Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-259-634/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2013-02-01Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2013-09-24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-11-11Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-20Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2014-02-05Kauno apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2014-02-17Kauno apygardos teismas
  7. T-226-201/2014Nutartis · 2014-05-20Klaipėdos apylinkės teismas
  8. TS-136-810/2014Nutartis · 2014-06-17Kauno apylinkės teismas
  9. TS-75-537/20142014-07-15Marijampolės apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2014-12-12Kauno apygardos teismas
  11. TS-266-810/2014Nutartis · 2014-12-12Kauno apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-12Kauno apygardos teismas
  13. T-38-564/2015Nutartis · 2015-01-14Marijampolės apylinkės teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2015-10-20Kauno apygardos teismas
  15. T-251-564/2016Nutartis · 2016-05-25Marijampolės apylinkės teismas
  16. T-439-903/2020Nutartis · 2020-09-04Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-05
Bylos Nr.
1S-259-634/2014
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00221-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrius Endriukaitis (pirm.), Nerijus Meilutis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Bylos Nr. 1S-259-634/2014Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00221-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Nerijaus Meilučio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojoje valdyboje (toliau – Komisijos) 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-01 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-01 nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 2 d., 260 str. 1 d., ir, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-06-03, bausmės pabaiga – 2015-04-26.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. S. skundą dėl Komisijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 95-567 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 1 p., sutikdamas su Komisijos padaryta išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad V. S. pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų.

Nuteistasis V. S. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu. Skunde nuteistasis nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kadangi buvo neatsižvelgta į jo skunde išdėstytus argumentus dėl paskirtos nuobaudos ir pasiūlyto darbo užmokesčio, taip pat, kad į padarytų nusikaltimų sunkumą jau atsižvelgė teismas, skirdamas jam bausmę. Tokiu būdu Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus, o tokio griežto ir nepagrįsto nutarimo pasekmė yra nuteistųjų skaičiaus didėjimas laisvės atėmimo vietose ir šių įstaigų perpildymas. Teismo argumentas, jog paleidus V. S. lygtinai, būtų pažeista jo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, tampa niekiniu žinant, kad efektyvi resocializacija pataisos sistemoje neįmanoma be tam tikrų sąlygų arba veiksnių, tiesiogiai arba netiesiogiai lemiančių sėkmingus jos taikymo rezultatus. Todėl pirmiausia reikia kalbėti ne apie efektyvius resocializacijos modelius arba šiuolaikines elgesį keičiančias technologijas, bet apie tai, kokius neigiamus veiksnius reikia pašalinti ir kokias palankias sąlygas reikia sudaryti tam, kad bausmių vykdymo sistemoje paminėtų technologijų taikymas taptų efektyviu.

Nuteistojo V. S. skundas atmestinas.

BVK 157 str. nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.

Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindama skundo argumentus ir analizuodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios nuomonės laikėsi tiek Komisija, kurios 5 nariai iš 6 pasisakė dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam, tiek Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė, atsiliepime pritarusi Komisijos nutarimui.

Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, neatliktos bausmės dydį, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą, mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, taip pat ir į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. bausmę atlieka už baudžiamojo nusižengimo (neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, įgijimas, gabenimas ir laikymas be tikslo jas platinti) ir sunkaus nusikaltimo (neteisėtai įgytų narkotinių medžiagų – heroino, gabenimas ir laikymas, turint tikslą jas kitaip platinti) padarymą. Dėl nusikalstamų veikų padarymo savo kaltės teisme nepripažino. Už minėtą sunkų nusikaltimą nubaustas minimalaus dydžio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausme, kurios šiuo metu atlikęs tik nedidelę dalį. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 5 mėnesiai 5 dienos (paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo), dar tikrai nėra adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Be to, nuteistasis per tokį trumpą bausmės atlikimo laiką vieną kartą pažeidė režimo reikalavimus – nesutiko dirbti pataisos įstaigos pasiūlyto darbo dėl netenkinančio darbo užmokesčio, už ką buvo baustas drausmine nuobauda (nuobauda negaliojanti), nors bausmės atlikimo laikotarpiu buvo skatinamas keisti požiūrį į darbą.

Išdėstytos aplinkybės neduoda teismui pagrįsto pagrindo manyti, kad V. S. jau yra padaręs reikiamas išvadas ir todėl laikysis įstatymų bei nenusikals. Įvertinus tai, jog bausmę V. S. atlieka už sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, šiuo metu jo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atmetė V. S. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Giedrius EndriukaitisTeisėjai Nerijus MeilutisJurgis Kiškis