- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- eI3-951-281/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03102-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė (pirm.)
- Trečiasis asmuo
- A. M., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių ispekcija
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys A. M. ir Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. M. teismui pateikė skundą, kurį papildė, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2019-08-08 sprendimą Nr. S-100 (7-59/2019); 2) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2018-10-18 sprendimą Nr. (6.5)FR0682-348; 3) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2019-01-18 sprendimą Nr. 68-10.
Paaiškino, kad nesutinka su centrinio mokesčių administratoriaus pozicija, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis gavo pajamas natūra – (duomenys neskelbtini) iš dalies padengė pareiškėjos ir sutuoktinio įsiskolinimą bankui. Pareiškėjos šeimos teisė disponuoti turtu ir piniginėmis lėšomis yra apribota iki pat skundo teismui padavimo dienos, todėl nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis jokios naudos negavo ir negaus. Pareiškėjos sutuoktinis privalo atlyginti (duomenys neskelbtini) nuostolius, kurie yra didesni nei centrinio mokesčių administratoriaus nurodytos pajamos natūra, vadinasi, prievolės mokėti GPM nėra, nes jis apskaičiuotas nuo pajamų, kurios negautos. Pareiškėjos sutuoktinis pagal savo finansines galimybes grąžina nuostolius (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo vertinti, kad už šį turtą gautos pajamos. Manant, kad pajamų natūra apmokestinimas yra teisėtas ir leistinas, šios pajamos turi būti įvertintos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 53 punktą.
Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad į pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) sąskaitas buvo pervesta 81 072 litų už apgyvendinimą viloje (duomenys neskelbtini) ir šios pajamos priskirtos tiek pareiškėjos, tiek jos sutuoktinio apmokestinamoms pajamoms. Šiomis konkrečiomis pajamomis disponavo tik A. M. ir ginčo tarp sutuoktinių dėl šios aplinkybės nėra. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų šias pajamas kaip nors panaudojusi savo ar šeimos reikmėms, vadinasi, pareiškėjos apmokestinimas yra neteisėtas.
Šalies argumentai
Nors ginčijamuose sprendimuose teigiama, kad pareiškėja neįrodė, jog (duomenys neskelbtini) akcijas pareiškėjos sutuoktinis įsigijo ne už 200 000 Lt, o už 2 533 000 litų, pareiškėja savo 2018-11-11 skunde tiesiogiai nurodė, kad visi dokumentai, susiję su (duomenys neskelbtini) akcijomis, yra pastate, (duomenys neskelbtini) (analogišką aplinkybę nurodė ir 2017-03-16 paaiškinimuose), todėl pareiškėja neturi galimybės jų pateikti mokesčių administratoriui. Nesutinka su mokesčių administratoriaus teiginiu, kad pareiškėjos sutuoktiniui nepateikus 2014-08-09 (duomenys neskelbtini) dokumentų apyraše dokumentų apie (duomenys neskelbtini) akcijų operacijas 2002-2003 metais, tokių dokumentų nėra. A. M. tų dokumentų neprivalėjo pateikti, nes turi pareigą pateikti dokumentus tik už 3 metų laikotarpį. Be to, šie dokumentai negalėjo būti pateikti, nes pareiškėjos sutuoktinis nuo 2013 m. rudens į pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), negalėjo patekti. Pareiškėja pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kodėl pajamos už (duomenys neskelbtini) akcijas negali būti apmokestinamos, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalimi.
Pareiškėja nesutinka, kad visos apmokestintos pajamos priskirtinos pareiškėjai ir jos sutuoktiniui lygiomis dalimis, jei tokios pajamos būtų apmokestinamos, nes pareiškėja pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad jos neturi būti apmokestintos. Pareiškėjos sutuoktinis mokestinio patikrinimo metu nustatytas pajamas naudojo be pareiškėjos žinios (dengė paskolas ir pan.). Be to, A. M. neginčija, kad pajamos buvo nelygios, ir pripažįsta, kad jas naudojo verslo ir asmeniniams, o ne šeimos poreikiams tenkinti.
Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad ginčas tarp šalių vyksta dėl pareiškėjai papildomai apskaičiuoto GPM ir su juo susijusių sumų, nustačius, kad pareiškėja 2012–2013 m. yra gavusi apmokestinamųjų pajamų (vertybinių popierių pardavimo pajamų, pardavus (duomenys neskelbtini) akcijas; pajamų natūra, (duomenys neskelbtini) nekilnojamuoju turtu padengus pareiškėjos sutuoktinio įsiskolinimą bankui pagal paskolos sutartį; fizinių ir juridinių asmenų į banko sąskaitas pervestų pajamų už apgyvendinimo paslaugas poilsio namuose (duomenys neskelbtini)), kurių ji nedeklaravo ir nuo kurių nesumokėjo GPM.
Pareiškėja ir jos sutuoktinis su AB banku „Snoras“ 2008-10-03 pasirašė vartojimo paskolos už užstatą sutartį, pagal kurią, A. M. suteikta 2 700 000 Lt paskola. Šalys paskutiniu paskolos sutarties pakeitimu 2011-09-26 susitarė pratęsti sutarties galiojimo terminą iki 2012-03-01 ir padidinti paskolos limitą iki 2 975 000 Lt. A. M. sutarties sąlygų įvykdymą užtikrino (duomenys neskelbtini) laidavimu, pastato poilsio namų, priklausančių (duomenys neskelbtini), hipoteka, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu, 200 000 Lt pervedamų į AB banko „Snoras“ sąskaitą įkeitimu. Suėjus paskolos grąžinimo terminui A. M. neįvykdė prievolės bankui ir 2012-08-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį AB banko „Snoras“ naudai išieškoti iš A. M. 3 365 025,82 Lt skolą kreditoriui, 10 proc. dydžio metinių palūkanų, bei leido iš varžytinių parduoti bankui įkeistą daiktą – pastatą, bendro 484,99 kv. m. ploto, nuosavybės teise priklausantį (duomenys neskelbtini). Antstolė V. V. vykdomojoje byloje perdavė pastatą – poilsio namus išieškotojui AB bankui „Snoras“ už 2 100 000 Lt.
A. M. 2013 m. gauta 2 100 000 Lt suma yra nauda pajamomis natūra, nes netiesioginiai atsiskaitymai, skolų (ar išlaidų) padengimas ar skolos perleidimas taip pat yra pripažįstami kaip viena iš pajamų gavimo formų. Pareiškėjos sutuoktinio paimtos paskolos dalis buvo padengta (duomenys neskelbtini) turtu, perdavus paskolą suteikusiam bankui hipoteka įkeistą turtą, tokiu būdu įvykdant dalį A. M. prievolės (už jį grąžinant dalį skolos). (duomenys neskelbtini) turtu padengus pagrindinio akcininko reikmėms paimtos paskolos dalį (2 100 000 Lt) bankui, pareiškėjos sutuoktinis (taip pat ir pareiškėja, nes paskolos paėmimo ir grąžinimo metu gyveno santuokoje su A. M., kartu vedė bendrą ūkį, disponuodama bendromis sutuoktinių pajamomis, dalyvavo paskolos paėmimo procedūrose, buvo sutuoktinio laiduotoja) šia apimtimi išsaugojo savo turtą ir pinigines lėšas, kuriomis gali laisvai disponuoti. Kadangi pareiškėja buvo laiduotoja sutuoktiniui su AB banku „Snoras“ pasirašant 2008-10-03 Vartojimo paskolos už užstatą sutartį, (duomenys neskelbtini) akcijos priklausė abiem sutuoktiniams, pareiškėja buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje dėl sandorių tarp (duomenys neskelbtini), mokesčių administratorius 2 100 000 Lt sumą pripažino bendromis šeimos pajamomis, kuri sutuoktiniams padalinta lygioms dalimis, t. y. kiekvienam po 1 050 000 Lt (2 100 000 Lt/2). Pareiškėjos skunde akcentuojamos aplinkybės nepaneigia nei pajamų gavimo momento. Tik mokesčių mokėtojui realiai grąžinus dalį pinigų lėšų, šios aplinkybės – realus gautų pajamų grąžinimas – sudarytų prielaidas mokesčių permokos, susidariusios nuo grąžintų lėšų atsiradimui, bei kreipimuisi dėl jos grąžinimo.
Nepritaria pareiškėjos pateikiamam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 53 punkto aiškinimui, teigdama, kad aplinkybė, jog pareiškėjos sutuoktinis ginčo objekte ((duomenys neskelbtini)) buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą nereiškia, kad buvo išpildomos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 53 punkte įtvirtintos lengvatos taikymo sąlygos, toks išplėstinis nurodytos lengvatos aiškinimas negalimas ir nesuderinamas su mokesčių mokėtojų lygybės ir teisingumo principais.
Mokesčių administratorius nustatė, kad 2012 – 2013 metais 43 fiziniai ir 2 juridiniai asmenys už apgyvendinimą viloje (duomenys neskelbtini) į pareiškėjos vardu atidarytas sąskaitas pervedė 72 966 Lt. Dalį gautų lėšų pareiškėja panaudojo atsiskaitymui su (duomenys neskelbtini) paslaugų tiekėjais. Likusi 66 607 Lt suma buvo panaudota pareiškėjos asmeninėms reikmėms, t. y. iš banko išsiimta grynais, pervesta sūnui, bankui grąžintas kreditas. Pareiškėjos lėšų dalis, panaudota (duomenys neskelbtini) paslaugų tiekėjams, nepriskirta apmokestinamosioms pajamoms. Pareiškėjai nepateikus objektyvių įrodymų savo pozicijai pagrįsti, mokesčių administratorius pagrįstai gautas į banko sąskaitas pajamas pripažino Pareiškėjos ir jos sutuoktinio pajamomis.
Inspekcija, įvertinusi mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjos sutuoktinis 2 533 000 Lt pajamas gavo už parduotas akcijas, įsigytas po 1999-01-01 dienos, ir 3 metus iki mokestinio laikotarpio pabaigos, kai vertybiniai popieriai buvo parduoti, valdė daugiau nei 10 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų (100 proc.), įvertinusi patirtas akcijų įsigijimo išlaidas, nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinis iš viso gavo 2 333 000 Lt (2 530 000 Lt – 200 000 Lt (akcijų įsigijimo išlaidos pagal 2000-12-29 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį)) pajamų, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 30 punktą priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms. Pareiškėjos sutuoktinio gautos 2 333 000 Lt vertybinių popierių pardavimo apmokestinamosios pajamos pripažintos bendromis sutuoktinių pajamomis ir dalinamos po lygiai, t. y. pareiškėja gavo 1 166 500 Lt akcijų pardavimo apmokestinamųjų pajamų (2 333 000 Lt/2). Ginčo byloje nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis objektyviais duomenimis ir įrodymais nepagrindė aplinkybių, kad akcijos buvo įsigytos iš kito asmens už kitą, nei nustatė Klaipėdos AVMI, kainą. Skunde nurodomos aplinkybės dėl to, kur galimai yra dokumentai, ar tai, už kokį laikotarpį pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas A. M. privalėjo bankroto administratoriui pateikti (duomenys neskelbtini) dokumentus iškėlus bankroto bylą, neeliminuoja šios pareigos įgyvendinimo. Nei A. M., nei pareiškėja 2012 metų metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nėra deklaravę vertybinių popierių pardavimo pajamų ir jų įsigijimo išlaidų, nors tokią pareigą turėjo.
Administracinių teismų praktikoje aiškinant teisės aktų nuostatas, kiek tai susiję su pajamų, kurias gauna asmuo būdamas santuokoje apmokestinimu, yra konstatuota, kad tokiais atvejais turi būti laikomasi prezumpcijos, jog pajamas gavo abu sutuoktiniai. Duomenų, kurie paneigtų šią prezumpciją, nėra. Santuoka tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio įregistruota 1978-08-19. Duomenų, paremtų juridinę galią turinčiais dokumentais (vedybų sutartis, turto pasidalinimo faktai Vedybų sutarčių registre), apie tai, kad sutuoktiniai nevedė bendro ūkio iki 2016-09-29, nėra (povedybinė sutartis pasirašyta tik 2016-09-29).
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimą grindė analogiškais teiginiais, nurodytais pareiškėjos skunde. Papildomai paaiškino, kad 81 072 Lt pajamomis, už apgyvendinimą viloje (duomenys neskelbtini) pervestomis į pareiškėjos (duomenys neskelbtini) sąskaitas, disponavo tik A. M. ir ginčo tarp sutuoktinių dėl šios aplinkybės nėra. Pareiškėja pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kodėl pajamos už (duomenys neskelbtini) akcijas negali būti apmokestinamos. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) turtiniu įnašu, t. y. pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), padidino (duomenys neskelbtini) įstatinį kapitalą, turtinio įnašo vertė – 1 500 000 Lt. Nors A. M. negali pateikti akcijų pardavimo dokumentų, praėjo daugiau kai 15 metų, pateikti faktai liudija, kad akcijos buvo parduotos, nes šiuo pagrindu (duomenys neskelbtini) padidino savo įstatinį kapitalą. (duomenys neskelbtini) 2003-03-31 iš (duomenys neskelbtini) už 1 500 000 Lt įsigijo pastatą, kuriuo disponavo iki turto perdavimo BAB bankas „Snoras“ dienos, o vėliau A. M. pirko iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akcijas. A. M. turi 2005-06-10, 2005-07-04 ir 2005-07-27 kasos pajamų orderių kvitus, kurie įrodo ir pagrindžia, kad A. M. (duomenys neskelbtini) akcijas įsigijo iš (duomenys neskelbtini) už 2 400 000 litų. Kadangi atsiskaitymas už akcijas su (duomenys neskelbtini) vyko dalimis, A. M. nepavyko rasti paskutinio 133 000 litų kvito, kuris arba pasimetė, arba yra likęs pastate, adresu (duomenys neskelbtini). A. M., kaip pareiškėjos sutuoktinis, mokestinio patikrinimo metu nustatytas gautas pajamas naudojo be pareiškėjos žinios, gautas pajamas naudojo verslo ir savo asmeniniams, o ne šeimos poreikiams tenkinti.
A. M. teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą tenkinti.
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVMI atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl MGK, Klaipėdos AVMI ir VMI sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčas vyksta dėl pareiškėjai apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio ir su juo susijusių sumų, nustačius pareiškėjos apmokestinamąsias pajamas 2010-2013 m. laikotarpiu.
Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVMI 2018-10-18 sprendimu Nr. (6.5) FR0682-348 nurodė pareiškėjai sumokėti 98 235,90 Eur GPM, 51 161,55 Eur GPM delspinigių, 9 823 Eur GPM baudą. VMI 2019-01-18 sprendimu Nr. 68-10 patvirtino Klaipėdos AMVI 2018-10-18 sprendimą Nr. (6.5) FR0682-348. Nesutikdama su VMI 2019-01-18 sprendimu Nr. 68-10, pareiškėja 2019-05-02 skundu kreipėsi į MGK, prašydama panaikinti VMI 2019-01-18 sprendimą Nr. 68-10. MGK 2019-08-08 sprendimu Nr. S-100 (7-59/2019) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pagal GPMĮ 9 straipsnio 2 dalį pajamos, gautos natūra, pripažįstamos šio GPMĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal GPMĮ 8 straipsnio 1 dalį, pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Pajamų, išskyrus pozityviąsias pajamas bei priskiriamas Europos ekonominių interesų grupės pajamas, gavimo momentu laikomas momentas kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos (GPMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas, atsižvelgdamas į GPMĮ nuostatas, analizuos ar mokesčių administratoriaus apskaičiuotos pareiškėjos 2010-2013 m. laikotarpiu gautos pajamos gali būti GPM objektas. Kadangi pareiškėja savo skunde teismui išreiškė nesutikimą su trijų kategorijų pajamų pripažinimo apmokestinamomis, teismas toliau atskirus argumentus dėl skirtingais būdais gautų pajamų apmokestinimo.
Dėl vertybinių popierių pardavimo pajamų apmokestinimo
Pareiškėjos teigimu, ji pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kodėl pajamos už (duomenys neskelbtini) akcijas negali būti apmokestinamos, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalimi. A. M. dokumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) akcijų įsigijimu pateikti negali, nes, pirma, pareiškėjos sutuoktinis nuo 2013 m. rudens į pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), negali pateikti, antra, jam kyla pareiga pateikti dokumentus tik už 3 metų laikotarpį, todėl tokių dokumentų pateikti neprivaloma.
Ginčo sandorio sudarymo metu ((duomenys neskelbtini) akcijų perleidimas (duomenys neskelbtini) 2012-12-27) galiojo GPMĮ 17 straipsnio 30 redakcija, pagal kurią, neapmokestinamos pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus po 1999-01-01, jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, per kurį vertybiniai popieriai buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nevaldė daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų). Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį, taip pat parduodant ar kitaip perleidžiant akcijas, kurios gautos šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju (akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai).
Teismas nustatė, kad A. M. 2000-12-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš (duomenys neskelbtini) už 200 000 Lt įsigijo (duomenys neskelbtini) 25 330 vnt. akcijų, sumokėta pinigų suma užfiksuota 2002-06-20 kasos pajamų orderyje serija LAC Nr. 8214338 (MGK bylos medžiaga, t. VI, b. l. 137, 138). (duomenys neskelbtini) A. M. 2012-12-27 sumokėjo 2 305 978,40 Lt (2012-12-27 kasos išlaidų orderis Nr. 63), 2012-12-27 papildomai išmokėjo 227 021 Lt, iš viso 2 533 000 Lt, kasos išlaidų orderiuose nurodytas šių sumų išmokėjimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) akcijos (MGK bylos medžiaga, t. VI, b. l. 34–35). Taigi matyti, kad pareiškėjas 2000-12-29 iš (duomenys neskelbtini) įsigijo (duomenys neskelbtini) 100 proc. akcijas ir šias akcijas perleido 2012-12-27 (duomenys neskelbtini).
Mokesčių administratorius (duomenys neskelbtini) už A. M. parduotas (duomenys neskelbtini) akcijas jam išmokėtas sumas grindė (duomenys neskelbtini) 2012-12-27 kasos išlaidų orderiu Nr. 63 ir 2012-12-27 kasos išlaidų orderiu. (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo pardavimo sutartis tarp (duomenys neskelbtini) ir A.M. pateikta nebuvo, taigi mokesčių administratorius pripažino A. M. su sutuoktine gautas pajamas ir (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimą 2012-12-27 remdamasis (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos dokumentais, pagrindžiančiais (duomenys neskelbtini) išlaidas ginčo laikotarpiu.
Pareiškėja savo argumentus dėl (duomenys neskelbtini) akcijų kainos įsigijimo grindžia aplinkybe, jog šios akcijos, iki perleidžiant jas (duomenys neskelbtini), buvo vieną kartą parduotos (duomenys neskelbtini) ir atpirktos atgal. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. kartu su atsiliepimu į skundą pateikė Kasos pajamų orderio kvitus: 2005-07-04 kvitas serija PAJ Nr. 00017, 2005-06-10 kvitas serija AAA Nr. (be numerio), 2005-07-27 kvitas serija PAJ Nr. 00018. Pagal pateiktus kasos pajamų orderių kvitus matyti, kad A. M. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2005-07-04 iki 2005-06-10 sumokėjo 800 000 Lt, 900 000 Lt, 700 000 Lt sumas, šiuose kasos išlaidų orderiuose nurodomas turinys – „pagal sutartį už akcijas“, akcijų pirkimo sutartis“.
Teismas nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo kontekste daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog pajamos gautos už (duomenys neskelbtini) parduotas akcijas (duomenys neskelbtini) neturi būti apmokestinamos. Byloje esanti medžiaga nesudaro pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) akcijos buvo perleistos ir atpirktos atgal sudarant sutartį tarp A. M. ir (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens pateikti (duomenys neskelbtini) kasos pajamų kvitai neįrodo aplinkybės, jog A. M. buvo pardavęs ir pirkęs (duomenys neskelbtini) akcijas iš (duomenys neskelbtini), nes kasos pajamų orderyje nedetalizuojama už kokios įmonės akcijas yra atsiskaitoma, be to, kasos pajamų orderių bendra suma (2 400 000 Lt) neatitinka akcijų pardavimo (duomenys neskelbtini) kainos (2 533 000 Lt). Pareiškėja nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) padidino savo įstatinį kapitalą parduotų (duomenys neskelbtini) akcijų pagrindu, juolab, kad tiek pareiškėja, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo mokestinio tyrimo metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įstatinis kapitalas didintas viešbučiu (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), o ne pinigų suma.
Nesant pareiškėjos teiginius dėl (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo (duomenys neskelbtini) pagrindžiančių objektyvių duomenų, teismas nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinis įsigijo (duomenys neskelbtini) akcijas 2000-12-29 už 200 000 Lt, o pardavė jas (duomenys neskelbtini) 2012-12-27 už 2 533 000 Lt, akcijas A. M. pardavė po 1991-01-01, išlaikė jas 12 metų laikotarpį, A. M. priklausė daugiau nei 10 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų, taigi GPMĮ 17 straipsnio 30 dalis šiuo atveju netaikytina ir pajamos gautos pardavus (duomenys neskelbtini) akcijas (duomenys neskelbtini) už 2 533 000 Lt laikytinos apmokestinamomis pajamomis, išskaičiuojant akcijų pirkimui išleistas lėšas 200 000 Lt.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teritorinis bei centrinis mokesčių administratorius ir MGK pagrįstai A. M. pajamas, gautas pardavus (duomenys neskelbtini) akcijas (duomenys neskelbtini) pripažino apmokestinamosiomis pajamomis ir apskaičiavo apmokestinamų pajamų dalį pareiškėjai.
Dėl pajamų natūra apmokestinimo
Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus pozicija, kad ji ir jos sutuoktinis gavo pajamas natūra – (duomenys neskelbtini) iš dalies padengiant pareiškėjos ir sutuoktinio įsiskolinimą bankui, teigia, kad teisė disponuoti turtu ir piniginėmis lėšomis yra apribota, todėl nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis jokios naudos negavo.
Teismas nustatė, kad AB bankas Snoras ir A. M. 2008-10-03 pasirašė vartojimo paskolos už užstatą sutartį Nr. 031-47532, pagal kurią (su papildomais susitarimais) bankas A. M. suteikė 2 975 000 Lt paskolą, šios sutarties vykdymą A. M. užtikrino (duomenys neskelbtini) laidavimu; A. M. neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, užtikrintu R. M.; pastato-poilsio namų, priklausančių (duomenys neskelbtini), hipoteka; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio (duomenys neskelbtini) įkeitimu; 200 000 Lt pervedamų į AB banko „Snoras“ sąskaitą įkeitimu. Teismas, pagal byloje esančią rašytinę medžiagą, nustatė, kad A. M. 2008-10-03 vartojimo paskolos sutartimi Nr. 031-47532 prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, paskolos bankui negrąžino, todėl buvo panaudotos sutarties vykdymo užtikrinimo priemonės.
Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7901-826/2012 BAB banko Snoras naudai iš A. M. priteisė 3 365 025,82 Lt skolą ir 10 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, pagal 2008-10-03 vartojimo paskolos su užstatu sutartį, priverstinai iš varžytinių parduodant BAB bankui Snoras įkeistą turtą – pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (MGK bylos medžiaga, t. I, b. l. 77). Antstolė V. V. 2013-08-25 aktu perdavė pastatą-poilsio namus, esantį adresu (duomenys neskelbtini), išieškotojui BAB bankas Snoras už 2 100 000 Lt (MGK bylos medžiaga, t. I, b. l. 69).
Klaipėdos apygardos teismas 2018-11-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1156-479/2018 priteisė iš A. M. (duomenys neskelbtini) naudai 1 217 000 Eur nuostoliams atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas pagal priteistą nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-04-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (MGK bylos medžiaga, t. I, b. l. 52).
Pareiškėjas A. M. civilinėje byloje Nr. 2-2709-262/2014 ginčijo 2013-09-25 turto perdavimo išieškotojui aktą, teismo 2014-02-18 nutartimi pareiškėjo prašymo pagrindu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta atsakovui BAB bankas Snoras perleisti turtą – pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tretiesiems suinteresuotiems asmenims iki teismo sprendimo priėmimo dienos (MGK bylos medžiaga, t. I, b. l. 73). Vilniaus apygardos teismas 2017-10-10 sprendimu A. M. ieškinį atmetė (MGK bylos medžiaga, t. II, b. l. 175–177). Lietuvos apeliacinis teismas 2018-10-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-469-464/2019 Vilniaus apygardos teismo 2017-10-10 sprendimą paliko nepakeistą (MGK bylos medžiaga, t. III, b. l. 1014–15).
Teismas taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos bei A. M. bei AB bankas Snoras sudarytą 2008-11-18 startinę hipoteką, kuria įkeistas pastatas-poilsio namai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir 2008-11-18 sutartinį įkeitimą dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), negaliojančiais, taikyti restituciją grąžinant (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise pastatą (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2017-04-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3211-614/2017 (duomenys neskelbtini) ieškinį atmetė (MGK bylos medžiaga, t. VII, b. l. 23–28). Lietuvos apeliacinis teismas 2018-03-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-107-330/2018 Vilniaus apygardos teismo 2017-04-14 sprendimą paliko nepakeistą (MGK bylos medžiaga, t. VII, b. l. 29–33).
Apibendrindamas nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tarp A. M. ir AB bankas Snoras sudaryta 2008-10-03 vartojimo paskolos už užstatą sutartis Nr. 031-47532 nėra nuginčyta, taip pat nenuginčytas šia sutartimi sulygtas (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimas sutarties vykdymui užtikrinti. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas – pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra perduotas išieškotojui BAB bankas Snoras už 2 100 000 Lt, perdavimo aktas taip pat aukščiau nurodytose civilinėse bylose pripažintas pagrįstu. (duomenys neskelbtini) patirti nuostoliai priteisti iš A. M.. Nei pareiškėja, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė teismui duomenų, kad teismo sprendimas dėl nuostolių atlyginimo (duomenys neskelbtini) būtų įvykdytas ir pareiškėja ar trečiasis suinteresuotas asmuo būtų realiai patyrę nuostolių.
Byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su 2008-10-03 vartojimo paskolos su užstatu sutartimi, visuma, t. y. aplinkybės, jog A. M. nevykdant paskolos su užstatu sutarties, AB bankas Snoras pasinaudojo sutartimi sulygtu užtikrinimu ir jam buvo perleistas (duomenys neskelbtini) turtas – pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), už 2 100 000 Lt, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio paskolos padengimui panaudota (duomenys neskelbtini) nekilnojamasis turtas, kuris perduotas už 2 100 000 Lt, pripažintinos pareiškėjos ir jos sutuoktinio patirta ekonomine nauda, nes pareiškėja ir sutuoktinis nepatyrė išlaidų, kurios būtų patiriamos mokant paskolą sutartyje numatyta įprastine tvarka iš savo lėšų. Nei pareiškėja, nei trečiasis suinteresuotas asmuo teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad (duomenys neskelbtini) turtą panaudojant sutuoktinių paskolos vykdymui, jie negavo ekonominės naudos. Pareiškėjos bei trečiojo suinteresuoto asmens nurodyti teismų sprendimai nepaneigia mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių, nes, pirma, pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, kai faktiškai gaunamos (GPMĮ 8 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas), antra, tokios pajamos laikytinos gautos natūra, nes tai yra neatlygintinai gauta nauda, kai gauto turto ekvivalentas pinigine išraiška priskiriamas pajamoms (GPMĮ 2 straipsnio 15 dalis). Pagal nustatytas faktines aplinkybes, A. M. ir pareiškėja paskolos sutarčiai vykdyti savo lėšų neprarado, tačiau panaudojo kito asmens – (duomenys neskelbtini) turtą savo turtiniams įsipareigojimams įvykdyti, todėl tokios pajamos atitinka pajamų natūra sampratą, įtvirtintą GPMĮ 2 straipsnio 15 dalyje.
Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjos nurodomą GPMĮ 17 straipsnio 53 dalyje įtvirtintą išimtį. GPMĮ 17 straipsnio 53 dalyje nustatyta, kad neapmokestinamos pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytas šiai lengvatai taikyti būtinas nuosavybės teisės aspektas, nes nei viena iš ginčo šalių neginčija aplinkybės, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė ne A. M., o (duomenys neskelbtini). Būtent (duomenys neskelbtini), t. y. kitam asmeniui priklausančiu turtu, ir buvo užtikrintas 2008-10-03 vartojimo paskolos su užstatu sutarties vykdymas, šis turtas nei pareiškėjai, nei A. M. nepriklausė, todėl tokie pareiškėjos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Taigi teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius, pagrįstai priskyrė 2 100 000 Lt sumą pareiškėjos ir jos sutuoktinio apmokestinamoms pajamoms ir pripažino šias pajamas pajamų natūra turtu.
Dėl į banko sąskaitas gautų pajamų apmokestinimo
Pareiškėjos teigimu 81 072 Lt suma disponavo tik A. M. ir ginčo tarp sutuoktinių dėl šios aplinkybės nėra, pareiškėja šių pajamų nenaudojo savo ar šeimos reikmėms, todėl tokių pajamų apmokestinimas yra neteisėtas.
Teismas nustatė, kad į pareiškėjos banko sąskaitas 2012 m. fiziniai ir juridiniai asmenys iš viso pervedė 29 918,34 Lt sumą už apgyvendinimą viloje (duomenys neskelbtini), 2013 m. už apgyvendinimą šioje viloje į pareiškėjos banko sąskaitą pervesta 43 048 Lt suma. Taip pat 2013 m. bendra 15 454 Lt suma pervesta už apgyvendinimo paslaugas viloje (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (MGK bylos medžiaga, t. b. l. 162–175). Iš byloje esančių R. M. ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašų matyti, kad dalis iš šių gautų pajamų buvo panaudos (duomenys neskelbtini) veiklai – sumokėtos atitinkamos sumos vandens, interneto, televizijos, telefono paslaugų ir kitiems tiekėjams, nustatyta, kad bendra atsiskaitymų suma (duomenys neskelbtini) tiekėjams iš R. M. banko sąskaitos 2012 m. buvo 1 019,1 Lt, 2013 m. – 5 339,71 Lt, o iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos – 989,42 Lt (MGK bylos medžiaga, t. b. l. 162–175). Pareiškėja R. M. ir A. M. savo paaiškinimuose dėl šių lėšų nurodė, jog (duomenys neskelbtini) ir A. M. sąskaitos buvo areštuotos, todėl tarpusavio susitarimu nutarta (duomenys neskelbtini) atsiskaitymams naudoti pareiškėjos banko sąskaitą. A. M. 2017-06-19 paaiškinime taip pat nurodė, kad 2007 m. buvo įsigijęs (duomenys neskelbtini) akcijų (MGK bylos medžiaga, t. VI, b. l.176–178). Teismas pagal esančią rašytinę medžiagą nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinis A. M. buvo (duomenys neskelbtini) vadovas mokestinio patikrinimo laikotarpiu. Pagal pateiktas 2012-2013 metines deklaracijas matyti, kad pareiškėja į savo banko sąskaitas gautų sumų nedeklaravo (MGK bylos medžiaga, t. VI, b. l. 179 –191).
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius ir MGK pagrįstai sutuoktinių gautas lėšas į pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas, atskaičius atsiskaitymus (duomenys neskelbtini) tiekėjams, pripažino pajamomis ir jas apmokestino. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos nurodomus argumentus, kad į banko sąskaitas gautos lėšos buvo naudojamos (duomenys neskelbtini) atsiskaitymams, todėl negali būti apmokestinamos. Pažymėtina, kad tik dalis iš į banko sąskaitas pervestų lėšų (88 420 Lt) buvo naudojamos (duomenys neskelbtini) atsiskaitymams su tiekėjais (7 348,23 Lt), tuo tarpu likusios lėšos naudotos įvairiems pareiškėjos bei jos šeimos asmeniniams ar kitiems poreikiams (81 071,77 Lt). Nustatyta, kad pareiškėja banko sąskaitose esančias lėšas, išskyrus tas, kurios skirtos atsiskaitymams su (duomenys neskelbtini) tiekėjais, naudojo maistui, finansiniams įsipareigojimams vykdyti, laisvalaikio poreikiams, knygoms, vaikų reikmėms, taigi ne (duomenys neskelbtini) reikmėms, o savo asmeniniams tikslams. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tokios lėšos buvo naudojamos išimtinai A. M., nes kaip matyti pagal pareiškėjos banko sąskaitų išrašus iš sąskaitoje esančių lėšų buvo tenkinami bendri šeimos, vaikų poreikiai.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos teiginiai dėl į banko sąskaitas gautų pajamų neapmokestinimo atmestini kaip nepagrįsti, mokesčių administratorius ir MGK pagrįstai konstatavo, kad tokios pajamos laikomos apmokestinamomis pajamomis GPMĮ prasme.
Dėl abiejų sutuoktinių turto
Pareiškėja nesutinka, kad visos apmokestintos pajamos priskirtinos pareiškėjai ir jos sutuoktiniui lygiomis dalimis, teigia, kad abu sutuoktiniai neginčija aplinkybės, kad A. M. gautas pajamas naudojo verslo ir asmeniniams, o ne šeimos poreikiams tenkinti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 2 dalį, sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutuoktiniams nesudarius vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, reglamentuojamas CK 3.87-3.100 straipsniuose. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog po santuokos sudarymo vieno iš sutuoktinių (arba kiekvieno sutuoktinio atskirai) pajamos, gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, vieno iš sutuoktinių (arba kiekvieno atskirai) įsteigta įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) laikoma bendrąja jungtine nuosavybe.
Teismas nesutinka su pareiškėjos nurodomais teiginiais, kad pajamas, kurias mokesčių administratorius pagrįstai pripažino apmokestinamomis, naudojo išimtinai tik sutuoktinis A.M.. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo metu (2012-12-27) pareiškėja buvo susituokusi su A. M., todėl tokios pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek iš vieno sutuoktinio veiklos, laikytinos abiejų sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe. Pastebėtina, kad apie (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimą pareiškėjai buvo žinoma, tai patvirtinta byloje esantys rašytiniai įrodymai, nes pareiškėja nuo 2000-12-27 iki 2008-03-31 buvo (duomenys neskelbtini) darbuotoja, direktorė (MGK bylos medžiaga, t. VII, b. l. 65–68). Pareiškėja taip pat 2014-08-01 pažymos duomenimis buvo (duomenys neskelbtini) akcininkė kartu su A. M. (MGK bylos medžiaga, t. VI, b. l. 140), taigi negalėjo nežinoti apie parduodamas (duomenys neskelbtini) akcijas. Pareiškėja kartu su A. M. pasirašė ir 2008-10-03 vartojimo paskolos už užstatą sutartį Nr. 031-47532 (MGK bylos medžiaga, t. VI, b. l. 141–147), taigi kartu prisiėmė finansinius įsipareigojimus su sutuoktiniu. Aplinkybę, kad pajamos gautos iš aukščiau nurodytų sandorių buvo naudojamas abiejų sutuoktinių ir jų ūkyje, patvirtina ir pareiškėjos bei A. M. paaiškinimai. Pareiškėja 2017-03-16 paaiškinime nurodė, kad iki 2016-09-29 kartu su vyru vedė bendrą ūkį, o po to sudarė povedybinę sutartį (MGK bylos medžiaga, t. VI, 129). A. M. savo 2017-03-16 paaiškinime taip pat nurodė, kad su sutuoktine vedė bendrą ūkį iki 2016-09-26 povedybinės sutarties pasirašymo (MGK bylos medžiaga, t. VI, b. l. 133–134). Teismas pažymi, kad 2016-09-26 sudarytoje povedybinėje sutartyje (MGK bylos medžiaga, t. VI, b. l. 127–128) aptartas sutuoktinių turto teisinis rėžimas nuo šios sutarties pasirašymo dienos, todėl nėra pagrindo teigti, kad iki šios sutarties pasirašymo turtas, įgytas vieno sutuoktinio, nebuvo bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė.
Teismas nurodytų aplinkybių kontekste daro išvadą, kad pajamas už (duomenys neskelbtini) turtą natūra, už (duomenys neskelbtini) parduotas akcijas (duomenys neskelbtini), už fizinių bei juridinių asmenų mokėjimus į pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas gavo abu pareiškėjai, iš jų buvo tenkinami sutuoktinių asmeniniai ir šeimos interesai, nustatyti abiejų pareiškėjų aktyvūs veiksmai dalyvaujant ginčo įmonių veikloje bei sudarant ginčo sandorius, todėl mokesčių administratorius pagrįstai šias pajamas priskyrė abiejų pareiškėjų gautomis pajamomis ir padalino jas lygiomis dalimis taikant CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Teismas pažymi, kad pareiškėja ir trečiasis asmuo nepateikė jokių rašytinių duomenų patvirtinančių, kad ginčo sandoriais ir iš nurodytų įmonių gautos pajamos būtų naudojamos išimtinai tik A. M. interesais, o tokią savo poziciją grindė tik įrodymais nepagrįstais teiginiais. Todėl teismas konstatuoja, kad ginčijami MGK 2019-08-08 sprendimas Nr. S-100 (7-59/2019), Klaipėdos AVMI 2018-10-18 sprendimas Nr. (6.5)FR0682-348, VMI 2019-01-18 sprendimas Nr. 68-10 priimti tinkamai išanalizavus faktinės bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Taigi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė prašantis priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių šias išlaidas pagrindžiančių duomenų nepateikė, be to, palaikė pareiškėjos poziciją, kurią teismas atmetė kaip nepagrįstą, todėl tokio prašymo nėra pagrindo nagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.