Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą, suinteresuoti asmenys A. M., R. M., antstolė Reda Vizgaudienė, dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės Redos Vizgaudienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal 2013-05-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-7142-826/2013 dėl baudos išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2017-01-04 turto arešto aktu antstolės padėjėja K. Š. areštavo skolininko A. M. sutuoktinės R. M. darbo užmokesčio dalį – 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, bet ne daugiau kaip nurodytas turto arešto mastas, ir 2017-01-04 raštu dėl arešto sutuoktinio darbo užmokesčiui pasiūlė išieškotojai, skolininkui ir bendros nuosavybės turėtojui per 30 dienų terminą nuo turto arešto gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. 2016-09-29 skolininkas A. M. ir R. M. Klaipėdos miesto 5-ajame notaro biure sudarė povedybinę sutartį, kurios 2 punkte sutuoktiniai susitarė, kad visas turtas, įgytas bet kurio sutuoktinio vardu nuo šios sutarties sudarymo ir pasirašymo dienos yra jo asmeninė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, ar vėliau santuokos metu jis buvo pagerintas, ir nepriklausomai nuo to, kiek dėl tokių pagerinimų padidėjo turto vertė. Povedybinės sutarties 3 punktas numato, kad šalys supranta, kad visas turtas reiškia, bet kokį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, registruojamą ir nergistruojamą turtą, reikalavimo teises į trečiųjų asmenų mokėtinas sumas, įskaitant ir sumas, gautinas pagal sutartis, sudarytas su trečiaisiais asmenimis, įskaitant: 3.1) pajamas ir vaisius, gautus kiekvienos iš šalių asmenine nuosavybe esančio turto; 3.2) pajamas, gautas iš atitinkamai kiekvienos iš šalių veiklos; 3.3) atitinkmai kiekvieno iš sutuoktinių įmonę ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamas pajamas ir įmonės (verslo) padidėjimą; 3.4) pajamas, gautas po šios sutarties sudarymo ir pasirašymo dienos iš kiekvieno iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendus, taip pat pensijas, pašalpas bei kitokias išmokas. Povedybinės sutarties 15 punkte numatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo šios sutarties sudarymo dienos ir baigiasi nutraukus santuokąar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, išskyrus tas prievoles, kurios pagal sutartį išlieka ir po santuokos nutraukimo ar sutuoktiniams gyvenant skyrium.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Pagal CK 3.88 str. 1 d. 1, 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, sudarius santuoką, gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybinę sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą yra įtvirtinta CK 3.83 str. 1 d. Vedybų sutartis sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) (CK 3.102 str. 1 d.). Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 str. 2 d.).

Suinteresuotas asmuo R. M. dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir jai yra mokamas darbo užmokestis. Teismas, remdamasis sutuoktinių A. M. ir R. M. sudarytos povedybinės sutarties turiniu, konstatuoja, kad sutuoktiniai, sudarydami povedybinę sutartį, pasirinko asmeninės nuosavybės turto teisinį režimą (CK 3.104 str. 1 d. 1 p.).

Pagal CK 3.87 str. nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kadangi nustatyta, jog suinteresuoti asmenys susituokė (duomenys neskelbtini) ir 2016-09-29 sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kuria pakeitė įstatyminio turto teisinį režimą, tai leidžia daryti išvadą, kad skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos iš darbinės veiklos yra asmeninė suinteresuoto asmens R. M. nuosavybė, todėl negali būti nustatyta skolininko dalis sutuoktinio nuosavybėje (CK 3.89 str. 1 d. 1 p., 3.104 str. 1 d. 1 p.). Remiantis išdėstytu, teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo ir jį atmeta (CK 3.104 str. 1 d. 1 p., CPK 178, 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti prašymą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei Redai Vizgaudienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.