Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1849-910/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-24
Bylos Nr.: e2A-1849-910/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09666-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Ramunė Mikonienė
Ieškovas: J. G.
Atsakovas: valstybės įmonei „Regitra“

Kategorijos

1.3.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.3.5.7pavadinimo nepavyko patikrinti
1.3.5.10pavadinimo nepavyko patikrinti
1.3.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
3.4.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1849-910/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09666-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.1; 1.3.5.7; 1.3.5.10; 1.3.7.2.4; 3.3.1.20; 3.4.1.7

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) valstybės įmonės „Regitra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Regitra“ drausminio poveikio priemonių teisėtumo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2020 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. DGKS-1724, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kuriuo prašė:

1.1. Įpareigoti atsakovę atkurti dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pažeistas ieškovo teises – panaikinti 2019 m. spalio 2 d. įsakymu skirtas drausminio poveikio priemones: 1) nuo 2019 m. spalio 2 d. įsakymo įsigaliojimo dienos metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus; 2) per einamuosius kalendorinius metus tobulinti kompetenciją, dalyvauti etikos, gero elgesio ar kituose kursuose; 3) panaikinti įspėjimą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jei per dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.

1.2. Priteisti ieškovui iš atsakovės po 2019 m. spalio 2 d. įsakymo priėmimo nemokėtą papildomą darbo užmokestį už darbuotojo veiklos rezultatus iki komisijos sprendimo įvykdymo dienos bei delspinigius už dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

1.3. Priteisti ieškovui iš atsakovės 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

1.4. Priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jis dirba specialisto pareigose pagal su VĮ „Regitra“ 2005 m. gruodžio 15 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 419. 2019 m. spalio 2 d. VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-172 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo J. G.“ ieškovui buvo skirtos drausminio poveikio priemonės: 1) nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus; 2) per einamuosius kalendorinius metus tobulinti kompetenciją, dalyvauti etikos, gero elgesio ar kituose kursuose. Taip pat ieškovas buvo įspėtas, kad vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jei per dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Įsakymas grindžiamas generalinio direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-134 sudarytos darbo pareigų pažeidimo komisijos 2019 m. rugsėjo 26 d. išvada Nr. (3.21)-6-19/498. Ieškovo teigimu, darbdavys, skirdamas jam drausminio poveikio priemones, pažeidė DK nuostatas bei darbo sutarties sąlygas. Nei įsakyme, nei komisijos išvadoje nenurodyta, kuo konkrečiai pasireiškė specialisto ieškovo netinkamas jam pavestų funkcijų vykdymas, tik išvardijami vidinių dokumentų punktai, tačiau nekonkretizuojami tariami pažeidimai.

3. Ieškovo teigimu, darbdavys pavėlavo skirti drausminę nuobaudą, nes pagal Darbuotojų darbo pareigų pažeidimų fiksavimo, tyrimo ir darbuotojų įspėjimo tvarkos aprašo 24.2 punktą drausminio poveikio priemonės turi būti taikomos tuoj pat, paaiškėjus darbo pareigų pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju nuobauda skirta tik 2019 m. spalio 2 d., nors paaiškėjimo diena laikytina 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. y. Klientų aptarnavimo skyriaus specialistės tarnybinio pranešimo data.

4. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad jokiose vidiniuose įmonės dokumentuose nėra įtvirtinta įmonės generalinio direktoriaus teisė taikyti sankciją – metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus. Vidiniai įmonės dokumentai numato tik galimybę darbuotojui neskirti priedo prie atlyginimo, o ne nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus. Papildomas darbo užmokestis yra sudėtinė darbo užmokesčio dalis, todėl ginčijamas įsakymas nemokėti papildomo darbo užmokesčio turėtų būti traktuojamas kaip išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio DK 150 straipsnio prasme.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovė nurodė, kad ieškovo netinkamas elgesys su egzaminuojamais asmenimis egzamino metu buvo pastebėtas ir anksčiau, jam buvo reiškiamos žodinės pastabos, aptariamas darbuotojo netinkamas elgesys su jo tiesioginiu vadovu VĮ „Regitra“ Panevėžio filiale. Ieškovo darbo trūkumai buvo užfiksuoti 2017 m. gegužės 12 d. VĮ „Regitra“ vidaus audito skyriaus atliktoje Panevėžio filialo veiklos ir valdymo vidaus audito ataskaitoje Nr. 5, kurioje konstatuoti ieškovo darbo trūkumai bei rekomenduota spręsti klausimą dėl drausminės atsakomybės taikymo.

7. Atsakovė nesutiko su ieškovo pozicija, kad nei įsakyme, nei komisijos išvadoje nenurodyta ir nekonkretizuota, kuo konkrečiai pasireiškė ieškovo netinkamas jam pavestų funkcijų vykdymas. Darbo teisės norminiai aktai nereglamentuoja darbdavio sprendimo (įsakymo), kuriuo darbuotojui skiriamos drausminio, poveikio priemonės, imperatyvaus turinio. Jo turiniui taikomi bendri protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai, kitaip tariant, iš darbuotojui pateiktos informacijos jam turi būti žinoma ir suprantama, už kokį konkretų darbo drausmės pažeidimą jam yra skiriamos drausminio poveikio priemonės. Ieškovas dirba specialisto pareigose, priiminėja egzaminuojamųjų praktinio vairavimo egzaminus, todėl jam taikomi padidinti elgesio standartai ir sąmoningumo lygis. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovui buvo žinoma, dėl kokių jo veiksmų (elgesio) buvo priimtas ginčijamas įsakymas. Ieškovui buvo žinoma, kad egzaminuojamoji E. B. 2019 m. liepos 25 d. laikė praktinio vairavimo egzaminą, kurį priiminėjo ieškovas. Ji pateikė apeliaciją dėl egzamino ir apeliacija buvo tenkinta, o dėl egzaminuotojo veiksmų praktinio vairavimo egzamino metu buvo pradėtas tarnybinis tyrimas. Ieškovas šio egzamino metu bendravo su E. B. nedalykiškai, neišlaikė pozityvaus ar neutralaus bendravimo tono, bendravo familiariai, naudojo konfrontuojančią kalbą, savo nerišliais pasisakymais (monologu) trikdė susikoncentruoti ties vairavimu laikant egzaminą.

8. Atsakovės nuomone, tiek iš išvados, tiek iš įsakymo turinio pakankamai aiškiai matyti, kad drausminio poveikio priemonės ieškovui paskirtos pažeidus įmonės vidaus teisės aktų konkrečias nuostatas. Atsakovė pažymėjo, kad išvadoje atskleisti visi darbo pareigų pažeidimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas (2019 m. liepos 25 d. E. B. vairavimo egzaminas), jį padaręs asmuo (ieškovas), pasekmės (padaryta įmonei neturtinė žala, pasireiškusi įmonės reputacijos bei įmonės subjektinės teisės užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, pažeidimu), priežastinis ryšys tarp darbo pareigų pažeidimo ir pasekmių (būtent, dėl ieškovo neteisėtų veiksmų įmonė patyrė neturtinę žalą), darbuotojo kaltė, kuri pasireiškė tyčiniais veiksmais, pažeidžiant atsakovo vidaus teisės aktus. Pats ieškovas padarytą darbo pareigų pažeidimą pripažino teikdamas paaiškinimus komisijoje.

9. Atsakovės vertinimu, ji nepažeidė vieno mėnesio termino taikyti drausminio poveikio priemones. Vadovaujantis Pažeidimų tyrimo tvarkos aprašo 24.2 punktu, darbo pareigų pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma įmonės generalinio direktoriaus išvados patvirtinimo diena, (nagrinėjamu atveju tai yra 2019 m. spalio 2 d). Atlikti tyrimą dėl ieškovo galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo buvo būtina, nes tik tyrimo metu buvo galima įvertinti padaryto pažeidimo aplinkybes, išklausyti ieškovo paaiškinimų. Atsakovė nėra maža įmonė, joje visos procedūros yra formalizuotos, todėl objektyviai svarbūs sprendimai nepriimami nedelsiant. Paaiškėjus, jog yra galimai padarytas darbo pareigų pažeidimas, buvo sudaryta ir paskirta komisija, kuri dėjo maksimalias pastangas greitai ir objektyviai išsiaiškinti visas įvykio aplinkybės, nustatyti ar buvo padarytas darbo pareigų pažeidimas. Tyrimas buvo organizuojamas ir vykdomas operatyviai, per protingai trumpą laiką.

10. Atsakovės nuomone, drausminio poveikio priemonė metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus taip pat yra pagrįsta ir teisėta. Pagal Pažeidimų tyrimo tvarkos aprašo 30 punktą drausminio poveikio priemonės galioja 12 mėnesių, nes laikoma, kad darbuotojas nėra turėjęs darbo pareigų pažeidimų, jeigu per paskutinius dvylika mėnesių nuo tos dienos, kai buvo taikomos drausminio poveikio priemonės, jam nebuvo taikomos naujos drausminio poveikio priemonės. Pagal darbovietėje galiojančias ieškovo darbo apmokėjimo sąlygas darbuotojams mokamas bazinis darbo užmokestis (pastovus darbo užmokestis, nustatomas darbo sutartyje), o papildomas darbo užmokestis gali būti skiriamas už darbuotojo veiklos rezultatus įmonės generalinio direktoriaus įsakymu. Papildomas darbo užmokestis nėra tapatus tarifiniam (baziniam) darbo užmokesčiui, jis pagal darbo apmokėjimo sistemą gali būti skiriamas už darbuotojo veiklos rezultatus įmonės generalinio direktoriaus įsakymu. Vadinasi, papildomas darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne šalių susitarimo, o darbdavio valinio sprendimo pagrindu. Apmokėjimo sistemoje nustatyta, kad finansinių drausminio poveikio priemonių galiojimo laikotarpiu papildomas darbo užmokestis darbuotojui neskiriamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies – panaikino VĮ „Regitra“ 2019 m. spalio 2 d. generalinio direktoriaus įsakymą Nr. P-172 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo J. G.“; priteisė ieškovui iš atsakovės neišmokėtą papildomą darbo užmokesčio dalį – 2238,50 Eur (neatskaičius mokesčių); priteisė ieškovui iš atsakovės 206,70 Eur delspinigių; atmetė ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo; priteisė ieškovui iš atsakovės 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės valstybės naudai 55 Eur žyminio mokesčio; nurodė, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

12. Teismas nustatė, kad ieškovas 2005 m. gruodžio 9 d. darbo sutarties Nr. 419 pagrindu dirba VĮ „Regitra“ Panevėžio filiale specialisto pareigose. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas 2019 m. liepos 25 d. vykdydamas savo tiesiogines pareigas egzaminavo asmenį, siekiantį gauti vairuotojo pažymėjimą. Po šio egzamino, tą pačią dieną, 2019 m. liepos 25 d., buvo gautas egzaminuojamosios apeliacinis skundas, kurio pagrindu, ginčijamu VI „Regitra“ 2019 m. spalio 2 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-172 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo J. G.“ ieškovui taikytos drausminio poveikio priemonės.

13. Vadovaudamasis galiojančiu nauju teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo formuojama praktika, nurodė, kad už darbo pareigų pažeidimus numatytas tik darbo sutarties nutraukimas (DK 58 straipsnio 1 dalis) arba pažeidimo konstatavimas ir darbuotojo įspėjimas apie galimą jo atleidimą už antrą tokį pažeidimą (58 straipsnio 4 dalis), kitų drausminių nuobaudų nereglamentuojant. Nagrinėjamu atveju susiklosčius teisinei situacijai, kai buvo taikyta ir kita darbuotojui neigiamas finansines pasekmes sukelianti priemonė – atsakovės generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 2 d. įsakymu nutarta nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus.

14. Spręsdamas dėl ieškinio argumentų, susijusių su termino skirti drausminę nuobaudą praleidimu, teismas nurodė, kad pagal naują teisinį reglamentavimą nėra reglamentuotas ieškovui pritaikytos drausminės nuobaudos taikymo terminas, kartu pažymėdamas, jog pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį, kai nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija), yra pagrindas taikyti tiek įstatymo, tiek teisės analogiją (kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, teisės doktriną). Teismas pažymėjo, kad teisės doktrinoje nurodoma, jog įstatymo leidėjas numato ribojimus darbdaviams priimant sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo, sprendimas turi būti priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo jo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos (Davulis, Tomas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Valstybės įmonė Registrų centras, 2018, p. 234).

15. Spręsdamas dėl pažeidimo paaiškėjimo momento, teismas nustatė, kad atsakovės generaliniam direktoriui 2019 m. liepos 25 d. buvo pateikta egzaminuojamosios apeliacija, kurioje buvo nurodyta, kad egzaminuotojas (ieškovas) 2019 m. liepos 25 d. vykusio metu visą laiką elgėsi tetinkamai (bendravo nemandagiai, naudojo psichologinį smurtą, sakė, kad jaunimas nemoka vairuoti, kad dėl egzaminuojamosios vairavo pavėluos liks be pietų ir pan.). 2019 m. rugpjūčio 14 d. Tarnybiniu pranešimu VĮ „Regitra“ veiklos departamento Klientų aptarnavimo skyriaus specialistė informavo VĮ „Regitra“ generalinį direktorių, kad peržiūrėjus egzaminuotosios 2019 m. liepos 25 d. praktinio egzamino vaizdo įrašą, nustatyta, jog ieškovas galimai nesilaikė pranešime nurodytų Klientų aptarnavimo standarto punktų nuostatų. Taigi 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniu pranešimu apie ieškovo galimą darbo pareigų pažeidimą buvo informuotas pats atsakovės generalinis direktorius, t. y. juridinio asmens atstovas bei subjektas, turintis teisę skirti drausminę nuobaudą, o pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma diena kai apie pažeidimą sužinojo juridinio asmens atstovas (nagrinėjamu atveju generalinis direktorius, t. y. vadovas).

16. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad VĮ „Regitra“ generaliniam direktoriui, kuris yra juridinio asmens atstovas, tapo žinoma apie darbuotojo padarytą darbo drausmės pažeidimą t. y. tiek apie atliktus veiksmus, tiek apie asmenį, tiek apie pažeistus vidinius teisės aktus 2019 m. rugpjūčio 14 d. informavus VĮ „Regitra“ generalinį direktorių tarnybiniu pranešimu. Iš esmės jokių naujų aplinkybių vėlesniu tyrimu nustatyta nebuvo, nebuvo paneigti jau 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame pranešime aptarti vidinių teisės aktų pažeidimai (priešingai, jie 2019 m. spalio 2 d. įsakymu buvo patvirtinti). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog atsakovė nesilaikė vieno mėnesio drausminės nuobaudos skyrimo termino (VĮ „Regitra“ darbuotojų darbo pareigų pažeidimų fiksavimo, tyrimo ir darbuotojų įspėjimo tvarkos aprašo 24.2 punktas, nurodytoje kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, darbo teisės doktrinoje nurodomi terminai), nes darbdaviui apie darbo drausmės ir netgi konkrečių vidinių teisės aktų normų pažeidimą tapo žinoma 2019 m. rugpjūčio 14 d., o VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus įsakymas dėl drausminės nuobaudos priimtas 2019 m. spalio 2 d. Teismas sprendė, kad ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas panaikinti VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. P-172 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo J. G.“.

17. Vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai panaikinti drausminio poveikio priemonę – įpareigojimą per einamuosius kalendorinius metus tobulinti kompetenciją, dalyvauti etikos, gero elgesio ar kituose kursuose, taip pat panaikinti įspėjimą, kad vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jei per dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, negali būti ginčijami nei darbo ginčų komisijoje, nei teisme, nes nesukėlė ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių. Kartu teismas nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju dėl procedūrinio pažeidimo naikinamas visas 2019 m. spalio 2 d. įsakymas Nr. P-172 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo J. G.“.

18. Spręsdamas dėl pažeidimo vertinimo ir drausminės nuobaudos neskiriant piniginio priedo proporcingumo, teismas pažymėjo, kad darbuotojo pareigos gali būti numatomos ne tik darbo sutartyje, bet ir pagal darbo teisės principus (pavyzdžiui saugoti darbdavio turtinius ir neturtinius interesus) ar darbo teisės normas (pavyzdžiui darbo tvarkos taisyklės, darbdavio išleisti norminiai aktai). Darbuotojo pareigos gali atsirasti ir iš profesinės etikos, sąžiningo ir padoraus elgesio standartų.

19. Teismas byloje nustatė, kad ieškovas darbo pareigų pažeidimą padarė 2019 m. liepos 25 d. egzaminuodamas asmenį, siekiantį įgyti B kategorijos transporto priemonių vairuotojo pažymėjimą. Pažeidimas pasireiškė tuo, kad ieškovas vykusio egzamino metu, darbdavio vertinimu, naudojo netinkamą leksiką bei neverbalinę kalbą (pažeidimai nustatyti 2019 m. rugpjūčio 9 d. VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos posėdžio protokole, 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame pranešime, 2019 m. rugsėjo 26 d. VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr.V-134 sudarytos darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijos išvadoje „Dėl Valstybės įmonės „Regitra“ Panevėžio filialo specialisto J. G. darbo pareigų pažeidimo“).

20. Teismas nurodė, kad ginčo dėl ieškovo pasakytų ir atsakovės vertintų replikų nėra, t. y. dėl to, kad atsakovės nurodytos replikos ieškovo buvo pasakytos. Teismo posėdžio metu ištyręs vaizdinę medžiagą, išanalizavęs ieškovo veiksmus (verbalinę ir neverbalinę kalbą) egzamino, vykusio 2019 m. liepos 25 d. metu, taip pat įvertinęs egzaminuojamosios praktikos egzamino ataskaitą, ieškovo paaiškinimus teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad ieškovo replikos negalėjo nulemti egzaminuojamosios rezultato ir vairavimo egzamino praktinės dalies neišlaikymo, nes jos prasidėjo jau po to, kai egzaminuojamosios padarytų nekritinių klaidų skaičius viršijo tą, kuris lemtų egzamino neišlaikymą. Viena vertus, teismas sutiko, kad ieškovo replikos nebuvo susijusios su egzamino tvarka ir ieškovo pareigomis egzaminuojant asmenį, kita vertus, pagal išanalizuotus duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo replikos egzaminuojamosios rezultatui įtakos negalėjo turėti, nes jos buvo pasakytos vėliau nei egzaminuojamoji buvo viršijusi leistiną nekritinių klaidų skaičių. Dėl replikų turinio ir pobūdžio, teismas pažymėjo, kad jose nebuvo necenzūrinių žodžių, jos nebuvo tiesiogiai įžeidžiančios egzaminuojamąją, tačiau teismo vertinimu, replikų naudojimas šiuo konkrečiu atveju iš esmės neatitiko egzaminuotojui keliamų elgesio standartų ir darbo etikos. Tačiau, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, teismas atsakovės ieškovui taikytą drausminę nuobaudą neskiriant priedo prie darbo užmokesčio, vertino kaip neproporcingą padarytam pažeidimui.

21. Spręsdamas dėl ieškovui neišmokėtos sumos priteisimo, teismas nustatė, kad papildomo darbo užmokesčio apskaičiavimo formulės nustatytos atsakovės įmonėje galiojančio Apmokėjimo sistemos ir vienkartinių išmokų skyrimo tvarkos aprašo 18 ir 20 punktuose. Apmokėjimo sistemos ir vienkartinių išmokų skyrimo tvarkos aprašo 21 punkte nurodyta, kad pagal aprašo 18 ir 20 punktuose nurodytas formules papildomas darbo užmokestis pradedamas skaičiuoti vertinant 2019 m. III ketvirčio rezultatus. Apmokėjimo sistemos ir vienkartinių išmokų skyrimo tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta, kad papildomas darbo užmokestis skiriamas naujam ketvirčiui ir mokamas kas mėnesį.

22. Teismas nurodė, kad, vena vertus, nagrinėjamo byloje būtų galima daryti prielaidą, jog šiuo atveju mokamas priedas yra tik darbdavio diskrecija, tačiau kita vertus, ypatingai svarbu atsižvelgti į konkrečią darbovietę, darbuotojo funkcijas bei kitiems tas pačias funkcijas atliekantiems darbuotojams mokamą atlygį už darbą (įskaitant ir papildomą užmokestį), taip pat vertinti darbuotojo lūkesį ir iki tol gautas nuolatines pajamas iš darbo, tai, kad nėra ginčo dėl aplinkybės, jog įprastai priedai darbuotojams su atlyginimu mokami kiekvieną mėnesį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad Apmokėjimo sistemos ir vienkartinių išmokų skyrimo tvarkos apraše numatyti tik du atvejai, kai darbuotojui neskiriamas papildomas darbo užmokestis, t. y. aprašo 27 punkte nurodyta, kad darbuotojui išbandymo laikotarpiu papildomas darbo užmokestis neskiriamas, jeigu įmonės generalinis direktorius nenusprendžia kitaip, bei 28 punkte nurodyta, kad finansinių drausminio poveikių priemonių galiojimo laikotarpiu papildomas darbo užmokestis neskiriamas. Šiuo atveju papildomas darbo užmokestis ieškovui neskirtas 28 punkto pagrindu dėl ginčijamu 2019 m. spalio 2 d. įsakymu skirtos finansinės drausminio poveikio priemonės. Atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo metu teismui patvirtino, kad priedai įprastai mokami kas mėnesį visiems darbuotojams, sumas nustatant kas ketvirtį.

23. Teismas nustatė, kad VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 25 d. įsakymu „Dėl papildomo darbo užmokesčio dalies prie mėnesinės algos skyrimo VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo darbuotojams 2019 m. IV ketvirčiui“ Nr. P-179 nutarta skirti 2019 m. IV ketvirčiui VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo darbuotojams, nurodytiems šio įsakymo priede papildomą darbo užmokesčio dalį prie mėnesinės algos. Ieškovui šiuo įsakymu priedas išmokėtas tik už 2019 m. spalio 1 d., t. y. iki 2019 m. spalio 2 d. įsakymo priėmimo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados aptarti priedai (papildomas darbo užmokestis) iš esmės sudaro nuolatinę ieškovo ir analogišką darbą atliekančių darbuotojų gaunamų pajamų dalį. Teismas apskaičiavo, kad visa ieškovui neišmokėta suma sudaro 2238,50 Eur (neatskaičius mokesčių) (2245,02 Eur apskaičiuota bendra suma – 6,52 Eur apskaičiuota išmokėti suma už vieną 2019 m. IV ketvirčio dieną (2019 m. spalio 1 d.) pagal 2019 m. spalio 25 d. įsakymą).

24. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei tai, kad teismas nustatė, jog yra pagrindas panaikinti VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 2 d. įsakymą, tai, jog ieškovui papildomas darbo užmokestis neskirtas Apmokėjimo sistemos ir vienkartinių išmokų skyrimo tvarkos aprašo 28 punkto pagrindu dėl drausminės nuobaudos taikymo, panaikinus įsakymą, kuriuo ieškovui skirta drausminė nuobauda, nebeliko Apmokėjimo sistemos ir vienkartinių išmokų skyrimo tvarkos aprašo 28 punkte nurodyto pagrindo nemokėti ieškovui papildomo darbo užmokesčio, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 2238, 50 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto papildomo darbo užmokesčio.

25. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų neturtinės žalos patyrimo faktą. Teismas vertino, kad ieškovo nurodyti išgyvenimai yra labiau susiję su paties ieškovo subjektyviu situacijos vertinimu. Darbuotojo elgesio darbo metu stebėjimas ir vertinimas, taip pat tyrimo atlikimas ir sprendimas dėl drausminės nuobaudos taikymo ar netaikymo yra procedūra leidžianti tiek darbdaviui, tiek darbuotojui aiškintis įvykio aplinkybes ir neturtinės žalos priteisimas vien tuo apsektu, kad darbuotojas dėl vykdyto tyrimo patyrė išgyvenimus, teismo vertinimu, būtų neproporcingas ir net ydingas. Net ir vertinant, jog buvo praleistas terminas drausminei nuobaudai taikyti, pats aplinkybių aiškinimasis ir ieškovo pozicijos išklausymas, teismo vertinimu, nėra pagrindas vertinti, jog ieškovui padaryta neturtinė žala, juolab kad ir paties darbuotojo elgesys nebuvo nepriekaištingas (egzamino metu pasakytos replikos buvo netinkamos). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

26. Spręsdamas dėl delspinigių priteisimo teismas vadovavosi DK 147 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. A1-40 „Dėl delspinigių dydžio, kai darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos“ patvirtintas 0,07 procento delspinigių dydis (įsakymas įsigaliojo nuo 2020 m. vasario 1 d., tačiau toks pat delspinigių dydis buvo nustatytas ir anksčiau, t. y. nuo 2019 m. vasario 1 d., galiojusiame ministro įsakyme. Įvertinęs darbo sutarties nuostatas, susijusias su atlyginimo mokėjimo terminais, teismas apskaičiavo, kad iš viso delspinigiai už pavėlavimą atsiskaityti su ieškovu sudaro 206,70 Eur.

Šalies argumentai

27. Atsižvelgęs į tai, kad delspinigiai skaičiuojami pradelsus mokėjimus, kylančius iš darbo teisinių santykių, įvertinęs tai, kad ieškovas su prašymu dėl įsakymo, kuriuo jam taikyta drausminė priemonė, panaikinimo į darbo ginčų komisiją kreipėsi 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. kai dar nebuvo pagrindo taikyti senaties terminą, teismas sprendė esant pagrindui atnaujinti ieškinio senaties terminą ir priteisti visus teismo apskaičiuotus delspinigius.

Žemesnės instancijos teismas

28. Nors ieškinio reikalavimas dėl neturinės žalos atlyginimo buvo atmestas, teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė praleido drausminės nuobaudos taikymo terminą bei tai, kad taikyta drausminė priemonė buvo neproporcinga, priteisė ieškovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

29. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

29.1. Ieškovas ieškiniu neginčijo 2019 m. spalio 2 d. atsakovės generalinio direktoriaus įsakymo ir neprašė jo panaikinti, o tik prašė atkurti dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pažeistas ieškovo teises – panaikinti įsakymu skirtas drausminio poveikio priemones. Teismas sprendime nepasisakė, kodėl iš dalies tenkina ieškinį ir sprendimu panaikina įsakymą, kai tokio reikalavimo pats ieškovas net nebuvo pareiškęs.

29.2. Ne 2019 m. liepos 25 d. egzaminuojamosios apeliacinis skundas buvo pagrindas priimti ginčijamą 2019 m. spalio 2 d. atsakovės generalinio direktoriaus įsakymą, o 2019 m. rugpjūčio 30 d. generalinio direktorius įsakymu sudarytos darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijos 2019 m. rugsėjo 26 d. priimtos išvados, kurios buvo patvirtintos 2019 m. spalio 2 d.

29.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės generaliniam direktoriui, kuris yra juridinio asmens atstovas, tapo žinoma apie darbuotojo padarytą darbo drausmės pažeidimą t. y. tiek apie atliktus veiksmus, tiek apie asmenį, tiek apie pažeistus vidinius teisės aktus iš 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio pranešimo. Tokia išvada prieštarauja atsakovės lokaliniams aktams ir kasacinio teismo formuojamai praktikai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sužinojimas apie pažeidimą savaime netapatintinas su darbuotojo atlikto pažeidimo paaiškėjimu darbdaviui. Esant poreikiui atlikti papildomą tyrimą dėl turimos su darbo pareigų pažeidimu susijusios informacijos ir darbdaviui operatyviai ir realiai atliekant tam tikrus papildomus tyrimo veiksmus, siekiant išsiaiškinti darbo drausmės pažeidimo faktą, DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas skaičiuotinas nuo momento, kada darbdaviui nebelieka pagrįstų abejonių dėl konkretaus darbuotojo atlikto darbo pareigų pažeidimo fakto (nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019).

29.4. Vien 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinis pranešimas, neištyrus jame nurodytų faktų ir neįvertinus išdėstytų aplinkybių darbo pareigų atlikimo kontekste, nėra pakankamas pagrindas skirti drausminio poveikio priemonę darbuotojui. Vadovaujantis tokiu pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, būtų rizikuojama pažeisti darbuotojo teises ir teisėtus interesus bei nepagrįstai taikyti drausminio poveikio priemones. Be to, įgyvendinus tokią praktiką, būtų pažeisti darbdavio kurti ir patvirtinti vidiniai norminiai teisės aktai, kuriais nustatoma vidinė įmonės tvarka ir kurios privalo laikytis visi įmonėje dirbantys darbuotojai. Vienas iš tokių aktų yra Darbuotojų darbo pareigų pažeidimų fiksavimo, tyrimo ir darbuotojų įspėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V-167 (toliau – ir Pažeidimų tyrimo tvarkos aprašas), pagal kurio nuostatas 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinis pranešimas yra laikytinas tik vienu iš procedūrinių etapų ir ne visada jis gali būti pagrindas skirti tarnybinio poveikio priemonę, neatlikus išsamaus tyrimo.

29.5. 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta galimai darbuotojo padarytas darbo pareigų pažeidimas, kai buvo pažeisti darbuotojo kasdienes darbo funkcijas reglamentuojantys lokalūs teisės aktai. Atsakovės įmonė nėra maža (joje dirba virš 500 darbuotojų su filialais ir skyriais per daugelį Lietuvos miestų), todėl akivaizdu, kad joje visos procedūros yra formalizuotos. Objektyviai svarbūs sprendimai įmonėje nepriimami nedelsiant, neišsiaiškinus visų įvykio aplinkybių, neatlikus jų įvertinimo. Akivaizdu, kad generalinis direktorius, gavęs tarnybinius pranešimus apie galimai padarytus darbo pareigų pažeidimus, negali visais atvejais be papildomo tyrimo konstatuoti, jog pažeidimas (ne)buvo padarytas. Atsižvelgiant į 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio pranešimo turinį, jis buvo pagrindas generaliniam direktoriui sudaryti komisiją pranešime nurodytoms aplinkybėms ištirti ir pateikti jų vertinimą. Tokia tvarka nustatyta dėl to, kad atsakovės įmonės veiklos sritys yra įvairios ir būtinas struktūrinio padalinio, kuruojančio su darbo pareigų pažeidimu susijusios veiklos srities, vadovo ar jo paskirto asmens dalyvavimas bei atliktų darbuotojo veiksmų įvertinimas, taip pat ir kitų komisijos narių vertinimas, kuris atsispindi išvadose. Tai, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės dėl galimo darbo pareigų pažeidimo pasitvirtino visa apimtimi, nesudaro pagrindo terminą drausminei poveikio priemonei skirti skaičiuoti nuo tarnybinio pranešimo datos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 14 d., o ne nuo tyrimo komisijos išvadų patvirtinimo 2019 m. spalio 2 d.

29.6. Tyrimą darbdavys nusprendė atlikti operatyviai, kai tik gavo informaciją apie galimai padarytą darbo pareigų pažeidimą, pats tyrimas taip pat buvo atliekamas per protingai trumpą laiką ir operatyviai pagal esamas aplinkybes (darbuotojas teikė prašymą pratęsti terminą paaiškinimams pateikti, prašė nagrinėti žodžiu ir leisti dalyvauti). Pagal tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir jų detalumą atlikti tyrimą buvo būtina, nes, tik atlikus tyrimą ir įvertinus vaizdo medžiagą, teisinį reglamentavimą, buvo galima išsamiai atsakyti ar buvo darbo pareigų pažeidimas ar jo nebuvo. Dėl to atlikto tyrimo rezultato, t. y. komisijos išvados, pateikimo diena laikytina darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena.

29.7. Spręsdamas dėl pažeidimo vertinimo ir drausminės nuobaudos – neskirti piniginio priedo – proporcingumo, teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo replikos egzaminuojamosios rezultatui įtakos negalėjo turėti, nes jos buvo pasakytos vėliau, nei egzaminuojamoji buvo viršijusi leistiną nekritinių klaidų skaičių. Atsakovės įmonėje galiojantys teisės aktai (darbo tvarkos taisyklės, Panevėžio filialo specialisto pareiginės instrukcijos, darbuotojų etikos kodeksas, klientų aptarnavimo standartas) nustato darbuotojams elgesio reikalavimus, kurių jie turi laikytis visą darbo laiką, o ne tam tikra laiko intervalą per praktinį vairavimo egzaminą. Teismas, sutikęs, kad ieškovo replikos iš esmės neatitiko egzaminuotojui keliamų elgesio standartų ir darbo etikos reikalavimų, nepagrįstai ieškovui taikytą drausminę nuobaudą, neskiriant priedo prie darbo užmokesčio, laikė neproporcinga padarytam pažeidimui.

29.8. Pagal Apmokėjimo sistemos aprašo 17 punktą papildomas darbo užmokestis gali būti skiriamas už darbuotojo veiklos rezultatus įmonės generalinio direktoriaus įsakymu. Papildomas darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne šalių susitarimo, o darbdavio valinio sprendimo pagrindu. Apmokėjimo sistemos aprašo 28 punkte nustatyta, kad finansinių drausminio poveikio priemonių galiojimo laikotarpiu papildomas darbo užmokestis darbuotojui neskiriamas. Taigi Apmokėjimo sistemos aprašas susieja papildomo darbo užmokesčio mokėjimą su darbuotojo veiklos rezultatais bei finansinių drausminio poveikio priemonių neturėjimu. Ginčijamu įsakymu konstatavus, kad ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimą, ieškovui pagrįstai buvo skirta drausminio poveikio priemonė. Pagal galiojantį Apmokėjimo sistemos aprašą drausminio poveikio priemonių galiojimo laikotarpiu papildomas darbo užmokestis darbuotojui neskiriamas – tai yra pasekmė už padarytą pažeidimą. Įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes ir mastą, pritaikytos poveikio priemonės yra proporcingos padarytam pažeidimui.

29.9. Spręsdamas neišmokėto priedo, teismas nepagrįstai vadovavosi skaičiavimais, atliktais taikant maksimalų vadovo vertinimą, nors taikyti maksimalų vadovo vertinimą nebuvo jokio pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ir anksčiau ieškovui ne visada buvo skiriamas maksimalus vadovo įvertinimas. Į bylą buvo pateiktas ieškovo vadovo 2020 m. liepos 7 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma apie darbuotojo netinkamai vykdomą asmeninio tobulėjimo planą, kurį vadovas siūlo vertinti nepatenkinamai. Nors nurodytas tarnybinis pranešimas yra susijęs su ginčijamu įsakymu nustatyto asmeninio tobulėjimo plano vykdymu, tačiau jis yra taip pat aktualus, sprendžiant apie darbuotojo požiūrį į darbdavio nurodymus bei požiūri į vykdomas darbo funkcijas. Akivaizdu, kad tiesioginiam vadovui rekomenduojant plano rezultatus vertinti nepatenkinamai, teismas nepagrįstai sprendė, kad, skaičiuojant papildomą darbo užmokestį, ieškovas galėtų tikėtis maksimalaus vadovo įvertinimo.

29.10. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė ieškovo prašytus delspinigius (206,70 Eur). Delspinigiai gali būti priteisiami, jeigu dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (DK 147 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu ieškovui papildomas darbo užmokestis buvo neišmokėtas pagrįstai, esant galiojančiai drausminio poveikio priemonei.

Atsiliepimas

30. Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovui apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

30.1. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo momento išaiškinta, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena aiškintina kaip ta diena, kurią darbdaviui arba jo atstovui tapo žinomas šių aplinkybių visetas: a) darbo drausmės pažeidimo faktas; b) darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad darbdaviui nurodytų aplinkybių visetas nagrinėjamu atveju paaiškėjo iš VĮ „Regitra“ Klientų aptarnavimo skyriaus specialistės 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio pranešimo, kuriame buvo detaliai aprašyti darbuotojo atlikti veiksmai, taip pat vidinių darbdavio teisės aktų pažeidimai. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė praleido terminą drausminei nuobaudai skirti.

30.2. Nė vienas iš atsakovės vidinių teisės aktų (Darbuotojų darbo pareigų pažeidimų fiksavimo, tyrimo ir darbuotojų įspėjimo tvarkos aprašas ar Darbo apmokėjimo sistemos ir vienkartinių išmokų skyrimo tvarkos aprašas) nenumato galimybės taikyti darbuotojui tokią finansinę drausminio poveikio priemonę, kaip papildomo darbo užmokesčio nemokėjimas 12 mėnesių. Papildomas darbo užmokestis už darbuotojo veiklos rezultatus pagal Darbo apmokėjimo sistemos ir vienkartinių išmokų skyrimo tvarkos aprašo 6 punktą yra darbo užmokesčio sudėtinė dalis. Tai atitinka ir DK 139 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, kad į darbuotojo darbo užmokestį kaip sudėtinė dalis įeina papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą. Darbo užmokestis privalo būti mokamas, todėl įsakymas ieškovui nemokėti papildomo darbo užmokesčio turėtų būti traktuojamas kaip išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio DK 150 straipsnio prasme.

30.3. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad, apskaičiuojant ieškovui mokėtino papildomo darbo užmokesčio dydį, nebuvo pagrindo taikyti maksimalų vadovo vertinimą, be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ir anksčiau ieškovui ne visada buvo skiriamas maksimalus vadovo įvertinimas. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo preziumuoti, kad vadovas nebūtų ieškovui skyręs maksimalaus vertinimo dėl to, jog anksčiau ieškovui ne visada buvo skiriamas maksimalus įvertinimas.

30.4. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad ieškiniu ieškovas neprašė panaikinti 2019 m. spalio 2 d. atsakovės generalinio direktoriaus įsakymo, o tik prašė atkurti dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pažeistas ieškovo teises – panaikinti įsakymu skirtas drausminio poveikio priemones. Tuo bandoma įžvelgti procesinį pažeidimą. Ieškovas byloje ieškinio dalyką apibrėžė savo nuožiūra, jį išreiškė konkrečiai ir aiškiai, šiuo atveju jokių procesinių pažeidimų nebuvo padaryta, be to, CPK 417 straipsnis suteikia teismui teisę viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą darbo bylose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

31. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

32. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos aplinkybės

Žemesnės instancijos teismas

33. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2005 m. gruodžio 9 d. neterminuotos darbo sutarties Nr. 419 pagrindu dirba VĮ „Regitra“ Panevėžio filiale specialistu.

34. 2019 m. liepos 25 d. ieškovas, vykdydamas savo tiesiogines pareigas, egzaminavo asmenį, siekiantį gauti vairuotojo pažymėjimą. Po egzamino egzaminuotoji pateikė apeliaciją dėl praktinio vairavimo egzamino, kurią grindė netinkamu, nemandagiu egzaminuotojo (ieškovo) elgesiu egzamino metu. Išnagrinėjusi egzaminuotosios apeliaciją, apeliacinė komisija egzaminuotosios apeliaciją patenkino – anuliavo laikyto praktikos egzamino rezultatą ir leido jai pakartotinai nemokamai laikyti egzaminą, taip pat nutarė perduoti informaciją apie ieškovo elgesį egzamino metu vertinti Klientų aptarnavimo skyriui.

Žemesnės instancijos teismas

35. Klientų aptarnavimo skyriaus specialistė 2019 m. rugpjūčio 14 d. pateikė atsakovės generalinio direktoriaus pavaduotojui tarnybinį pranešimą, kuriuo informavo apie galimai ieškovo padarytą darbo pareigų pažeidimą.

36. Atsakovės įmonės generalinis direktorius 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-134 sudarė darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisiją, kuri 2019 m. rugsėjo 26 d. parengė išvadą Nr. (3.21)-6-19/498, kad ieškovas savo veiksmais pažeidė atsakovės įmonės darbo tvarkos taisyklių, specialisto pareiginės instrukcijos, darbuotojų etikos kodekso ir klientų aptarnavimo standarto reikalavimus.

37. Atsakovės įmonės generalinis direktorius 2019 m. spalio 2 d. priėmė įsakymą Nr. P-172 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo J. G.“ (toliau – ir 2019 m. spalio 2 d. įsakymas), kuriuo patvirtino komisijos 2019 m. rugsėjo 26 d. parengtą išvadą ir pripažino, kad ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimą – nesivadovavo teisės aktų nuostatomis ir jas pažeidė. Atsižvelgiant į konstatuotą darbo pareigų pažeidimą, nurodytu įsakymu ieškovui buvo paskirtos drausminio poveikio priemonės: 1) nuo įsakymo įsigaliojimo dienos metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus; 2) per einamuosius kalendorinius metus tobulinti kompetenciją, dalyvauti etikos, gero elgesio ar kituose kursuose. Įsakymu ieškovas taip pat buvo įspėtas, kad vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jei per dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.

38. 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydamas panaikinti 2019 m. spalio 2 d. įsakymu jam paskirtas drausminio poveikio priemones ir įspėjimą dėl galimo atleidimo iš darbo panaikinimo bei išieškoti papildomą darbo užmokestį už veiklos rezultatus. Darbo ginčų komisija 2020 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. DGKS-1724 atmetė ieškovo prašymą.

39. Ieškovas, nesutikdama su nurodytu darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

39.1. Įpareigoti atsakovę atkurti dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pažeistas ieškovo teises – panaikinti 2019 m. spalio 2 d. įsakymu skirtas drausminio poveikio priemones: 1) nuo 2019 m. spalio 2 d. įsakymo įsigaliojimo dienos metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus; 2) per einamuosius kalendorinius metus tobulinti kompetenciją, dalyvauti etikos, gero elgesio ar kituose kursuose; 3) panaikinti įspėjimą, kad vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu per dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.

39.2. Priteisti ieškovui iš atsakovės po 2019 m. spalio 2 d. įsakymo priėmimo nemokėtą papildomą darbo užmokestį už darbuotojo veiklos rezultatus iki komisijos sprendimo įvykdymo dienos bei delspinigius už dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

39.3. Priteisti ieškovui iš atsakovės 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

40. Išnagrinėjęs byloje kilusį individualų darbo ginčą dėl teisės, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė nesilaikė vieno mėnesio drausminio poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat pripažinęs, kad ieškovui pritaikytos drausminio poveikio priemonės neproporcingos jo padarytam pažeidimui, ieškinį patenkino iš dalies – panaikino atsakovės įmonės generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 2 d. įsakymą, kuriuo ieškovui pritaikytos drausminio poveikio priemonės, priteisė ieškovui iš atsakovės 2 238,50 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą papildomo darbo užmokesčio dalį ir 206,70 Eur delspinigių; ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė.

Dėl reikalavimo panaikinti darbuotojui pritaikytas drausminio poveikio priemones

41. Skirtingai nei darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės atveju (DK 58 straipsnio 4 dalis), galiojantis darbo įstatymas nenustato, kaip ir per kokį terminą turi būti įformintas darbo pareigų pažeidimas taikant darbuotojui kitokias drausminio poveikio priemones. Dėl to darytina išvada, kad tiek ginčo šalys, grįsdamos ieškinio reikalavimus ir atsikirtimus į juos, tiek bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl darbuotojui paskirtų drausminio poveikio teisėtumo, pagrįstai vadovavosi vietinio (lokalinio) teisės akto – VĮ „Regitra“ darbuotojų darbo pareigų pažeidimų fiksavimo, tyrimo ir darbuotojų įspėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis.

42. Pagal Aprašo 24.2 punktą drausminio poveikio priemonės turi būti taikomos tuoj pat, paaiškėjus darbo pareigų pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Byloje nekilo ginčo, kad šiuo atveju drausminio poveikio priemonės ieškovui turėjo būti paskirtos per nurodytą vieno mėnesio terminą, tačiau išsiskyrė šalių pozicijos dėl šio termino pradžios momento.

Žemesnės instancijos teismas

43. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas ieškovo pozicijai, sprendė, kad apeliantei apie darbo pareigų pažeidimą tapo žinoma iš 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio pranešimo, kuriame buvo detaliai aprašyti darbuotojo atlikti veiksmai, taip pat nurodytos konkrečios pažeistų vidinių darbovietės teisės aktų nuostatos.

44. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino drausminio poveikio priemonei skirti, netinkamai nustatė paaiškėjimo apie darbo pareigų pažeidimo momentą. Apeliantės nuomone, priešingai nei sprendė bylą išnagrinėjęs teismas, aptariamu atveju paaiškėjimo apie padarytą darbo pareigų pažeidimą momentas sietinas ne su 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniu pranešimu apie galimai darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą, bet su darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijos 2019 m. rugsėjo 26 d. išvados parengimu.

45. Tiek ieškovas, tiek apeliantė, remdamiesi kasacinio teismo jurisprudencija dėl darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo momento, savo procesiniuose dokumentuose pagrįstai nurodo, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena aiškintina kaip ta diena, kurią darbdaviui arba jo atstovui tapo žinomas šių aplinkybių visetas: a) darbo drausmės pažeidimo faktas; b) darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda vieno mėnesio terminas, reiškia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi būti apsisprendžiama per protingą laiką. Nepagrįstas delsimas gali būti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecija apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedūrų. Darbdavys, įgyvendindamas savo teisę aiškintis ir tirti darbo drausmės pažeidimą, negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti. Tyrimo organizavimas turint tikslą nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžią vertintinas kaip neteisėtas veikimas. Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi būti atliekamas operatyviai, per protingai trumpą laiką. Esant teisme ginčui dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimą, turi šią aplinkybę įrodyti. Atlikto tyrimo rezultato, pavyzdžiui, išvados, pateikimo diena laikytina darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena, jeigu darbdavys pagrindžia aplinkybės dėl poreikio atlikti tyrimą egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

46. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė įrodinėja, kad vien Klientų aptarnavimo skyriaus specialistės 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinis pranešimas apie galimai darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą, neištyrus jame nurodytų aplinkybių, nebuvo pakankamas pagrindas skirti darbuotojui drausminio poveikio priemones. Anot apeliantės, tam, kad būtų galima atsakyti, ar šiuo konkrečiu atveju buvo darbo pareigų pažeidimas ar jo nebuvo, buvo būtina sudaryti specialią darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisiją, atlikti papildomą tyrimą, įvertinti vaizdo medžiagą ir teisinį reglamentavimą.

47. Iš 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad juo generalinis direktorius buvo informuotas, jog 2019 m. rugpjūčio 5 d. buvo nagrinėjama praktikos egzaminą laikiusios klientės pateikta apeliacija, kuri buvo grindžiama netinkamu ir nemandagiu egzaminuotojo (ieškovo) elgesiu 2019 m. liepos 25 d. vykusio praktinio egzamino metu. Tarnybiniame pranešime pažymėta, kad jis parengtas atlikus praktinio egzamino vaizdo įrašo peržiūrą. Iš tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad jame buvo nurodyti ne tik konkretūs egzaminuotojo pasisakymai bei neverbalinio komunikavimo apraiškos egzamino metu, tačiau taip pat detalizuoti Klientų aptarnavimo standarto punktai, kurie galimai buvo pažeisti netinkamu darbuotojo elgesiu. Išanalizavus ir įvertinus 2019 m. rugpjūčio 14 d. generaliniam direktoriui adresuoto tarnybinio pranešimo turinį, konstatuotina, kad jis buvo pakankamai išsamus ir motyvuotas, todėl nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju paaiškėjimo apie padarytą darbo pareigų pažeidimą momentas sietinas būtent su 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio pranešimo pateikimu.

48. Pagal Aprašo 6 punktą, jeigu įmonės generaliniam direktoriui pateikta informacija apie darbo pareigų pažeidimą nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo pareigų pažeidimo fakto, pažeidimą padariusio asmens ir jo kaltės, darbo pareigų pažeidimo tyrimas gali būti neatliekamas ir drausminio poveikio taikomos šio Aprašo nustatyta tvarka.

49. Nagrinėjamu atveju, išskyrus deklaratyvius teiginius apie siekį išsamiau ištirti tarnybiniame pranešime nurodytas su galimu darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, įvertinti vaizdo medžiagą ir teisinį reglamentavimą, apeliantė nenurodė, dėl kokių konkrečiai aplinkybių, susijusių su darbo pareigų pažeidimu, jai kilo pagrįstų abejonių, taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jos teiginius apie šiuo atveju buvusią būtinybę sudaryti specialią darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisiją ir atlikti papildomą tyrimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovo galimai padarytas darbo pareigų pažeidimas buvo vienkartinio pobūdžio, įvykęs tik vieno praktinio vairavimo egzamino metu, be to, iš esmės buvo sprendžiama dėl ieškovo elgesio atitikties etikos normoms, nenustačius jokių kitų darbo pareigų pažeidimų, kuriems įvertinti reikėtų didelių laiko ir darbo sąnaudų, specialių techninių žinių.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu turėta informacija apeliantei kėlė pagrįstų abejonių dėl darbo pareigų pažeidimo buvimo ar nebuvimo, šiuo konkrečiu atveju vieno mėnesio terminas, atsižvelgiant į galimai padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes bei tirtinos medžiagos apimtį, buvo visiškai pakankamas papildomam tyrimui atlikti.

51. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio pranešimo pateikimo generalinis direktorius tik 2019 m. rugpjūčio 30 d. priėmė įsakymą, kuriuo sudarė darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisiją galimai padarytam darbo pareigų pažeidimui ištirti, kai pagal Aprašo 6 punktą sprendimas pradėti tyrimą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Ši aplinkybė teikia pagrindą atmesti kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog tyrimas buvo organizuojamas ir vykdomas operatyviai, per protingai trumpą laiką.

52. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustačius, kad ginčijamas įsakymas, kuriuo darbuotojui buvo paskirtos drausminio poveikio priemonės, priimtas 2019 m. spalio 2 d., t. y. praleidus Aprašo 24.2 punkte nustatytą vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (šiuo atveju – 2019 m. rugpjūčio 14 d.), pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ši aplinkybė sudaro savarankišką teisinį pagrindą panaikinti ieškovui pritaikytas drausminio poveikio priemones (metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus bei įpareigoti per einamuosius kalendorinius metus tobulinti kompetenciją, dalyvauti etikos, gero elgesio ar kituose kursuos).

53. Nepaisant konstatuoto procedūrinio pažeidimo (termino taikyti drausminio poveikio priemones praleidimo), pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė ir dėl vienos iš pritaikytų drausminio poveikio priemonių – nurodymo metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus – proporcingumo padarytam pažeidimui.

54. Apeliantei (atsakovei) skundžiant visą sprendimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako ir dėl šių pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų.

55. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ištyręs vaizdinę medžiagą, išanalizavęs ieškovo veiksmus (verbalinę ir neverbalinę kalbą) 2019 m. liepos 25 d. vykusio praktikos egzamino metu, įvertinęs praktikos egzamino ataskaitą, ieškovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, nustatė, kad ieškovo replikos ir pasisakymai negalėjo nulemti egzaminuojamosios rezultato ir vairavimo egzamino praktinės dalies neišlaikymo, nes jie prasidėjo jau po to, kai egzaminuojamosios padarytų nekritinių klaidų skaičius viršijo tą, kuris lemtų egzamino neišlaikymą. Apeliantė nurodytos aplinkybės neginčija, ji laikytina nustatyta.

56. Apeliantės apeliaciniame skunde pagrįstai pažymėta, kad įmonėje galiojantys teisės aktai (darbo tvarkos taisyklės, specialisto pareiginės instrukcijos, darbuotojų etikos kodeksas, klientų aptarnavimo standartas) nustato darbuotojams elgesio reikalavimus, kurių jie turi laikytis visą darbo laiką, o ne tam tikrą laiko intervalą per praktinį vairavimo egzaminą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčo, kad tam tikras darbo pareigų pažeidimas buvo, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo replikos nebuvo susijusios su egzamino tvarka ir neatitiko egzaminuotojui keliamų elgesio standartų bei darbo etikos. Šios aplinkybės iš esmės neginčija ir pats ieškovas.

57. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi visą bylos medžiagą, taip pat pripažįsta, kad ieškovo elgesys su egzaminuojamąja 2019 m. liepos 25 d. vykusio praktikos egzamino metu nebuvo pakankamai pagarbus ir taktiškas, ieškovas bendravo gana familiariai, jam nepavyko išlaikyti pozityvaus ar neutralaus bendravimo tono, taip pat nepavyko išvengti asmeniškumo ir emocijų. Kita vertus, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovo replikose nebuvo jokių necenzūrinių žodžių, jos nebuvo tiesiogiai įžeidžiančios egzaminuojamąją. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, vienkartį pažeidimo pobūdį, ieškovo paaiškinimus, kad netinkamą jo bendravimą su egzaminuojamąja lėmė nuovargis, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju apeliantės ieškovui pritaikyta sankcija – papildomo darbo užmokesčio, kuris yra mokamas kiekvieną mėnesį ir sudaro reikšmingą darbo užmokesčio dalį, nemokėjimas visus metus – laikytina neteisinga, neprotinga ir neproporcinga padarytam darbo pareigų pažeidimui drausminio poveikio priemone.

Dėl reikalavimo panaikinti darbdavio įspėjimą apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį pažeidimą

58. Ieškovas byloje pareikštu ieškiniu, be kita ko, prašė panaikinti įspėjimą, kad vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jei per dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.

59. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad pagal DK 58 straipsnio nuostatas atleidimas iš darbo už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, padarytą per 12 mėnesių, gali būti taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) buvo nustatytas pirmasis darbo pareigų pažeidimas; 2) darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti raštu; 3) darbuotojas per 1 mėnesį nuo pirmojo pažeidimo padarymo dienos buvo raštu įspėtas darbdavio apie galimą atleidimą iš darbo, jei per ateinančius 12 mėnesių bus padarytas antras tokio paties pobūdžio pažeidimas. Taigi tiek pirmo darbo pareigų pažeidimo nustatymas, tiek įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą laikytini sąlygomis, sudarančiomis pagrindą ateityje, esant per vienerius metus padarytam antram tokiam pačiam darbo pareigų pažeidimui, nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės. Paties darbdavio įsakymo, kuriuo konstatuojamas darbuotojo darbo pareigų pažeidimas ir įspėjama apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą, priėmimas yra laikytinas tik procedūriniu veiksmu, kuris darbuotojui nesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Toks įsakymas kartu atlieka ir prevencinę funkciją, skatina darbuotoją tinkamai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, tačiau įsakymo priėmimu jokios subjektinės teisės ar pareigos darbuotojui nėra sukuriamos, panaikinamos ar pakeičiamos.

60. Taigi analizuojamu atveju įspėjimas apie tai, kad, jeigu per dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turės teisę nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, įformintas ginčijamu 2019 m. spalio 2 d. įsakymu, pats savaime jokių teisių ir (ar) pareigų nei ieškovui, kaip darbuotojui, nei apeliantei, kaip darbdavei, nesukūrė.

61. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

62. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

63. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad įspėjimas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį pažeidimą yra tik procedūrinis veiksmas, ieškovui nesukėlęs jokių materialiųjų teisinių padarinių, ir priėjęs prie pagrįstos išvados, jog toks įspėjimas negalėjo būti ginčijamas nei darbo ginčų komisijoje, nei teisme, turėjo nutraukti bylos dalį dėl darbdavio įspėjimo apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį pažeidimą panaikinimo CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

64. Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo išspręstas klausimas dėl darbdavio įspėjimo apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį pažeidimą, keistina, bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukiant.

Dėl neišmokėto papildomo darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo

65. Byloje nustatyta, kad papildomo darbo užmokesčio nustatymo ir mokėjimo tvarką apeliantės įmonėje reglamentuoja Darbo apmokėjimo sistemos ir vienkartinių išmokų skyrimo tvarkos aprašas (toliau – ir Apmokėjimo sistemos aprašas), pagal kurio nuostatas papildomas darbo užmokestis laikytinas darbuotojo darbo užmokesčio dalimi ir gali būti skiriamas už darbuotojo veiklos rezultatus įmonės generalinio direktoriaus įsakymu (Apmokėjimo sistemos aprašo 7, 17 punktai). Apmokėjimo sistemos aprašo 28 punktas nustato, kad finansinių drausminio poveikio priemonių galiojimo laikotarpiu papildomas darbo užmokestis darbuotojui neskiriamas. Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) sprendimą nemokėti darbuotojui papildomo darbo užmokesčio grindė tik ginčijamu įsakymu paskirtų drausminio poveikio priemonių galiojimu, nesiedama šio sprendimo su apeliantės finansinėmis galimybės ar kitais veiksniais.

66. Vadovaujantis ginčo atvejui aktualiomis Apmokėjimo sistemos aprašo 19, 22 punktų nuostatomis, papildomas darbo užmokestis skaičiuojamas pagal praėjusio kalendorinio ketvirčio darbo rezultatus ir skiriamas naujam ketvirčiui, papildomą darbo užmokestį mokant kas mėnesį. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovui (kaip ir kitiems apeliantės įmonėje dirbantiems specialistams) mokamo papildomo darbo užmokesčio dydis, be kita ko, priklauso nuo tiesioginio vadovo vertinimo (maksimalus vertinimo koeficientas – 0,5).

67. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, panaikinus darbuotojui 2019 m. spalio 2 d. įsakymu taikytas drausminio poveikio priemones, nebeliko Apmokėjimo sistemos aprašo 28 punkte numatyto pagrindo nemokėti darbuotojui papildomo darbo užmokesčio. Vadovaudamasis apeliantės pateiktais papildomo darbo užmokesčio skaičiavimais, taikydamas maksimalų vadovo vertinimą (0,5 koeficientą), pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš apeliantės 2 238,50 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą papildomą darbo užmokestį.

68. Apeliantė, nesutikdama su nurodyta skundžiamo sprendimo dalimi, apeliaciniame skunde teigia, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi skaičiavimais, atliktais ieškovui taikant maksimalų vadovo vertinimą. Apeliantės nuomone, nagrinėjamos bylos atveju nebuvo jokio pagrindo spręsti, kad ieškovas galėtų tikėtis maksimalaus savo tiesioginio vadovo įvertinimo, nes ir anksčiau ieškovui ne visada buvo skiriamas maksimalus įvertinimas, be to, byloje pateiktas ieškovo tiesioginio vadovo 2020 m. liepos 7 d. tarnybinis pranešimas, patvirtina, kad ieškovas netinkamai vykdo asmeninio tobulėjimo planą.

69. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamo 2019 m. spalio 2 d. įsakymo pagrindu ieškovui buvo sudarytas šešių mėnesių trukmės darbo rezultatų gerinimo planas, nustatant šiuo laikotarpiu vykdytinas konkrečias užduotis. Sprendžiant dėl ieškovui sudaryto darbo rezultatų gerinimo plano (ne)vykdymo įtakos galimam tiesioginio vadovo vertinimui, reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad ieškovas su 2019 m. spalio 2 d. įsakymu jam paskirtomis drausminio poveikio priemonėmis nesutiko, laikė jas neteisėtomis ir nepagrįstomis, dėl jų panaikinimo iniciavo individualų darbo ginčą. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ieškovui drausminio poveikio priemonės, įskaitant įpareigojimą per einamuosius kalendorinius metus tobulinti kompetenciją, dalyvauti etikos, gero elgesio ar kituose kursuose, buvo paskirtos neteisėtai, todėl apeliantės nurodyta aplinkybė, jog ieškovas tinkamai nevykdo asmeninio tobulėjimo plano, neteikia pagrindo spręsti, kad 2020 m. I–II ketvirčiais ieškovui negalėjo būti skirtas maksimalus tiesioginio vadovo vertinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad tiesioginis vadovas anksčiau ieškovui ne visada skirdavo maksimalų (0,5) vertinimą, taip pat nėra pakankama aplinkybė išvadai, jog nurodytu laikotarpiu ieškovas negalėjo būti įvertintas maksimaliu balu. Analizuojamu atveju, išskyrus subjektyvius, samprotaujamojo pobūdžio apeliantės teiginius, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie teiktų pakankamą pagrindą spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas negalėjo tikėtis maksimalaus savo tiesioginio vadovo įvertinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai visas abejones dėl galimo tiesioginio vadovo vertinimo aiškino ieškovo, kaip silpnesniosios darbo teisinių santykių šalies, naudai, priteisdamas neišmokėtą papildomą darbo užmokestį, apskaičiuotą taikant maksimalų vadovo įvertinimą.

70. Byloje konstatavęs apeliantės pareigą sumokėti ieškovui papildomą darbo užmokestį, apskaičiuotą už laikotarpį po ginčijamo 2019 m. spalio 2 d. įsakymo priėmimo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis DK 147 straipsnio 1 dalimi, apskaičiavo ir priteisė ieškovui iš apeliantės 206,70 Eur delspinigių.

71. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde nei delspinigių apskaičiavimo, nei jų dydžio neginčija, nesutikimą su reikalavimu dėl delspinigių priteisimo iš esmės grįsdama drausminės poveikio priemonės galiojimu ir pareigos mokėti papildomą darbo užmokestį nebuvimu, t. y. argumentais, dėl kurių apeliacinės instancijos teismo šioje nutartyje jau buvo pasisakyta ir kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti.

72. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

73. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias drausminio poveikio priemonių skyrimo tvarką, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais. Apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo motyvais panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl darbuotojui taikytų drausminio poveikio priemonių panaikinimo bei nutraukiant bylos dalį dėl darbdavio įspėjimo apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį pažeidimą panaikinimo. Nurodytas procesinio trūkumo ištaisymas nekeičia priimto sprendimo esmės ir nėra laikytinas sprendimo pakeitimu, todėl pirmosios instancijos teismo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teismo neperskirstytinos.

74. Ieškovas byloje nepateikė bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų. Apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti atsakovės apeliacinį skundą.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį ir išdėstant ją taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti valstybės įmonės „Regitra“ 2019 m. spalio 2 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-172 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo J. G.“ ieškovui J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtas drausminio poveikio priemones: 1) nuo 2019 m. spalio 2 d. įsakymo įsigaliojimo dienos metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus; 2) per einamuosius kalendorinius metus tobulinti kompetenciją, dalyvauti etikos, gero elgesio ar kituose kursuose.

Priteisti ieškovui J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės valstybės įmonės „Regitra“ (juridinio asmens kodas 110078991) 2 238,50 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 50 ct) (neatskaičius mokesčių) papildomo darbo užmokesčio dalį.

Priteisti ieškovui J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės valstybės įmonės „Regitra“ (juridinio asmens kodas 110078991) 206,70 Eur (du šimtus šešis eurus 70 ct) delspinigių.

Atmesti ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti įspėjimą, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jei per dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.

Priteisti ieškovui J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės valstybės įmonės „Regitra“ (juridinio asmens kodas 110078991) 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės „Regitra“ (juridinio asmens kodas 110078991) valstybės naudai 55 Eur žyminio mokesčio.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.“

Teisėjos Ramunė MikonienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė