Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis, e2FB-545-723/2023

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-26
Bylos Nr.: e2FB-545-723/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03237-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilmantas Ambrulevičius
Pareiškėjas: R. M.
Suinteresuotas asmuo: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos

Kategorijos

3.4.2.1.1Fizinio asmens nemokumo samprata
3.4.2.6.1Nustačius, kad fizinio asmens būklė neatitinka nemokumo kriterijų

Civilinė byla Nr. e2FB-545-723/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03237-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.1.1; 3.4.2.6.1. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 26 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant Simonai Mozerytei,dalyvaujant pareiškėjai R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio/nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, antstolei Redai Vizgaudienei, bankrutuojančiai UAB „Dangė“ dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja R. M. pareiškimu prašo iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą; bankroto administratorių parinkti teismo nuožiūra; nustatyti 689 Eur dydžio sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti (nuomos išlaidoms 363 Eur, maistui 98,27 Eur, higienos prekėms 40,85 Eur, medicininėms išlaidoms 147 Eur, komunalinėms išlaidoms 40 Eur).

1.1. Pareiškime nurodė, kad pagal kreditorių pateiktus duomenis, jos turimi kreditoriniai įsipareigojimai (180 929,47 Eur) viršija 25 MMA (18 250 Eur) dydžio sumą, todėl pareiškėja yra nemoki. Minėti kreditoriniai įsipareigojimai susidarė dėl to, kad pareiškėjos miręs sutuoktinis priėmė rizikingus sprendimus ir mokesčių administratorius apskaičiavo mokestinę nepriemoką (žr. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-10-18 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5) FR0682-348). Kadangi rizikingų sandorių sudarymo metu pareiškėja ir jos miręs sutuoktinis nebuvo sudarę povedybinės sutarties, skaičiuojant mokesčius buvo laikomasi sutuoktinių turto lygių dalių principo, nors pareiškėjos sutuoktinis buvo pripažinęs, kad lėšos buvo naudojamos jo verslo interesais.Kadangi pareiškėja yra senatvės pensijos gavėja, jai iki gyvenimo galo patenkinti kreditorių interesus yra neįmanoma, todėl teikia pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėja 2022-09-25 kreipėsi į kreditorių VMI dėl jos mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, tačiau VMI 2022-10-13 sprendimu Nr. (23.31-08)322-62236 nepripažino mokestinės nepriemokos beviltiška. Pareiškėjai yra paskirta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, sudaranti 548,10 Eur ir 176,28 Eur valstybinė mokslininkų pensija, iš kurios vykdomos išskaitos antstolei Redai Vizgaudienei (žr. VSDF valdybos teikiamą informaciją apie išmokėtas išmokas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022-10-13 išvadą dėl R. M. mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška Nr. (23.31-08) 326-3964). Taigi, po antstolės R. V. išskaitų pareiškėja faktiškai gauna tik 580,08 Eur. Kitų su darbo santykiais susijusių pajamų ir/ar individualios veiklos pajamų pareiškėja neturi. Grynųjų pinigų, viršijančių 1 MMA, ar piniginių lėšų banko sąskaitose, pareiškėja taip pat neturi (žr. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022-10-13 išvadą dėl R. M. mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška Nr. (23.31-08) 326-3964). Pareiškėja savo vardu neturi ir jokio registruoto nekilnojamo ar nekilnojamojo turto. Pareiškėjos kreditoriai yra: antstolė Reda Vizgaudienė su reikalavimu 6 958,88 Eur sumai (pagrindas - antstolės 2022-09-26 raštas Nr. S-22-74-32960) ir VMI su reikalavimu 173 970,59 Eur sumai (pagrindas - VMI 2022-10-07 raštas Nr. R-4153). Bendra pareiškėjos įsiskolinimo kreditoriams suma yra 180 929,47 Eur. Civilinių bylų pareiškėjos atžvilgiu nėra iškelta, skolininkų pareiškėja irgi neturi. Pareiškėja nėra gydyta ar kreipusi į Priklausomybės ligų centrą bei neturi lošimo problemų, nėra teista. Pareiškėja yra pranešusi kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) antstolė Reda Vizgaudienė pateikė atsiliepimą (2022-11-08 DOK-70512), kuriuo prašė R. M. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti antstolei nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnyje 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta fizinio asmens nemokumo sąvoka - tai fizinio asmens būklė, kai jis nevykdo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas. Antstolei Redai Vizgaudienei nėra žinomos FABĮ 5 straipsnyje numatytos sąlygos, dėl kurių pareiškėjai nebūtų galima kelti bankroto bylos. Atsižvelgdami į turimą informaciją, informuojame, kad antstolė Reda Vizgaudienė dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjos R. M. atžvilgiu neprieštaraus, jeigu pareiškėja teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą.

3. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą (2022-11-08 DOK-70459), kuriuo prašė įvertinti pareiškėjos R. M. pateiktus dokumentus ir kitą surinktą medžiagą bei priimti sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismo nuožiūra, taip pat bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

3.1. Atsiliepime nurodė, kad pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnyje 8 dalyje nustatytų pagrindų. Pažymėjo, kad vien tik skolininko kreipimasis nesudaro sąlygų iškelti jam bankroto bylą ir FABĮ tikslas nėra vien tik remiantis skolininko pateiktais dokumentais spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo. Kiekvienu atveju konkrečiai ir visapusiškai turi būti vertinama ir sprendžiama dėl skolininko nemokumo būsenos susidarymo priežasčių bei FABĮ ir 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (ne)buvimo. Skolininkui tenka pareiga pagrįsti visas reikalaujamas aplinkybes ir sąžiningai pateikti visapusišką ir pilną informaciją, o jeigu skolininkas to nepadaro, jo prašymas negali būti tenkinamas.

3.2. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, jog teismas atsisako (turi pareigą atsisakyti) iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą, priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Todėl kiekvienu atveju yra būtina išsiaiškinti, ar per paskutinius trejus metus skolininkas nesudarė sandorių, neatliko kitokių veiksmų (pavyzdžiui, savo pinigus kam nors be pagrindo perleido ir pan.), kurie būtų sukėlę skolininko nemokumo būseną. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Tai reiškia, kad turi būti nustatyta, kokią konkrečiai pajamų dalį toks asmuo reguliariai galėtų skirti įsipareigojimų vykdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-16 nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

3.3. Pažymėjo, kad 2021-06-29 buvo priimti FABĮ pakeitimai, iš jų ir dėl 29 straipsnio 7 dalies, nustatant, kad plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip. 2021-06-29 įstatymu Nr. XIV-451 (TAR, 2021, Nr. 2021–15469) nustatyta, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalis taikoma ir fizinių asmenų bankrotams, pradėtiems ir nebaigtiems iki įstatymo Nr. XIV-451 įsigaliojimo (2021-07-15).

3.4. Informavo, kad VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022-11-08 duomenimis, pareiškėja valstybės biudžetui skolinga 173 970,59 Eur sumą, kurią sudaro: 97 677,90 Eur Gyventojų pajamų mokestis (GPM), 9 823,00 Eur GMP bauda, 66 469,69 Eur GMP delspinigiai. VMI prie FM vykdo skolos išieškojimą iš turto per antstolę Redą Vizgaudienę 2021-12-13 sprendimu Nr. (23.31-08)-467-77048. Mokestinė nepriemoka yra susidariusi pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-10-18 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimo metu buvo tikrinamas pareiškėjos 2012 - 2015 metų laikotarpio gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumas. Pateiktame pareiškime pareiškėja nurodo, kad savo vardu neturi jokio registruotino turto. Tačiau VMI duomenimis, pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini) sudariusi santuoką su A. M. (gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini)), santuokos metu įgytas turtas yra likęs įregistruotas mirusiojo vardu. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, mirusiojo sutuoktinio A. M. vardu likęs įregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat VĮ „Regitra“ duomenimis, mirusiojo vardu likusi įregistruota transporto priemonė ALISA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad VMI turimais duomenimis įregistruotų palikėjo (testatoriaus) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų nėra, dėl to VĮ „Turto bankas“ atlieka veiksmus dėl mirusio A. M. turto paveldėjimo valstybės vardu.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja R. M. pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus (2022-11-22 DOK-73614), kuriuose nurodė, kad VMI paminėjus, jog pareiškėja buvo sudariusi santuoką su A. M. ir santuokos metu buvo įgytas turtas, paaiškina, jog pareiškėja su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto 5-ajame notaro biure sudarė povedybinę sutartį.

4.1. Povedybinės sutarties 2 punkte sutuoktiniai susitarė, kad visas turtas, įgytas bet kurio sutuoktinio vardu nuo šios sutarties sudarymo ir pasirašymo dienos yra jo asmeninė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, ar vėliau santuokos metu jis buvo pagerintas, ir nepriklausomai nuo to, kiek dėl tokių pagerinimų padidėjo turto vertė. Povedybinės sutarties 3 punktas numato, kad šalys supranta, kad visas turtas reiškia, bet kokį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, registruojamą ir neregistruojamą turtą, reikalavimo teises į trečiųjų asmenų mokėtinas sumas, įskaitant ir sumas, gautinas pagal sutartis, sudarytas su trečiaisiais asmenimis, įskaitant: 3.1) pajamas ir vaisius, gautus kiekvienos iš šalių asmenine nuosavybe esančio turto; 3.2) pajamas, gautas iš atitinkamai kiekvienos iš šalių veiklos; 3.3) atitinkamai kiekvieno iš sutuoktinių įmonę ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamas pajamas ir įmonės (verslo) padidėjimą; 3.4) pajamas, gautas po šios sutarties sudarymo ir pasirašymo dienos iš kiekvieno iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendus, taip pat pensijas, pašalpas bei kitokias išmokas. Povedybinės sutarties 15 punkte numatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo šios sutarties sudarymo dienos ir baigiasi nutraukus santuoką ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, išskyrus tas prievoles, kurios pagal sutartį išlieka ir po santuokos nutraukimo ar sutuoktiniams gyvenant skyrium.

4.2. Svarbu paminėti, kad povedybinės sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad turtas santuokos nutraukimo atveju, kurį bet kuri iš šalių yra įgijusi asmeninės nuosavybės teise, išlieka tos šalies asmenine nuosavybe. Taigi, pareiškėjos sutuoktiniui A. M. mirus, todėl dėl to nutrūkus santuokai (CK 3.49 straipsnio 1 dalis), laikoma, kad A. M. vardu registruotas turtas išliko jo asmenine nuosavybe, todėl Pareiškėja pagrįstai laikėsi pozicijos, kad ji neturi jokio turto.

4.3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-3577-889/2017 konstatavo, kad, remdamasis sutuoktinių A. M. ir R. M. sudarytos povedybinės sutarties turiniu, kad sutuoktiniai, sudarydami povedybinę sutartį, pasirinko asmeninės nuosavybės turto teisinį režimą (CK 3.104 str. 1 d. 1 p.). Pagal CK 3.87 str. nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kadangi nustatyta, jog asmenys susituokė 1978-08-19 ir 2016-09-29 sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kuria pakeitė įstatyminio turto teisinį režimą.

4.4. Aukščiau pacituota Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis turi prejudicinę galią ir joje aiškiai teigiama, kad sutuoktiniai pakeitė įstatyminio turto teisinį režimą, nustatydami, kad turtas po povedybinės sutarties sudarymo yra laikomas kiekvieno iš sutuoktinių asmeniniu turtu. Dėl to viešajame registre A. M. vardu registruotas turtas yra laikomas A. M. asmenine nuosavybe ir joks išieškojimas pagal R. M. prievoles nėra galimas, todėl Pareiškėja pagrįstai laikosi pozicijos, kad neturi jokio turto.

4.5. Reikšminga paminėti ir tai, kad lygiai taip pat povedybinės sutarties nuostatas interpretuoja ir antstoliai, vykdydami išieškojimą pagal A. M. kreditorinius įsipareigojimus. Kartu su šiais rašytiniais paaiškinimais teikiamas 2021-02-12 turto arešto registro išrašas iš kurio matyti, kad įvairūs antstoliai yra areštavę A. M. nuosavybės teise priklausančio turto už daugiau nei 8 milijonus eurų. Vadinasi, jei vadovautumėmės pirmosios instancijos teismo vertinimu, 50 procentų minėto A. M. turto turėtų priklausyti pareiškėjai, tačiau antstoliai, įvertinę povedybinės sutarties turinį, aiškiai nurodė, kad visas turtas priklauso A. M., todėl pagrįstai jį areštavo.

4.6. Galiausiai, pareiškėja 2022-04-29 sudarė sandorį dėl palikimo atsisakymo. Minėtas sandoris buvo sudarytas dėl to, kad Pareiškėjos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) mirė, o jo kreditoriniai įsipareigojimai viršijo 8 milijonus eurų (žr. 2021-02-12 turto arešto aktų registro išrašą), o Pareiškėjos sutuoktinio turtas nesiekia 50 000 Eur, tad pareiškėjai priėmus palikimą ji būtų dar labiau apsunkinusi savo ekonominę situaciją ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

4.7. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad po pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo jos atžvilgiu Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-3288-430/2022 dėl skolos priteisimo. Pareiškėja su pateiktu ieškiniu nesutinka. Pareiškėja nėra sudariusi jokios paskolos sutarties su UAB „Dangė“, ką ir pripažįsta pati ieškovė ieškinyje, todėl UAB „Dangė“ negali būti laikoma Pareiškėjos kreditore. Minėtoje byloje sprendimas nėra priimtas, todėl pareiškėjos kreditorių sąrašas nesikeičia. Prie šių rašytinių paaiškinimų prideda: 2016-09-29 povedybinės sutarties kopiją; 2021-02-12 turto arešto registro išrašo kopiją; 2022-04-29 sandorį dėl palikimo atsisakymo.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo bankrutuojanti UAB „Dangė“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė netenkinti pareiškėjos pareiškimo ir atsisakyti iškelti jai bankroto bylą. Atsiliepime (2022-12-08 DOK-78273) nurodė, kad BUAB „Dangė“ nesutinka su R. M. pareiškimu iškelti jai bankroto bylą, nes egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos.

5.1. BUAB „Dangė“ kreditorinis reikalavimas yra grindžiamas R. M. suteikta paskola laikotarpiu nuo 2010-08-11 iki 2010-10-04. BUAB „Dangė“ nurodytu laikotarpiu suteikė R. M. 187 500 Eur paskolą. R. M. pateikdama pareiškimą iškelti jai bankroto bylą tokios informacijos apie savo įsipareigojimus nepateikė, nors R. M. žinojo apie savo prievoles BUAB „Dangė“ ir buvo raginta jas įvykdyti (BUAB „Dangė“ 2022-07-18 pretenzija dėl lėšų grąžinimo ir 2022-07-25 R. M. atsakymas; BUAB „Dangė atsiliepimo (2022-12-08 DOK-78273) priedai Nr. 1-2). R. M. slėpė savo įsipareigojimus BUAB „Dangė“ ir tikėjosi savo neteisėtu veikimu išvengti prievolių vykdymo.

5.2. BUAB „Dangė“ iškėlus bankroto bylą duomenys apie R. M. prievoles BUAB „Dangė“ bankroto administratoriui nebuvo perduoti. BUAB „Dangė“ bankroto proceso metu įmonės pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00149-17 dėl įmonės akcininko ir vienasmenio valdymo organo – vadovo A. M., nusikalstamų veikų pasisavinant ir išvaisant UAB „Dangė“ turtą, apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą ir kt. Ikiteisminis tyrimas 2022-04-19 buvo nutrauktas mirus įtariamajam A. M. (BUAB „Dangė“ atsiliepimo priedas Nr. 3 - nutarimas dėl IT nutraukimo). Pareiškėja R. M. buvo A. M. sutuoktinė, todėl ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas ir jos ūkinės-finansinės veiklos tyrimas, kurio metu nustatyta, jog „R. M. laikotarpiu nuo 2007-02-15 iki 2014-04-29 nepagrindė dokumentais iš viso 126 144,38 Eur (435 551,33 Lt) (647 400 + 50 859,50 - 162 708,17 + 100 000) piniginių lėšų gautų iš UAB „Dangė“, panaudojimo UAB „Dangė“ reikmėms.“ (2020-10-29 specialisto išvada; BUAB „Dangė“ atsiliepimo priedas Nr. 4). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog R. M. iš UAB „Dangė“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (SOLADEST, Vokietija) laikotarpiu nuo 2010-08-11 iki 2010-10-04 gavo 187 500 Eur nepagrindžiant dokumentais piniginių lėšų pervedimo pagrindo. BUAB „Dangė“ buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga gauti įrodymai, kad BUAB „Dangė“ iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (SOLADEST, Vokietijoje) laikotarpiu nuo 2010-08-11 iki 2010-10-04 pervedė R. M. 187 500 Eur (BUAB „Dangė“ atsiliepimo priedas Nr. 5). BUAB „Dangė“ atliko į R. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) penkiolika mokėjimo pavedimų dalyje pavedimų nurodydama, jog tai trumpalaikė paskola, dalyje pavedimų nurodydama pervedamo mokėjimo eilės numerį. BUAB „Dangė“ neturi duomenų, jog R. M. būtų grąžinusi paskolą BUAB „Dangė“. Sprendžiant, jog BUAB „Dangė“ paskolos suteikimo R. M. duomenys buvo surinkti ikiteisminio tyrime kratos pas R. M. metu, akivaizdu, jog R. M. įsipareigojimai BUAB „Dangė“ buvo slepiami, kad BUAB „Dangė“ bankroto proceso metu negalėtų realizuoti savo turtinės teisės ir išsireikalauti skolos iš R. M., šiuo metu tokia galimybė dar labiau apsunkinta, nes R. M. pasirengė savo nemokumui, niekur nebedirba, nors jeigu R. M. būtų buvusi sąžininga, prievolės vykdymas buvo galimas, nes ji dirbo ir iš to gavo pajamas. Nors BUAB „Dangė“ pervedė R. M. 187 500 Eur paskolą, BUAB „Dangė“ vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis, jog R. M. laikotarpiu nuo 2007-02-15 iki 2014-04-29 nepagrindė dokumentais iš viso 126 144,38 Eur, t. y. BUAB „Dangė“ vadovaudamasi ikiteisminio tyrimo metu surašytos specialisto išvados duomenimis, laiko , jog R. M. prievolė BUAB „Dangė“ yra neįvykdyta 126 144,38 Eur sumoje.

5.3. Pareiškėja R. M., kreipdamasi dėl bankroto bylos iškėlimo, nesielgė sąžiningai, kadangi nenurodė bei nepasisakė apie savo prievolę BUAB „Dangė“, slėpė šią informaciją. Taigi nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėja, pateikdama teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, sąmoningai nuslėpė nuo teismo reikšmingus duomenis, susijusius su turtinės jos padėties atskleidimu, pateikdamas informaciją tik apie dalį kreditorių. Toks pareiškėjos elgesys yra nesąžiningas. Dėl nesąžiningų R. M. veiksmų BUAB „Dangė“ neturėjo jokių teisinių galimybių nukreipti išieškojimą į R. M. turimą turtą ir dabar siekia ignoruoti savo atsakomybę nors turtinę naudą iš sandorių susijusių su BUAB „Dangė“ turto neteisėtu disponavimu (iš to beje atsiradusios R. M. prievolės mokesčių administratoriui) ji gavo kartu su savo sutuoktiniu. Pareiškėja R. M. nesiėmė jokių veiksmų, siekdama geruoju atsiskaityti su BUAB „Dangė“, o savo įsipareigojimus neteisėtais veiksmais slėpė ir tik baudžiamajame procese panaudojus procesines prievartos priemones buvo gauti duomenys apie R. M. skolą BUAB „Dangė“. Pažymi, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo R. M. kreipėsi po to, kai paaiškėjo iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų jos neteisėti veiksmai, būtent mokesčių administratorius nustatė mokestines prievoles, o BUAB „Dangė“ pradėjo reikalauti suteiktos paskolos grąžinimo, kai jau šiuo metu iš esmės nebėra galimybės išieškoti tiek paskolos, tiek mokestinę prievolę sudarančių sumų. R. M. niekur nebedirba ir nebeturi turto kuris galėtų panaudotas prievolių vykdymui. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos pareiškimo, todėl turi būti atsisakyta kelti jai bankroto bylą.

5.4. Prie savo atsiliepimo BUAB „Dangė“ pridėjo: 2022-07-18 BUAB „Dangė“ reikalavimą R. M. grąžinti skolą; R. M. atsakymą į BUAB „Dangė“ reikalavimą; 2022-04-19 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nuorašą; 2020-10-29 specialisto išvados ikiteisminiame tyrime nuorašą; BUAB „Dangė“ mokėjimo pavedimų R. M. (su vertimu į lietuvių kalbą) kopijas. Taip pat prašo bylą teismo posėdyje nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

6. Pareiškėja R. M. posėdžio metu, palaikydama pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad ji atitinka FABĮ nustatytus fizinių asmenų nemokumo kriterijus. Ji tapo nemoki todėl, kad VMI priskaičiavo jai mokestinę nepriemoką dėl jos sutuoktinio A. M. sudarytų rizikingų sandorių. Ji tų sandorių sudaryme nedalyvavo, ką patvirtina ir jos mirusio sutuoktinio atsiliepimas, teiktas į apeliacinį skundą administracinėje byloje; tą teismas gali matyti ir Liteko sistemoje. Kadangi minimu laikotarpiu ji su sutuoktiniu nebuvo sudariusi povedybinės sutarties, todėl visos mokestinės nepriemokos buvo padalintos pusiau, laikantis sutuoktinių lygių dalių principo. Jokio turto savo vardu neturi, ką patvirtina VĮ „Registrų centras“ pažyma. Kadangi 2016 m. sudarė su sutuoktiniu A. M. povedybinę sutartį, kurioje susitarė, kad turtas registruotas kiekvieno sutuoktinių vardu yra jo asmeninė nuosavybė (povedybinė sutartis pateikta į bylą), ji jokio turto neturi ir jo nepardavė, o atsiliepimuose į jos pareiškimą melagingai teigiama apie jos turtinę padėtį. Šiuo metu ji yra pensininkė, gyvena nuomojamame bute, šiuo metu yra išvykusi į New York valstiją, JAV, pas dukrą, kuri yra nupirkusi jai bilietus. BUAB „Dangė“ reikalavimų nepripažįsta, kadangi ši įmonė turėtų būti pašalinta iš proceso. Visą kitą informaciją yra išdėsčiusi raštu ir yra pateikusi į bylą. Pareiškime nurodė visus kreditorius (VMI ir antstolę), kuriems yra skolinga. Su BUAB „Dangė“ nėra niekaip susijusi, nes jokios paskolos sutarties su šia įmone nesudarinėjo ir jos su šia įmone nesieja jokie sutartiniai santykiai. BUAB „Dangė“ savo atsiliepime nenurodė, kad su ja (R. M.) buvo sudaryta paskolos sutartis (pagal įstatymą tarp juridinio ir fizinio asmens sudaromos paskolos sutartys turi būti rašytinės formos). Pinigai jai (R. M.) buvo pervesti jos mirusio sutuoktinio nurodymu, kurie jam ir buvo perduoti. Tą patvirtina pačios BUAB „Dangė“ pateikta specialisto išvada. Aplinkybę, ar ją sieja su BUAB „Dangė“ sieja kokie nors paskoliniai santykiai, nustatys Vilniaus apygardos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą. Ji nėra nesąžininga ir nieko neslepia, ir jokio turto nepasisavino, o ikiteisminiame tyrime buvo tik liudytoja, joks kitas procesinis statusas jai suteiktas nebuvo. Mano, kad kol nebus išspręstas klausimas, ar BUAB „Dangė“ yra pagrįstai laikoma jos kreditore, negalima nagrinėti ir šios bylos, nes BUAB „Dangė“, siekdama prisiteisti nesąžiningą skolą, visais įmanomais būdais trukdys jos bankroto procesui. Dėl to mano, kad ši byla turėtų būti sustabdyta iki įsiteisės galutinis sprendimas Vilniaus apygardos apylinkės teismo byloje Nr. e2-1270-430-2023 (ankstesnis Nr. e2-3288-430-2022). Kodėl iš pradžių neįtraukė BUAB „Dangė“ į bylą, paaiškinti negali, nes nesupranta, kodėl turėjo ją trauki į bylą, kadangi šiai įmonei jokių skolų neturi. Nors buvo nustatyta, kad jos vyras pervedė BUAB „Dangė“ pinigus jai, tačiau ji tais pinigais nepasinaudojo ir visus grąžino. Su ikiteisminio tyrimo metu atlikta specialisto išvada sutinka, tačiau reikia atkreipti dėmesį ne į 7 psl., tačiau į 5 psl. Toje specialisto išvadoje nėra nurodyta, kad ji negrąžino visų pinigų. Buvo visokie patikrinimai ir FNTT išvada, niekur nebuvo minima, jog ji yra paėmusi kažkokią paskolą. Vyras jai iš tiesų pervedė tam tikrus pinigus, tačiau, atvirai kalbant, negali prisiminti nei vyro pervestos sumos, nei kitų to įvykio aplinkybių. Tiesiog kiek pamena, ji tą sumą, kuri jai buvo pervesta, ji pervedė atgal, nes, jai vyras aiškino, kažkodėl „taip reikėjo“, t. y. ji atidavė tą sumą atgal. Tai, kad specialisto išvadoje nurodoma, jog ji negrąžino visos sumos, ji paaiškinti negali. Šiuo metu ji tiksliai neprisimena, kokie ten buvo sandoriai, kokios ten sumos buvo, nes tai vyko prieš 10 metų, tačiau žino tik tiek, kad viską grąžino, kas jai buvo pervesta. Ji neturėjo jokios specialisto išvados, kad turi grąžinti kažkokią tai sumą, bent jau tokios nuomonės minėtoje specialisto išvadoje nematė. Nemano, kad turi kažkokią tai pareigą grąžinti tam tikrą sumą kreditoriui BUAB „Dangė“. Ji nieko neslepia nuo teismo, kreditoriaus UAB „Dangė“ minimų sumų (pinigų) niekada neturėjo, neturi ir neturės. Jai aplamai nesuprantama, kaip šis kreditorius atsirado, nors ir taip jau jis išdraskė visą šeimos turtą, o dabar šis kreditorius tiesiog ieško „kur nesueina jo galai“, o ir mirus vyrui, toliau nesibaigia procesas. Jos vyras susirgo, po to mirė, ir vis tiek ši nesąmonė nesibaigia. Tuo momentu, kai prasidėjo įmonės bankrotas, įmonė buvo moki. Visas problemas padarė įmonės administratorius. Ji negali šito suprasti, kodėl dabar turi atsakyti už ta, ko niekada negavo. Patvirtina, kad nuo 2022 m. birželio mėnesio gyvena JAV, nes jos dukra nupirko jai bilietą. Ji visą gyvenimą buvo dėstytoja universitete, šiuo metu yra pensininkė, todėl pati negalėtų apmokėti jai priskaičiuotų skolų ar nusipirkti bilieto į JAV. Mano, jog pati BUAB „Dangė“ turėtų liautis ir susitvarkyti savo apskaitą, susiskaičiuoti savo lėšas ir buhalteriją. Ji pati iš šios įmonės nieko niekada nepaėmė ir negavo. Ji nežino, kaip kitaip galėtų sutvarkyti šią situaciją.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atmestinas.

7. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

8. Pareiškėja nurodė, kad jos finansiniai įsipareigojimai pareiškimo padavimo dieną sudaro 180 929,47 Eur (antstolė Reda Vizgaudienė - 6 958,88 Eur, VMI - 173 970,59 Eur), tačiau vėliau prašymą įstoti į bylą papildomai pareiškė BUAB „Dangė“ su 126 144,38 Eur (paskola) ir 26 931,83 Eur palūkanų (už naudojimąsi paskola) reikalavimu. Šio kreditoriaus prašymas buvo teismo patenkintas ir jis įtrauktas dalyvauti byloje.

9. Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. M. 1978-08-19 sudarė santuoką su A. M. (mir. (duomenys neskelbtini)). SoDros duomenimis pareiškėja niekur nedirba ir gauna vidutiniškai 615,18 Eur/mėn. pensiją. Nors pareiškėjos pateiktais duomenimis ji neva neturi nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo/ kilnojamojo turto, duomenų apie pareiškėjo turimus vertybinius popierius, akcija, nėra, tačiau VMI duomenimis, pareiškėja santuokos metu su A. M. buvo įgijusi turtą (VĮ „Registrų centras“ duomenimis) - mirusiojo sutuoktinio A. M. vardu likęs įregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat VĮ „Regitra“ duomenimis, mirusiojo vardu likusi įregistruota transporto priemonė - ALISA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog nei pati pareiškėja, nei kiti asmenys nepateikė jokių duomenų apie palikėjo A. M. palikimo priėmimo faktus. Priešingai, byloje pateikta pareiškėjos atsisakymas nuo palikimo priėmimo 2022-04-29. Teismas, patikrinęs Testamentų registro informacinę sistemą, taip pat neaptiko jokių duomenų apie A. M. testamentus ar palikimo priėmimo faktus. Pareiškėja į priklausomybės ligų ar apribojusių galimybę lošti asmenų registro sąrašus neįrašyta, yra neteista.

10. Nors byloje pareiškėja R. M. teigia, kad ji jokių jos mirusio sutuoktinio sandorių sudaryme nedalyvavo, ginčui aktualiu laikotarpiu ji su sutuoktiniu nebuvo sudariusi povedybinės sutarties, ji neturi jokio turto registruoto savo vardu, o su mirusio sutuoktiniu A. M. povedybinę sutartį sudarė 2016 m., tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog kreditorius BUAB „Dangė“ katu su savo atsiliepimu patiekė Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2022-04-19 nutarimą Nr. 04-2-00149-17 nutraukti ikiteisminį tyrimą (BUAB „Dangė“ atsiliepimo priedas Nr. 3). Iš šio nutarimo matyti, kad:

10.1. 2017-05-11 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 04-2-00149-17, gavus BUAB „Dangė“ administratoriaus pareiškimą dėl galimai UAB „Dangė“ nusikalstamo bankroto, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 209 str. (Bankroto byla UAB „Dangė“ iškelta 2014-04-29 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi). 2018-02-02 ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 183 str. 2 d., t. y. dėl to, kad buvęs UAB „Dangė“ direktorius A. M. galimai pasisavino jam patikėtą UAB „Dangė“ priklausantį turtą - 2441550,67 Eur, šiuos pinigus 2007-2014 m. laikotarpyje persivesdamas iš įmonės sąskaitos ir gaudamas iš bendrovės kasos bei pasisavino automobilį Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-03-13 nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl automobilio pasisavinimo A. M. atžvilgiu nutrauktas, pastarajam automobilio Audi Q7 nepasisavinus. 2020-12-14 ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pagal LR BK 222 str. 1 d. 2021-02-02 ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Dangė“ Metinių pelno mokesčio deklaracijų (forma (duomenys neskelbtini) versija) ir Pelno nuostolio ataskaitų suklastojimo ir jų panaudojimo, pateikiant juos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VĮ Registrų centrui pagal LR BK 300 str. 1 d.

10.2. Liudytoja R. M. 2018-03-09, 2018-04-05, 2019-05-10, 2018-05-11 apklausų metu parodė, kad nuo 1978 m. yra A. M. sutuoktinė. Visas jos turtas buvo bendra jungtinė su A. M. nuosavybė. Taip pat buvo ir yra UAB „Dangė“ akcininkė, tačiau turėjo labai nedaug akcijų, tikslaus akcijų skaičiaus neprisimena. Nežino, ar A. M. dar turėjo kokio tai asmeninio turto, kuris nebuvo jų jungtine nuosavybe. Neprisimena, ar 2007 m. pasirašė akcininkų sprendimą suteikti iš UAB „Dangė“ A. M. 9,5 mln. Lt paskolą, ar ne. Neprisimena, ar kaip akcininkė pasirašė laidavimo UAB „Dangė“ turtu dokumentus, kai 2008 m. spalio mėn. A. M. sudarė paskolos sutartį su AB bankas Snoras. Ji pasitikėjo UAB „Dangė“ valdytoju A. M. ir jos turimų akcijų skaičius buvo per menkas, kad įtakoti pagrindinio akcininko - A. M. sprendimus. Todėl, mano, visus sprendimus priimdavo tik A. M.. UAB „Dangė“ veikloje ji nedalyvavo. Prisimina tik vieną dokumentą, kurį pasirašė AB banke Snoras, tai buvo vekselio pasirašymas, susijęs su banko Snoras suteikiama paskola, kuri buvo suteikta, kaip jai žinoma, bendrovei „Dangė“. Šiuo vekseliu ji laidavo A. M., kaip UAB „Dangės“ vadovo įsipareigojimus bankui Snoras. Jai nebuvo žinoma, kad A. M., kaip asmuo ima paskolą. Jai buvo žinoma, kad tai UAB „Dangė“ ima paskolą ir šie pinigai buvo investuojami į UAB „Dangė“ pastatų Liepų g. 54, komplekso restauravimą ir atstatymą. Tiksliai neprisimena, bet vekselio suma galėjo būti apie 2,7 mln. Lt. Vekselį pasirašė, tačiau šiuo vekseliu jokiu asmeniniu turtu ji nelaidavo, nes jo neturėjo. Banko valdytojas K. M. jai pasakė, kad toks yra paskolos išdavimo formalumas. Jai apklausos metu parodytus vekselius: 2008-10-03 dėl 2,7 mln. Lt, 2009-09-28 - dėl 2,7 mln. Lt, 2010-09-21- dėl 2,7 mln. Lt, 2010-10-08 - dėl 2 834 000 Lt ir 2011-09-13 - dėl 2 975 000 Lt (rodomos vekselių kopijos) pasirašė ji. Neprisimena, kad jai būtų siųstas reikalavimas apmokėti bent vieną iš šių vekselių.

10.3. Iš to paties Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, kad UAB ,,Dangė“ 2009 m. pervedinėjo pinigus R. M. į jos sąskaitą, nurodydama pagrindą - trumpalaikė paskola. Taip pat nustatyta, kad pagal ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00149-17 bylos medžiagą R. M. įsiskolinimas UAB ,,Dangė“ 2014-04-29 buvo 435 150,33 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

10.4. Teismas vertindamas esamus įrodymus daro išvadą, kad pareiškėja dalyvavo sąmoningai ir aktyviai procese, kai UAB „Dangė“ vadovas - jos sutuoktinis bendrovės akcininkei - jai pervedinėjo pinigus į jos sąskaitą, kurių didžiąją dalį pareiškėja negražino, nors tai ir formaliai buvo įrašoma, kaip vienkartinė paskola, kurios gražinimo faktas vėliau nebuvo pareiškėjos atliktas, kaip ir vėliau pateisintas. Todėl šiuo aspektu teismas laiko, kad pareiškėja yra nesąžininga ir savo pareigos teikti teismui teisingus, išsamius duomenis apie buvusią faktinę turtinę padėtį neįvykdė.

11. Nors pareiškėja R. M. byloje ir teigė, jog BUAB „Dangė“ reikalavimų nepripažįsta, kadangi su ja jokių reikalų niekada neturėjo, visus gautus iš šios įmonės pinigus grąžino atgal ir niekada savo reikmėms nepanaudojo, tačiau teismo vertinimu, bylos medžiaga byloje prieštarauja tokiems pareiškėjos teiginiams. Pareiškime R. M. nenurodė galimo kreditoriaus BUAB „Dangė“, nors pagal paskolos sutarčių faktus, kurių neįmanoma paneigti, turėjo žinoti apie pastarosios įmonės pretenzijas jai nepriklausomai, kad jos sutuoktinis buvo įmonės vadovas ir ji kaip akcininkė žinojo apie įmonės bankroto procedūrą, kuri tik patvirtino kreditorinius reikalavimus visiems asmenims. Ikiteisminis tyrimas dėl jos mirusio sutuoktinio veiklos vyko ne vienerius metus, o pareiškėja buvo daug kartų apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnų (bent jau nuo 2018 m., jeigu ne anksčiau). Tai patvirtina ir BUAB „Dangė“ į bylą pateikti įrodymai - 2022-07-18 reikalavimas R. M. grąžinti skolą bei R. M. atsakymas į šį reikalavimą (BUAB „Dangė“ atsiliepimo priedai Nr. 1-2).Nepateikimas įtarimo neeliminuoja liudytojos veikos nesąžiningumo, kaip jos veiksmų įvertinimo bendrame kontekste.

12. Iš pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjai buvo žinoma apie teisminius procesus susijusius su jos vyro skolomis savo pačio UAB „Dangė“, kaip kreditoriui, ir ji pripažino, kad iš UAB „Dangė“ yra gavusi paskolų, tačiau skaito, kad kreditorius jos paskolų sumą prisiteisė iš jos vyro, kas yra nelogiška ir neįrodyta, nes paskolas ji gaudavo asmeniškai iš savo vyro bendrovės būdama akcininke ir tokio veiksmo prasmės negalėjo nesuprasti(kai tau skolina, turi gražinti paskolą).Teismas priteisė ne sutuoktinių bendrą skolą, o A. M. skolą. Įrodymų apie paskolos gražinimą visa apimtimi byloje nėra ir tai patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu ir esama medžiaga. Tokius įrodymus į bylą pateikė kreditorius BUAB „Dangė“. Pažymėtina, kad byla jos sutuoktiniui buvo nutraukta tik dėl jo mirties fakto.

13. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi fizinio asmens bankroto procedūra stengiamasi suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažiau kišantis į kreditorių teises.

14. Fiziniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, tenka labai svarbus vaidmuo bankroto procese, nes nuo sąžiningų šio asmens pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir jau minėtų fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Todėl fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Fizinių asmenų, ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

15. Remiantis FABĮ 4 straipsnio 2 dalimi, nemokus fizinis asmuo, ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, turi pareigą ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu pranešti visiems kreditoriams.

16. Tai reiškia, jog R. M. teikdama pareiškimą, nurodė ne visus savo kreditorius ar potencialius įsipareigojimus, sąmoningai melagingai nurodė neturinti jokių kitų kreditorių (išskyrus antstolę ir VMI). Akivaizdu, jog pareiškėja R. M. žinojo apie BUAB „Dangė“ pretenzijas jai ir šios įmonės buvo raginta jas įvykdyti (BUAB „Dangė“ 2022-07-18 pretenzija dėl lėšų grąžinimo ir 2022-07-25 R. M. atsakymas; BUAB „Dangė atsiliepimo (2022-12-08 DOK-78273) priedai Nr. 1-2), tačiau tokios informacijos apie savo galimus įsipareigojimus šioje byloje teismui nepateikė. Tai reiškia, jog pareiškėja, pateikdama teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, sąmoningai nuslėpė nuo teismo reikšmingus duomenis ir buvo nesąžininga.

17. Pagal FABĮ 5 straipsnio 2 dalį vyksta žodinio proceso tvarka, išskyrus FABĮ 8 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Būtent šioje stadijoje yra vertinama: 1) ar asmuo yra nemokus; 2) ar jis tapo nemokus sąžiningai; 3) ar nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą.

Žemesnės instancijos teismas

18. Siekiant iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nustačius, kad pareiškėjas" yra nemokus, būtina nustatyti, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Taisyklė, kuri nustato reikalavimą vertinti asmens sąžiningumą, yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, pagal ją bankroto byla negali būti iškelta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių tyčinių veiksmų, kai, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus ar sudarydamas kitus sandorius, pateikė neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, kad išvengtų atsiskaitymo su jais, ar dėl sąmoningo neveikimo, kad išvengtų atsiskaitymo su kreditoriais.

19. Lygiai taip pat teismo posėdžio metu R. M. vienu atveju teigė jog su BUAB „Dangė“ nėra niekaip susijusi, nes jokios paskolos sutarties su šia įmone nesudarinėjo ir jos su šia įmone nesieja jokie sutartiniai santykiai, tačiau kitu atveju jau nurodė, kad savo mirusio vyro paraginta buvo sudariusi su BUAB „Dangė“ kažkokius sandorius, tik vėliau grąžino visus gautus pinigus, nieko savo reikmėms nepanaudojo. Lygiai taip pat, pareiškėja iš pradžių teigė, jog jos su BUAB „Dangė“ nesieja jokie teisniai santykiai, tačiau vėliau nurodė, kad aplinkybę, ar ją sieja susieja kokie nors paskoliniai santykiai ar ne, gali nustatyti tik Vilniaus apygardos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą kitoje civilinėje byloje (pagal BUAB „Dangė“ ieškinį jai dėl skolos priteisimo; Vilniaus apygardos teismo civ. byla Nr. e2-1270-430/2023, ankstesnis Nr. e2-3288-430-2022). Pareiškėja nagrinėjamuoju atveju nepateikė jokių argumentų, kodėl neįtraukė BUAB „Dangė“ į bylą, nors apie pastarosios pretenzijas žinojo tiek iš ikiteisminio tyrimo, tiek ir iš pačios įmonės pretenzijų jai. Pareiškėja tik abstrakčiai teismui teigė, jog jokių neįvykdytų prievolių BUAB „Dangė“ neturi, tačiau tokių savo deklaratyvių teiginių nepagrindė jokiais argumentais ar įrodymais, tiesiog minėjo, kad visų aplinkybių paaiškinti negalinti, nes jų neprisimena, viskas vyko prieš 10 metų, todėl nemano, kad turi kažkokią tai pareigą grąžinti tam tikrą sumą jos mirusio sutuoktinio galimam kreditoriui BUAB „Dangė“. Teismas tokius pareiškėjos teiginius vertina kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės už neatskleidimą prie pareiškimo reikšmingų ir ginčui svarbių aplinkybių.

20. Vertinant tą aplinkybę, kaip pareiškėja tapo nemokti matyti, kad jos pateikti argumentai, kad „Minėti kreditoriniai įsipareigojimai susidarė dėl to, kad pareiškėjos miręs sutuoktinis priėmė rizikingus sprendimus ir mokesčių administratorius apskaičiavo mokestinę nepriemoką“ yra vertinami kritiškai, nes paskolas ji ėmė sąmoningai ir asmeniškai nevykdė mokestinių įsipareigojimų valstybei pati, o ne jos vyras. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja tapo nemoki dėl savo paties nesąžiningų veiksmų kartu su jos sutuoktiniu A. M. (be jo veiksmų - paskolų davimo ir be pareiškėjos veiksmų - paskolų priėmimo ir negražinimo, negalima buvo susidaryti kitokia nei esama situacija).

21. Pareiškėjos teiginys, kad „pareiškėjos sutuoktinis buvo pripažinęs, kad lėšos buvo naudojamos jo verslo interesais“ nepatvirtintos jokia pareiškėjos pateikta medžiaga, kad būtų paneigti jam keliami įtarimai.

22. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra nemokus, būtina tiksliai nustatyti pastarojo turimo turto vertę. Turtas turėtų būti suprantamas plačiai, ne tik kaip asmens turimas materialus (kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas), bet ir kaip nematerialus turtas (lėšos sąskaitose, finansinis turtas, reikalavimo teisės ir pan.), taip pat ne tik asmeninės nuosavybės, bet ir bendrosios nuosavybės teise turimas turtas. Nustatant turimo turto apimtį ir jo vertę, turėtų būti atsižvelgta į turimo turto likvidumą ir realumą bei galimybes šį turtą panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Antai, vien nelikvidaus turto, kuris negali būti panaudotas kreditorių reikalavimams tenkinti, turėjimas nepagrindžia skolininko mokumo. Remiantis formuojama kasacinio teismo praktika fizinių asmenų bankroto bylose, visos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, kurių pagrindu galima spręsti apie asmens finansinę padėtį, o kartu ir apie jo objektyvias galimybes vykdyti skolinius įsipareigojimus, t. y. nustatinėjant FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną iš fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų, pripažintinos teisiškai reikšmingomis.

23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos miręs vyras santuokoje įgijo nekilnojamojo turto (spr. 9 p.). Šis turtas laikytinas abiejų sutuoktinių bendru turtu po ½ dalį net jeigu yra registruotas vieno iš sutuoktinių vardu. Šio turto pareiškėja nėra oficialiai perrašiusi savo vardu, kas reiškia, kad kreditoriai negali nukreipti jo savo kreditorinių reikalavimų patenkinimui.

24. Nors pareiškėja nurodo, kad „povedybinės sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad turtas santuokos nutraukimo atveju, kurį bet kuri iš šalių yra įgijusi asmeninės nuosavybės teise, išlieka tos šalies asmenine nuosavybe. Taigi, pareiškėjos sutuoktiniui A. M. mirus, todėl dėl to nutrūkus santuokai (CK 3.49 straipsnio 1 dalis), laikoma, kad A. M. vardu registruotas turtas išliko jo asmenine nuosavybe, todėl Pareiškėja pagrįstai laikėsi pozicijos, kad ji neturi jokio turto“ ,tačiau tai laikytina tik jos interpretacija jai naudinga forma. Visų pirma, santuoka tarp sutuoktinų nebuvo nutraukta, o ji pasibaigė dėl vieno iš sutuoktinių mirties. Tai nėra vienas ir tas pats santuokos nutraukimo atvejis, kaip nurodo pareiškėja.

Antra, povedybinę sutartį šalys sudarė (duomenys neskelbtini) (el. bylos 2 failas 4-8 lapai), t. y. turto įsigijimo klausimai iki jos sudarymo yra sprendžiami pagal įstatymą, o po sutarties sudarymo yra šalių susitarimas, kuris savo ruožtu gali būti ginčijamas kreditorių pagal actio Pauliana institutą, jeigu apie tokią sutartį kreditorius žino. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėja nurodinėja, kad tokios sutarties sudaryta nebuvo. A. M. turtas buvo įgytas iki sutarties sudarymo ir areštuotas 2013 metais (bylos 2 failas, lapai 11-19). Tai rodo, kad pareiškėja kaip sutuoktinė turi bendrasantuokinio turto ½ dalyje ir kurio ji neformalizavo, kaip jos asmeninio turto.

25. Maža to, pareiškėja po vyro mirties nepriėmė savo vyro palikimo (atsisakė jo visa apimtimi 2022-04-29), taip sumažindama savo turto dydį, kas vėl gi neleidžia patenkinti kreditorių reikalavimus jos atžvilgiu, nors sutuoktinių turtas yra likvidus. Priėmus palikimą būtų sumažinti kreditoriniai reikalavimai jos atžvilgiu ir pareiškimo turinys ir kreditoriniai įsipareigojimai būtų kiti.

26. Be to, pareiškėja teismui yra nurodžiusi, kad nuo 2022 m. birželio mėnesio gyvena JAV, nes neva jos dukra nupirko jai bilietą. Visuotinai žinoma ir to nereikia įrodinėti, kad JAV yra viena pažangiausių ir labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių šalių, o tuo pačiu - miestas New York yra ir vienas brangiausių miestų pasaulyje. Nors pareiškėja teigė, kad bilietą jai neva nupirko dukra, tačiau nepagrindė to jokiais įrodymais, lygiai taip pat pareiškėja nepagrindė ir net nebandė pagrįsti, kokiu statusu ir kokiomis lėšomis, kokiu pagrindu ji iki šiol(daugiau kaip 7 mėnesius) gyvena viename brangiausių miestų pasaulyje. Jokių duomenų apie dukros indelį į pareiškėjos persikėlimą į JAV byloje nėra.

27. Jeigu pareiškėja pateko į JAV su turistine viza, tai jai jau suėjo terminas(iki 90 dienų) palikti šalį. Jeigu ji nuvyko į JAV su darbo viza, tai pagal šalies įstatymus ji turėjo pradėti dirbti ir gauti už tai pajamas ir tam suteikiama 6 mėnesių viza (CPK 178 str.).Apie tai jokių duomenų nepateikta.

28. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjos sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: 1) ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją ir 2) ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-19 nutartis Nr. 3K-3-336/2013; 2020-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020; 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020).

29. Vertinant pareiškėjos elgesį dėl prievolės BUAB „Dangė“ atsiradimo ir vykdymo, pareiškėjos elgesys pripažintinas nesąžiningu, nes ji teismui ne tik nepateikė visos informacijos apie savo prievoles. Pareiškėja iki kol nebuvo gauti duomenys apie ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, apie jos prievolę BUAB „Dangė“ slėpė savo įsipareigojimus, galimai tikėdamasi, jog prievolė nepaaiškės ir pavyks jos vykdymo išvengti. Pareiškėja dėl savo nesąžiningų veiksmų valstybės atžvilgiu tapo nemoki, per tą laiką nedėjo jokių pastangų prievolei sumažinti ar vykdyti, nors turėjo tokias galimybes, nes galėjo oficialiai įgyti turto jo net nepirkdama(įteisinti oficialiai savo turto dalį),priimti palikimą ir tą turtą panaudoti savo įsiskolinimams padengti. Pareiškėja niekaip nepateisino gauto įsiskolinimo panaudojimo ar jo gražinimo. Toks elgesys yra nesąžiningas kreditoriaus(juridinio asmens ir valstybės) atžvilgiu.

30. Analizuojamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti ir dėl to tapo nemoki, todėl toks jos tyčinis veikimas / neveikimas pripažintinas nesąžiningu, pati pareiškėja FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme nėra sąžininga, o jai iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas FABĮ tikslas – siekti teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros.

31. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, taigi šio įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).

Dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-6 punktuose nurodytų pagrindų

32. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytos aplinkybės, kurioms esant teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Šių aplinkybių dalis siejama su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo turi būti įvertinti jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo, aiškinama kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja nėra nubausta už nusikaltimus, nurodytus Lietuvos Respublikos BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose (FABĮ 5 str. 8 d. 4 p.). Nenustatyta, kad pareiškėja tapo nemoki dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų). Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai bankroto procesas anksčiau nebuvo pradėtas ir nutrauktas; pareiškėja nėra neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kuriam būtų iškelta bankroto byla, dalyvis.

Dėl pareiškėjos nemokumo

33. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią įstatymo nuostatą, yra pažymėjęs, kad vertinant, ar asmuo yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, vertinami tik tie kreditorių reikalavimai, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą, nurodytą FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017). VMI 2022-10-13 sprendimu Nr. (23.31-08)322-62236 nepripažino mokestinės nepriemokos beviltiška.

34. Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, nenurašomi kreditorių reikalavimai yra reikalavimai dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.

35. Pažymėtina, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata, jog nenurašomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, atsirado priėmus Konstitucinio Teismo 2017-05-19 nutarimą, kuriuo pripažinta, jog anksčiau galiojusi FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2015-12-22 redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštaravo (prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nurodytų reikalavimų, kurie turi būti vykdomi net ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, sąrašas yra išsamus (Konstitucinio Teismo 2017-05-19 nutarimas Nr. KT5-N4/2017).

36. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2022-04-19 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00149-17 pagal BK 209 str., 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., 222 str. 1 d., 184 str. 2 d., 222 str. 1 d., 184 str. 2 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 183 str. 2 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d. įtariamojo buvusio UAB „Dangė“ direktoriaus A. M. nutrauktas tik dėl to, jog jis (įtariamasis A. M.) mirė (2022-12-08 BUAB „Dangė“ atsiliepimo priedas Nr. 3; 2022-12-08 DOK-78273), tačiau tame pačiame nutarime konstatuota, jog „A. M. neteisėtai gavo 2 034 120,85 Eur naudos iš šių aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų, ir ši gauta nauda (lėšos) yra neteisėto pobūdžio ir jis neturėjo teisės nei šių lėšų pasilikti, nei kitaip jomis disponuoti savo nuožiūra. Ši turtinė nauda gali būti laikoma nusikalstamos veikos rezultatu, kuris yra konfiskavimo objektu ir pagrindu“.

37. FNTT prie VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020-10-29 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2600739-20 (2022-12-08 BUAB „Dangė“ atsiliepimo priedas Nr. 4; 2022-12-08 DOK-78273) nurodyta, be kita ko, kad „ <...> pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-2-00149-17 dokumentus nustatyta, kad R. M. laikotarpiu nuo 2007-02-15 iki 2014-04-29 nepagrindė dokumentais iš viso 126 144,38 Eur <...> piniginių lėšų gautų iš UAB „Dangė“ panaudojimo UAB „Dangė“ reikmėms. <...> Papildomai nustatyta: R. M. sąskaitų išrašais laikotarpiu nuo 2012-04-18 iki 2013-07-20 17 atvejų pagrindė <...> 5 997,26 Eur <...> pajamų gavimą už kambarių rezervaciją ir nuomą. Pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX – 2112 2 straipsnio 16 dalį „Mokesčių mokėtojas - asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį“, 2 dalį „Asmuo - fizinis asmuo arba juridinis asmuo“, 19 dalį „Mokestinė prievolė - mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu”, 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 66 straipsnį 2 dalį “Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius”. R. M. <...> nedeklaravo <...> pajamų mokesčio ir tuo Valstybės biudžetui padarė 782,25 Eur (2 700,96 Lt) nuostolį“.

38. Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-10-18 sprendimo Nr. (6.5)FR0682-348 dėl patikrinimo akto patvirtinimo (pareiškimo priedas Nr. 1) matyti, kad atlikus R. M. operatyvų patikrinimą ir jos sutuoktinio A. M. mokestinį tyrimą, buvo nustatyta, jog R. M. yra nesumokėjusi: 98 235,90 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 51 161,55 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 9 823 Eur gyventojų pajamų mokesčio baudos.

39. VMI 2021-12-13 priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-77048 išieškoti iš R. M. mokestinę nepriemoką iš turto bendrai 174 529,15 Eur išieškotinai sumai (pareiškimo priedas Nr. 10).

40. Iš pačios pareiškėjos į bylą pateikto VMI 2022-10-07 rašto Nr. R-4153 apie neatsiskaitymą (pareiškimo priedas Nr. 10) matyti, kad R. M. pagal iki 2022-09-30 pateiktas mokesčių deklaracijas, kitus mokesčių apskaičiavimo dokumentus ir VMI mokesčių apskaitos turimus duomenis 2022-09-30 skolinga 173 970,59 Eur (iš to skaičiaus, baudos ir delspinigiai 76 292,69 Eur) valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams, pagal 2018-07-24 patikrinimo aktą.

41. Taip pat iš pareiškėjos pateikto VMI viršininko 2022-10-13 sprendimo Nr. (23.31-08) 322-62236 (pareiškimo priedas Nr. 2) matyti, jog buvo priimtas sprendimas nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška, kuriai neteikiama priverstinio išieškojimo pirmenybė ir į ją neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas. Pareiškėja R. M. buvo informuota, kad 2022-10-13 dienos duomenimis jos mokestinė nepriemoka sudarė 173 970,59 Eur (iš jų 97 677,90 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 9 823,00 Eur GPM baudos bei 66 469,69 Eur GPM delspinigių). Mokestinės nepriemokos išieškojimą pagal priimtą VMI prie FM 2021 m. gruodžio 13 sprendimą Nr. (23.31-08) 467-77048 vykdo antstolė Reda Vizgaudienė.

42. Antstolės R. V. 2022-09-26 raštas Nr. S-22-74-32960 (pareiškimo priedas Nr. 11) patvirtina, kad iš R. M. likusi neišieškota skola VMI naudai yra 174 105,61 Eur, taip pat 6 958,88 Eur vykdymo išlaidų antstolei, viso - 181 064,49 Eur.

43. Pareiškėja R. M. teikdama pareiškimą jame teismui teigė, kad ji ir jos miręs sutuoktinis nebuvo sudarę povedybinės sutarties, tačiau po antstolės R. Vizgaudienės ir VMI pateiktų atsiliepimų savo rašytiniuose paaiškinimuose (2022-11-22 DOK-73614) jai nurodė, kad su sutuoktiniu A. M. 2016-09-29 Klaipėdos miesto 5-ajame notaro biure sudarė povedybinę sutartį. Iš bylos konteksto akivaizdu, kad ir šiuo atveju pareiškėja buvo nesąžininga ir apie povedybinę sutartį informavo tik tuomet, kai apie bendras sutuoktinių prievoles savo atsiliepimuose užsiminė kreditoriai. Taigi, matyti, jog nuo pat pradžių pareiškėja teismui neatskleidė visos būtinos informacijos apie savo padėtį ir savo nurodomas aplinkybes jai naudinga linkme adaptuoja prie besikeičiančios ir besivystančios situacijos byloje (kai tai jai naudinga, nutyli kai kuriuos faktus, o jiems paaiškėjus, atskleidžia daugiau informacijos ir duoda išsamesnius paaiškinimus, vėlgi, bandydama juos interpretuoti savo naudai).

44. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo ( FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas sąžiningumo vertinimo klausimą, yra pabrėžęs, kad parengiamieji įstatymo dokumentai ( FABĮ koncepcija, tyrimas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“) patvirtina, kad, priimant FABĮ, nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atkurti savo mokumą. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui.

45. Iš aukščiau išdėstyto matyti, kad pagrinde visi pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai yra valstybei, atstovaujamai VMI, iš esmės yra laikytini prievolėmis, kildinamomis iš pareiškėjos ir jos sutuoktinio neteisėtais veiksmais (galimai ir nusikalstama sutuoktinio veika) padarytos žalos atlyginimo. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjos susidariusi mokestinė nepriemoka kreditoriams yra kilusi dėl jos bei jos sutuoktinio santuokos metu įvykdytų galimai netiesėtų veiksmų ir yra tiesioginė tokios veikos pasekmė, todėl, atsižvelgiant į FABĮ paskirtį ir tikslus, ši mokestinė prievolė vertintina kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, kuri pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalies 1 punktą nėra nurašoma. Skirtingai nei iš teisėtai asmens vykdomos veiklos susidariusi mokestinė nepriemoka, iš nusikalstamos veikos ar nesąžiningos veikos susidariusi mokestinė nepriemoka nėra įprasta prievolė, o pagal savo esmę yra žala valstybei negautų mokesčių forma, kuriuos valstybė būtų gavusi, jeigu nebūtų buvusi įvykdyta nusikalstama ir nesąžininga veika. Priešingai aiškinant minėtą normą, būtų sudaromos prielaidos žalą padariusiam asmeniui turėti naudos iš savo padarytos nusikalstamos ir nesąžiningos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019).

46. Taigi, vertinant, ar pareiškėja yra nemoki FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, nėra įskaitomi kreditoriaus VMI prie LR FM reikalavimai, nurodyti aukščiau, kurie negali būti nurašyti. Be to pareiškėja pagal teismo argumentus ir išvadas (spr. 19-27 p.) buvo nesąžininga skolų susidarymo pradžioje kreditorių atžvilgiu, po to nesiėmė priemonių sumažinti savo kreditorinius reikalavimus ir net ėmėsi priemonių nepriimdama savo sutuoktinio palikimo, kad iš jai tenkančio turto būtų patenkinti kreditoriniai reikalavimai, kas sudaro pagrindą pareiškėjai neiškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

Atmesti pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius