Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių drausminės nuobaudos skyrimo pagrindus, terminus ir tvarką, neteisėto atleidimo iš darbo padarinius, įrodymus ir įrodymų vertinimą, taikymo ir aiškinimo.Ieškovas prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir VMSA) direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr. 41-684 „Dėl drausminės nuobaudos H. U. skyrimo“, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 1-2005 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriui H. U.“, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo; 3) grąžinti ieškovą į darbą – VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (toliau – ir VMKL) direktoriaus pareigas; 4) iš atsakovės VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ieškovui priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įvykdymo dienos; 5) iš atsakovės VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ieškovui priteisti 5 proc. dydžio palūkanas nuo visos teismo sprendimu priteistos sumos nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įvykdymo; 6) teismo sprendimą, kuriuo ieškovas grąžinamas į darbą ir jo naudai priteisiamas vidutinis darbo užmokestis, nurodyti vykdyti skubiai; 7) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovui priteisti byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Ieškovas nurodė, kad 2011 m. lapkričio 23 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu dirbo atsakovės VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriumi. Ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu (toliau – ir Įsakymas) jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad jis, kaip VMKL vadovas, tariamai neužtikrino, jog 2013 m. gydytojų intervencinių radiologų S. Š. ir D. B. budėjimai ne darbo valandomis būtų atliekami teisės aktų nustatyta tvarka, būtų sudaromi VMKL Rentgenoangiografinių tyrimų skyriaus budėjimo grafikai ir būtų laikomasi teisės aktų, nustatančių darbo ir poilsio laiką bei mokėjimą už budėjimus, ir už tai, kad jis neužtikrino VMKL išankstinės, einamosios ir paskesnės finansų kontrolės. Ši nuobauda skirta praleidus DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nepagrįsta iš esmės, nes ieškovas nepadarė pažeidimų, kuriais yra kaltinamas. Gydytojų intervencinių radiologų S. Š. ir D. B. budėjimai ne darbo valandomis 2013 metais buvo vykdomi laikantis visų teisės aktų reikalavimų, nepažeidžiant nei darbdavės, nei šių darbuotojų interesų, jiems patiems išreiškus tokią valią, kitų tokio paties profilio gydytojų nebuvo; VMKL privalėjo užtikrinti sklandų paslaugų teikimą visiems pacientams, o samdyti ne savo ligoninės specialistus būtų buvę daug brangiau; šiems gydytojams buvo užtikrintas darbo ir poilsio režimas, dėl to išreikštų nusiskundimų iš gydytojų intervencinių radiologų S. Š. ir D. B. nebuvo gauta. VMKL tinkamai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, užtikrinta išankstinė, einamoji ir paskesnė finansų kontrolė, kontrolės ir audito institucija (VMSA Kontrolės ir audito tarnyba), parengusi 2014 m. balandžio mėn. ataskaitą, jokių pažeidimų nenustatė. Ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už tai, kad jis, būdamas atsakingas už vadovaujamos viešosios įstaigos ir savo kaip vadovo veiklą bei tinkamą jam pavestų funkcijų vykdymą, privalėdamas vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, neturėdamas išankstinio steigėjos (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) pritarimo, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui VMKL vardu pasirašytą 2014 m. rugpjūčio 27 d. prašymą „Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje Nr. I-9359-244/2014“ ir taip pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 40-84 patvirtinto viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus pareigybės aprašymo 4, 9.11 ir 11 punktus, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. 1-682 patvirtintų viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės įstatų 2, 27 ir 29.13 punktus, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 7.1 punktą. Ieškovas teigė, kad jis, teikdamas prašymą teismui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-9359-244/2014, nepažeidė pareigos gauti steigėjos, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės, pritarimą. Ginčijamame Sprendime dėl šios drausminės nuobaudos taikymo nurodyti teisės aktai riboja asmens teisę į teisminę gynybą, dėl to prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir negali būti taikomi. Dėl Sprendime nurodyto Įstatų reikalavimo neteisėtumo ir akivaizdaus prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymu yra iškelta byla teisme. Be to, ieškovas, kaip VMKL vadovas, teisme jokios bylos nėra inicijavęs, jis viso labo kreipėsi su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. pateikė procesinį prašymą, kas nelaikytina kreipimusi į teismą; prašymas pareikštas mėginant apsaugoti VMKL teises ir interesus, tad laikyti, kad ieškovas savo pareigas vykdė netinkamai, nėra jokio pagrindo.