Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, ieškinį atsakovei R. M. dėl turto dalies nustatymo, trečiasis asmuo notarė Jurga Prižgintienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo nustatyti, kad A. M. ir R. M. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė administracinį pastatą su ūkiniais ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalį sandėlio ir svarstyklių, esančių (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos, transporto priemonę.

Atsakovė atsiliepimu nurodė, kad spręsti klausimą kaip teisinga.

Teismas 2023-05-09 nutartimi nutarė pasirengti bylai paruošiamųjų dokumentų būdu.

Ieškovė dubliku prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovė tripliku prašė spręsti teismo nužiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė R. M. sudarė santuoką su A. M.. A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Testamentų registro duomenis testamentų registre įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų nėra, palikimo priėmimo fakto neregistruota, registruoti palikimo atsisakymo faktai: K. M. ir R. M.. Nekilnojamojo turto registro duomenys apie A. M. vardu esantį nekilnojamąjį turtą. A. M. vardu atidarytas sąskaitas. VĮ „Regitra“ duomenys apie A. M. vardu registruotą transporto priemonę. Ieškovę atstovaujantis VĮ Turto bankas raštu kreipėsi į Klaipėdos miesto 7-ąjį notaro biurą, prašydamas iš VĮ Registrų centro užsakyti palikimo priėmimui valstybės vardu reikiamus dokumentus ir išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą A. M. turtui. Notaras raštu informavo ieškovą, kad pagal paveldėjimo byloje esančius ir VĮ Turto banko pateiktus duomenis, įstatyminiai palikėjo įpėdiniai palikimo nepriėmė, į paveldėjimo bylą gauti sutuoktinės ir sūnaus pareiškimai apie palikimo atsisakymą; palikimo perėjimo valstybei liudijimo išduoti negali, nes turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; kol mirusiojo sutuoktinio dalis bendrame turte nebus nustatyta notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo. Ieškovė kreipėsi raštu į atsakovę dėl turto dalies nustatymo. Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro duomenys apie A. M. ir R. M. (duomenys neskelbtini) sudarytą povedybinę sutartį.

Teismas nurodo, kad vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 straipsnis reglamentuoja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindus. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, taip pat sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 punktas, 7 punktas), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

Pagal byloje esančios (duomenys neskelbtini) povedybinės sutarties 2 punkto nuostatas nustatyta, kad šalys susitarė, kad visas turtas, įgytas bet kurio sutuoktinio vardu nuo sutarties sudarymo ir pasirašymo dienos, yra jo asmeninė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, ar vėliau santuokos metu jis buvo pagerintas ir nepriklausomai nuo to, kiek dėl tokių pagerinimų padidėjo jo vertė. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir šalių sudarytai sutarčiai pripažintina, kad turtas įgytas nuo santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini) iki povedybinės sutarties sudarymo – (duomenys neskelbtini) yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinis pastatas su ūkiniais ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) registruoti A. M. vardu 2003-12-12 perdavimo priėmimo akto Nr. MV7-31561, pagrindu, o ½ dalis sandėlio svarstyklių registruota A. M. vardu 1993-01-05 sutarties Nr. 1 pagrindu. Minėtas turtas registruotas A. M. vardu po santuokos su R. M. sudarymo – (duomenys neskelbtini) ir iki (duomenys neskelbtini) povedybinės sutarties sudarymo, todėl po A. M. mirties turi būti nustatoma sutuoktinės turto dalis aptartame turte.

Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui, ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnyje nustatyta, kad teismas nukrypti nuo lygių dalių principo gali tada, kai egzistuoja svarbios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovė nurodė, kad buvo sudariusi povedybinę sutartį, tačiau jokių papildomų duomenų ar įrodymų teismui nepateikė.

Ieškovė teigia, kad administracinis pastatas su ūkiniais ir kiemo statiniais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), taip pat 1/2 dalys sandėlio ir svarstyklių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos, esančios UAB ,,Pervesk“ sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Swedbank“ AB sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini), transporto priemonė Alisa (valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini)), buvo įgyti palikėjui būnant santuokoje su R. M., todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas sutinka, kad nekilnojamasis turtas registruotas A. M. vardu yra įgytas po santuokos sudarymo su atsakove ir iki povedybinės sutarties sudarymo, tačiau byloje nėra duomenų dėl transporto priemonės registravimo A. M. vardu momento, taip pat nėra duomenų, kad ieškovės nurodomose sąskaitos lėšos įgytas nuo santuokos sudarymo iki povedybinės sutarties sudarymo.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis) šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus . Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovė teisminio proceso metu nepateikė duomenų dėl transporto priemonės įsigijimo ir registravimo A. M. vardu, taip pat nepateikė duomenų dėl piniginių lėšų sąskaitose UAB ,,Pervesk“ sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Swedbank“ AB sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini), dydžio, kilmės ir pan. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, laikytina, kad ieškovė neįrodė, kad aptartas turtas – transporto priemonė ir sąskaitos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl turi būti nustatoma sutuoktinio turto dalis šiame turte.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė, kad administracinis pastatas su ūkiniais ir kiemo statiniais (unikalūs (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), taip pat 1/2 dalys sandėlio ir svarstyklių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), įgyti santuokos metu iki povedybinės sudarymo. Jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo šiuo atveju nenustatyta, atsakovė dėl to jokių prieštaravimų nepareiškė, todėl ieškovo ieškinys laikytinas iš dalies pagrįstu ir įrodytu ir nustatytina, kad atsakovei R. M. ir A. M. lygiomis dalimis po ½ priklauso administracinis pastatas su ūkiniais ir kiemo statiniais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), taip pat 1/2 dalys sandėlio ir svarstyklių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu piniginės lėšos, esančios UAB ,,Pervesk“ sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Swedbank“ AB sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė Alisa (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) laikytina priklausanti A. M. asmeninės nuosavybės teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamu atveju, nors ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovė yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), atsižvelgiant į tai, kad atsakovė byloje neteikė priešingos pozicijos, byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovė kokiu nors būdu pažeidė ieškovo teises), taip pat atsižvelgiant į atsakovės amžių, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš atsakovės nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nustatyti, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė: administracinį pastatą su ūkiniais ir kiemo statiniais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), taip pat 1/2 dalį sandėlio ir svarstyklių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdė pinigines lėšas, esančios UAB ,,Pervesk“ sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Swedbank“ AB sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini), transporto priemonę Alisa (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.