Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. R. atstovo advokato Gintaro Žičkaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. R. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2025 m. vasario 10 d. nutarimu 1200 Eur bauda su administracinio poveikio priemone - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 36 mėnesiams nubaustas už tai, kad jis 2025 m. sausio 24 d. 18 val. 25 min. (duomenys neskelbtini), statydamas į statymo vietą savo transporto priemonę „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,13 promilių neblaivumas, neįvertino saugaus greičio ir atstumo, taip apgadino kitą transporto priemonę. Tokiais veiksmais S. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 3 ir 14 punktų reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje.

2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, S. R. atstovas advokato padėjėjas G. R. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė skundą, prašydamas pakeisti Institucijos 2025 m. vasario 10 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 36 mėnesiams ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trumpesniems terminams nei minimalūs, nustatyti ANK 423 straipsnio 4 dalyje, o, netenkinus pirmesnio prašymo, prašė pakeisti Institucijos 2025 m. vasario 10 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 36 mėnesiams ir skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėnesiams bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. R. atstovo advokato padėjėjo G. R. skundą patenkinus iš dalies, pakeistas Institucijos 2025 m. vasario 10 d. nutarimas, kuriuo S. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda bei pritaikyta privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesių laikotarpiui, ir S. R. vietoje paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 36 mėnesių laikotarpiui paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams ir draudimas 18 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai; kita nutarimo dalis palikta nepakeista. Taip pat šia nutartimi S. R. informuotas, jog draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminai pradedami skaičiuoti pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui (ANK 693 straipsnio 2 dalis).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

4. Apeliaciniu skundu S. R. atstovas advokatas Gintaras Žičkus prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nutartį pakeisti ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. R. teismo nuožiūra skirti trumpesnius terminus nei minimalūs ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminai.

4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje akcentuoja, jog nuobauda ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, jog sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Apeliantas teigia, kad tokios nuostatos dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo nustačius tik išskirtines aplinkybes neturėtų būti suabsoliutintos, kadangi tampa abejotina, ar teismas apskritai gali pritaikyti aptariamą teisės normą. Pažymi, jog, remiantis teismų praktika, galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimu (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-39-135/2016, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-185-282/2019, Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-283-993/2022). Taip pat teismų praktikoje, taikant ir aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalyje ir ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas teisės normas, suformuluota, jog jos gali būti taikomos, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. N-575-3392-11). Tokie faktiniai duomenys yra veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. N-575-215-09; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042-11; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509-08); ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N-62-5002/2010); neblaivumo laipsnis (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-127-651/2017); asmeninio pobūdžio aplinkybės - darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017); administracinio nusižengimo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-57-360/2017); finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. N-444-370-09) bei kita. Teigia, jog iš skundžiamos nutarties turinio gana aiškiai matyti, kad į daugelį iš šių aplinkybių atsižvelgta tik paviršutiniškai, todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 563 straipsnio ir 567 straipsnio 1 dalies nuostatas.

4.2. Atstovas skunde teigia, jog nors S. R. padaryta veika atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau šis administracinis nusižengimas padarytas tik formaliai, nes jo sukelta žala yra tik 252,04 Eur, padaryti transporto priemonių apgadinimai vizualiai apskritai vos matomi, nežinant, kur konkrečiai jie yra, net sunku suprasti, kur tie apgadinimai. Taigi, nors S. R. savo transporto priemone šiek tiek ir palietė kitą transporto priemonę, taip tik minimaliai pažeisdamas kėbulo dažų sluoksnį, tačiau iš principo jokios reikšmingos žalos nepadarė. Nors Institucijos 2025 m. sausio 24 d. administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamame nutarime nurodyta, jog S. R. apgadino kitą transporto priemonę dėl nepasirinkto saugaus greičio, tačiau atstovas skunde pažymi, jog visas šis eismo įvykis kilo daugiabučių gyvenamųjų namų kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje S. R. jokiu nesaugiu greičiu nevažiavo, kadangi toje vietoje paprasčiausiai nebuvo erdvės didesnio greičio pasiekimui. Nurodo, kad S. R. automobilių stovėjimo aikštelėje važiavo visiškai minimaliu greičiu, vos važiuodamas, kadangi ieškojo laisvos vietos savo transporto priemonei. Taigi, kitą transporto priemonę jis palietė todėl, kad buvo tamsu, matomumas ankštoje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo blogas. Šias minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas atmetė, remdamasis tik tuo, kad S. R. iš esmės padarė pavojingą administracinį nusižengimą. Dėl to atstovas skunde mano, jog teismas nukrypo nuo nuoseklios teismų praktikos, pagal kurią laikoma, kad aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, o pavojingumą būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą (pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018), taip pat teigia, jog kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-276-954/2019). Atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nėra jokio administracinių nusižengimų sąrašo, kuriuos padarius, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas nebūtų galimas. Taigi, šiuo atveju teismas galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, tačiau to nepadarė, remdamasis abstrakčiais teiginiais, jog nagrinėjamoje byloje nenurodytos jokios išskirtinės aplinkybės. Pažymi, kad pagal teismų praktiką panašioje situacijoje teismas realiai yra taikęs ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninęs nuobaudą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-158-312/2017). Atstovas teigia, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Taip pat pažymi, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Atstovas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nors ir išnagrinėjo skundą, tačiau tai padarė formaliai.

4.3. Atstovas nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog priežastys, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones (pasirūpinimas sutuoktine, dėl savo sveikatos būklės, dėl pasirūpinimo kitoje savivaldybėje esančiu turtu), negali būti pagrindas skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, kadangi S. R. iki nusižengimo padarymo žinojo apie šių aplinkybių egzistavimą, todėl turėjo vertinti turimą teisę vairuoti transporto priemones. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors aukštesnės instancijos teismuose yra išaiškinta, jog „[...] vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdieninei buičiai, darbui ar šeimos interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė, ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą”, tačiau aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog kiekvienu atveju šios pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, be to, jos turi būti įvertinamos tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek ir proporcingumo su konkrečia padaryta veika santykyje (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018). Atstovas skunde teigia, jog pasekmės, kurios kyla S. R., jam netekus teisės vairuoti, nei su veikos pavojingumu, nei su neigiamo poveikio apimtimi nebuvo įvertintos, todėl mano, kad bylos esmė nėra atskleista ir vien tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi, kaip nurodoma teismų praktikoje, „[...] ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga, įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę“ (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-131-211/2016, Nr. ATP-39-135/2016 ir kt.). Pažymi, kad teismas visiškai nevertino ir dėl to nepateikė motyvų, ar S. R. atžvilgiu kylančios pasekmės netekus teisės vairuoti transporto priemones yra adekvačios jo padarytam administraciniam nusižengimui, ypač atsižvelgiant į jo pavojingumą.

4.4. Apibendrindamas skunde nurodytus argumentus, atstovas teigia, jog šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Institucijos nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo pakeisti, t. y. paskirti trumpesnį nei įstatyme numatytas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, taip pat draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo S. R. atstovo advokato Gintaro Žičkaus apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą. Teigia, kad apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti, nes apylinkės teismas, nagrinėdamas S. R. atstovo skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį S. R. atstovo skundą tenkinti iš dalies. Nurodo, kad teismų praktikoje pažymima, jog administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54- 489/2018). Teigia, jog šiuo atveju, įvertinus pareiškėjo asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo ir jo atstovo nurodytas aplinkybes bei argumentus, ir, remiantis teismų praktika, nėra pagrindo konstatuoti, kad sankcijoje numatytų administracinio poveikio priemonių skyrimas ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytiems laikotarpiams prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymi, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto S. R. atstovas savo atstovaujamojo S. R. kaltės, padarius jam inkriminuotą ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, neginčija, kelia tik jam paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, t. y. nesutinka su S. R. paskirtomis administracinio poveikio priemonėmis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

7. Skundžiamu Institucijos nutarimu S. R. nubaustas už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Už šio administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo 1 200 iki 1 500 eurų. Pagal ANK 423 straipsnio 4 dalį už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 4 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. O minėto straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, S. R. už jo padarytą administracinį nusižengimą Institucijos nutarimu, pakeistu skundžiama apylinkės teismo nutartimi, paskirta minimalaus dydžio bauda bei minimaliems terminams paskirtos dvi administracinio poveikio priemonės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 2 metų terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam 1 metų 6 mėnesių terminui.

8. Apeliaciniu skundu apeliantas neginčija nei S. R. kaltės padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nei paskirtos 1 200 Eur dydžio baudos, tačiau nesutinka su sprendimu S. R. taikyti administracinio poveikio priemones net ir minimaliems terminams.

9. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

9.1. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). T. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

9.2. Kaip minėta, Institucijos 2025 m. vasario 10 d. nutarimu, kuris pakeistas skundžiama apylinkės teismo nutartimi, S. R. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 metams ir draudimas 1 metus 6 mėnesius vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

9.3. Byloje nustatyta, kad S. R., statydamas į stovėjimo vietą savo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,13 promilių neblaivumas, neįvertinęs saugaus greičio ir atstumo, apgadino kitą transporto priemonę. Kaip matyti, šį administracinį nusižengimą S. R. įvykdė žiemos metu (sausio 24 d.), vakare (18.25 val.), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Volvo XC60, automobilį statė automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio namo, kurioje, be kita ko, stovėjo ir kitų namo gyventojų transporto priemonės. Nors įvykio metu S. R. vairuojama transporto priemonė judėjo nedideliu greičiu, tačiau, atsižvelgus į kitas įvykio aplinkybes (tamsus paros metas, prastas matomumas, nedidelė erdvė - prie daugiabučio namo esanti automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje buvo ir kitų pastatytų transporto priemonių), tokie S. R. veiksmai, kai statydamas savo automobilį netilpo vienoje vietoje, išvažiavo ir automobilį pastatė kitoje vietoje, neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei bei jų turto saugumui, todėl padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas akivaizdus. Pažeidėjo padaryto nusižengimo pavojingumo nemažina skunde nurodoma aplinkybė, kad S. R. savo veiksmais didelės žalos nepadarė, jog kitai transporto priemonei padaryti sugadinimai vos matomi. Iš bylos matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiajai A. B. priklausantis automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. buvo apgadintas (nubrėžtas) automobilio galinis bamperis, o pagal draudimo bendrovės pateiktus dokumentus eismo įvykio metu nukentėjusiosios automobiliui padaryta žala buvo įvertinta 252,04 Eur (b. l. 18-19, 20, 21-25, 41-42). Be to, S. R. padarytas administracinis nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusižengimų, pripažintinų mažai pavojingomis veikomis, sąrašą. Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, daroma išvada, jog S. R. padaryto administracinio nusižengimo nėra pagrindo pripažinti mažareikšme veika ar vertinti, kad padarytas nusižengimas nėra tiek pavojingas, jog už jo įvykdymą kaltininkui galima netaikyti administracinio poveikio priemonių ar išskirtinai jas sušvelninti.

9.4. Taip pat iš bylos matyti, kad, priimant Institucijos nutarimą, buvo nustatytos dvi S. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės - jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat nustatyta, jog nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad egzistuoja ir trečia S. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą, tačiau šią savo kaltais veiksmais padarytą žalą S. R. atlygino tik 2025 m. vasario 11 d., gavęs Balcia Insurance SE Lietuvos filialo 2025 m. vasario 11 d. pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka skolos byloje Nr. RE-000175-2025 (b. l. 18-19, 20). Taigi, žalą S. R. atlygino jau po Institucijos nutarimo priėmimo. Be to, pažymėtina, kad S. R., po eismo įvykio atvykusiems policijos pareigūnams pripažinęs, jog apgadino kaimynės automobilį, padarytų nuostolių neatlygino, nors pagal nukentėjusiosios paaiškinimus, nesutikęs užsipildyti eismo įvykio deklaraciją, pats žadėjęs atlyginti padarytą žalą, nuėjo į savo butą, kuriame jį ir rado policijos pareigūnai (b. l. 31-32, 36, 39, 43-44, 45). Taigi, kaip matyti, nuo įvykio iki Institucijos nutarimo priėmimo S. R. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, jog savo noru atlygintų padarytus nuostolius ar pašalintų padarytą žalą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, sprendžiama, jog nėra pagrindo pripažinti S. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.

9.5. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad S. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenys rodo, jog S. R. per paskutinius 5 metus administracine tvarka keturis kartus buvo baustas už KET pažeidimus (du kartus už nustatyto greičio viršijimą (nustatytą 50 km/h greitį viršijo 20 km/h bei 39 km/h) bei du kartus vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros) (b. l. 3-6). Nors už šių nusižengimų įvykdymą bei už naujai padarytą administracinį nusižengimą, už kurį S. R. nubaustas skundžiamu Institucijos nutarimu, paskirtas baudas S. R. yra sumokėjęs, tačiau byloje tiriamo eismo įvykio metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, t. y. KET taisykles pažeidė būdamas baustas. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo anksčiau ir nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ar už eismo įvykio sukėlimą, tačiau šie duomenys apie ankstesnius baustumus rodo, jog S. R. nėra drausmingas vairuotojas. Be to, S. R. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip šiurkštus, sąlygotas paties asmens valinio veikimo. Kaip matyti, S. R. pripažino, jog alkoholinius gėrimus gėrė prieš dvi valandas iki eismo įvykio, būdamas žvejyboje, t. y. aiškiai suprato, kad sėda už automobilio vairo būdamas neblaivus, be to, jam buvo nustatytas net 1,13 promilių girtumas, kuris daugiau nei du kartus viršija ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė (b. l. 38). Šios paminėtos aplinkybės pagrįstai leidžia konstatuoti, jog S. R. suvokė pažeidžiantis KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę esant neblaivam. Nors iš 2025 m. sausio 24 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad S. R. galėjo paeiti tiesia linija pėda po pėdos bei stovėdamas galėjo pirštu pataikyti į nosies galą, tačiau buvo nustatyti kiti neblaivumo požymiai, t. y. iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, be to, pirmo pūtimo metu jam buvo nustatytas dar didesnis girtumas, t. y. 18.19 val. nustatytas 1,15 promilių girtumas, o 18.36 val. - 1,13 promilių girtumas (b. l. 38). Dėl paminėtų aplinkybių nėra pagrindo S. R. padaryto administracinio nusižengimo vertinti kaip mažareikšmio ar mažiau pavojingo, kaip ir nėra pagrindo jo vertinti kaip atsitiktinio KET nesilaikymo. Tai, kad S. R. už šį įvykdytą administracinį nusižengimą paskirtą 1 200 Eur baudą sumokėjo 2025 m. vasario 20 d. (b. l. 89), nepaneigia padaryto nusižengimo pavojingumo, nes paskirtų baudų mokėjimas yra kiekvieno nubausto asmens pareiga.

9.6. Iš bylos matyti, jog S. R. yra vedęs, pensinio amžiaus (b. l. 28, 29). Pateiktos medicininių dokumentų kopijos rodo, kad S. R. 2024 m. lapkričio 22 d. buvo hospitalizuotas (duomenys neskelbtini) skyriuje (b. l. 97), o S. R. sutuoktinė J. R. 2024 m. spalio-lapkričio mėnesiais buvo gydyta (duomenys neskelbtini) ligoninėje (b. l. 94-96). Nors šiuose medicininiuose dokumentuose nurodyti duomenys patvirtina, kad S. R. ir jo sutuoktinė turi sveikatos problemų, tačiau šie duomenys nesulaikė S. R. nei nuo alkoholio vartojimo, nei nuo administracinio nusižengimo padarymo. Be to, į gydymo įstaigas S. R. ar jo sutuoktinė gali vykti viešuoju transportu, pasinaudoti pavėžėjimo paslaugomis arba paprašyti nuvežti artimųjų ar pažįstamų asmenų. Nors pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą S. R. sutuoktinė J. R. asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) (b. l. 91-93), ir nuvykimas iš (duomenys neskelbtini) į minėtą sodybą yra apsunkintas, tačiau šie duomenys taip pat nelaikytini išskirtine aplinkybe, dėl kurios galėtų būti netaikomos administracinio poveikio priemonės, nes duomenys apie turimą sodybą egzistavo dar iki administracinio nusižengimo įvykdymo, be to, vykimas į sodybą negali būti vertinamas kaip būtinasis poreikis. Atsižvelgiant į tai, kad S. R. administracinio nusižengimo padarymo metu žinojo apie savo ir savo žmonos turimas sveikatos problemas, kitame rajone turimą sodybą, jog jo žmona teisės vairuoti transporto priemones neturi (b. l. 98), daroma išvada, kad šios aplinkybės nors ir yra svarbios, tačiau nepakankamos pripažinti, jog egzistuoja kompleksas faktinių aplinkybių, leidžiančių S. R. už jo įvykdytą administracinį nusižengimą, šiurkščiai pažeidus KET reikalavimus, neskirti administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ar šias priemones skirti trumpesniems terminams nei įstatymo nustatyti minimalūs.

10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog apylinkės teismas, išnagrinėjęs S. R. atstovo skundą ir įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti S. R. minimaliems terminams paskyrus administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pažymėtina ir tai, kad, teikiant skundą apylinkės teismui, vienas iš skundo reikalavimų buvo pakeisti Institucijos nutarimo dalį ir S. R. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 36 mėnesiams pakeisti, paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėnesiams bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių terminui, o apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tokį pareiškėjo reikalavimą ir patenkino. Be to, naujų aplinkybių, kurių apylinkės teismas nebūtų įvertinęs, apeliaciniame skunde nenurodoma, todėl nėra pagrindo kitaip vertinti tuos pačius duomenis, dėl kurių pasisakė apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas S. R. atstovo skundą ir pakeisdamas Institucijos nutarimą. Dėl to konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakankamai motyvuota, todėl naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto S. R. atstovo advokato Gintaro Žičkaus apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.