Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą dėl ieškinio reikalavimų ir nurodė, kad šalių šeimai gyvenant Šilutės r., o šiuo metu Klaipėdos m., 2019 m. buvo taikomas atvejo vadybos procesas, nuo 2023 m. vasario mėn. vėl taikomas atvejo vadybos procesas. 2023 m. birželio 5 d. policijoje fiksuotas atvejis dėl vaiko teisių pažeidimo, nes vaiko motina buvo neblaivi, o sūnus perduotas tėvui. Skyrius atliko vaiko situacijos vertinimą ir nustatė, kad vaikas šiuo metu gyvena su atsakove nuomojamame bute Klaipėdos m. Ieškovas su vaiku sutaria gerai, atsakovė ieškovui netrukdo matytis ir bendrauti su vaiku. Atsakovės šeima patiria tiek finansinių, tiek socialinių sunkumų, kadangi atsakovė niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, o šeimos pajamas sudaro tik išmoka vaikui, tačiau atsakovė atsisakė socialinių paslaugų teikimo. Atsakovė skyriaus specialistams nurodė, kad ieškovas prie vaiko išlaikymo prisideda nereguliariai. Skyriaus nuomone, ieškovo prašomo priteisti laikino išlaikymo suma pakankama minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Pažymėjo, kad abu vaiko tėvai privalo užtikrinti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius.

13. Ieškovas ir atsakovė nuo 2019 m. kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda. Šalys patvirtino, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi ir egzistuoja tik formaliai, jai atkurti nėra jokių galimybių. Sutinka nutraukti santuoką, tačiau nesutaria dėl kaltės. Atsakovės nuomone, santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, nes jis buvo neištikimas, psichologiškai ir fiziškai prieš ją smurtavo. Ieškovas nesutinka su atsakovės pozicija dėl šeimos iširimo priežasčių, jo nuomone, šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas nurodo, jog bendro santuokinio gyvenimo metu atsakovė nedirbo, todėl ieškovui teko visa našta dėl šeimos išlaikymo, atsakovė visą laiką gyveno iš ieškovo skiriamų lėšų, dėl ko šalių santykiai buvo įtempti, neneigia, kad kildavo nesutarimų, tačiau prieš atsakovę niekada nesmurtavo, jokių tyrimų jo atžvilgiu nevyko. Taip pat teigia, kad atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu.

14. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, atsakovės teiginius dėl ieškovo neištikimybės šalims dar gyvenant kartu, nepatvirtinti jokie byloje esantys įrodymai. Ieškovas tai neigia ir tvirtina, kad tarpusavio santykiai pašlijo prieš 4 metus šalims pradėjus gyventi atskirai, su kita moterimi dar nebendravo, netgi bandė išsaugoti šeimą ir buvo grįžęs gyventi su atsakove, bet susitaikyti nepavyko, todėl ir vėl išėjo gyventi atskirai, po ko ir atsirado kita moteris. Ieškovo bendro gyvenimo su kita moterimi faktas nepatvirtina neištikimybės fakto, nes šalys tuo metu jau nebevedė bendro gyvenimo. Nesant kitų įrodymų, pripažintina, kad šalių santykiai pašlijo dar iki to momento, kai ieškovas pradėjo gyventi atskirai su kita moterimi ir tai nelaikytina esmine santuokos nutrūkimo priežastimi.

15. Ieškovas neneigia, kad jam buvo iškelta viena baudžiamoji bylą dėl vairavimo neblaiviam, tvirtina, kad kitų ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje jo atžvilgiu nebuvo, atsakovė savo teiginių dėl netinkamo ieškovo elgesio nei rašytiniais įrodymais, nei liudytojų parodymais negrindė, apie ieškovo atžvilgiu vykdomus ikiteisminius tyrimus patvirtinančių įrodymų neteikė, nors byloje jos interesams atstovavo advokatas. LITEKO sistemos duomenimis taip pat tokių duomenų nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad vaikų teises ginančios institucijos pateiktais duomenimis buvo fiksuoti atvejai dėl abipusių šalių konfliktų, taip pat buvo atvejis, kad 2023 m. birželio mėn. vaikas buvo perduotas ieškovui, nes mama buvo neblaivi, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui daryti išvadą, kad tik ieškovas kaltas dėl šalių santuokos iširimo. Šalys neneigia, kad nesutarimų buvo iš abiejų pusių, šalių šeimoje trūko tarpusavio palaikymo ir supratimo. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad dėl tarpusavio nesutarimų šalys jau ilgą laiką kartu negyvena, tačiau dėl santuokos nutraukimo nesikreipė, nes vyko bankroto procesas.

16. Nesant įrodymų dėl atsakovės nurodomo netinkamo ieškovo elgesio ar kitų galimų ieškovo neištikimybės faktų, darytina išvada, kad atsakovė ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė. Kaip minėta, konfliktinės situacijos šeimoje, kurių neneigia abi šalys, patvirtina, kad padėtis šeimoje blogėjo, šalims vis sunkiau sekėsi situaciją valdyti dar iki tol, kol ieškovas išėjo gyventi atskirai, todėl atsakovės teiginiai, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės, atmestini, kaip neįrodyti.

17. Susiklosčiusios aplinkybės dėl skirtingo abiejų sutuoktinių požiūrio į pagrindines šeimos vertybes galėjo lemti šalių apsisprendimą nutraukti bendrą gyvenimą. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad ieškovas šeima rūpinosi, atsakovė taip pat, nors ir minimaliai, bet prisidėjo prie šeimos ir šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo ir auginimo, tačiau abi šalys viena kitos lūkesčių dėl bendro šeimyninio gyvenimo ir kitų pagrindinių vertybių nepateisino, nesutapo požiūriai ir poreikiai pagrindiniais bendro šeimyninio gyvenimo klausimais, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu ir lėmė jų santuokos iširimą.

18. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

19. Vertinant byloje nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes, teismas negali daryti išvados, kad tik ieškovas ar atsakovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir dėl to bendras šeimos gyvenimas tapo negalimas. Priešingai, manytina, kad sutuoktinių šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą, jų požiūris į šeimyninį gyvenimą, tarpusavio santykius buvo skirtingas, ieškovo ir atsakovės šeimoje trūko sutuoktinių tarpusavio pagarbos bei supratimo, nustatyti abipusiai sutuoktinių pareigų pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

20. Pažymėtina ir tai, kad tiek atsakovė ieškovo kaltę, tiek ieškovas savo nuoskaudas ir aplinkybes dėl šeimos iširimo grindė tik savo paaiškinimais, jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti jų dėstomas aplinkybes, teismui nepateikė, liudytojų parodymais nesirėmė. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

21. Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

22. Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

23. Po santuokos nutraukimo atsakovė prašo palikti jai santuokinę pavardę, ieškovas su šiuo reikalavimu sutinka, todėl, nesant ginčo dėl atsakovės pavardės, atsakovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė – U., atsakovui paliktina santuokinė pavardė – U. (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).

24. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.156 straipsnis, 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010, Nr. 3K-3-569/2012, Nr. 3K-3-269/2013).

25. Ginčo dėl nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Nors ieškovas procesiniuose dokumentuose nesutiko, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, jog neprieštarautų, jei sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, kur vaikas ir gyvena šiuo metu. Atsakovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, mano, kad vaiku rūpinasi tinkamai, jo gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo neturėtų pasikeisti. Išvadą teikiančios institucijos specialistai lankėsi vaiko ir atsakovės gyvenamojoje vietoje, situaciją šeimoje įvertino ir nenustatė, kad atsakovė netinkamai rūpinasi ar negali rūpintis vaiku. Nurodė ir tai, kad vaiko gyvinamoji vieta turėtų būti nustatyta, atsižvelgiant ir į vaiko nuomonę. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismui pateikta vaiko nuomonė, kur nurodyta, kad vaikui svarbūs abu tėvai, todėl jis nepasisakė, su kuriuo iš tėvų norėtų pasilikti gyventi.

26. Nors procesiniuose dokumentuose ieškovas tvirtina, kad atsakovė turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikta. Vaikų teises ginanti institucija taip pat nenurodė, kad atsakovės elgesys vaiko atžvilgiu būtų netinkamas, neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, todėl nesant kitų pagrindų, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove pažeistų vaiko interesus.

27. Atsižvelgiant į vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, į vaiko amžių, vaikų teises ginančios institucijos išvadoje pateiktą nuomonę, į tai, kad atsakovės ir vaiko santykiai šiuo metu yra artimi, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina.

28. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, pastangas prižiūrėti vaiką ir juo rūpintis, sprendžiant bylą vaiko interesais, nepilnamečio E. U. gyvenamoji vieta nustatytina su motina atsakove R. U. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

31. Šalys teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu nusistovėjusi bendravimo tvarka joms priimtina, bendravimo laikas ir intensyvumas su vaiku priklauso nuo vaiko noro, poreikių ir galimybių, todėl šalys sutiko, kad jie lanksčiai ir geranoriškai prie to tarpusavyje derinsis. Vaikas teigia mylintis abu tėvus, nori bendrauti su tėvu. Kadangi šalys iš esmės sutiko, kad bendravimo tvarka turėtų būti lanksti, taip nedarant papildomų kliūčių šalims geranoriškai ir laisvai susitarti dėl bendravimo, suteikiant galimybę atsižvelgti ir į vaiko nuomonę, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas nėra tikslingas.

37. Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali nustatyti, pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

38. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymui po 420 Eur kas mėnesį, jos nuomone, atsakovo teikiamas išlaikymas po 215 Eur sūnui neatitinka vaiko poreikių. Ieškovas, atsižvelgdamas į savo finansinę padėtį ir galimybes, teismo posėdžio metu sutiko, kad iš jo vaiko išlaikymui būtų priteista po 265 Eur (su indeksavimu). Ieškovas pažymi, kad atsakovė nėra linkusi dirbti ir išlaikyti save ir vaiką, jos veikla pagal verslo liudijimą visada buvo nuostolinga, todėl ji nepagrįstai siekia gauti daugiau nei vaikui reikia pajamų iš ieškovo, tokiu būdu siekdama išlaikyti save.

39. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė niekur nedirba, nors teigia, kad užsiima individualia veikla, mezga ir iš rankdarbių uždirba per mėnesį apie 500 Eur, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikta. Nurodo, kad atsakovei ir jos sūnui materialiai padeda artimieji, draugai. Taip pat atsakovė tvirtina, kad šiuo metu jos sveikata nėra gera, todėl neturi galimybės pradėti dirbti, byloje pateiktu Sodros duomenų bazės išrašu nustatyta, kad atsakovės paskutinis nedarbingumas tęsiasi nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d., tačiau atsakovė neatskleidė ir nepaaiškino apie jai nustatytas sveikatos problemas, duomenų, kad jos darbingumas apribotas ilgesniam laikotarpiui, nėra. Nesant duomenų, kad tai ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, iš pateiktų duomenų teismas neturi pagrindo pripažinti, kad jos sveikatos būklė ribotų jos darbingumo galimybes. Manytina, kad pasibaigus nedarbingumui, atsakovė galės dirbti, siekdama gauti pajamas, kad išlaikytų save ir prisidėtų prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Pagrįsdama savo turtinę padėtį, ieškovė pateikė įrodymus, kad patiria po 320 Eur būsto nuomos išlaidų. Jos pateiktais banko išrašais nustatyta, kad tretieji asmenys jai perveda tam tikras pinigų sumas, tačiau jų paskirtis neaiški, kad tai būtų atsakovės pajamos, susijusios su individualia veikla, įrodymų nepateikta.

40. Nors šalys yra bankrutavę, tačiau ieškovas paaiškino, kad skolinių įsipareigojimų vis dar yra, todėl jam tenka mokėti skolas, kurios nebuvo nurašytos bankroto proceso metu, jis taip pat patiria išlaidas buto išlaikymui po 300 Eur. Jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį šiuo metu vidutiniškai yra 1150 Eur. Šalys bendro turto neturi. Duomenų, kad šalys turi kitų įsipareigojimų, išlaikytinių ar kt., nei nurodyta procesiniuose dokumentuose, nepateikta.

41. Nagrinėjamu atveju šalių sūnus lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijos 8 klasę, išvadą teikiančios institucijos pateiktais mokinių registro duomenimis, vaikas taip pat lanko neformaliojo švietimo būrelius. Nors atsakovė nurodo, kad vaikas yra jautrus, jam nustatytas nervinis tikas, todėl reikia pirkti vaistus, turi problemų su širdimi, dėl ko ribojamas fizinis krūvis, tačiau įrodymų, kad vaikas turi nurodytų sveikatos problemų, byloje nepateikta. Atsakovė neįrodė, kad vaikas turi specialiųjų poreikių ar didelių sveikatos problemų, kurios sąlygotų žymiai didesnes jo išlaikymo išlaidas.

42. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Atsakovė pateikė skaičiavimus, kad per mėnesį minimaliai reikalinga 730 Eur suma vaiko maitinimui, ugdymui, mokesčiams už butą, aprangai, laisvalaikiui, lavinimui ir kt. Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad į nurodytą bendrą išlaidų vaikui sumą neįtrauktos išlaidos jo laisvalaikiui, atsižvelgiant į padidėjusias prekių kainas, nurodytos sumos nepakanka. Prasidėjus mokslo metams, išlaidos vaikui dar labiau išaugo, pavyzdžiui 25 Eur kainavo elektroninė programa mokykloje, nes popierinių pratybų nėra. Ieškovas neneigia, kad vaikas lanko papildomus užsiėmimus, todėl akivaizdu, kad dėl to patiriamos ne tik būtinosios, bet ir papildomos išlaidos, kitos atsakovės nurodytos išlaidos, iš esmės gali būti faktiškai patiriamos, nes reikalingos ir būtinos kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti, tačiau įvertinus abiejų tėvų finansines galimybes (su darbo santykiais susijusias pajamas), galėtų būti mažesnės.

43. Ieškovas nesutinka su ieškovės pateikta būtiniesiems vaiko poreikiams reikalinga suma, pažymi, kad negaudama pajamų, atsakovė faktiškai negalėjo jos nurodoma dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo, o reikalaudama iš jo priteisti po 420 Eur išlaikymą, ir ji pati turėtų teikti tokį patį ar panašų išlaikymą sūnui. Vertinant vaiko išlaikymo klausimą svarbu ir tai, kad pagal nusistovėjusią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, vaikas pakankamai nemažai laiko praleidžia su tėvu, todėl tuo metu vaiko poreikius tenkina ieškovas. Ieškovas tvirtina, kad padeda atsakovei ir sūnui nupirkdamas jiems maisto, daiktų, papildomai perveda pinigų į sūnaus sąskaitą, pirko rūbus, todėl atsakovės išlaidos šia dalimi atitinkamai sumažėja.

45. Nors ieškovas gauna didesnį nei minimalų darbo užmokestį, tačiau taip pat patiria išlaidų pragyvenimui, vaiko išlaikymui; atsakovė pagrįstų argumentų, kokios aplinkybės riboja jos galimybę dirbti ir uždirbti, nenurodė, jos individualios veiklos pajamos nėra pastovios. Šiuo metu iš pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovės pareiga išlaikyti vaiką labiau perkeliama kitiems asmenims. Nesant įrodymų, kad atsakovės darbingumas yra apribotas ar ji visiškai negali dirbi bei gauti pajamų, ieškovas negali būti įpareigojamas didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo vien todėl, kad atsakovė, turėdama visas galimybes dirbti, negauna darbinių pajamų.

49. Kadangi ieškovas prie vaiko išlaikymo prisideda ir papildoma forma, t. y. su juo bendrauja, palaiko ryšį, vaikui būnant su juo, jį išlaiko, įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą, atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes dėl vaiko poreikių, taip pat į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose yra pagrindas ieškovo ir atsakovės reikalavimus dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkinti iš dalies – iš ieškovo priteistinas išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis po 274 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Duomenų, kad vaiko tėvas negalės ir nesugebės teikti tokį išlaikymą, nenustatyta.

46. Pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

49. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iki ieškinio padavimo teismui dienos teiktinas išlaikymas priteisiamas kaip išlaikymo įsiskolinimas.

50. Atsakovė 9 000 Eur (250 Eur x 36 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti nuo 2020 m. vasario 15 d. iki 2023 m. vasario 15 d., paaiškino, kad ieškovas, šalims pradėjus gyventi atskirai, išlaikymą teikė nereguliariai, po 100–150 Eur. Atsakovas nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas negalėjo susidaryti, nes kas mėnesį vaiko išlaikymui visada skirdavo nuo 170–300 Eur, o šiuo metu skiria po 215 Eur ar net daugiau, papildomai į vaiko sąskaitą pervesdavo nuo 10 Eur iki 30 Eur kas mėnesį; šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti ieškovo banko išrašai. Taip pat nustatyta, kad ieškovas prie vaiko išlaikymo prisideda ir kita forma, pvz. nuperka reikiamų daiktų. Taigi, atsakovės teiginiai apie tai, kad ieškovas vaiko neišlaikė ir dėl to galėjo susidaryti išlaikymo įsiskolinimas, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

51. Atsakovė neįrodė ieškovo galimybės retrospektyviai teikti didesnį išlaikymą laikotarpiu nuo atsakovės nurodytos datos, kadangi byloje nėra pateikta duomenų, kokios tuo metu buvo ieškovo pajamos ir galimybės, kokios išlaidos buvo patiriamos vaiko poreikių tenkinimui, be to, bankroto proceso metu išlaikymas vaikui buvo nustatytas po 215 Eur, todėl laikytina, kad tai atitiko tuo metu buvusią šalių faktinę padėtį. Aplinkybės dėl didesnių vaiko poreikių byloje neįrodytos, atsakovė nepateikė duomenų apie išleistas didesnes vaiko išlaikymo sumas, todėl įvertinus tai, kad išlaikymas buvo teikiamas, nėra pagrindo spręsti, kad galėjo susidaryti išlaikymo įsiskolinimas.

52. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė savo faktinių pajamų nei iki bylos iškėlimo, nei bylos nagrinėjimo metu taip ir nepagrindė, jau ilgą laiką nedirba, įrodymų, kad vykdo individualią veiklą, nėra, kitų oficialių pajamų negauna, kitų duomenų, patvirtinančių, kad ji taip pat turėjo galimybę prisidėti ir prisidėjo prie vaiko išlaikymo prašoma priteisti suma ar mažesnėmis sumomis, nepateikta. Kadangi atsakovė su priešieškiniu dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi tik 2023 m., todėl tikėtina, kad iki to laiko teikiamo išlaikymo vaiko poreikių tenkinimui pakako, todėl ši priešieškinio dalis atmestina.

53. Ieškovas prašo nustatyti, kad atsakovės kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui UAB „Balticum TV“ po santuokos nutraukimo atsakovė vykdys asmeniškai, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 486,32 Eur skolą už ieškovo lėšomis įvykdytą asmeninį atsakovės įsipareigojimą kreditoriui UAB „Balticum TV“. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, jos nuomone, šią prievolę kreditoriui šalys turi vykdyti lygiomis dalimis, kadangi sutartis su kreditoriumi sudaryta santuokos metu ir šalims gyvenant kartu.

54. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jos dar skirstomos į dalines ir solidariąsias. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (CK 3.112 straipsnis).

57. Taip pat ieškovas nurodo, kad antstolis Aleksandras Selezniovas turto arešto aktu areštavo ieškovo lėšas ir atlieka išskaitas pagal nurodytą vykdomąjį raštą. Pagal UAB Granmax pažymą, iš ieškovo darbo užmokesčio išskaičiuota 486,32 Eur.

60. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsakovės prievolė kreditoriui kilo iš asmeninės atsakovės skolos, tai yra asmeninio pobūdžio, todėl laikytina jos asmenine prievole, kuri turi būti išieškoma iš jai priklausančio turto, o prievolės trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Balticum TV“ pripažintina asmenine atsakovės prievole (CK 3.112 straipsnis).

61. Atsakovei neįrodžius, kad dėl prievolės nevykdymo atsakingas ir ieškovas, iš atsakovės ieškovo naudai priteista 486,32 Eur skola už ieškovo lėšomis įvykdytą asmeninį atsakovės įsipareigojimą kreditoriui UAB „Balticum TV“.

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

47. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 105 Eur ir 22 Eur žyminio mokestį už patikslintą ieškinį, iš viso 127 Eur. Taip pat patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos pagalbą.

48. Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

51. Ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo tenkintas iš dalies, kadangi ieškovas posėdžio metu sutiko mokėti po 265 Eur išlaikymą, todėl šioje dalyje reikalavimas atmestas tik nežymia dalimi – 3 procentais. Laikytina, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir turtinio reikalavimo patenkintas 100 procentų.