- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- AN2-283-993/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00782-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Indrė Averkienė (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarties K. P. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) vyriausiojo tyrėjo R. K. 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu K. P. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas 800 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis 2022 m. gegužės 1 d. 10.27 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,43 promilės girtumas (paklaida ±0,02 promilės). Šiais veiksmais K. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. K. P. institucijos nutarimą apskundė apylinkės teismui, prašydama jį pakeisti – vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimą panaikinti arba terminą sutrumpinti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi K. P. skundas tenkintas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2022 m. gegužės 17 d. nutarimas iš dalies pakeistas, sutrumpinant paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą iki 6 mėnesių.
3. Institucijos viršininkė skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir palikti galioti institucijos 2022 m. gegužės 17 d. nutarimą. Skunde nesutinkama su Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, nurodoma, jog šių nuostatų taikymas nepagrįstas ir neteisėtas.
3.1. Skunde institucija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nevertino pagrindinių ir būtinų aplinkybių, siekiant pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Aptariamos normos taikymas siejamas ne tik su teisingumo bei protingumo principų įgyvendinimu, bet ir su išskirtinių aplinkybių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai nustatymu. Tokiomis aplinkybėmis galėtų būti laikomos veikos mažareikšmiškumas, nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ar kitos. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nužengimo byloje teismas nenustatė ir nepagrįstai sumažino specialiosios teises (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 12 (dvylikos) mėnesių terminą iki 6 (šešių) mėnesių. K. P. padarė vieną iš pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairavo padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, būdamas neblaivus. Aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas, nes nukentės jo, šeimos ir giminaičių interesai nepagrįsti, kadangi kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą (nusižengimą) interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytų pažeidimu (nusižengimu). Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą (nusižengimą) padariusiam asmeniui, tuo siekiama administracinės nuobaudos tikslų. Skiriama priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą.
3.2. Institucijos skunde teigiama, kad bylos aplinkybių visuma įrodo bei paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens išsakytą poziciją, kad nuspręsdamas vairuoti transporto priemonę jautėsi gerai, visiškai blaivus, neįtarė, jog alkoholio koncentracija gali viršyti leistiną normą, sąmoningai transporto priemonės neblaivus nevairavo, o klaidingai įvertino savo fiziologinę būklę. Aukščiau aptarta byloje esančių, fiksuotų faktinių aplinkybių visuma tai paneigia bei dar kartą suponuoja, jog tai gali būti vertintina kaip asmens gynybinė pozicija, tikslu sušvelninti įvykio aplinkybes bei tiesiogiai asmeniui kylančią atsakomybę.
3.3. Institucija atkreipia dėmesį ir į tai, jog įstatymų leidėjas ANK numatė ir diferencijavo atsakomybę asmenims už padarytus administracinius nusižengimus būtent transporto priemonių vairavimą nustačius asmens (-ų) neblaivumo faktą, vertinant ne tik pagal nusižengimų pavojingumo kriterijų, bet ir pagal tokiais veiksmais sukeliamas pasekmes. O atsižvelgiant į tai numatė ir sankcijų ribas. Asmens padarytas administracinis nusižengimas buvo kvalifikuotas kaip transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Šiuo konkrečiu atveju neblaivaus asmens vairavimas kelia ypatingai didelį pavojų ne tik jam pačiam, bet ir jį tuo metu supančiai aplinkai.
3.4. Institucija asmeniui skirdama piniginę baudą bei administracinio poveikio priemonę vadovavosi ANK įtvirtintomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis bei asmeniui paskyrė tiek minimalią piniginę baudą, tiek minimalų administracinio poveikio priemonės terminą. Tiek asmens charakteristika, tiek faktinės bylos aplinkybės nesudarė teisinio pagrindo tai pripažinti išskirtiniu atveju bei šiais pagrindais taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
3.5. Analizuojant aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3 6-3 87/2021 preziumuota, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybe laisvai ir komfortiškai judėti, pasirūpinti artimaisiais, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių. Vairuodamas neblaivus K. P. kėlė realų pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, vairuoti nebuvo jokio būtinumo. K. P. padarė tyčinį ir pavojingą KET pažeidimą. Nurodomos aplinkybes, kad teisės vairuoti transporto priemones netekimas kelia didelius nepatogumus dėl tinkamo darbinio pobūdžio funkcijų vykdymo, o galimas darbo praradimas dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turėtų tiesioginės neigiamos įtakos ir turimiems finansiniams įsipareigojimams, šeimos išlaikymui, artimųjų rūpinimasis, nesudaro pagrindo traktuoti kaip išskirtinio atvejo, kaip ir tai, kad dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi ir jį pripažino, nesukėlė pasekmių, yra gerai charakterizuojamas darbovietės. Šios aplinkybes nepatvirtina, jog sankcijoje nurodytos nuobaudos skyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgus į visas aplinkybes, asmeniui ir buvo paskirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas minimalus. K. P. būdamas brandi asmenybė ir žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatyto nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos.
Atsiliepimas
4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. P. atsiliepime į institucijos skundą prašė jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad skunde nurodytas teiginys, kad norint taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtina nustatyti ypatingas aplinkybes, neturėtų būti suabsoliutinamas. Todėl toks apeliacinio skundo argumentas niekaip neatspindi skundžiamos nutarties neteisėtumo, kadangi teismas, priešingai nei nurodoma skunde, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalį, neturėjo nustatyti ypatingai išskirtinių aplinkybių. Institucija neginčija, kad anksčiau jis nėra trauktas administracinėn atsakomybėn, jo neblaivumo laipsnis buvo itin mažas, turi didžiulį vairavimo stažą, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl svarbių įvairių priežasčių, yra charakterizuojamas teigiamai, byloje nėra visiškai jokių duomenų apie jo piktnaudžiavimą alkoholiu. Skundu institucija pateikia savo subjektyvų vertinimą, kad nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Institucija nenurodo jokių aplinkybių kada ANK 34 straipsnio 6 dalis vis tik gali būti taikoma, tuo tarpu jis tokių atvejų sąrašą nurodė išsamiai. Tai reiškia, kad apeliacinis skundas deklaratyvus, neatskleidžiantis jokių konkrečių pirmosios instancijos padarytų proceso ar materialios teisės normų pažeidimo priimant skundžiamą nutartį.
4.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nei ANK, nei jokioje kitoje teisės normoje nėra įtvirtinto administracinių nusižengimų sąrašo, už kurių padarymą ANK 34 straipsnio 6 dalis negalėtų būti taikoma. Jis jokių kitų administracinių nusižengimų nepadarė, sustabdę pareigūnai jokių jo neblaivumo požymių nenustatė, buvo sustabdytas ne dėl to, kad vairavo įtartinai (pavojingai ar pan.), o dėl to, kad mieste vyko neblaivumo tikrinimo kontrolė. Nors administracinį nusižengimą ir padarė, vis tik nevairavo taip, lyg būtų akivaizdžiai neblaivus, juolab net policijos pareigūnai, turintys patirties, nesugebėjo įvertinti iš pažiūros, kad yra neblaivus. Taigi, teismas pagrįstai pasisakė, kad jo padarytas administracinis nusižengimas buvo mažesnio pavojingumo laipsnio nei įprasta, juolab neblaivumo laipsnis (0,43 prom.) iš esmės yra ribinis tarp administracinės atsakomybės taikymo ir netaikymo.
4.3. Atsiliepime taip pat pabrėžiama, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienu atveju šios pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, jos turi būti įvertinamos tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek ir proporcingumo su konkrečia padaryta veika santykyje (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018). Remiantis tuo, teismas jo atžvilgiu pagrįstai individualizavo taikytiną administracinę atsakomybę, atsižvelgiant į nutarimu atimtos specialiosios teisės poreikį.
4.4. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad apeliacinis skundas yra abstraktus, deklaratyvus, be konkrečių teismų praktikos pavyzdžių, todėl apeliacinės instancijos teismas net neturi galimybės patikrinti institucijos motyvų. Priešingai tokiai pozicijai, jis pateikė aktualios teismų praktikos konkrečius pavyzdžius, kurie kaip tik ir atspindi, kad teismas nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir ANK 34 straipsnio 6 dalį taikė pagrįstai. Atsiliepime pažymima, kad teisė vairuoti transporto priemones Pareiškėjo atžvilgiu yra sustabdyta jau nuo 2022 m. gegužės 1 d., kuomet buvo padarytas nusižengimas. Šia teise jis šiai dienai nesinaudoja jau daugiau nei 5 mėnesius. Per šį laikotarpį jokių naujų administracinių nusižengimų nėra padaręs, kas tik patvirtina, kad net ir švelnesnė nuobauda yra pajėgi perauklėti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad anksčiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jo atžvilgiu niekada nebuvo taikytas, todėl institucijos argumentas, kad švelnesnė poveikio priemonė nepasieks jai keliamų tikslų, yra niekuo nepagrįsta prielaida, nes tokių duomenų byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė taikyti K. P. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas. Aukštesnės instancijos teismui, patikrinusiam byloje surinktus įrodymus, abejonių dėl K. P. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą taip pat nekyla, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
7. Institucijos 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu K. P. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Už šio nusižengimo padarymą asmuo baudžiamas bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.
9. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, konstatuoja, kad priimdamas sprendimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sutrumpindamas K. P. atžvilgiu taikytos administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, jog nagrinėjamu atveju net ir sutrumpintas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas padės įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus, atgrasys K. P. nuo administracinių nusižengimų darymo bei užtikrins teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą, nesuvaržant pareiškėjo teisių labiau, nei būtina. Skunde institucijos viršininkė nenurodė jokių naujų ir esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teisme būtų nežinomos, ar kurios būtų neįvertintos arba įvertintos buvo netinkamai.
10. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su institucijos viršininkės skunde nurodytais argumentais, susijusiais su K. P. įvykdyto administracinio nusižengimo rūšiniu pavojingumu. Neabejotina, kad pažeidėjo padarytas nusižengimas – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam – vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Taip pat sutiktina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau, kaip teisingai paminėjo apylinkės teismas, tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Formalus ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. su nuostata, jog skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau, nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Per griežtas nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas.
11. Sprendimą sutrumpinti K. P. paskirtos ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės terminą, taikant jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, lėmė K. P. padaryto nusižengimo pavojingumo, asmenybės, šeiminių ir darbinių aplinkybių bei jo elgesio po padaryto administracinio nusižengimo įvertinimas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, tai, kad nusižengimas atsitiktinio pobūdžio. Teismas įvertino, kad pareiškėjas nevengė atsakomybės, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad K. P. jau sumokėjo jam paskirtą baudą, kad turėdamas 18 metų vairavimo stažą, anksčiau nėra baustas administracine tvarka, kad jo padarytas nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas. Įvertino ir nustatytą 0,43 promilių girtumą (paklaida ±0,02 promilės), tai, kad girtumas buvo nežymiai viršijantis ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones. Taip teismas atsižvelgė į tai, kad K. P. dirba, turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia vežti į ugdymo įstaigas, kad jis rūpinasi neįgaliomis mama ir seserimi, kai kitų asmenų, galinčių jomis pasirūpinti, nėra, nes šeimoje nėra transporto priemones vairuojančių asmenų.
12. Iš aptartų skundžiamos nutarties motyvų akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė taikyti K. P. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nustatęs visą kompleksą aplinkybių, kurios nagrinėjamos bylos kontekste turi būti ir buvo įvertintos nubaustojo naudai, kas leido teismui priimti pakankamai motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą nustatyti trumpesnį administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirtinos administracinio poveikio priemonės terminą. Apylinkės teismas kompleksiškai įvertino pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes.
13. Be pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, apygardos teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad dėl K. P. padaryto nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nebuvo nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. K. P. nustatytas nedidelis neblaivumo laipsnis, kuris vos viršijo ribą po paklaidos, nuo kurios asmenims draudžiama vairuoti transporto priemones. Asmuo su pažeidimu iš karto sutiko, pripažino savo kaltę, gailėjosi, pareigūnams paaiškino alkoholio vartojimo aplinkybes (nurodė, kad alkoholį vartojo vakar vakare), paskirtą piniginę baudą jau sumokėjo. Apygardos teismas sutinka, jog nurodytos aplinkybės nepateisina K. P. teisei priešingo itin pavojingo poelgio, tačiau jos leidžia daryti išvadą, kad pažeidėjo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis, nebūdingas ir nedėsningas jo elgesio rezultatas.
14. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir sutrumpinus K. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Juo labiau, kai pažeidėjui dar buvo paskirta ir 800 eurų dydžio bauda. Atsižvelgiant į K. P. asmenybę, jo šeimines ir darbines aplinkybes, neabejotina, kad net ir atėmus teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas, jis patirs pakankamas neigiamas pasekmes, susijusias su padarytu teisės pažeidimu, ir tai turės akivaizdų prevencinį poveikį.
15. Remiantis visomis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, konstatuojama, kad K. P. paskirta administracinio poveikio priemonė apylinkės teismo nutartimi buvo sušvelninta nepažeidus ANK nuostatų, reglamentuojančių administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimą, ji nėra akivaizdžiai per švelni, neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Ji atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl institucijos viršininkės apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
16. Remiantis bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje, aprašomosios dalies antroje ir trečioje pastraipose, motyvuojamosios dalies trečioje ir paskutinėje pastraipose bei rezoliucinėje dalyje teismas, nurodydamas skundžiamą institucijos nutarimą, neteisingai nurodė šio nutarimo priėmimo datą ir administracinio nusižengimo bylos numerį, t. y. nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimų skyriaus vyresniojo tyrėjo R. K. nutarimas yra priimtas 2022 m. gegužės 26 d., o administracinio nusižengimo bylos numeris yra 20-ANR_N-4631-2021. Kadangi bylos duomenys ir apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarties motyvai ir argumentai patvirtina, kad buvo nagrinėtas skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimų skyriaus vyresniojo tyrėjo R. K. 2022 m. gegužės 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8817-2022, akivaizdu, kad apylinkės teismas padarė rašymo apsirikimą. Atsižvelgiant į tai, jog nustatytas rašymo apsirikimas nekeičia skundžiamos nutarties esmės, šis apsirikimas taisytinas apygardos teismo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 638 straipsniu, 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės J. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarties įžanginėje dalyje, aprašomosios dalies antroje ir trečioje pastraipose, motyvuojamosios dalies trečioje ir paskutinėje pastraipose bei rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir nurodyti teisingą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimų skyriaus vyresniojo tyrėjo R. K. nutarimo datą – 2022 m. gegužės 17 d. bei administracinio nusižengimo bylos numerį – 20-ANR_N-8817-2022.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.