Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-57-478/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2013-02-01Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2013-09-24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-11-11Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-20Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2014-02-05Kauno apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2014-02-17Kauno apygardos teismas
  7. T-226-201/2014Nutartis · 2014-05-20Klaipėdos apylinkės teismas
  8. TS-136-810/2014Nutartis · 2014-06-17Kauno apylinkės teismas
  9. TS-75-537/20142014-07-15Marijampolės apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2014-12-12Kauno apygardos teismas
  11. TS-266-810/2014Nutartis · 2014-12-12Kauno apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-12Kauno apygardos teismas
  13. T-38-564/2015Nutartis · 2015-01-14Marijampolės apylinkės teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2015-10-20Kauno apygardos teismas
  15. T-251-564/2016Nutartis · 2016-05-25Marijampolės apylinkės teismas
  16. T-439-903/2020Nutartis · 2020-09-04Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-12
Bylos Nr.
1S-57-478/2015
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00221-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-57-478/2015Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00221-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 95-513 netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskiriant jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Anksčiau neteistas. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 5 mėn. 13 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2014-11-13)

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 95-513 nutarta netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi nuteistasis per nustatytą laikotarpį neįvykdė Komisijos rekomendacijų, t. y. nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją dėl galimybės įsidarbinti. Nėra pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. S. tokį Komisijos sprendimą apskundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kurio 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi skundas buvo atmestas, Komisijos nutarimas paliktas galioti. Teismas sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes manyti, jog nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis V. S. skundu prašo jį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

Nuteistasis nurodo, kad jis labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, būdamas pataisos namuose nuo 2013-06-20 nėra padaręs drausmės pažeidimų, jo požiūris į darbą teigiamas, laisvėje visada dirbo, dirbo net ir vykstant bylos nagrinėjimui. Niekas neatkreipė dėmesio į tai, kad būdamas garbaus amžiaus yra teistas tik vieną kartą, todėl nėra linkęs daryti nusikaltimų.

Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu baustas už vieną drausmės pažeidimą, tačiau nuobauda nebegalioja, tris kartus skatintas, turi vidurinį išsilavinimą ir vairuotojo-ekspeditoriaus specialybę. Bausmės atlikimo metu mokėsi, šiuo metu kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl darbo. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jam garantuota darbo vieta UAB „A.“, įmonėje buvo charakterizuojamas teigiamai. Laisvėje galėtų padėti savo artimiesiems, priteistų civilinių ieškinių nėra. Nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinama kaip žema – 11 balų.

Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą, į visas šias aplinkybes neatsižvelgė. Teismas turėjo vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę.

Teismo priimta nutartis netaikyti lygtinio paleidimo yra nepagrįsta, o savo griežtumu lemianti nuteistųjų asmenų skaičiaus didėjimą laisvės atėmimo įstaigose ir šių įstaigų perpildymą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į V. S. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pagal BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. S. jau yra atlikęs didesnę, nei įstatyme nustatyta, laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą klausimą, tačiau nėra vieno iš formaliųjų pagrindų, numatytų BVK 157 straipsnio 1 dalyje – nuteistasis nėra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – per Komisijos nustatytą laikotarpį nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją dėl galimybės įsidarbinti. Taigi, jau vien ši priežastis sudaro sąlygas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.

BVK 111 straipsnis numato, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę.

Nors nuteistasis nurodo, kad jo nuostatos į darbą yra teigiamos, tačiau tai, kad nuteistasis, atvykęs į pataisos įstaigą, atsisakė dirbti administracijos pasiūlytą darbą, o tokią pareigą numato BVK 125 straipsnio 1 dalis, nevykdė 2014-09-18 Komisijos nutarimu nustatytos rekomendacijos įsidarbinti, šias nuteistojo nuostatas leidžia vertinti kritiškai. Nuteistasis nurodo, kad šiuo metu jis kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo, tačiau tai nuteistasis padarė praėjus ganėtinai daug laiko nuo paskirtų Komisijos rekomendacijų, todėl manytina, kad tokį nuteistojo sprendimą lėmė siekis sau palankaus teismo sprendimo, o ne geranoriškas noras jas įgyvendinti. Už mokamo darbo atsisakymą nuteistajam buvo paskirta ir drausminė nuobauda, todėl šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Nors bausmę nuteistasis privalo atlikti tinkamai, vykdant BVK 110 straipsnyje numatytas pareigas, tačiau nuteistajam nustatytų pareigų ignoravimas, už ką V. S. buvo paskirta ir nuobauda, neleidžia sutikti, kad savo elgesio korekcijai jis dėjo pakankamas pastangas, ir tai leistų daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę, teismas vertina, kad tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, būtina įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, kadangi teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Ir teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas.

V. S. atlieka bausmę už baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu narkotinių medžiagų, neturint tikslo jas parduoti ir kitaip platinti, įgijimu, gabenimu ir laikymu bei sunkaus nusikalstamo, susijusio su neteisėtu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, įgijimu, gabenimu ir laikymu. Atsižvelgiant į jo amžių, ankstesnių teistumų nebuvimą, jam buvo paskirta minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam ilgalaikiu laisvės atėmimu. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, nuteistojo atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į sunkaus ir pavojingo nusikaltimo, keliančio didelę grėsmę visuomenės saugumui bei sveikatai, padarymas, nustatytų pareigų ignoravimas, nesugebėjimas laikytis įstatymų, nustatytų visuomenės elgesio normų, suponuoją išvadą, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nuteistojo atžvilgiu nebūtų efektyvus ir taikytinos probacijos tikslai nebus pasiekti.

Sutiktina, kad yra gana daug nuteistąjį palankiai charakterizuojančių aplinkybių, kurias pažymėjo ir Komisija nutarime, bei atlikta gana didelė bausmės dalis, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik sąlyga, leidžianti svarstyti lygtinio paleidimo taikymo klausimą, tačiau jokiu būdu ne besąlyginis pagrindas jį taikyti. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad nuosprendžiu V. S. skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas nuteistajam paskirtos griežtos bausmės sušvelninimas pažeistų visuomenės saugumo interesą, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo už padarytą nusikaltimą švelnaus nubaudimo, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų

Spręsdamas klausimą dėl V. S. lygtinio paleidimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis neįvykdė per nustatytą laikotarpį socialinės reabilitacijos programos rekomendacijų, visapusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, psichologinės tarnybos išvadą bei kitų svarbių aplinkybių visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Nors nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, tačiau jis neatitinka formalaus bei materialaus lygtinio paleidimo pagrindų.

Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, konstatavusi formaliojo pagrindo reikalavimų neatitikimą įstatymo reikalavimams, tiek apylinkės teismas, įvertinęs formaliojo ir materialiojo pagrindų visumos nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam V. S. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė V. S. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis pagrįsta, teisinga ir teisėta, jokio pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

nuteistojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė