- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-25
- Bylos Nr.
- 2-1695/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Artūras Driukas, Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- K. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atmestas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones A. P. firmos ,,Ketalda“ bankroto byloje Nr. B2-652-153/2002.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2002 m. liepos 1 d. nutartimi iškėlė A. P. firmai ,,Ketalda“ bankroto bylą.
Kauno apygardos teismas 2002 m. gruodžio 4 d. nutartimi pripažino A. P. firmą ,,Ketalda“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Kauno apygardos teismas 2006 m. liepos 25 d. nutartimi, paaiškėjus, kad liko nepatenkintų kreditorinių reikalavimų, areštavo bankrutuojančios A. P. firmos ,,Ketalda“ turtą, o taip pat A. P. ir buvusio jos sutuoktinio K. P. santuokoje įgytą turtą.
2010 m. liepos 28 d. pareiškėjas K. P. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. liepos 25 d. nutartimi taikytą areštą gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, (duomenys neskelbtini) , šiltnamiui, unikalus Nr. 5200-1026-3030, garažui, (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 1 d. nutartimi pareiškėjo K. P. prašymą dėl arešto panaikinimo atmetė.
Teismas nutartyje nurodė, kad pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, tuo atveju, jei prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, šiuo atveju sutuoktiniai savo turtu. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas siekia įregistruoti asmeninės nuosavybės teises į areštuotus pastatus, tokiu būdu sumažėtų likviduojamos įmonės turtas, kuris bus naudojamas kreditorių reikalavimų tenkinimui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas K. Penkevičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, jog bankrutavusios A. P. firmos ,,Ketalda“ savininkė A. P. yra buvusi jo sutuoktinė. Tvirtina, jog nebuvo šios įmonės savininkas, nes dirbo policijoje, o įstatymas draudė pareigūnams užsiimi bet kokia veikla. Turtas, esantis Neveronyse, niekada nepriklausė nei A. P. , nei jos firmai. Areštuotas turtas, žemės sklypas, esantis Miško g. 17, Neveronyse įgytas dar 1986 metais iki santuokos su A. P. . Garažas, ūkinis pastatas, gyvenamojo namo pamatai pastatyti 1989 metais, dar gyvenant su ankstesne sutuoktine V. P. Statybas atnaujino po santuokos nutraukimo su A. P. ir jas vykdo su trečiąja sutuoktine ir vaikais. Turtas į kurį bandoma nukreipti išieškojimą yra jo asmeninė nuosavybė su dabartine sutuoktine. A. P. firma ,,Ketalda“ mokesčių mokėtojų registre įregistruota 1998 m. vasario 2 d., t.y. jau po santuokos nutraukimo. 1993 metais įmonė veiklos nevykdė. Veiklą vykdyti pradėjo nuo 1994 m. balandžio 24 d., jau po santuokos nutraukimo. Teigia, jog tam, kad galėtų šalinti savavališkos statybos padarinius, kurių pašalinimui leidimas pratęstas iki 2012 m. gegužės 19 d., būtina panaikinti galiojantį turto areštą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo bankrutavusios A. P. firmos ,,Ketalda“ administratorius ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas nepagrįstai teigia, jog turtas, esantis (duomenys neskelbtini) niekada nepriklausė nei A. P. , nei jos firmai. Tai, kad turtas buvo įgytas bendrąja jungtine nuosavybe su A. P. patvirtina Kauno misto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimas. Pagal teismų formuojamą praktiką, tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesams, būtų galima daryti išvadą, jog prievolė kilo tik individualios įmonės steigėjui. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones būtų apsunkinta galimybė patenkinti A. P. firmos ,,Ketalda“ kreditorių interesus iš buvusiems sutuoktiniams A. P. ir K. P. bendraja jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.
Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą.
Atitinkamai, laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi (CPK 150 str.).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas K. P. prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas bankrutavusios A. P. firmos ,,Ketalda“ bankroto byloje. Kadangi sprendžiamas klausimas dėl arešto panaikinimo, teisėjų kolegija nepasisako dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų ir pagrįstumo.
Atskirajame skunde pareiškėjas įrodinėja, jog laikinosios apsaugos priemonės, taikytos jam priklausančio turto daliai, turi būti panaikintos, nes jis neturi pareigos atsakyti už buvusios sutuoktinės A. P. ir jos individualios įmonės prievoles savo turtu. Be to, tvirtina, jog areštuotas turtas apskritai nepriklauso buvusiai sutuoktinei ir jos įmonei, nes buvo įgytas iki santuokos ir vėliau pagerintas jau po santuokos su A. P. nutraukimo.
Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį režimą reglamentuoja CK trečiosios knygos normos. CK nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: pagal įstatymą ir pagal sutartį (CK 3.81 str.). Kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvę sutuoktiniai nebuvo sudarę sutarties dėl jiems priklausančio turto teisinio režimo, jų turtiniams santykiams taikomos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Ši nuostata reiškia, kad turtas, įgytas santuokos metu iš bendrų lėšų, yra bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, kiek kiekvienas iš sutuoktinių faktiškai prisidėjo prie turto įgijimo, ir kol nenustatyta kiekvienam iš sutuoktinių priklausanti dalis.
Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, todėl, jei įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako ir jos dalyviai savo turtu, tačiau ne tik ta turto dalimi, kuri yra bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bet ir asmeniniu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Dėl individualios įmonės priklausymo nuosavybės teise turi būti taip pat sprendžiama vadovaujantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 str. 2 d.). Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 str.). Toks šių prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus, drausmina bendraturčius sutuoktinius: turtą jie turi valdyti protingai, o prievoles vykdyti sąžiningai. Tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sutuoktinių turto – individualios įmonės – bendrumo prezumpcija nėra paneigta, todėl pareiškėjas nepagrįstai prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas jo buvusios sutuoktinės A. P. firmos ,,Ketalda“ bankroto byloje.
Atkreipiamas apelianto dėmesys, jog visi kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su turto teisiniu režimu, nėra reikšmingi sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi pareiškėjas, siekdamas, kad į, jo manymu, jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą nebūtų nukreipiamas išieškojimas A. P. firmos ,,Ketalda“ bankroto byloje, turi teisę bankroto byloje reikšti materialinį teisinį reikalavimą dėl pripažinimo, jog verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, ir kad jis neturi pareigos atsakyti už įmonės skolas kaip juridinio asmens dalyvis ir taip paneigti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, taip pat įrodinėti, jog tam tikras turtas pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai kiti asmenys (šiuo atveju pareiškėjo vaikai), taip pat turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ginti jų manymu pažeistas nuosavybės teises. Tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas tik procesinis klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, o materialiojo pobūdžio klausimas gali būti sprendžiamas tik iškėlus ginčą dėl materialiojo teisinio pobūdžio teisių ir pareigų.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir panaikinimo bankroto bylose klausimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, tarp jų ir CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n utaria:
palikti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartį nepakeistą.