- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- 2-368/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- J. K., L. K.
- Ieškovas
- L. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės J. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalies, kuria J. K. įtraukta dalyvauti L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto byloje bendraatsakove, panaikinimo, priimtos civilinėje bankroto byloje Nr. B2-801-413/2010, iškeltoje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovui L. K. individualiai įmonei „Talka“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, pagal ieškovo L. K. ieškinį, iškėlė bankroto bylą L. K. IĮ „Talka“, įmonės administratoriumi paskyrė Vytautą Kucevičių; įtraukė dalyvauti byloje bendraatsakoviais L. K. ir jo sutuoktinę J. K. (b. l. 18-19).
2009-08-05 nutartimi apygardos teismas sustabdė atsakovo L. K. IĮ „Talka“ turto realizavimą ir išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, areštavo įmonės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, leidžiant naudotis areštuotu turtu pagal tiesioginę jo paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti iki įsiteisėjimo nutarties iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti. Be to, L. K. IĮ „Talka“ kreditorių reikalavimų užtikrinimui areštuotas įmonės savininko L. K. ir jo sutuoktinės J. K. turtas, jiems priklausantis nuosavybės teise, taip pat piniginės lėšos, išskyrus pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (b. l. 14-15).
Šalies argumentai
Atsakovė J. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu pakeisti Kauno apygardos teismo 2009-08-05 ir 2009-08-19 nutartis, panaikinant atsakovės turtui pritaikytą areštą bei jos, J. K., įtraukimą dalyvauti byloje bendraatsakove (b. l. 25-26). Nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-09-10 sprendimu nutraukta atsakovės ir jos sutuoktinio L. K. santuoka, o 2009-06-30 turto pasidalijimo sutartimi L. K. IĮ „Talka“ tapo L. K. asmenine nuosavybe, todėl atsakovė nėra susijusi su IĮ „Talka“ bei jos įsipareigojimais ir nėra pagrindo areštuoti jos asmeninio turto.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 17 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugo priemonių, taikytų Kauno apygardos teismo 2009-08-05 nutartimi, pakeitimo, ir 2009-08-19 teismo nutarties, kuria atsakovė įtraukta dalyvauti L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje bendraatsakove, panaikinimo (b. l. 35-36). Teismas nurodė, kad L. K. IĮ „Talka“ buvo įsteigta santuokos metu, todėl vadovaujantis CK 3.88 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas, todėl už jos skolas atsako ir įmonės dalyviai. Kai individuali įmonė įsteigiama santuokos metu, ji yra šeimos verslas, todėl iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 str.). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendra buvusių sutuoktinių nuosavybė, todėl nėra pagrindo naikinti nutartį ir pakeisti 2009-08-19 nutartį, kuria pareiškėja yra įtraukta bendraatsakove bankroto byloje, prašyme nurodytais motyvais.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė J. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos prašymą, panaikinti 2009-08-05 nutarties dalį, kuria areštuotas visas atsakovės turtas, bei panaikinti 2009-08-19 nutarties dalį, kuria J. K. buvo patraukta bendraatsakove (b. l. 45-47). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus ir vadovavosi ne tuo įstatymu (CPK 3 str. 1 d., 185 str., 265 str. 1 d.), vietoje CK 3.87 straipsnio 2 dalies arba CK 3.100 straipsnio teismas vadovavosi CK 3.88 straipsniu (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Atsakovė pagal 2009-06-30 turto pasidalinimo sutartį ir CK 3.87 straipsnio 2 dalį nebėra juridinio asmens dalyvis, todėl ji nebeturi teisių į IĮ „Talka“ turtą (CK 2.45 str.). Be to, individuali įmonė turi tik vieną savininką, todėl kiti juridinio asmens dalyviai neegzistuoja (Individualių įmonių įstatymo 6 str. 1 d.).
2. Jeigu teismas, vartodamas sąvoką „šeimyninis verslas“ turi omenyje CK 3.84 straipsnyje apibrėžiamą šeimos turtą, tai toks įstatymo aiškinimas yra netinkamas. Be to, IĮ „Talka“ pripažinus šeimyniniu turtu, CK 3.85 straipsnio 3 dalies pagrindu, iš šio turto būtų negalima išieškoti pagal kreditorių reikalavimus. Tokiu atveju, IĮ „Talka“ pripažinus šeimos turtu, turto areštas tampa beprasmis, nes iš jo negali būti tenkinami kreditorių reikalavimai.
3. Teismas nepagrįstai areštavo visą, o ne tik bendrąja nuosavybes teise kartu su L. K., atsakovei priklausantį turtą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą. 2009-08-05 nutartimi areštavus atsakovei asmenine nuosavybės teise priklausantį turtą, taikyta laikinoji apsaugos priemonė netenka prasmės, kadangi šis turtas negalės būti panaudotas IĮ „Talka“ būsimų kreditorinių reikalavimų tenkinimui.
4. Teismas nepagrįstai remiasi ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktu, šio straipsnio 3 dalimi, kadangi šios įstatymo nuostatos reglamentuoja įmonės turto areštą, todėl negalėjo būti pagrindu taikant atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto areštą, o šias nuostatas pritaikius, 2009-08-05 nutarties galiojimas privalėjo baigtis įsiteisėjus įmonės bankrotui.
5. Teismas, areštuodamas atsakovės turtą, nesilaikė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto reikalavimų, kadangi areštavo atsakovei priklausantį turtą, tarp jo ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, prieš priimant ir įsiteisėjant bankroto bylos iškėlimo nutarčiai, apie turto areštą nepranešant IĮ „Talka“ bei kitoms bylos šalims, ne gindamas, bet pažeisdamas viešąjį interesą, t. y. teisę disponuoti nuosavybe (CPK 144 str. 2 d., 320 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Byloje nepateika atsiliepimų į atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, ir panaikinti 2009-08-19 teismo nutarties dalį, kuria atsakovė įtraukta dalyvauti L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje bendraatsakove, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama nutartis, kuria atsisakyta patenkinti atsakovės prašymą, yra priimta civilinėje byloje dėl L. K. IĮ „Talka“ bankroto, kuri iškelta Kauno apygardos teismo 2009-08-19 nutartimi, o bankroto bylos esmė – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimas, siekiant patenkinti jų kreditorinius reikalavimus. Kad būtų užtikrintas tokių reikalavimų patenkinimas, įmonės administratorius privalo kontroliuoti visą bankrutuojančios įmonės turtą, iš kurio galimas kreditorių reikalavimų tenkinimas. Nagrinėjamoje byloje turto specifiką lemia bankrutuojančios įmonės statusas, o individualios įmonės statusą turinčios įmonės turtas yra neatskirtas nuo jos savininko (įmonininko) turto ir šis atsako už įmonės prievoles visu savo turtu (CK 2.50 str. 2 d.).
CK 3.88 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, tol, kol šis turtas nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Įmonė ir iš jos veiklos ar kitokio verslo gaunamos pajamos, jei verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, yra pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 4 p., 3.91 str.). Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 str.). Toks šių prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus, drausmina bendraturčius sutuoktinius. Tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007).
Neturi pagrindo apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai areštavo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kad neįvertino rašytinių įrodymų, patvirtinančių santuokos nutraukimo ir turto pasidalijimo faktus, kad ji nėra juridinio asmens dalyvis ir yra nesusijusi su L. K. IĮ „Talka“. Kaip matyti iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-09-10 sprendimo ir 2009-06-30 turto pasidalijimo sutarties turinio, šalys sutartimi pasidalijo visą bendrosios jungtinės nuosavybės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, lygiomis dalimis ir sutarė, kad L. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka tik L. K. IĮ „Talka“, kaip turtinis kompleksas su visu įmonei priklausančiu turtu, turtinių ir neturtinių teisių, skolų ir kitų pareigų visuma bei būsimomis pajamomis, gautomis iš įmonės veiklos ir turtu, įsigytu iš įmonės veiklos rezultatų. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo L. K. IĮ „Talka“, kurį padavė L. K. K. apygardos teismui 2009-07-16, nurodyta, kad iki 2008 m. įmonė dirbo pelningai, tačiau 2008 m. patyrė didelius nuostolius, įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, todėl už įmonės prievoles savininkas atsako subsidiarini. Be to, santuoka tarp L. K. ir J. K. nutraukta 2009-09-10 teismo sprendimu. Taigi paminėta turto pasidalijimo sutartis buvo sudaryta, jos šalims jau žinant, kad L. K. IĮ „Talka“ turi didelių finansinių sunkumų, o sutuoktinių turtas nebuvo atskirtas, kai atsirado įmonės prievolės, todėl ta aplinkybė, kad individuali įmonė po turto pasidalijimo sutarties pasirašymo atiteko L. K. jo asmeninės nuosavybės teise, nereiškia, kad individualios įmonės bankroto atveju kreditoriai neturi teisės nukreipti išieškojimo į turtą, atitekusį apeliantei po santuokinio turto pasidalijimo. Iš individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl įmonės kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami ir iš sutuoktinių bendro turto, o jo nepakankant – iš sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (CK 3.88, 3.113 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1695/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Apeliantė neįrodė ir nenurodė, kad verslu vertėsi tik vienas L. K., kad iš įmonės gautos lėšos nebuvo naudojamos tenkinti šeimos poreikiams, todėl nagrinėjamu atveju nepaneigė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, buvusios individualios įmonės prievolių atsiradimo metu, prezumpcijos. Dėl nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti prašymą panaikinti areštą, pritaikytą J. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui.
Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės teigimu, kad jos turtui pritaikytas areštas privalėjo baigtis įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės, galiojančios iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, taikomos įmonės, kuriai inicijuojama bankroto byla, turto atžvilgiu. Kai ši įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo – individuali įmonė, įmonės savininkų turtas turi būti išsaugotas tam, kad prireikus būtų galima į jį nukreipti išieškojimą. Tokiu atveju teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones įmonės savininkų (jų sutuoktinių) turtui, kad šis turtas būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinė byla dėl L. K. IĮ „Talka“ bankroto bylos iškėlimo nagrinėjama iki šiol, todėl nėra pagrindo panaikinti apeliantės nurodytas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas minėtoje byloje.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas, todėl siekiant apginti kreditorių interesus, teismas turi imtis priemonių, kad individualios įmonės savininko ir jo sutuoktinės vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas būtų išsaugotas, tuo tikslu taikyti laikinąsias apsaugos priemones įmonės savininkų turtui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1695/2010, 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-983/2008).
Pirmiau nuodytos aplinkybes patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad prievolės, atsiradusios iš veiklos L. K. IĮ „Talka“, įsteigtos santuokos metu, yra laikomos bendromis sutuoktinių L. K. ir J. K. prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto, o šio turto nepakankant – iš jų asmeninio turto, todėl J. K. tinkamai pripažinta bendraatsakove šios įmonės bankroto byloje iki bus priimtas galutinis sprendimas įmonės bankroto byloje (CK 3.109 str., 3. 113 str., CPK 37 str.).
Dėl pirmiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį.