Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

3. Anot ieškovo, darbdavys pavėlavo skirti drausminę nuobaudą, kadangi pagal Aprašo 24.2 punktą drausminio poveikio priemonės turi būti taikomos tuoj pat, paaiškėjus darbo pareigų pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Teigia, kad nuobauda skirta tik 2019 m. spalio 2 d., nors paaiškėjimo diena laikytina 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. y. Klientų aptarnavimo skyriaus specialistės N. G. tarnybinio pranešimo data.

11. Drausminio poveikio priemonė metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus taip pat yra pagrįsta ir teisėta. Pagal Pažeidimų tyrimo tvarkos aprašo 30 punktą drausminio poveikio priemonės galioja 12 mėnesių, nes laikoma, kad darbuotojas nėra turėjęs darbo pareigų pažeidimų, jeigu per paskutinius dvylika mėnesių nuo tos dienos, kai buvo taikomos drausminio poveikio priemonės, jam nebuvo taikomos naujos drausminio poveikio priemonės. Šiuo metu galiojančios ieškovo darbo apmokėjimo sąlygos yra reglamentuotos atsakovės darbo apmokėjimo sistemoje, patvirtintoje atsakovės valdybos 2019 m. liepos 26 d. protokolu Nr. 6 – valstybės įmonės „Regitra“ darbo apmokėjimo sistemos ir vienkartinių išmokų skyrimo tvarkos aprašas (toliau – Apmokėjimo sistemos aprašas). Minėtas aprašas reglamentuoja, jog darbuotojams mokamas bazinis darbo užmokestis (pastovus darbo užmokestis, nustatomas darbo sutartyje), papildomas darbo užmokestis gali būti skiriamas už darbuotojo veiklos rezultatus įmonės generalinio direktoriaus įsakymu (Apmokėjimo sistemos aprašo 17 p.). Papildomas darbo užmokestis nėra tapatus tarifiniam (baziniam) darbo užmokesčiui. Pagal Apmokėjimo sistemos aprašo 17 punktą, papildomas darbo užmokestis gali būti skiriamas už darbuotojo veiklos rezultatus įmonės generalinio direktoriaus įsakymu. Vadinasi, papildomas darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne šalių susitarimo, o darbdavio valinio sprendimo pagrindu. Apmokėjimo sistemos aprašo 28 punkte nustatyta, kad finansinių drausminio poveikio priemonių galiojimo laikotarpiu papildomas darbo užmokestis darbuotojui neskiriamas. Taigi, Apmokėjimo sistemos aprašas susieja papildomo darbo užmokesčio mokėjimą su darbuotojo veiklos rezultatais bei finansinių drausminio poveikio priemonių neturėjimu. Darbuotojas įgyja teisę į papildomą darbo užmokestį (darbo užmokesčio dalį), mokamą pagal darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą, tuo atveju, jeigu yra įvykdytos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytos sąlygos jam gauti. Atsakovė nesutinka su prašoma priteisti 300 Eur neturtine žala ir teigia, kad ieškovas nepatyrė neturtinės žalos, todėl ji neturi būti atlyginama.

12. Teismo posėdžio metu ieškovo J. G. atstovas advokatas V. V. nurodė, kad vairavimo egzaminas, kurio metu egzaminuotojas buvo ieškovas J. G., vyko įprastine tvarka, įprastu maršrutu, J. G. vykdė savo funkcijas. Mano, kad atsakovė neįrodė kaltų tyčinių darbuotojo veiksmų už kuriuos taikyta drausminė nuobauda. Mano, kad klientė egzamino metu provokavo frazes, instruktorius užjautė klientę ir patarė ateiti pasiruošus. Dėl vykdomo egzamino trukmės sutrumpėjo darbuotojo ieškovo J. G. pietų pertrauka. Teigia, kad ieškovas jokių kaltų veiksmų nepadarė. Be to, mano, kad atsakovė skirdama nuobaudą pažeidė nuobaudos skyrimo terminą. Ieškovo atstovo manymu, pažeidimo paaiškėjimo diena 2019 m. liepos 25 d., kai vyko vairavimo egzaminas. Vėliausiai paaiškėjimo diena dėl darbo drausmės pažeidimo fakto, ieškovo atstovo vertinimu galėtų būti 2019 m. rugpjūčio 14 d. Pažymėjo, kad nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. spalio 2 d. praėjo 2 mėnesiai ir 8 dienos. Įvykių chronologija buvo tokia 2019 m. liepos 25 d. vairavimo egzaminas, 2019 m. rugpjūčio 9 d. komisijos protokolas, 2019 m. rugpjūčio 14 d. pranešimas apie galimą pažeidimą. Ieškovo atstovas atkreipė dėmesį, kad Darbo kodekso 58 straipsnis leidžia skirti tik vieną drausminio poveikio priemonę. Darbo užmokesčio dalies atėmimas, pasak ieškovo atstovo, apskritai negalimas, pažymėjo, kad įspėjimo darbdavys net nelaiko poveikio priemone. Pažymėjo, kad tiesioginis ieškovo vadovas yra pateikęs teigiamą ieškovo charakteristika. Mano, kad neproporcingas nei drausminio poveikio priemonių kiekis, nei pobūdis. Pažymėjo, kad egzamino egzaminuojamoji neišlaikė pagrįstai, to neįtakojo ieškovas J. G.. Pažymėjo, kad egzamino metu svarbiausia įvertinti egzaminuojamąjį. Ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti, priteisti neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

13. Teismo posėdžio metu ieškovas J. G. nurodė, kad valstybės įmonėje „Regitra“ dirba 15 metų, darbas įtempas, atsakingas. Ieškovas savo pareigas siekia atlikti kuo geriau, mano, kad pažeidimo nepadarė. Paskutiniu metu darbo sąlygos sudėtingos dėl įtemptos situacijos. Pažymėjo, kad nežinioje dėl drausminės nuobaudos buvo nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. spalio 2 d. Nurodė, kad patyrė išgyvenimus, sutriko miegas.

15. Teismo posėdžio metu atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ atstovas advokatas G. G. nurodė, kad atliekamas darbas turi atitikti teisės aktus, tyrimai atliekami siekiant išsiaiškinti ar buvo ar ne pažeidimas. Teigia, kad 2019 m. liepos 25 d. tai nėra lūžio taškas. Pažymėjo, kad nėra duomenų, jog buvo dirbama išskirtinai sudėtingomis sąlygomis. Sutinka, kad egzaminas vyko ilgiau nei numatyta, tačiau tai neleidžia elgtis darbuotojui netinkamai. Atsakovo atstovo teigimu, darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo 2019 m. spalio 2 d. įsakymu patvirtinus 2019 m. rugsėjo 26 d. komisijos išvadas. Mano, kad darbo drausmės pažeidimas įrodytas, atskleisti visi elementai, pažeidimo faktas, neigiamos pasekmės darbdavio prestižui. Mano, kad drausminės poveikio priemonės taikymo terminų buvo laikytasi, nesutinka, kad drausminio poveikio priemones buvo sumažintas ieškovo darbo užmokestis, nes priedai skiriami atskira tvarka ir neturint drausminių nuobaudų. Prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad drausminės nuobaudos skyrimas darbdavio diskrecija. Prašė taikyti senatį prašomoms priteisti netesybos.

16. Teismo posėdžio metu atsakovės VĮ „Regitra“ atstovė M. P. nurodė, kad priedas prie atlyginimo įprastai mokamas darbuotojams, jei jie tinkamai vykdo pareigas. Ieškovui priedas buvo skaičiuojamas, tačiau nebuvo mokamas dėl taikytos drausminės priemonės. Priedas skaičiuojamas visiems darbuotojams kas mėnesį. Priimant naujus darbuotojus darbdavys nurodo darbo užmokestį ir paaiškina, kad mokami priedai kaip papildoma nauda.

Dėl termino skirti drausminę nuobaudą.

17. Byloje nustatyta, kad ieškovas J. G. 2005 m. gruodžio 9 d. darbo sutarties Nr. 419 pagrindu dirba VĮ „Regitra“ Panevėžio filiale specialisto pareigose (darbo sutarties 1.1 punktas, 1.2. punktas). Nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovas J. G. 2019 m. liepos 25 d., vykdydamas savo tiesiogines pareigas egzaminavo asmenį siekiantį gauti vairuotojo pažymėjimą. Po šio egzamino, tą pačią dieną, 2019 m. liepos 25 d., buvo gautas egzaminuojamosios apeliacinis skundas, kurio pagrindu, ginčijamu valstybės įmonės „Regitra“ 2019 m. spalio 2 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-172 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo J. G.“ ieškovui taikytos drausminio poveikio priemonės.

18. Viena iš aplinkybių, kuria įrodinėjamas ieškinys yra ta, jog pasak ieškovo, drausminė nuobauda jam buvo skirta praleidus 1 mėnesio terminą. Ieškovo teigimu, apie įvykį, kuris buvo vertintas kaip darbo drausmės pažeidimas, atsakovė sužinojo tą pačią dieną 2019 m. liepos 25 d., kai egzaminuojamoji parašė apeliaciją. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nurodoma poziciją, kad vėliausia data, kad darbdavys sužinojo apie pažeidimą galėtų būti 2019 m. rugpjūčio 14 d., kuomet buvo parengtas tarnybinis pranešimas dėl ieškovo veiksmų 2019 m. liepos 25 d. vykusio vairavimo egzamino metu.

19. Atsakovė atskirsdama į šiuos ieškovo teiginius nurodo, kad darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo kuomet 2019 m. spalio 2 d. VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus įsakymu buvo patvirtinta 2019 m. rugsėjo 26 d. išvada dėl 2019 m. liepos 25 d. vykusio egzamino metu ieškovo padarytų veiksmų. Pažymėjo, kad tai numato ir Pažeidimų tvarkos aprašo 24.2 punktas.

20. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje yra pateiktas išaiškinimas, kad nors darbo drausmės pažeidimų procedūros 2002 m. DK ir darbo pareigų pažeidimo procedūros 2016 m. DK reglamentuojamos panašiai, jos nėra tapačios. Skirtumus, be kita ko, lemia tai, kad 2016 m. DK nebeliko drausminės nuobaudos instituto, nors darbo pareigų pažeidimas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas išliko (DK 58 straipsnio 1–2 dalys). Pagal 2002 m. DK nuostatas už darbo pareigų pažeidimus galėjo būti skirtos ir kitos drausminės nuobaudos (pastaba, papeikimas – 237 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu 2016 m. DK už darbo pareigų pažeidimus nustatytas tik darbo sutarties nutraukimas (58 straipsnio 1 dalis) arba pažeidimo konstatavimas ir darbuotojo įspėjimas apie galimą jo atleidimą už antrą tokį pažeidimą (58 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-248/2019).

21. Taigi, kaip matyti, ir pagal naują teisinį reglamentavimą, ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, nurodoma, kad už darbo pareigų pažeidimus numatytas tik darbo sutarties nutraukimas (DK 58 straipsnio 1 dalis) arba pažeidimo konstatavimas ir darbuotojo įspėjimas apie galimą jo atleidimą už antrą tokį pažeidimą (58 straipsnio 4 dalis), kitų drausminių nuobaudų nereglamentuojant. Nagrinėjamu atveju susiklosčius teisinei situacijai, kuomet buvo taikyta ir kita darbuotojui neigiamas finansines pasekmes sukelianti priemonė – VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 2 d. įsakymo „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikių priemonių taikymo J. G.“ 2.1. punktu nutarta nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus.

22. Kadangi pagal naują teisinį reglamentavimą nėra reglamentuotas aptartos J. G. taikytos drausminės nuobaudos taikymo terminas, o CPK 3 straipsnio 6 dalis nustato, kad nesant įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija), yra pagrindas taikyti tiek įstatymo, tiek teisės analogiją (kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, teisės doktriną). Teisės doktrinoje nurodoma, kad įstatymo leidėjas numato ribojimus darbdaviams priimant sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo, sprendimas turi būti priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo jo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos (Davulis, Tomas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Valstybės įmonė Registrų centras, 2018, p. 234).

23. Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl termino drausminei nuobaudai skirti yra reikšminga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiškėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019). Kai darbdavys yra juridinis asmuo (teisinė fikcija), kad būtų pagrindas pripažinti, jog darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo darbdaviui – juridiniam asmeniui, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai darbdavys yra juridinis asmuo, darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo jam diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdavio atstovams – juridinio asmens vadovui, administracijos pareigūnams. Jeigu apie darbo drausmės pažeidimą tapo žinoma darbdavio atstovui, neturinčiam teisės skirti drausminę nuobaudą, jis privalo nedelsdamas apie tai pranešti darbdavio atstovui, turinčiam teisę skirti drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016, 16 punktas).

24. Lietuvos Aukščiausias Teismas, aiškindamas sąlygas, kas turi įvykti (koks veiksmas, įvykis ar faktas pripažįstamas pakankamu), kad būtų galima konstatuoti <...> darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo momentą, yra konstatavęs, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena <...> aiškintina kaip ta diena, kurią darbdaviui arba jo atstovui <...> tapo žinomas šių aplinkybių visetas: a) darbo drausmės pažeidimo faktas; b) darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda (buvusios redakcijos DK 241 straipsnio 1 dalyje) nustatytas vieno mėnesio terminas, reiškia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi būti apsisprendžiama per protingą laiką. Nepagrįstas delsimas gali būti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecija apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedūrų. Darbdavys, įgyvendindamas savo teisę aiškintis ir tirti darbo drausmės pažeidimą, negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti, pažeisti DK įtvirtintos garantijos darbuotojui. Tyrimo organizavimas turint tikslą nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžią vertintinas kaip neteisėtas veikimas. Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi būti atliekamas operatyviai, per protingai trumpą laiką. Esant teisme ginčui dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimą, turi šią aplinkybę įrodyti. Atlikto tyrimo rezultato, pavyzdžiui, išvados, pateikimo diena laikytina darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena, jeigu darbdavys pagrindžia aplinkybės dėl poreikio atlikti tyrimą egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016, 29, 30 punktai).

26. Taigi, jau pirmas pranešimas apie galimą darbo pareigų pažeidimą buvo adresuotas VĮ „Regitra“ generaliniam direktoriui, tačiau pagal 2019 m. rugpjūčio 9 d. VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos posėdžio protokolą Nr. (1.32)-6-19/427 matyti, kad nutarimą dėl apeliacijos pasirašė Veiklos departamento Egzaminavimo vairuotojo pažymėjimų išdavimo skyriaus vyriausiasis specialistas G. V. ir Veiklos departamento Egzaminavimo vairuotojo pažymėjimų išdavimo skyriaus vyriausiasis specialistas A. T..

27. 2019 m. rugpjūčio 14 d. Tarnybiniu pranešimu VĮ „Regitra“ veiklos departamento Klientų aptarnavimo skyriaus specialistė N. G. informavo VĮ „Regitra“ generalinį direktorių, kad peržiūrėjus E. B. (egzaminuotosios) 2019 m. liepos 25 d. praktinio egzamino vaizdo įrašą, nustatyta, kad VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo specialistas J. G. galimai nesilaikė šių Klientų aptarnavimo standarto (toliau – KAS) punktų nuostatų: 14.4. išlaikyti pozityvų ar neutralų bendravimo toną, nebendrauti familiariai; nenaudoti konfrontuojančios kalbos; 14.5. nevartoti galimai klientą žeminančių ar kaltinančių teiginių, pastebėjimų ar komentarų tautiniais, rasiniais, etniniais, amžiaus, lyties klausimais, nejuokauti aptarnavimo tema; 14.6. vengti sėdėti parėmus galvą, tarsi demonstruojant nuovargį ir abejingumą; 14.8. su visais klientais kurti pagarbius santykius; 30. Egzaminuotojas turi būti elgesio pavyzdys kietiems eismo dalyviams <...> išlaikyti profesinę garbę ir orumą. Pranešime taip pat pateikti 2019 m. liepos 25 d. egzamino metu užfiksuoti konkretūs atvejai: 12.10 val. „Mums bus tik vargas čia apsisukti... Gal išvažiuojame, neapsisukinėkite, nes vargas man bus, mums bus tik vargas, E., išvažiuokime, nes ir taip jau...“; 12.11 val. „Pasitrauks, važiuokime, E., važiuokime, nes ir vakaras ateis, taip sakant bus prastai. Aš liksiu be pietų ir Jūs be pietų liksite. Ką jis ten darys nežiūrėkite, gal jis šneka ... matosi, kad žmogus toks aptukęs, jam sunkiai galvojasi ... mes grįžtant viską aptarsime, jaunimas teisinga linkme eina, bet dar dar dar nebaisiai“; 12:12 val. „E. ar čia mes turėjome sustot? Ne ..., E., mums po du kartus ... Oj joj joj ... kaip sakoma, ką žmogus biednas būdamas padarysi ant šio svieto“; 12:14 val. demonstruojamas neapsitenkinimas dėl ilgai atliekamo pratimo (planšetės metimas ant merginos, galvos parėmimas ranka); 12:15 val. „Ne, E., ne tokiu greičiu turėtumėte apsisukti. Jei tokiu greičiu ir kas lauktų, tai jiems atsibostų laukti, jiems akys išvarvėtų, kol ..., bežiūrint, kol Jūs apsisuksite“; 12:18 – 12:20 val. veido dengimas rankomis, dejavimas, komentavimas „kiek čia, oj kiek čia ...“; 12:25 val. „žinokite man kantrybė baigėsi, važiuojame, E., grįžtame, nes šiaip aš neturėčiau dėl kažko nesugebėjimo važiuoti aukoti savo pietų laiką. Žinokite, na nelabai, E., gal pabaikime, nes suprantate, aš liksiu be pietų, todėl, kad E. atėjo tarp kitko. E. čia nei Dievui, nei svietui; aš Jums tieisiai pasakysiu“. 12:26 val. „Taip ateiti nepasiruošus yra neatsakinga“.

28. Taigi, 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniu pranešimu apie ieškovo J. G. galimą darbo pareigų pažeidimą informuotas VĮ „Regitra“ generalinis direktorius, t.y. juridinio asmens atstovas bei subjektas, turintis teisę skirti drausminę nuobaudą, o pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, minėta, darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma diena kai apie pažeidimą sužinojo juridinio asmens atstovas (nagrinėjamu atveju generalinis direktorius, t. y. vadovas). Pagal 2019 m. rugpjūčio 14 d. pranešimo turinį matyti, kad jame detaliai aprašyti darbuotojo J. G. atlikti veiksmai, taip pat aprašyti vidinių VĮ „Regitra“ teisės aktų pažeidimai detalizuojant pažeistus punktus. Nei 2019 m. rugsėjo 26 d. išvadoje, nei 2019 m. spalio 2 d. įsakyme, kuriuo skirta drausminė nuobauda iš esmės nekito nei faktinės aplinkybės, nei nustatyto pažeidimo, apie kurį 2019 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu informuotas VĮ „Regitra“ generalinis direktorius, turinys. Taip pat tiek 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame pranešime, tiek 2019 m. rugsėjo 26 d. išvadoje, tiek 2019 m. spalio 2 d. įsakyme nurodomi tie patys Klientų aptarnavimo standarto punktų nuostatų pažeidimai: 14.4. išlaikyti pozityvų ar neutralų bendravimo toną, nebendrauti familiariai; nenaudoti konfrontuojančios kalbos; 14.5. nevartoti galimai klientą žeminančių ar kaltinančių teiginių, apstebėjimų ar komentarų tautiniais, rasiniais, etniniais, amžiaus, lyties klausimais, nejuokauti aptarnavimo tema; 14.6. vengti sėdėti parėmus galvą, tarsi demonstruojant nuovargį ir abejingumą; 14.8. su visais klientais kurti pagarbius santykius; 30. Egzaminuotojas turi būti elgesio pavyzdys kietiems eismo dalyviams <...> išlaikyti profesinę garbę ir orumą. Įsakyme dar pridedant papildomus vidinių teisės aktų punktų pažeidimus, kurių didžioji dalis pagal savo turinį atitinka aptartus Klientų aptarnavimo standarto punktu, t.y. susiję su etišku, pagarbiu ir mandagiu pareigų vykdymu aptarnaujant klientus.

29. Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti pagrįsta išvadą, jog VĮ „Regitra“ generaliniam direktoriui, kuris yra juridinio asmens atstovas, tapo žinoma apie darbuotojo padarytą darbo drausmės pažeidimą t. y. tiek apie atliktus veiksmus, tiek apie asmenį, tiek apie pažeistus vidinius teisės aktus 2019 m. rugpjūčio 14 d. informavus VĮ „Regitrą“ generalinį direktorių tarnybiniu pranešimu. Iš esmės jokių naujų aplinkybių vėlesniu tyrimu nustatyta nebuvo, nebuvo paneigti jau 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame pranešime aptarti vidinių teisės aktų pažeidimai, priešingai jie buvo patvirtinti ir 2019 m. spalio 2 d. įsakymu.

30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovas nesilaikė vieno mėnesio drausminės nuobaudos skyrimo termino (VĮ „Regitra“ darbuotojų darbo pareigų pažeidimų fiksavimo, tyrimo ir darbuotojų įspėjimo tvarkos aprašo 24.2 punktas, nurodytoje kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, darbo teisės doktrinoje nurodomi terminai), kadangi darbdaviui apie darbo drausmės ir netgi konkrečių vidinių teisės aktų normų pažeidimą tapo žinoma 2019 m. rugpjūčio 14 d. o tuo tarpu VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus įsakymas dėl drausminės nuobaudos priimtas 2019 m. spalio 2 d., aptarta aplinkybė yra savarankiškas pagrindas panaikinti VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. P-172 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo J. G.“.

Dėl atskirų reikalavimų nagrinėjimo.

31. Ieškiniu ieškovas J. G. reiškia reikalavimus be kita ko reiškia ir šiuos reikalavimus: panaikinti įsakymu skirtas drausminio poveikio priemones - per einamuosius kalendorinius metus tobulinti kompetenciją, dalyvauti etikos, gero elgesio ar kituose kursuose; panaikinti įspėjimą, kad vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jei per dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.

32. DK 58 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. To paties straipsnio 2 dalis nustato dvi galimas darbo sutarties nutraukimo priežastis: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą (DK 58 straipsnio 4 dalis).

34. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje taip pat pažymėta, kad įstatymas nustato, kad, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, tiek darbdaviai, tiek darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (CK 24 straipsnio 1-2 dalys). DK 30 straipsnio 1 dalis įpareigoja darbdavį sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsakymo, kuriuo konstatuotas ieškovės darbo pareigų pažeidimas ir ieškovė įspėta apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą, priėmimas pats savaime jokių teisių ir (ar) pareigų nei ieškovei, kaip darbuotojai, nei atsakovei, kaip darbdavei, nesukūrė. Ieškovės, kaip darbuotojos, teisės yra saugomos įstatymo ir bet koks jų pažeidimas sudaro pagrindą kreiptis teisinės gynybos, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad skundžiamo įsakymo priėmimas pats savaime pažeidė kokias nors ieškovės teises. Tuo atveju, jeigu darbdavė nuspręstų pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, ieškovė, su tuo nesutikdama, turėtų teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, kurie, be kita ko, vertintų tiek pirmojo, tiek ir antrojo darbo pareigų pažeidimo pagrįstumą ir teisėtumą. Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas nesudaro prielaidų darbdaviui piktnaudžiauti teise, o pirmojo darbo pareigų pažeidimo nustatymas nesuteikia darbdaviui jokių privilegijų darbuotojo atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1350-910/2019). Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad darbo pareigų pažeidimo konstatavimas (išskyrus jei priimamas sprendimas nutraukti darbo sutartį) ar įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą nėra skundžiami darbo ginčams dėl teisės nustatyta tvarka; jų teisėtumas darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose gali būti nagrinėjamas tik tuo atveju, jei darbuotojas ginčytų atleidimo iš darbo už šiukštų pareigų pažeidimą ar už pakartotinį pareigų pažeidimą teisėtumą DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Tomas Davulis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Valstybės įmonė Registrų centras, 2018, p. 233).

35. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

36. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Nagrinėjamos bylos atveju konstatuota, kad atsakovės įsakymas ginčijamoje dalyje per einamuosius kalendorinius metus tobulinti kompetenciją, dalyvauti etikos, gero elgesio ar kituose kursuose; panaikinti įspėjimą, kad vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jei per dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, yra tik procedūrinis veiksmas, nesukėlęs ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, darytina išvada, kad šioje dalyje darbdavės įsakymas negalėjo būti ginčijamas nei darbo ginčų komisijoje, nei teisme.

37. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei apeliacinės instancijos teismo formuojamą praktiką ieškovo J. G. reikalavimai VĮ „Regira“ dalyje dėl panaikinimo įsakymu skirtas drausminio poveikio priemones - per einamuosius kalendorinius metus tobulinti kompetenciją, dalyvauti etikos, gero elgesio ar kituose kursuose; panaikinti įspėjimą, kad vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jei per dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, negali būti ginčijame teisme, tačiau teismas nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju dėl procedūrinio pažeidimo naikinamas visas 2019 m. spalio 2 d. įsakymas Nr. P-172 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo J. G.“.

Dėl pažeidimo vertinimo ir drausminės nuobaudos neskiriant piniginio priedo proporcingumo.

38. Vienas iš reiškiamų reikalavimų nagrinėjamoje byloje yra panaikinti VĮ „Regitra“ 2019 m. spalio 2 d. direktoriaus įsakymu skirtą drausminio poveikio priemonę nuo 2019 m. spalio 2 d. įsakymo įsigaliojimo dienos metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus. Nepaisant to, kad teismas nustatė procedūrinį pažeidimą, sudarantį pagrindą naikinti ginčijamą įsakymą, tačiau teismas išsamiai pasisako dėl darbo drausmės pažeidimo ir taikytos drausminės poveikio priemonės proporcingumo.

39. Pažymėtina, kad darbuotojo pareigos gali būti numatomos ne tik darbo sutartyje, bet ir pagal darbo teisės principus (pavyzdžiui saugoti darbdavio turtinius ir neturtinius interesus) ar darbo teisės normas (pavyzdžiui darbo tvarkos taisyklės, darbdavio išleisti norminiai aktai). Darbuotojo pareigos gali atsirasti ir iš profesinės etikos, sąžiningo ir padoraus elgesio standartų.

40. Kaip jau minėta, ieškovas J. G. 2005 m. gruodžio 9 d. darbo sutarties Nr. 419 pagrindu dirba VĮ „Regitra“ Panevėžio filiale specialisto pareigose (darbo sutarties 1.1 punktas, 1.2. punktas). Nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovas J. G. 2019 m. liepos 25 d., vykdydamas savo tiesiogines pareigas egzaminavo asmenį siekiantį gauti vairuotojo pažymėjimą. Po šio egzamino, tą pačią dieną, 2019 m. liepos 25 d., buvo gautas egzaminuojamosios apeliacinis skundas, kuriame nurodoma, jog: „egzaminuotojas (šioje byloje ieškovas J. G.) visą laiką elgėsi nemandagiai, naudojo psichologinį smurtą, visą laiką sakė, jog: „jaunimas nemoka vairuoti, pavėluosiu pietauti, liksiu nepavalgęs dėl tavo vairavimo, <...> kaip negerai. Sakė, jog stabdyti reikia su neautralia pavara su sankaba negalima, važiuojant staigiai paėmė už vairo ir pasuko dešiniau, atvykus į Regitra aikštelę nedavė pačiai vairuoti, jis sukiojo vairą. Dėl tokio elgesio negalėjau normaliai susikaupti, visą laiką aš egzaminuotojui blogai vairavau, bet jis visą laiką man trukdė <...>“.

41. 2019 m. rugpjūčio 9 d. buvo parengtas VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos posėdžio, kuris kaip nurodoma protokole vyko 2019 m. rugpjūčio 5 d., protokolas Nr. (1.32)-6-19/427 (toliau – protokolas), kuriame buvo nagrinėjama egzaminuojamosios apeliacija dėl ieškovo J. G.. Protokolo 1 – 3 punktuose aprašyta komisijos atlikta J. G. veiksmų analizė egzamino metu ir nurodyta, kad: 1. Vaizdo įraše matyti, kaip egzaminuotojas paprašo egzaminuojamosios apsisukti, kiek vėliau apsigalvoja ir nurodo ne apsisukinėti, o važiuoti toliau, sakydamas, kad „bus tik vargas“ (vaizdo įrašo laikas – 12:10:00 – 12:10:55 val.); 2. Vaizdo įraše matyti, kaip egzaminuojamoji, išvažiavusi iš laikino stovėjimo vietos, pamačiusi priešais netinkamai sustojusį automobilį dvejoja, o egzaminuotojas ragina ją važiuoti, teigdamas, jog liks be pietų (vaizdo įrašo laikas 12:11:45 – 12:12:30 val.); 3. Vaizdo įraše matyti, kaip egzaminuojamajai atlikus apsisukimo manevra, egzaminuotojas priekaištavo, kad apsisuka per lėtai (vaizdo įrašo laikas – 12:14:00 – 12:15:20 val.). Protokolo 6 punkte nurodyta, kad egzamino rezultatas anuliuojamas dėl specialisto J. G. veiksmų, aprašytų 1-3 punktuose. 7 punkte nurodyta, kad atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacijos komisija konstatuoja, kad informaciją apie specialisto J. G. elgesį egzamino metu būtina perduoti vertinti Klientų aptarnavimo skyriui (KAS).

42. 2019 m. rugpjūčio 14 d. Tarnybiniu pranešimu VĮ „Regitra“ veiklos departamento Klientų aptarnavimo skyriaus specialistė N. G. informavo VĮ „Regitra“ generalinį direktorių, kad peržiūrėjus E. B. (egzaminuotosios) 2019 m. liepos 25 d. praktinio egzamino vaizdo įrašą, nustatyta, kad VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo specialistas J. G. galimai nesilaikė šių Klientų aptarnavimo standarto (toliau – KAS) punktų nuostatų: 14.4. išlaikyti pozityvų ar neutralų bendravimo toną, nebendrauti familiariai; nenaudoti konfrontuojančios kalbos; 14.5. nevartoti galimai klientą žeminančių ar kaltinančių teiginių, pastebėjimų ar komentarų tautiniais, rasiniais, etniniais, amžiaus, lyties klausimais, nejuokauti aptarnavimo tema; 14.6. vengti sėdėti parėmus galvą, tarsi demonstruojant nuovargį ir abejingumą; 14.8. su visais klientais kurti pagarbius santykius; 30. Egzaminuotojas turi būti elgesio pavyzdys kietiems eismo dalyviams <...> išlaikyti profesinę garbę ir orumą. Pranešime taip pat pateikti 2019 m. liepos 25 d. egzamino metu užfiksuoti konkretūs atvejai: 12.10 val. „Mums bus tik vargas čia apsisukti... Gal išvažiuojame, neapsisukinėkite, nes vargas man bus, mums bus tik vargas, E., išvažiuokime, nes ir taip jau...“; 12.11 val. „Pasitrauks, važiuokime, E., važiuokime, nes ir vakaras ateis, taip sakant bus prastai. Aš liksiu be pietų ir Jūs be pietų liksite. Ką jis ten darys nežiūrėkite, gal jis šneka ... matosi, kad žmogus toks aptukęs, jam sunkiai galvojasi ... mes grįžtant viską aptarsime, jaunimas teisinga linkme eina, bet dar dar dar nebaisiai“; 12:12 val. „E. ar čia mes turėjome sustot? Ne ..., E., mums po du kartus ... Oj joj joj ... kaip sakoma, ką žmogus biednas būdamas padarysi ant šio svieto“; 12:14 val. demonstruojamas neapsitenkinimas dėl ilgai atliekamo pratimo (planšetės metimas ant merginos, galvos parėmimas ranka); 12:15 val. „Ne, E., ne tokiu greičiu turėtumėte apsisukti. Jei tokiu greičiu ir kas lauktų, tai jiems atsibostų laukti, jiems akys išvarvėtų, kol ..., bežiūrint, kol Jūs apsisuksite“; 12:18 – 12:20 val. veido dengimas rankomis, dejavimas, komentavimas „kiek čia, oj kiek čia ...“; 12:25 val. „žinokite man kantrybė baigėsi, važiuojame, E., grįžtame, nes šiaip aš neturėčiau dėl kažko nesugebėjimo važiuoti aukoti savo pietų laiką. Žinokite, na nelabai, E., gal pabaikime, nes suprantate, aš liksiu be pietų, todėl, kad E. atėjo tarp kitko. E. čia nei Dievui, nei svietui; aš Jums tieisiai pasakysiu“. 12:26 val. „Taip ateiti nepasiruošus yra neatsakinga“.

43. 2019 m. rugsėjo 12 d. paaiškinime J. G. nurodo, kad 2019 m. liepos 25 d. egzaminavo E. B., siekiančią įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemonę. Praktinio vairavimo egzamino metu E. B. padarė 30 nekritinių ir 1 kritinę klaidą. Egzaminą įvertino kaip neišlaikytą. Po egzamino E. B. paaiškino klaidas. Egzamino metu ir po egzamino naudojo klientei suprantamą kalbos stilių. Egzamino metu 12:10 val. (egzamino pradžia 11:43 val.) dėl klientės negebėjimo pasiūlė jai pradėtą apsisukimą ribotame plote atlikti kitoje vietoje. Nurodo, kad likę pasisakymai buvo monologas. Galvos rėmimas ranka, mano nėra nepasitenkinimo išraiška <...>. Egzamino 12:10 val. nenutraukė (nors tam buvo pagrindas), nes norėjo matyti pilnesnį vaizdą.

44. 2019 m. rugsėjo 26 d. VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr.V-134 sudarytos darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijos išvadoje „Dėl Valstybės įmonės „Regitra“ Panevėžio filialo specialisto J. G. darbo pareigų pažeidimo“ Nr. (3.21)-6-19/498, nustatyti VĮ „Regitra“ darbo tvarkos taisyklių 39.2 papunkčio pažeidimai (gerai žinoti ir sąžiningai vykdyti pareiginėse instrukcijose ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus, pavestą darbą atlikti kokybiškai, laiku). Panevėžio filialo specialisto pareiginės instrukcijos 3.8 papunkčio pažeidimai (pareigas einantis asmuo rūpinais geru įmonės vardu, klientus aptarnauja mandagiai, taktiškai, paslaugiai) ir 3.9 papunkčio pažeidimai (šias pareigas einantis asmuo laikosi egzaminuotojo pasižadėjime nustatytų profesinės etikos nuostatų). Taip pat komisijos išvadoje nurodoma, kad J. G. pažeidė VĮ „Regitra“ darbuotojų etikos kodekso 4.2.3 papunktį, kuriame nurodyta, kad kalba, veiksmais ar pasiūlomais nediskriminuoti atskirų asmenų ar visuomenės grupių dėl <...> amžiaus <...> ir imtis teisėtų priemonių pastabėtai diskriminacijai sustabdyti, 4.4.2. papunktį, kuriame nurodytas reikalavimas priimant sprendimus, vadovautis aiškiais vertinimo kriterijais, vengti asmeniškumo, emocijų, neturėti išankstinio nusistatymo, įvertinti kitų asmenų pateiktą nuomonę, sprendžiant klausimus bei kitas objektyvias aplinkybes, kiekvieną atskirai įvertinant, atmetant tai, kas nesusiję su svarstomu klausimu, 5.2 papunktį, kuriame nurodytas reikalavimas sąžiningai, nepriekaištingai, rūpestingai, atidžiai, profesionaliai ir atsakingai atlikti savo pareigas bei funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose, kituose teisės aktuose ir pareiginėse instrukcijose ir 5.10 papunktį, kur nustatytas reikalavimas būti mandagiu, paslaugiu, tolerantišku, pagarbiai elgtis su kiekvienu asmeniu. Nurodoma, kad pažeistas VĮ „Regitra“ aptarnavimo standarto 14.4 papunktis, kuriame nustatytas reikalavimas išlaikyti pozityvų ar neutralų bendravimo toną, nebendrauti familiariai; nenaudoti konfrontuojančios kalbos; 14.5 papunktis, kuriame nurodoma nevartoti galimai klientą žeminančių ar kaltinančių teiginių, pastebėjimų ar komentarų tautiniais, rasiniais, etniniais, amžiaus, lyties klausimais, nejuokauti aptarnavimo tema; 14.6 papunktis, kuris įpareigoja vengti sėdėti parėmus galvą tarsi demonstruojant nuovargį ir abejingumą; 14.8 papunktis, kur nurodoma su visais klientais kurti pagarbius santykius ir 30 punktą, kuriame nurodoma, kad egzaminuotojas turi būti elgesio pavyzdys kitiems eismo dalyviams, siekti, kad kiekvienas vairuotojas suprastų ir vertintų saugaus, apgalvoto ir neagresyvaus vairavimo stilių išlaikyti profesinę garbę ir orumą. Komisija pažymėjo, kad aprašo (Reikalavimų motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminuotojams aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1V-516) 3.1 papunktyje darbo pareigų pažeidimas apibrėžiamas kaip darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Išvadoje nurodoma, kad komisija nustatė, jog specialistas J. G. savo veiksmais netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas. Vadovaujantis aprašo (Reikalavimų motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminuotojams aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1V-516) 24.1, 22.1, 22,4, 22.5 punktais, siūloma 1. Įpareigoti tiesioginį vadovą sudaryti J. G. darbo rezultatų gerinimo planą, nustatytą laikotarpį stebėti jo darbinę veiklą, darbo rezultatus, teikiamas paslaugas ir pan. 2. Įpareigoti J. G. tobulinti kompetenciją, dalyvauti etikos, gero elgesio ar kituose kursuose. 3. Neskirti J. G. priedo prie atlyginimo, vadovaujantis įmonėje patvirtinta darbo apmokėjimo tvarka.

59. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, jog teismas nustatė, kad yra pagrindas naikinti 2019 m. spalio 2 d. VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus įsakymą, tai, jog ieškovui PDU neskirtas Apmokėjimo sistemos ir vienkartinių išmokų skyrimo tvarkos aprašo 28 punkto pagrindu dėl drausminės nuobaudos taikymo, panaikinus įsakymą, kuriuo ieškovui skirta drausminė nuobauda nebeliko Apmokėjimo sistemos ir vienkartinių išmokų skyrimo tvarkos aprašo 28 punkte nurodyto pagrindo nemokėti ieškovui J. G. PDU, todėl ieškovui J. G. iš atsakovės VĮ „Regitra“ priteistina 2 238, 50 Eur (neatskaičius mokesčių) suma neišmokėto papildomo darbo užmokesčio.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

60. Ieškovas J. G. ieškiniu reiškia reikalavimą – priteisti iš atsakovės VĮ „Regitra“ ieškovui 300 Eur neturtinę žalą. Grįsdamas šį prašymą nurodo, kad neturtinę žalą vertina 300 Eur, teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad dėl vykdomo tyrimo dėl darbo drausmės pažeidimo ieškovui sutriko miegas, apetitas. Tiek ieškovas, tiek ieškovo atstovas bylą nagrinėjant iš esmės palaikė prašymą priteisti neturtinę žalą. Mano, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis adekvatus ieškovo patirties išgyvenimams. Įrodinėdamas neturtinę žalą ieškovas taip pat remiasi atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais, t.y. 2020 m. liepos 7 d. VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo direktoriaus R. P. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad ieškovui kaip darbuotojui buvo sudarytas darbo rezultatų gerinimo planas, nurodoma, kad kuomet buvo sudarytas asmens tobulėjimo planas ieškovas padarė naują darbo pareigų pažeidimą. Nurodoma, kad plano vykdymo rezultatai yra nepatenkinami, 2020 m. sausio 8 d., 2020 m. vasario 4 d., 2020 m. kovo 3 d., 2020 m. birželio 1 d. egzaminuotojų darbo stebėjimo ataskaitomis, kuriose aptarta ieškovo darbinė veikla vykdant tiesiogines funkcijas. Teismas pažymi, kad minėtose ataskaitose nurodyti ne tik darbo trūkumai, bet ir duomenys, jei pažeidimų nėra (pvz. 2020 m. sausio 8 d.) ataskaita.