Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo J. K. skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys bankrutavusi L. K. individuali įmonė „Talka“ ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Skirnuva“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2016 m. vasario 19 d. bankrutavusios L. K. IĮ „Talka“ kreditorių susirinkime priimtus nutarimus.Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai priimti pažeidžiant imperatyviuosius ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, kadangi pareiškėjo balsavimo biuletenis nebuvo prijungtas vertinant balsavimo rezultatus. Be to, 2016 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkime vietoje kreditoriaus J. K. nepagrįstai balsavo BUAB „Skirnuva” bankroto administratorius, nors BUAB „Skirnuva” nebuvo kreditorius bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo J. K. skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi L. K. IĮ „Talka” iškelta bankroto byla. 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi L. K. IĮ „Talka“ bankroto byloje patvirtintas patikslintas UAB ,,Skirnuva“ 2 401 111,51 Lt (695 409,96 Eur) kreditorinis reikalavimas. Tačiau 2015 m. vasario 13 d. tarp UAB ,,Skirnuva“ ir J. K. buvo sudaryta Kauno apygardos teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis.Tų pačių metų birželio 23 d. UAB ,,Skirnuva“ iškėlus bankroto bylą, paskirtas bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl 2015 m. vasario 13 d. sandorio (reikalavimo perleidimo sutarties), sudaryto tarp UAB ,,Skirnuva“ ir J. K., pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurio pagrindu Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi uždraudė atsakovui J. K. ir kitiems asmenims iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dalyvauti BIĮ „Talka“ kreditorių susirinkimuose kreditoriaus teisėmis, balsuoti juose ir priimti bet kokius sprendimus kaip kreditoriui, taip pat uždraudė spręsti kaip BIĮ „Talka“ kreditoriui bet kokius klausimus BIĮ „Talka“ bankroto byloje bei kituose procesuose ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sugrąžino BUAB „Skirnuva“ teismo 2015 m. vasario 13 d. patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartimi perleistas 695 409,96 Eur reikalavimo teises į BIĮ „Talka“ ir leido BUAB „Skirnuva“ administratoriui spręsti visus su šių reikalavimo teisių įgyvendinimu susijusius klausimus. Nors Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis buvo apskųsta, tačiau nuo jos priėmimo dienos tapo vykdytinu dokumentu, kurios pagrindu 2016 m. vasario 19 d. bankrutavusios L. K. IĮ „Talka“ kreditorių susirinkime visiškai teisėtai vietoje J. K. dalyvavo ir balsavo BUAB „Skirnuva“, o J. K. balsavimas nebuvo vertinamas. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-485-236/2016 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį.

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti.Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas netinkamai taikė įstatymų normas, dėl to nepagrįstai pripažino, kad nebuvo ĮBĮ 21 str. ir 24 str. imperatyvių reikalavimų pažeidimo. ĮBĮ normos turi pirmumo taikymą prieš nutartyje nurodytas CPK normas, todėl teismas negalėjo vadovautis 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriomis leista balsuoti UAB „Skirnuva“ BIĮ „Talka“ bankroto byloje. Šiuo atveju teismas turėjo vadovautis ĮBĮ, kuris numato, jog kreditorių susirinkimuose dalyvautų ir priimant nutarimus balsuotų tik kreditoriai, turintys teismo patvirtintus kreditorinius reikalavimus, o ne jam prieštaraujančiomis CPK nuostatomis.Teismas neatsižvelgė į tai, kad bankroto byloje vadovaujantis kitoje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir netenkinus UAB „Skirnuva“ ieškinio, būtų pasiektas priešingas nei CPK 144 str. 1 d. numatytas tikslas tuo atveju, jei priimti kreditorių nutarimai būtų įvykdyti.Teismas pažeidė Teismų įstatymo 33 str. 4 d., kadangi dėl tos pačios įmonės bankroto proceso vykdymo nesilaikė civilinėje byloje Nr. 2-1744-43/2012 dėl kreditorinio reikalavimo panaikinimo suformuotų teisės aiškinimo taisyklių, t. y. 2012 m. liepos 30 d. nutartimi minėtoje byloje Kauno apygardos teismas atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti balsuoti BIĮ „Talka“ kreditorių susirinkimuose tam tikriems kreditoriams, bei tuo klausimu taip pat pasisakiusio Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartyje pateikiamų išaiškinimų. Pareiškėjas taip pat prašo prijungti papildomus įrodymus – Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1744-43/2012.Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą atsakovė BIĮ „Talka“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pakartoja argumentus jau išdėstytus ankstesniuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1744-43/2012. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas atsisako priimti minėtą naują įrodymą, atsižvelgiant į tai, kad pagal atskirojo skundo argumentus, susijusius su minėta nutartimi, teismas gali vertini šiuos duomenis vadovaudamasis CPK 179 str. 3 d.

Dėl 2016 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo protokolinių nutarimų pagrįstumo

Apeliantas 2016 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo protokolinį nutarimą ginčija tuo pagrindu, jog buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, o pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo skundą dėl minėto nutarimo, netinkamai taikė įstatymų nuostatas. Vadovaujantis atskirajame skunde suformuluotais argumentais, apeliacinis teismas nesutinka su apelianto pozicija.Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 3 str. nurodo, kad įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys. Apeliantas teigia, kad teismas turėjo vadovautis ĮBĮ nuostatomis, kurios numato, jog kreditorių susirinkimuose dalyvauja ir priimant nutarimus balsuoja tik kreditoriai, turintys teismo patvirtintus kreditorinius reikalavimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, šiuo metu būtent ir kvestionuojamas apelianto, kaip įmonės kreditoriaus, teisių turėjimas, kadangi sprendžiamas klausimas dėl sandorio, kurio pagrindu apeliantas ir įgijo tokias teises, pripažinimo negaliojančiu. Todėl apeliacinio teismo vertinimu, apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje išgrynino ginčo esmę ir teisingai konstatavo, kad svarbu įvertinti, ar pagrįstai kreditorių susirinkime vietoje J. K. buvo leista dalyvauti ir balsuoti BUAB „Skirnuva“ ir, ar buvo pagrindas nevertinti J. K. pateikto balsavimo raštu biuletenio.Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.).Nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir apeliantui uždrausta balsuoti bei balsavimo teisė grąžinta UAB „Skirnuva“, yra įsiteisėjusi, todėl privaloma ir turi būti vykdoma. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apygardos teismas nustatęs, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-485-236/2016 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta disponuoti teismo 2015 m. vasario 13 d. patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartimi įgytomis 695 409,96 Eur reikalavimo teisėmis BIĮ „Talka“ bankroto byloje, teisingai konstatavo, jog 2016 m. vasario 19 d. bankrutavusios L. K. IĮ „Talka“ kreditorių susirinkime visiškai teisėtai vietoje J. K. dalyvavo ir balsavo BUAB „Skirnuva“. Šiuo pagrindu taip pat atmestini kaip teisiškai nereikšmingi apelianto argumentai dėl CPK ir ĮBĮ nuostatų netinkamo taikymo nagrinėjamoje byloje.Apeliacinis teismas taip pat nevertina dėl su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu, proporcingumu ir apimtimi susijusių apelianto argumentų, kadangi, kaip jau nurodyta, teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimas buvo išspręstas Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. kovo 17 d. nutartimi palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, ir tai nėra šios bylos ginčo dalykas. Šiuo pagrindu atmestini ir apelianto argumentai dėl to, kad teismas turėjo vadovautis civilinėje byloje Nr. 2-1744-43/2012 dėl kreditorinio reikalavimo panaikinimo suformuotų teisės aiškinimo taisyklių sprendžiant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.