Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2022 m. spalio 18 d. paduotu trečiojo asmens B. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo B. B. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos kreditorės mažosios bendrijos „Uderna“ prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Skundžiama nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas toks prašymas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Trečiojo asmens paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, 20 straipsnio 1–3 dalis) ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, aptariančios tyčiniam bankrotui konstatuoti būtinų sąlygų visumą; tai lėmė, kad bankrotas buvo pripažintas tyčiniu nenustačius nuoseklių ir kryptingų valdymo organų veiksmų siekiant įmonės nemokumo; 2) bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą) ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, aiškinančios vadovo ar kitų atsakingų asmenų pagal kompetenciją pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; tai lėmė, kad buvo nepagrįstai konstatuotas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimas; trečiojo asmens teigimu, šios teisės normos nesuteikia teisinio pagrindo daryti išvadą, kad įmonės vadovas, kreipdamasis į teismą dėl restruktūrizavimo, o ne dėl bankroto bylos iškėlimo, tyčia blogino įmonės turtinę padėtį ir siekė privesti ją prie bankroto; 3) bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą, CK 6.930¹ straipsnį) ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos dėl tyčinio bankroto prezumpcijos pažeidus atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; tai lėmė, kad buvo nepagrįstai konstatuotas ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto pažeidimas, nes nebuvo nustatytos šios teisės normos taikymo sąlygos; teismai byloje nenustatė, kad bankrutuojančios bendrovės mokėjimai buvo vykdomi tyčia bloginant įmonės turtinę padėtį ir siekiant privesti ją prie bankroto ar kad nustatyti kreditoriams atlikti mokėjimai iš esmės pablogino įmonės turtinę padėtį; finansinio reikalavimo sumažėjimo faktas, trečiojo asmens nuomone, pats savaime nelaikytinas CK 6.930¹ straipsnio nuostatų pažeidimu ir bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindu; 4) bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 179 straipsnio 2 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos; tai lėmė, kad buvo netinkamai nustatytas bendrovės nemokumo momentas, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinti byloje surinkti įrodymai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios teisės normų netinkamo taikymo ir proceso teisės normų pažeidimo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.