Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, antstoliai Reda Vizgaudienė, Brigita Palavinskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

13. Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. kovo 24 d. pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo buvo nagrinėtas žodinio proceso tvarka, išklausyti pareiškėjos paaiškinimai (kurio metu pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą ir jame išdėstytus argumentus palaikė, prašė pareiškimo reikalavimus tenkinti), suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, 2025 m. balandžio 11 d. teisėjos rezoliucija tenkintinas pareiškėjos prašymas pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškimas atmestinas

Dėl fizinio asmens nemokumo

18. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nemokiu, kai pradelsti mokėjimai viršija 25 MMA, ir jis jų negali įvykdyti. Pažymėtina, kad FABĮ nenustatyta, jog asmuo laikomas nemokiu tik tuo atveju kai skolos viršija priklausančio turto vertę, taip pat įstatymo formuluotė nesuponuoja ir išvados, kad tuo atveju, kai asmens skolos neviršija jam priklausančio turto vertės, jis laikytinas mokiu. Kasacinis teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Be to, kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Plėtojant šį išaiškinimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

19. Taigi, teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie pareiškėjos nemokumą, nustatė, kad šiuo metu pareiškėjos pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma (kuri turi būti vertinama nustatant fizinio asmens būklę) sudaro daugiau nei 365 205 Eur (375 028,07 Eur – 9823 Eur), 9 823 Eur sudaro bauda už Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pažeidimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostatas yra nenurašomas ir gerokai viršija 25 MMA dydį (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjos turimo turto vertė daugiau nei 49 429 Eur. Pareiškėjos gaunamos pajamos (apie 1 000,20 Eur), taip pat neleidžia spręsti, jog pareiškėja turi realių galimybių per protingą (net ir maksimalų FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyto plano įgyvendinimo terminą) laikotarpį padengti susidariusius įsiskolinimus.

20. Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad pareiškėjos turtinė padėtis pagal jos pradelstos skolos ir turimo turto vertės santykį atitinka formaliuosius nemokumo požymius kaip jie apibrėžti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.

Dėl fizinio asmens (ne)sąžiningumo

21. Antroji FABĮ nustatyta sąlyga fizinio asmens bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, kuriuos nustačius preziumuojamas fizinio asmens nesąžiningumas, privedant savo būklę prie nemokumo, nebuvimas. Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–6 punktais, fizinio asmens nesąžiningumas kaip pagrindas atsisakyti jam iškelti bankroto bylą, preziumuojamas, jei: 1) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 2) paaiškėja, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių; 3) paaiškėja, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207–209, 216, 222–223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 4) nuo pareiškėjo bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų; 5) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

22. Suinteresuoti asmenys – UAB „Legal Balance“ prašo, kad pareiškėjai bankroto byla nebūtų iškelta dėl to, jog ji veikė nesąžiningai; VMI nuomone pareiškėjos elgesys kelia abejones dėl jos sąžiningumo.

23. Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau – AVMI) 2018 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (6.5) FR0682-348 nurodė pareiškėjai sumokėti 98 235,90 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau ir – GPM), 51 161,55 Eur GPM delspinigių, 9 823 Eur GPM baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 68-10 patvirtino Klaipėdos AMVI 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (6.5) FR0682-348. Nesutikdama su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 68-10, pareiškėja 2019 m. gegužės 2 d. skundu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK), prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 68-10. MGK 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. S-100 (7-59/2019) pareiškėjos skundą atmetė.

25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-951-281/2020 pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. Nr. eA-1434-575/2021 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: „pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis.“.

27. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui.

28. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Fizinių asmenų, ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

29. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).

30. Teismas gali atsisakyti asmeniui iškelti bankroto bylą, taip nesuteikdamas jam galimybės atidėti skolų mokėjimą, išdėstyti jį palankesnėmis sąlygomis ar galiausiai būti atleistam nuo neišmokėtų skolų mokėjimo, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).

31. Sprendžiant dėl to, ar pareiškėja turėtų būti laikomas nesąžininga, yra reikšmingas visetas faktinių aplinkybių.

32. Visų pirma, pažymėtina, kad pareiškėja ne pirmą kartą kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo 2022 m. spalio 26 d. pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui ir pareiškimo pagrindu 2022 m. spalio 27 d. buvo iškelta civilinė byla Nr. e2FB-545-723/2023 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

33. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė pareiškėjai iškelti bankroto bylą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo veikė nesąžiningai, t. y. buvo nesąžininga skolų susidarymo pradžioje kreditorių atžvilgiu, po to nesiėmė priemonių sumažinti savo kreditorinius reikalavimus.

34. Dėl nurodytos teismo nutarties pareiškėjas Vilniaus apygardos teismui padavė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-815-854/2023 pareiškėjo skundo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėja laikytina nesąžininga, todėl bankroto bylos iškėlimas jai prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

35. Teismas, vertindamas teismų konstatuotus faktus, laiko juos prejudiciniais šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

36. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-815-854/2023, įvertinus aplinkybes dėl ko susidarė pareiškėjos įsiskolinimas VMI, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vertinant pareiškėjos elgesį sąžiningumo aspektu taip, kaip jis suprantamas anksčiau minėtoje teismų praktikoje, pareiškėja nelaikytina sąžininga jau įsiskolinimo susidarymo pradžioje, neapmokestindama pajamų, tokiu būdu išvengdama mokesčių į valstybės biudžetą mokėjimo. Būtent nuo apmokestinamųjų pajamų paskaičiuotas GPM, taip pat ir GPM bauda bei GPM delspinigiai ir sudaro gana ženklų (173 970,59 Eur) kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimą pareiškėjai, t. y. reikalavimą, kuris realiai ir lėmė pareiškėjos nemokumą (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nesąžiningo elgesio ir jos nemokumo (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), kas sudaro pagrindą atsisakyti pareiškėjai iškelti bankroto bylą (114 punktas).

37. Nagrinėjamu atveju taip pat Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1270-430/2023 priteisė ieškovei BUAB „Dangė“ iš pareiškėjos (atsakovės) 140 376,46 Eur, 29 970,37 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (140 376,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. lapkričio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2200 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 2252 Eur žyminio mokesčio išlaidų valstybei.

38. Ieškovė BUAB „Dangė“ ieškinyje buvo nurodžiusi, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi nutarė UAB „Dangė“ iškelti bankroto bylą. Ieškovės bankroto proceso metu ieškovės pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00149-17 dėl UAB „Dangė“ akcininko ir vienasmenio valdymo organo – vadovo A. M. nusikalstamų veikų pasisavinant ir išvaisant UAB „Dangė“ turtą, apgaulingai tvarkant UAB „Dangė“ buhalterinę apskaitą ir kt. Ikiteisminis tyrimas 2022 m. balandžio 19 d. nutrauktas mirus įtariamajam. Atsakovė (pareiškėja) R. M. buvo A. M. sutuoktinė, todėl ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta atsakovės ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir 2020 m. spalio 29 d. surašyta specialisto išvada (2 punktas).

39. Sprendime nurodyta, kad tai, kad nebuvo pasirašytos paskolos sutarties ir nebuvo kito teisinio pagrindo dėl piniginių lėšų pervedimo patvirtina 2020 m. spalio 29 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad pagal ūkinės finansinė veiklos tyrimui pateiktus dokumentus R. M. laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. spalio 4 d. dokumentais nepagrindė 187 500 Eur piniginių lėšų pervedimo gavimą iš UAB „Dangė“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje specialisto išvadoje buvo nustatyta, kad UAB „Dangė“ laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 15 d. be dokumentinio pagrindo išmokėjo įvairiems subjektams pinigines lėšas ir patyrė 9 712 262,97 Lt nuostolį. Be kitų asmenų, kuriems taip pat buvo padaryti pavedimai be teisinio pagrindo, R. M. įsiskolinimas 2014 m. balandžio 29 d. buvo 435 150,33 Lt (126 028,25 Eur): (647 000,00 Lt +50 858,50 Lt – 100 000,00 Lt – 153 000,00 Lt – 9708,17 Lt). Taigi, specialisto išvadoje buvo pripažinta, kad pervesti pinigines lėšas atsakovei R. M. (ir kitiems asmenims) nebuvo sutartinio ar kito teisėto pagrindo (27 punktas).

40. Nors atsakovė R. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad savo asmeninėms ar šeimos reikmėms gautų lėšų nepanaudojo, tačiau nagrinėjamai bylai nėra svarbu, kur lėšos buvo panaudotos (nėra įrodymų, kad lėšos teisėtu pagrindu panaudotos ieškovės interesais), svarbu tai, kad ieškovės turtas sumažėjo be pagrindo pervedus lėšas atsakovei ir jos nebuvo grąžintos. Bylai svarbi ta aplinkybė, kad iš viso atsakovei ieškovė pervedė 187 500 Eur, tačiau tos pervestos piniginių lėšų dalies, kuri buvo vėliau buvo panaudota ieškovės interesais, ieškovė priteisti neprašo (44 311,86 Eur panaudojo sumokėdama SEB lizingui, nurodant mokėjimo paskirtį – „už UAB „Dangė“ ir 2 811,68 Eur panaudojo mokėdama ūkio subjektams mokėjimo nurodymuose nurodant „už UAB „Dangė“), pripažindama dalies lėšų grąžinimą ieškovės interesais. Akcentuotina ir tai, kad atsakovė R. M. nors ir teigė, kad jos sąskaita disponavo ir lėšas naudojo savo reikmėms A. M., tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas atsakovės nenuoseklumą dėl pinigų panaudojimo, kai atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad savo asmeninėms ar šeimos reikmėms gautų lėšų nepanaudojo, o vėliau teigiama, kad turėtų būti priteisiama 50 procentų ieškiniu reikalaujamos sumos, nes nuimti grynieji pinigai buvo perduoti A. M. jo reikmėms, vertina kaip siekį išvengti atsakomybės, o ne sąžiningą argumentaciją dėl reiškiamų reikalavimų. Pažymėtina tai, kad ieškovė, neturėdama nei prievolinių santykių su atsakove, nei įstatyminio pagrindo, negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais. Įvertinus nurodytą, teismas konstatavo kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, todėl ieškovei iš atsakovės R. M. priteista 140 376,46 Eur (CK 6.237 straipsnis) (36 punktas).

41. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-509-910/2023 Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Antstolės Brigitos Palavinskienės 2024 m. balandžio 16 d. patvarkymu vykdomosios bylos išieškotoją BUAB „Dangė“ pakeitė nauju išieškotoju UAB „Legal Balance“.

42. Apeliacinės instancijos teismas, priėjo prie išvados, kad, ieškovei šiuo konkrečiu atveju neįrodžius esminių paskolos sutarties sąlygų (CK 6.870 straipsnis), tačiau nustačius ginčo lėšų pervedimo atsakovei faktą, įvertinus atsakovės atsikertant į ieškinį nurodytas ginčo lėšų gavimo aplinkybes, o atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių teisinį pagrindą gauti ginčo lėšas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos (CK 6.237 straipsnis).

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog paskolos suteikimas A. M. pagal 2007 m. sausio 10 d. paskolos sutartį nesusijęs su pinigų pervedimais atsakovei 2010 metais ir paneigia atsakovės argumentus, kad 2010 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Dangė“ direktoriaus A. M. įsakymo pagrindu paskolos dalis (187 500 Eur) pagal 2007 m. sausio 10 d. paskolos sutartį buvo pervesta į R. M. sąskaitą vykdant 2007 m. sausio 10 d. paskolos sutartį (47 punktas).

45. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad ji pinigines lėšas (iš viso – 356 307 Lt) pervedė A. M. per kelias dienas nuo įskaitymo į jos sąskaitą dienos, mokėjimo paskirtyje nurodydama „lėšų pervedimas į sąsk. (duomenys neskelbtini, iš Dangės pinigų gautų iš Vokiškos sąsk.“, taip pat iš gautų lėšų už A. M. pervedė 40 000 Lt M. P. ir 20 000 Lt J. P., nepaneigia pirmiau padarytų išvadų, jog ieškovės piniginės lėšos į atsakovės sąskaitą buvo pervestos ne pagal 2007 m. sausio 10 d. paskolos sutartį, ir niekaip nepagrindžia šių lėšų gavimo teisinio pagrindo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovė, gavusi ginčo pinigines lėšas iš ieškovės, jomis disponavo savo nuožiūra, taigi galėjo jas tiek perleisti savo sutuoktiniui, tiek įvykdyti sutuoktinio asmenines prievoles tretiesiems asmenims, o toks lėšų perleidimas lemia atsakovės ir jos sutuoktinio tarpusavio prievolių atsiradimą, tačiau neturi jokios įtakos atsakovės ir ieškovės tarpusavio teisiniams santykiams (50 punktas).

46. Kadangi dalis bylos duomenų, reikšmingų nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Dangė“ atsakovei R. M. buvo surinkti ikiteisminio tyrime kratos pas pareiškėją metu, darytina išvada, jog pareiškėjos R. M. įsipareigojimai UAB „Dangė“ buvo slepiami, kad UAB „Dangė“ bankroto proceso metu negalėtų realizuoti savo turtinės teisės ir išsireikalauti skolos iš pareiškėjos.

47. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad VMI nurodė, jog laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2025 m. kovo 17 d. iš pareiškėjos VMI naudai buvo išieškota tik 1 944,14 Eur suma. Pati pareiškėja nedėjo jokių pastangų skolos padengimui. Tačiau laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. spalio 30 d. atsiskaitinėjo banko kortele Niujorke, JAV. Visuotinai žinoma ir to nereikia įrodinėti, kad JAV yra viena pažangiausių ir labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių šalių, o tuo pačiu — miestas Niujorkas yra ir vienas brangiausių miestų pasaulyje, todėl toks pareiškėjos elgesys taip pat kelia abejones dėl jos sąžiningumo bei noro atsiskaityti su kreditoriais (atsižvelgiant ir į tą aplinkybę, jog pareiškėja svečiavosi pas dukrą).

48. Teismas įvertinęs pareiškėjos elgesį sąžiningumo aspektu taip, kaip jis suprantamas anksčiau minėtoje teismų praktikoje, mano, jog pareiškėja nelaikytina sąžininga jau įsiskolinimų susidarymo pradžioje kreditorių atžvilgiu, neapmokestindama pajamų, tokiu būdu išvengdama mokesčių į valstybės biudžetą mokėjimo ir iš UAB „Dangė“ gavus lėšas be teisinio pagrindo. Kadangi nuo apmokestinamųjų pajamų paskaičiuotas GPM, GPM delspinigiai, taip pat skola UAB „Legal Balance“ sudaro ženklius kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (164 494,24 Eur) ir UAB „Legal balance“ (186 376,21 Eur) reikalavimus pareiškėjai, t. y. reikalavimai, kurie realiai ir lėmė pareiškėjos nemokumą (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nesąžiningo elgesio ir jos nemokumo (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), kas sudaro pagrindą atsisakyti pareiškėjai iškelti bankroto bylą.

49. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad egzistuoja ir FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga (pareiškėjo nesąžiningas elgesys), draudžianti iškelti pareiškėjai bankroto bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5–6 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti iškelti pareiškėjai R. M. bankroto bylą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.