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai).
28. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikta teismo nutartis nagrinėjamam klausimui dėl bylos sustabdymo esminės reikšmės neturi, šalys neginčijo to, kad civilinės bylos Nr. e2-19579-566/2020 ir Nr. e2-24752-108/2020 tarpusavyje susijusios, todėl šis įrodymas laikytinas pertekliniu, dėl ko jį atsisakytina priimti. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant būtinybei, teismas turi pats galimybę naudoti duomenis iš viešų registrų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl civilinės bylos sustabdymo (ne)pagrįstumo
29. Atsakovė UAB „Notransa“ pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo kitoje civilinėje byloje Nr. e2-19579-566/2020. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad civilinėje byloje Nr. e2-19579-566/2020 pareikšti reikalavimai, nagrinėjamos aplinkybės bei sprendžiami ginčo klausimai yra tarpusavyje susiję, toje byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl nagrinėjamo ginčo, teismo nustatytos faktinės aplinkybės turės įtakos šiai nagrinėjamai bylai, civilinę bylą sustabdė.
30. Ieškovė D. S. atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė civilinę bylą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, kadangi pirma turėtų būti nagrinėjama būtent ši byla, o ne civilinė byla Nr. e2-19579-566/2020 dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Pasak ieškovės, tenkinus ieškinį šioje byloje, restitucijos metu ginčo akcijos negrįžtų skolininkui O. M., o kaip tik būtų patvirtinamas iki varžytynių akto sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumas. Pažymi, kad negali būti daug vėlesnio sandorio pagrindu ginčijamas ankstesnis sandoris, kol esant iškeltam teisminiam ginčui dėl tokio vėlesnio sandorio nėra įsitikinta, ar toks paskesnis sandoris apskritai buvo teisėtas. Nurodo, kad šioje varžytynių akto byloje atsakovė, priešingai nei ieškovė akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia byloje, turi visas galimybes gintis nuo pareikšto reikalavimo dar nesant išnagrinėtam kitam šalių ginčui, todėl tai jos teisių nepažeidžia. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje esant ginčams dėl varžytynių akto pagrindu reiškiamo reikalavimo bei paties varžytynių akto teisėtumo, pirmiau yra nagrinėjami ginčai dėl varžytynių akto, o jo pagrindu užvesti ginčai yra stabdomi.
31. Apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl ieškovės atskirajame skunde ir atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.
32. Pagal CPK 162³ straipsnį byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. CPK 163 straipsnio normos įtvirtina privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
33. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Joje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; 2013 m. vasario mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, 53 punktas); kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokios svarbios ir reikšmingos nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 53 punktas).
34. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga sustabdyti bylą privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo atveju siekiama išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatyti kelis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017, 21 punktas).
35. Pažymėtina, kad teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).
36. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-19579-566/2020 ieškovė UAB „Notransa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams O. M., D. S. ir UAB „Capital Property“, prašydama pripažinti 2018 m. balandžio 10 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė D. S. įgijo iš atsakovo O. M. 30 vnt. UAB „Capital property“ akcijų, negaliojančia (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėtoje byloje ieškovė UAB „Notransa“ savo ieškinio reikalavimą iš esmės grindžia tuo, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nesilaikant tokiam sandoriui privalomos notarinės formos reikalavimo (CK 1.93 straipsnio 3 dalis), taip pat pažeidžiant galiojančius turto areštus (CK 1.80 straipsnis). Šioje byloje išsprendus bylą bus pasisakyta dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo, nustatyta, ar UAB „Capital Property“ akcijos pagrįstai buvo perleistos D. S.
37. Nagrinėjamoje byloje ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams antstoliui D. S. ir UAB „Notransa“, prašydama pripažinti negaliojančiu 2020 m. kovo 19 d. turto pardavimo iš 2020 m. vasario 26 d. varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) aktą Nr. S-20-32-1906. Ieškovė remiasi tuo, jog antstolis negalėjo parduoti akcijų varžytynėse UAB „Notransa“, kadangi šios akcijos dar iki varžytynių paskelbimo nuosavybės teise priklausė ieškovei, o ne skolininkui O. M., taip pat akcijų areštas nebuvo išviešintas viešuose registruose.
38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų civilinių bylų ginčo dalyką, kiekvienoje byloje įrodinėtinas aplinkybes, šalių argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ši civilinė byla turi būti privalomai sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-19579-566/2020 ir joje įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas.
39. Pažymėtina, kad pagrindiniai argumentai, dėl kurių prašoma pripažinti šioje byloje varžytynių aktą negaliojančiu, yra susiję su akcijų nuosavybės teise, t. y. keliamas klausimas, ar antstolis pagrįstai išvaržė 26 vnt. UAB „Capital Property“ akcijų, laikydamas, kad akcijos nuosavybės teise priklauso skolininkui O. M., o ne kitiems tretiesiems asmenims, tarp jų ir ieškovei D. S.. Civilinėje byloje Nr. e2-19579-566/2020 išnagrinėjus ginčą dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.80 straipsnyje, 1.93 straipsnio 3 dalyje numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tuo pačiu bus išspręstas ir klausimas dėl akcijų nuosavybės teisės priklausymo. Taigi būtent bylos dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia baigtis, joje nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę šioje byloje, o ne atvirkščiai, kaip kad nurodo ieškovė atskirajame skunde. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia byloje galimai nustačius niekinio sandorio negaliojimo pagrindus, taikius restituciją, šalys būtų atstatytos į pradinę padėtį, taigi O. M. grįžtų nuosavybės teisė į 30 vnt. UAB „Capital Property“ akcijų. Tokiu būdu akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bylos baigtis neabejotinai turės reikšmę sprendžiant klausimą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu byloje, kurioje ieškovės pagrindiniai argumentai būtent ir yra susiję su akcijų priklausymu jai, o ne O. M. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad pripažinus 2018 m. balandžio 10 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, atsakovė D. S. prarastų teisinį materialinį suinteresuotumą šioje byloje dėl varžytinų akto ginčijimo.
40. Nors ieškovė nurodo, kad vėlesnio sandorio (varžytynių akto) pagrindu negali būti ginčijamas ankstesnis sandoris (akcijų pirkimo-pardavimo sutartis), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė šios bylos kontekste klaidingai interpretuoja ankstesnio ir paskesnio sandorio santykį. Pažymėtina, kad šiuo atveju sandorio sudarymo laiko ir teisinių pasekmių kontekste varžytynių aktas laikytinas paskesniu sandoriu santykyje su akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi. Abiejų civilinių bylų ginčo dalykas ir įrodinėtinų aplinkybių pobūdis, apimtis, atsižvelgiant į tai, kad abejose bylose reiškiami argumentai dėl akcijų nuosavybės teisės, taip pat lemia tai, kad pirma turi būti išspręstas civilinėje byloje Nr. e2-19579-566/2020 kilę ginčas dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi šios sutarties teisėtumo klausimas būtent ir sudaro šio ginčo dalyką. Varžytynių akto byloje keliamas klausimas dėl akcijų priklausomybės yra civilinės bylos Nr. e2-19579-566/2020 dalykas. Civilinėje byloje Nr. e2-19579-566/2020 pagrindiniai argumentai dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra susiję su sandorio forma ir taikytu areštu, o ne paskesnio sandorio – varžytynių akto – pasirašymu. Taigi nagrinėjamu atveju neleistina situacija, kai esant bylai dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kurioje bus atsakyta ir į klausimą dėl akcijų nuosavybės teisės priklausymo, šis klausimas būtų sprendžiamas byloje dėl paskesnio sandorio – varžytynių akto. Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovės argumentai, kad tenkinus ieškinį šioje byloje, restitucijos metu ginčo akcijos negrįžtų skolininkui O. M., o kaip tik būtų patvirtinamas iki varžytynių akto sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumas.
41. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. S. civilinėje byloje Nr. e2-19579-566/2020 du kartus pateikė teismui prašymus sustabdyti nurodytą bylą iki kol bus išnagrinėta ši byla dėl varžytynių akto. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d., 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimis ieškovės prašymus atmetė, konstatavęs, kad nėra pagrindo stabdyti civilinę bylą Nr. e2-19579-566/2020, kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
42. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismų praktikoje esant ginčams dėl varžytynių akto pagrindu reiškiamo reikalavimo bei paties varžytynių akto teisėtumo, pirmiau yra nagrinėjami ginčai dėl varžytynių akto, o jo pagrindu užvesti ginčai yra stabdomi.
43. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas). Tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019 43 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 28, 29 punktai). Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015).
44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės atskirajame skunde nurodomą teismų praktiką, pažymi, kad ieškovės cituojamos nutartys dėl bylos sustabdymo nagrinėjamu atveju yra neaktualios, kadangi nagrinėtų bylų ir šios bylos bei bylos, dėl kurios stabdytina ši byla, faktinės aplinkybės nėra tapačios. Pažymėtina, kad nors ieškovės nurodomos bylos dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų buvo sustabdytos iki tol, kol bus išnagrinėtos bylos dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, tačiau nurodytais atvejais varžytynių aktas buvo ankstesnis sandoris (veiksmas) negu iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos. Minėtose bylose tik išsprendus klausimą dėl turto priverstinio realizavimo akto teisėtumo buvo galima spręsti, ar yra pagrindas iškeldinti asmenis iš išvaržyto turto. Nagrinėjamu atveju faktinė situacija kita, kadangi byloje dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia išsprendus klausimą dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo ir tuo pačiu atsakius į klausimą dėl akcijų nuosavybės teisės priklausymo, šios bylos rezultatas iš esmės lems paskesnio sandorio – varžytynių akto – teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini ieškovės argumentai, kad remiantis jos nurodyta teismų praktika varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu byla nepagrįstai sustabdyta.
45. Nors ieškovė atskirajame skunde teigia, kad varžytynių akto bylos nagrinėjimas pirmiau nei akcijų pirkimo-pardavimo sutarties bylos jokių atsakovės teisių ar interesų nepažeidžia, kad atsakovė, priešingai nei ieškovė, byloje dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, turi visas galimybes gintis nuo pareikšto reikalavimo dar nesant išnagrinėtam kitam šalių ginčui, tačiau šie ieškovės argumentai nelaikytini teisiškai reikšmingais sprendžiant klausimą dėl šios bylos sustabdymo. Pažymėtina, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas privalomas bylos sustabdymo pagrindo taikymas susijęs ne subjektyviu šalių įsitikinimu dėl galimų teisių pažeidimo, galimybės reikšti vienokius ar kitus argumentus, sudarančius reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, tačiau su objektyviais veiksniais – realiomis kliūtimis išnagrinėti bylą tol, kol nebus išnagrinėta kita civiline tvarka nagrinėjama byla, t. y. kol nebus nustatytos reikšmingos aplinkybės, faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje ir kurie gali turėtų prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas stabdyti šią civilinę bylą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-19579-566/2020, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 670,59 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo ir atskirojo skundo parengimą.
49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas, jis spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus galutinį teismo procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.