- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- 2-1380-823/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01005-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. K., J. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų L. K. ir J. K. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties, kuria leista nukreipti išieškojimą į bankrutavusios individualios įmonės savininko turtą, įskaitant turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, priimtos bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto byloje, nagrinėjant bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „STINKOMA“ ir kreditorės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ bankroto administratorės prašymus dėl leidimo nukreipti išieškojimą į savininko asmenine ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi L. K. IĮ „Talka“ (toliau ir – įmonė) iškelta bankroto byla, L. K. ir J. K. į bylą įtraukti bendratasakovais. 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi L. K. IĮ „Talka“ bankroto administratore paskirta UAB „STINKOMA“ (toliau – bankroto administratorė).
2. Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartimi L. K. IĮ „Talka“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi palikta nepakeista. Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu.
Šalies argumentai
3. Bankroto administratorė ir kreditorės BUAB ,,Skrinuva“ bankroto administratorė pateikė prašymus leisti parduoti prašymuose konkrečiai įvardytą įmonės savininkui L. K. ir jo buvusiai sutuoktinei J. K. asmenine ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Prašymus grindė tuo, kad visas įmonei priklausantis turtas yra parduotas, išnyko Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyse nurodytos aplinkybės, dėl kurių nebuvo tenkintas įmonės bankroto administratorės prašymas leisti parduoti L. K. ir J. K. asmenine ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 4 d. nutartimi bankroto administratorės ir kreditorės prašymus tenkino iš dalies; leido teisės aktų nustatyta tvarka nukreipti išieškojimą į bankrutavusios L. K. IĮ „Talka“ savininko L. K. ir J. K. turimą asmeninį turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų priimtais ir įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais bankroto byloje, pažymėjo, kad už individualios įmonės prievoles subsidiariai savo turtu yra atsakingi ir L. K., ir J. K., kaip šios įmonės dalyviai (savininkai).
7. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. lapkričio 28 d., 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimis netenkino bankroto administratorės prašymo dėl leidimo parduoti įmonės savininkui ir jo sutuoktinei asmenine ir bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, remdamasi tuo, kad bankroto administratorė teisme buvo inicijavusi kelis teisminius ginčus (civilinė byla Nr. e2-2433-390/2016 (ieškinio suma 484 954,24 Eur); civilinė byla Nr. e2-2118-259/2016 (tenkinus ieškinį, IĮ „Talka“ tenkintinų kreditorinių reikalavimų suma sumažėtų 673 772 Eur); civilinė byla Nr. e2-1911-413/2016 (ieškinio suma 500 000 Eur)). Remdamasis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, kad nurodytos civilinės bylos, inicijuotos bankroto administratorės, yra išnagrinėtos, priimti sprendimai įsiteisėję – Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1138-390/2017 (buvęs Nr. e2-2433-390/2016) ieškovei bankrutavusiai L. K. IĮ „Talka“ iš atsakovo L. K. priteista 484 954,24 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (484 954,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi paliktas nepakeistas), kitose inicijuotose bylose ieškiniai atmesti.
8. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi L. K. skundą dėl 2017 m. spalio 19 d. bankrutavusios L. K. IĮ „Talka“ kreditorių susirinkimo nutarimo atsisakyti sudaryti taikos sutartį su įmonės savininkais atmetė. Nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi palikta nepakeista.
9. Teismas iš bankroto administratorės pateiktų duomenų nustatė, kad visas L. K. IĮ „Talka“ turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas su dviem garažais, esantis (duomenys neskelbtini), yra realizuotas, su įkaito turėtojais atsiskaityta, likusių lėšų nepakanka administravimo išlaidoms padengti ir atsiskaityti su kitais kreditoriais. 2018 m. gegužės 28 d. duomenimis įmonės finansiniai įsipareigojimai siekia 1 105 871,30 Eur. Nors įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimu iš L. K. yra priteistas 484 954,24 Eur žalos atlyginimas, ši suma įmonės naudai nėra ir tikėtina nebus išieškota.
10. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendė, kad yra visos sąlygos leisti teisės aktų nustatyta tvarka nukreipti išieškojimą į bankrutavusios įmonės savininkų turimą asmeninį turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 28 straipsnio 2 dalis).
11. Nors pareiškėjai prašė leisti parduoti konkretų turtą, teismas atkreipė dėmesį, kad teismas sprendžia dėl sąlygų leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą (ne)egzistavimo, t. y. aiškinasi, ar įmonės turto pakanka ar nepakanka prievolėms įvykdyti, vertina taikos sutarties nesudarymo aplinkybes. Įvertinęs minėtų aplinkybių visetą, teismas atitinkamai leidžia arba neleidžia nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininkės turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Bankroto administratorius turi nustatyti konkretų įmonės savininko turtą, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreipiamas išieškojimas, ir tik toks turtas gali būti realizuojamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Suinteresuotas asmuo L. K. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas leido nukreipti išieškojimą į J. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, nors J. K. nėra L. K. IĮ „Talka“ savininkė. Santuokoje įgytas sutuoktinių K. turtas, ruošiantis skyryboms, buvo padalintas 2009 m. birželio 30 d. turto pasidalijimo sutartimi, pagal kurios 2 dalį L. K. IĮ „Talka“ atiteko L. K.. Teismas neatsižvelgė į tai, kad J. K. nebėra L. K. sutuoktinė, nes Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4197-179/2009 santuoka nutraukta. Nors teismas netenkino J. K. prašymo panaikinti areštą jos asmeniniam turtui ir paliko ją bendraatsakove bankroto byloje, tai nekeičia fakto, kad J. K. nuo 2009 m. birželio 30 d., t. y. dar iki įsiteisėjant 2009 m. rugpjūčio 19 d. teismo nutarčiai iškelti L. K. IĮ „Talka“ bankroto bylą, pagal buvusių sutuoktinių turto padalinimo sutartį nėra L. K. IĮ „Talka“ savininkė.
12.2. Skundžiama nutartis prieštarauja ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktui ir 28 straipsnio 2 daliai, nes 2018 m. gegužės 28 d. bankrutavusios L. K. IĮ „Talka“ kreditorių susirinkimas 5 klausimu priėmė nutarimą, nesuteikiantį bankroto administratorei įgaliojimo kreiptis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko turimo turto. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą bankroto administratorius privalo vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimus ir negali savo iniciatyva kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą kreditorių susirinkimo nutarimų privalomumą visiems kreditoriams, viena iš bankrutavusios L. K. IĮ „Talka“ kreditorių BUAB „Skirnuva“ taip pat neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko turimo turto.
12.3. Teismas pažeidė ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes priėmė skundžiamą nutartį, leidžiančią išieškoti iš įmonės savininko ir jo sutuoktinės asmenine ir bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto, nesulaukęs kol baigsis bankrutavusios L. K. IĮ „Talka“ 2018 m. gegužės 28 d. kreditorių susirinkimo 5 klausimu priimto nutarimo apskundimo terminas.
12.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad buvo pažeista 2018 m. gegužės 28 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkė, patvirtinta kreditoriams balsuojant dėl nutarimo 1 klausimu, todėl 5.1 punktu priimtas nutarimas yra neteisėtas.
13. Suinteresuotas asmuo J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties dalį, kuria leista parduoti J. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir netenkinti bankroto administratorės prašymo parduoti J. K. nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat panaikinti nutarties dalį, kuria leista bankroto administratorei spręsti dėl J. K. asmenine nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais suinteresuoto asmens L. K. atskirajame skunde nurodytais, argumentais. Pateikti šie papildomi argumentai:
13.1. Suinteresuotas asmuo J. K. niekada nebuvo L. K. IĮ „Talka“ savininkė. Tai pagrindžia Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) teiktos pajamų deklaracijos, kuriose J. K. niekada nedeklaravo iš L. K. IĮ „Talka“ gautų pajamų; iš įmonės gautas pajamas deklaravo L. K.. Suinteresuotas asmuo prašo teismo būti aktyviu ir šias deklaracijas išsireikalauti iš VMI. J. K. niekada nedalyvavo įmonės veikloje, nes dirbo valstybinėje įstaigoje. Tai, kad L. K. IĮ „Talka“ buvo valdoma ir priklausė tik L. K., patvirtina ir 2009 m. birželio 30 d. turto pasidalijimo sutartis.
13.2. J. K. kasaciniu skundu skundė Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-368/2011, kuria palikta galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartis, kuria atmestas J. K. prašymas panaikinti areštą jai asmenine nuosavybės teise priklausančiam turtui ir pašalinti J. K. iš įmonės bankroto bylos kaip bendraatsakovę. Tačiau skundas nebuvo priimtas, į suinteresuoto asmens argumentus nebuvo atsižvelgta.
13.3. Skundžiama nutartimi leidus parduoti J. K., kuri nėra L. K. IĮ „Talka“ savininke, asmeninį turtą, pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies nuostata.
13.4. BIĮ ,,Talka“ bankroto administratorė niekada nesiūlė J. K. ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalies pagrindu sudaryti taikos sutartį. Tai patvirtina, kad net pati bankroto administratorė nelaiko J. K. įmonės savininke.
13.5. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimas, kuriuo iš L. K. įmonės naudai priteista 484 954,24 Eur nuostolių, patvirtina, kad L. K., valdydamas įmonę, veikė be J. K. žinios, kad būtent jis yra kaltas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Skundžiama nutartimi J. K. verčiama atlyginti L. K. įmonei padarytą žalą, o tai prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimais į suinteresuoto asmens L. K. ir J. K. atskiruosius skundus įmonės bankroto administratorė UAB ,,STINKOMA“ prašo atskiruosiuos skundus atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti L. K. ir J. K. po 5 000 Eur baudą, kurios 50 proc. (2 500 Eur) priteisti įmonės naudai, bei priteisti įmonės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimai į atskiruosius skundus grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Suinteresuoti asmenys L. K. ir J. K. sąmoningai pateikė visiškai nepagrįstus atskiruosius skundus, tokiu būdu veikdami prieš greitą civilinės bylos išnagrinėjimą, operatyvų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Toks elgesys laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio pagrindu suinteresuotiems asmenims skirtina bauda.
14.2. Didžioji dalis atskirųjų skundų argumentų grindžiami samprotavimais (dėl J. K. asmeninio turto ir jos procesinės padėties bankroto byloje), kurie buvo atmesti 2010-2011 m. priimtais ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais neginčijamai konstatuota, kad J. K. yra L. K. IĮ „Talka“ dalyvė ir bendraatsakovė kartu su L. K. L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje, o finansiniai reikalavimai gali ir turi būti nukreipti tiek į šių asmenų asmeninį, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. J. K. atskirajame skunde ignoruoja individualios įmonės (jos savininkų) atsakomybės teisinį reguliavimą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 5 dalyje.
14.3. L. K. atskirajame skunde netinkamai aiškinamos ĮBĮ nuostatos, bankroto administratoriaus, kaip specialaus subjekto bankroto byloje, kompetencija. L. K. nepagrįstai teigia, kad kreditorių susirinkimas turėjo priimti sprendimą įpareigoti bankroto administratorę kreiptis į teismą su prašymu dėl leidimo nukreipti išieškojimą į L. K. ir J. K. turtą. ĮBĮ 28, 33 straipsnio nuostatos neįpareigoja bankroto administratoriaus kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl leidimo kreiptis į teismą, siekiant nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą. Vienintelė kreditorių susirinkimo kompetencijos išraiška šiuo klausimu yra numatyta ĮBĮ 23 straipsnio 12 punkte, pagal kurį kreditorių susirinkimas gali priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo.
Šalies argumentai
14.4. Vienas iš L. K. nesąžiningumo požymių yra tai, kad atskirajame skunde yra remiamasi 2018 m. gegužės 28 d. kreditorių susirinkimo protokolu, nors suinteresuotas asmuo Kauno apygardos teismui 2018 m. birželio 13 d. pateiktu skundu šį protokolą prašė pripažinti negaliojančiu. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-32-413/2018 skundas atmestas (nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-698-330/2018 palikta nepakeista)
Atsiliepimas
15. Atsiliepimais į suinteresuoto asmens L. K. ir J. K. atskiruosius skundus kreditorė BUAB ,,SKIRNUVA“ prašo atskiruosiuos skundus atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimų parengimą. Atsiliepimai į atskiruosius skundus grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Suinteresuoti asmenys atskiruosiuose skunduose ginčija įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose (nutartyse) nustatytus faktus. Tai, kad J. K. laikytina įmonės savininke, individuali įmonė, įgyta santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, už kurios skolas atsako ir jos dalyviai, patvirtina įsiteisėjusios teismo nutartys – Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, kuria kreditorių reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas ir J. K. turtas; L. K. kartu su tuometine sutuoktine J. K. įmonės bankroto byloje įtraukti bendraatsakovais, kaip įmonės savininkai; Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartis, kuria atmestas J. K. prašymas panaikinti turto areštą jai nuosavybės teise priklausančiam turtui; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis, kuria palikta nepakeista nurodyta Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartis. Argumentai, ar J. K. realiai dalyvavo įmonės veikloje, nėra reikšmingi nagrinėjamam klausimui.
15.2. J. K. argumentai dėl turto teisinio režimo ir jos, kaip L. K. buvusios sutuoktinės, teisių galimo pažeidimo dar nėra aktualūs, nes skundžiama nutartimi teismas tik suteikė teisę (leidimą) bankroto administratoriui atlikti tam tikrus veiksmus, teismas nesprendė dėl išieškojimo vykdymo tvarkos.
15.3. Įvertinęs tai, kad įmonė nebeturi turto, iš kurio galėtų būti tenkinami įmonės kreditorių reikalavimai, nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto yra įsiteisėjusi, o taikos sutartis bankroto procese nebuvo sudaryta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai leido nukreipti išieškojimą į individualios įmonės bendrasavininkų (L. K. ir J. K.) turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas leido teisės aktų nustatyta tvarka nukreipti išieškojimą į bankrutavusios individualios įmonės savininkų turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais argumentais apibrėžtos bylos negarinėjimo apeliacine tvarka ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl apeliantės J. K. rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų
17. CPK įtvirtina ribotos apeliacijos modelį, pagal kurį ginčijamo teismo procesinio sprendimo teisėtumas tikrinamas pagal byloje esančius, ir tik išimtinais atvejais – pagal naujai pateiktus, įrodymus (CPK 314 straipsnis). Apeliacijos ribas apibrėžia atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas, kurį draudžiama keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 323 straipsnis). Apeliantės J. K. apeliacinės instancijos teismui pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas prašymu, pagal savo turinį yra atskirojo skundo papildymas, tuo tarpu terminas, per kurį galima keisti (pildyti) atskirąjį skundą, šio dokumento pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs. Apeliantė kartu su prašymu pateikė kaip naują įrodymą 2016 m. lapkričio 29 d. L. K. BIĮ „Talka“ bankroto administratorės UAB ,,STINKOMA“ ataskaitos ištraukas ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. lapkričio 29 d. įsakymo dėl baudos skyrimo bankroto administratorei kopiją. Tačiau apeliantė nepagrindė, kodėl su prašymu teikiami nauji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, ar kartu su atskiruoju skundu. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas apeliantės J. K. pateikto prašymo ir su juo teikiamų naujų įrodymų nepriima ir grąžina juos apeliantei (CPK 314 straipsnis, 323 straipsnis, 75 straipsnio 1 dalis).
Dėl sąlygų išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto
18. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatą, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas).
19. Pagal ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalį administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo. Įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog yra visos sąlygos leisti nukreipti išieškojimą į bankrutavusios L. K. IĮ „Talka“ savininkų turimą asmeninį turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Apeliantai nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia beveik sutampančiais argumentais: nurodo, kad teismas pažeidė ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalį, nes neatsižvelgė į tai, kad apeliantė J. K. nėra įmonės savininkė; kad, nesant kreditorių susirinkimo pritarimo bankroto administratorius neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl leidimo išieškoti iš bankrutavusios L. K. IĮ „Talka“ savininkų turto; kad J. K. nebuvo pateiktas siūlymas sudaryti taikos sutartį; kad dėl bankroto bylos iškėlimo kaltas yra L. K., nes teismo procesiniu sprendimu būtent iš jo priteista žala, todėl J. K. neturi atsakyti už L. K. padarytą žalą įmonei. Apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais.
21. Nors apeliantai teigia, kad J. K. nėra L. K. IĮ „Talka“ dalyvė ir todėl neturi atsakyti savo turtu už šios įmonės prievoles, subsidiari abiejų apeliantų atsakomybė už įmonės prievoles, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra patvirtinta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-368/2011 pažymėta, kad apeliantė J. K. neįrodė, jog verslu vertėsi tik vienas L. K., kad iš įmonės gautos lėšos nebuvo naudojamos tenkinti šeimos poreikiams, todėl nepaneigė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, buvusios individualios įmonės prievolių atsiradimo metu, prezumpcijos. Šia nutartimi taip pat įvertintos ir apeliantų nurodomos aplinkybės, susijusios su sutuoktinių turto padalijimu, pažymint, kad ta aplinkybė, jog įmonė po turto pasidalijimo sutarties pasirašymo atiteko L. K. jo asmeninės nuosavybės teise, nereiškia, kad individualios įmonės bankroto atveju kreditoriai neturi teisės nukreipti išieškojimo į turtą, atitekusį apeliantei J. K. po santuokinio turto pasidalijimo. Tai, kad J. K. dėl šios nutarties buvo pateikusi kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti, nepaneigia fakto, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-368/2011 yra įsiteisėjusi. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1978-407/2015 taip pat konstatuota, kad už įmonės prievoles subsidiariai savo turtu atsakinga ir J. K., kaip šios įmonės dalyvė (savininkė).
22. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims (CPK 18 straipsnis). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliantų argumentus, susijusius su tuo, kad J. K. neturi atsakyti savo turtu įmonės kreditoriams, nes nėra įmonės savininkė, atmesta kaip nepagrįstus, plačiau dėl jų nepasisakydamas.
23. Sprendžiant, ar yra pagrindas leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą, būtina nustatyti šias sąlygas: 1) ar įmonės turto nepakanka prievolėms įvykdyti, ir 2) ar šalys nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo. Atskiraisiais skundais apeliantai neginčija pirmosios sąlygos egzistavimo, todėl pripažintina, kad ši sąlyga yra tenkinama (CPK 178 straipsnis). Apeliantė J. K. atskiruoju skundu, be kita ko, teigia, kad jai bankroto administratorė nesiūlė sudaryti taikos sutarties, tačiau šį argumentą pateikia bandydama pagrįsti aplinkybę, jog ji nėra L. K. IĮ „Talka“ savininkė. Dėl pastarojo apeliantės argumento nepagrįstumo jau pasisakyta šios nutarties 21 – 22 punktuose.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. spalio 19 d. vykusiame įmonės kreditorių susirinkime, kuriame dalyvavo ir apeliantas L. K., taikos sutarties sudarymo klausimas buvo sprendžiamas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu. Bankroto administratorės parengtame taikos sutarties projekte kaip sutarties šalys nurodyti abu apeliantai – L. K. bei J. K.. Tačiau kreditorių susirinkime pasiūlymas sudaryti taikos sutartį balsų dauguma buvo atmestas. Bylos duomenys patvirtina, kad šį kreditorių susirinkimo nutarimą L. K. apskundė teismui, tačiau Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi apelianto skundą atmetė, o Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi ši nutartis palikta nepakeista. Aptariamos aplinkybės patvirtina, kad ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas pasiūlyti sudaryti taikos sutartį yra įgyvendintas.
25. Nustačius, kad egzistuoja abi ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos nukreipti išieškojimą į bankrutavusios individualios įmonės savininko (savininkų) turtą, konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atskirieji skundai atmetami (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl prašymų skirti baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
26. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
27. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).
28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien tai, jog apeliantų atskirieji skundai šia nutartimi yra atmesti, nesudaro pakankamo pagrindo atskiruosius skundus vertinti kaip pateiktus piktnaudžiaujant apeliacijos teise, todėl bankroto administratorės prašymas skirti apeliantams baudą netenkintinas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Nors bankroto administratorė UAB ,,STINKOMA“ ir kreditorė BUAB ,,Skirnuva“ atsiliepimais į atskiruosius skundus prašė priteisti iš apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.