- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-04
- Bylos Nr.
- 2-983/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- Gintauto Andruškevičiaus, V. A., G. Andruškevičiaus
- Ieškovas
- Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Gintauto Andruškevičiaus ir V. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. B2-1061-230/2008 pagal ieškovo Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui G. Andruškevičiaus individualiai įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui G. Andruškevičiaus individualiai įmonei kreipėsi ieškovas Alytaus apskrities VMI ir prašė atsakovui iškelti bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 10 d. nutartimi G. Andruškevičiaus individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą ir įpareigojo įmonės savininką per 7 d. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti administratoriui viso jo turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, taip pat visus dokumentus, susijusius su įmonės veikla.
Šalies argumentai
2008 m. rugsėjo 8 d. administratorius pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė taikyti areštą visam G. Andruškevičiaus ir jo sutuoktinės V. A. nekilnojamajam turtui, transportui, piniginėms lėšoms, turimoms akcijoms.
Prašyme nurodė, kad G. Andruškevičius nevykdo teismo įpareigojimo perduoti viso turto sąrašą, todėl kyla grėsmė, kad atsakovas nuslėps, parduos ar kitaip realizuos turtą ir nebus galima padengti kreditorių reikalavimų. Atsakovo įmonės savininkas po bankroto bylos iškėlimo įsigijo nekilnojamojo turto, įsteigė uždarąją akcinę bendrovę, turi jos akcijų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti visą atsakovams Gintautui Andruškevičiui ir V. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančius atsakovams ir esančius pas atsakovus ar pas trečiuosius asmenis. Teismas areštuotam turtui nustatė disponavimo teisės apribojimą. Teismas taip pat nutarė V. A. laikyti bendraatsakove.
Nutartyje nurodė, kad G. Andruškevičiaus individuali įmonė įsteigta 2001 m. kovo 12 d., t.y. esant sudarytai santuokai su V. A. (santuoka sudaryta 1994 m.). Teismas padarė išvadą, kad įmonė yra bendroji abiejų sutuoktinių nuosavybė ir kad pagal įsipareigojimus kreditoriams skolininkai yra abu sutuoktiniai. Siekiant apginti kreditorių interesus, teismas turi imtis priemonių, kad šios įmonės savininko ir jo sutuoktinės vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas būtų išsaugotas ir prireikus į jį būtų galima nukreipti išieškojimą. Teismas nurodė, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant įmonės savininko ir jo sutuoktinės turtą (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 3 p., ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.). Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovo kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Kadangi individualios įmonės turtas nėra atskirtas nuo įmonės savininko turto, įskaitant ir turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bendraatsakove kartu su G.Andruškevičiumi teismas laikė jo sutuoktinę V. A. .
Šalies argumentai
Atsakovai Gintautas Andruškevičius ir V. A. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti.
1. Administratoriaus nurodytu laiku negalėjo būti pateikti dokumentai apie G. Andruškevičiui priklausantį nekilnojamąjį turtą, nes po jo motinos mirties paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas buvo išduotas 2008 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Vilgitra“, kurios 20 procentų akcijų priklauso G. Andruškevičiui, įsteigta ne po bankroto bylos iškėlimo, o 2008 m. sausio 24 d. Apeliantas pateikė visus duomenis, kokių prašė administratorius.
2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bendraatsakovės, nepagrįstai nesivadovavo VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro viešaisiais duomenimis. Iki bankroto bylos iškėlimo buvo sudaryta įmonės pasidalijimo sutartis, pagal kurią įmonė priklauso išimtinai Gintautui Andruškevičiui.
3. Nekilnojamasis turtas, esantis Vytauto g. 22, Alytuje, asmeninės nuosavybės teise priklauso V. A. . Teismas nepagrįstai nutarė jį areštuoti. Turtas įkeistas bankui „Hansabankas“, o pagal CPK 746 straipsnį, nesutinkant hipotekos įkaito turėtojui, išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nepasisakė dėl atskirų operacijų atlikimo (CPK 145 str. 6 d.), nenurodė arešto dydžio. Nutartimi yra areštuojamos apeliantams priklausančios lėšos ir turtinės teisės. Šeimai, kurioje yra dvi mažametės mergaitės, reikalingos lėšos, būtinos pagrindinių poreikių tenkinimui, taip pat turi būti mokami komunaliniai mokesčiai. Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtų laikomasi proporcingumo principo. Banko sąskaitų, kitų piniginių lėšų areštas tiesiogiai liečia gyvybinius šeimos interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą administratorius prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliantai vengia atsiskaityti su kreditoriais ir nori paslėpti turtą. UAB „Vilgitra“ 80 proc. akcijų savininkas yra G. Andruškevičiaus žmonos tėvas. Turto pasidalijimo sutartį apeliantai sudarė 2008 m. liepos 3 d., žinodami apie įmonei inicijuojamą bankroto procedūrą. Kadangi apie atsakovės nekilnojamojo turto įkeitimą sužinota vėliau, bankas informuotas apie bankroto bylą ir jis ruošia teismui prašymą dėl prisijungimo prie bylos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bankroto bylos esmė - maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Kad būtų užtikrintas tokių reikalavimų patenkinimas, įmonės administratorius privalo kontroliuoti visą bankrutuojančios įmonės turtą, iš kurio galimas kreditorių reikalavimų tenkinimas. Nagrinėjamoje byloje tokio turto specifiką apsprendžia bankrutuojančios įmonės statusas. Individualios įmonės statusą turinčios įmonės turtas neatskirtas nuo jos savininko (įmonininko) turto ir šis atsako už įmonės prievoles visu savo turtu (CK 2.50 str. 2 d.).
Tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, įmonės savininkas (savininkai) administratoriui privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe, o teismas turi imtis priemonių, kad šis turtas būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo ir prireikus būtų galima į jį nukreipti išieškojimą.
Pagal CK 3.87 straipsnio antrąją dalį sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Įmonė ir iš jos veiklos ar kitokio verslo gaunamos pajamos, jei verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, yra pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 4 p., 3.91 str.). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad G. Andruškevičiaus individuali įmonė buvo įsteigta po santuokos sudarymo. Tad įmonė laikoma sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nebus paneigta ši įstatyme nustatyta prezumpcija.
Apeliantė V. A. , nesutikdama su teismo nutartimi leisti nukreipti išieškojimą už įmonės prievoles į jos turtą, turėtų paneigti minėtą prezumpciją, įrodydama, jog: arba sutuoktinių turtas buvo padalintas, arba bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė kitokiu būdu, arba verslu vertėsi tik atsakovas G. Andruškevičius, įmonės vardu prisiimtos prievolės be apeliantės žinos bei sutikimo, o iš šio verslo gautos pajamos nebuvo naudojamos šeimos interesais.
Atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad individuali įmonė priklauso išimtinai Gintautui Andruškevičiui, kad iki bankroto bylos iškėlimo buvo sudaryta įmonės pasidalijimo sutartis, o teismas nepagrįstai nutarė areštuoti V. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.
Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė 2008 m. liepos 3 d. sudarytą turto pasidalijimo sutarties kopiją (b.l. 80). Šia sutartimi Gintautas Andruškevičius ir V. A. sutarė, kad G. Andruškevičiaus individuali įmonė, kaip turtinis kompleksas, asmeninės nuosavybės teise atitenka G. Andruškevičiui. Kaip matyti iš turto pasidalijimo sutarties turinio, šalys pasidalino ne visą santuokoje įgytą turtą, o tik jo dalį – individualią įmonę, priklausiusią bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Vien ta aplinkybė, kad V. A. šia sutartimi pareiškė, kad atsisako kompensacijos už savo dalį individualioje įmonėje ir kad ji neturi pretenzijų šiai įmonei, nereiškia, kad bankroto atveju kreditoriai neturi teisės nukreipti išieškojimo ir iš jos asmeninio turto. Ši sutartis buvo sudaryta, šalims jau žinant apie pareikštą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Sutuoktinių turtas nebuvo atskirtas, kai atsirado įmonės prievolės. Tad iš individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl įmonės kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami ir iš sutuoktinių bendro turto, o jo nepakankant ar nepakankant – iš sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (CK 3.88, 3.113 str.). Apeliantai neteigia ir neįrodinėja, kad verslu vertėsi tik vienas G. Andruškevičius ir iš įmonės gautos lėšos nebuvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Taigi apeliantai nepaneigė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė areštuoti ir V. Andriuškevičienei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises.
Atskiruoju skundu apeliantai nurodo, kad banko sąskaitų, kitų piniginių lėšų areštas tiesiogiai liečia gyvybinius šeimos interesus, kad teismas nepagrįstai nutarė areštuoti ir atsakovų pinigines lėšas.
Pagal CPK 145 straipsnio šeštąją dalį, areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje.
Remiantis CPK 668 straipsniu, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į būtinus drabužius, namų apstatymo ir namų apyvokos reikmenis. Taip pat išieškojimas negali būti nukreipiamas į visus vaikų reikmenis, vieną radijo imtuvą, vienam šildymo sezonui reikalingą kurą, skolininko šeimos pragyvenimui reikalingus maisto produktus, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), asmeninius nebrangius darbo įrankius, reikalingus skolininko profesiniam darbui, išskyrus atvejus, kai šiais įrankiais skolininkas naudojosi neteisėtam verslui.
Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, ir kad įmonės turtas neatskirtas nuo jos savininko turto, kad, areštavus individualios įmonės savininko ir jo sutuoktinės turtą, tarp jų ir pinigines lėšas, savininko ir jo trijų šeimos narių būtiniausiems poreikiams tenkinti neliktų išteklių, remiantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės keistinos, taikomą piniginių lėšų areštą apribojant suma, viršijančia Vyriausybės nustatytų keturių minimalių mėnesinių algų sumą.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių faktinių šiam klausimui spręsti bylos aplinkybių, todėl klausimą iš dalies išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį, kuria nustatytos taikomos laikinosios apsaugos priemonės, pakeisti ir išdėstyti taip:
„Taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti visą atsakovams Gintautui Andruškevičiui (asmens kodas (duomenys neskelbtini, gyv. (duomenys neskelbtini) ir V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, išskyrus Vyriausybės nustatytų keturių minimalių mėnesinių algų sumą, ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančius pas atsakovus ar pas trečiuosius asmenis.“
Kitą Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.