- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-12
- Bylos Nr.
- e2-560-553/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00091-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Procesas nutrauktas.
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė (pirm.)
- Atsakovas
- "Plienas"
- Ieškovas
- ,,Luodė"
- Trečiasis asmuo
- "Perdanga ", "Principo reikalas", "Luodė", "Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija", Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, SEB bankas, "Basf"
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“ panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Luodė“ inicijavo atsakovės UAB „Plienas“ bankroto bylą.
2. Pareiškėjas UAB „Plienas“ generalinis direktorius G. B. pateikė teismui pareiškimą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjo G. B. pareiškimą dėl atsakovės UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo; patenkino pareiškėjos UAB „Luodė“ prašymą – atsakovei UAB „Plienas“ iškėlė bankroto bylą. Teismas taip pat areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialiųjų turtą, uždraudžiant šio turto bet kokį perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.
4. Atsakovė 2020 m. sausio 23 d. pateikė teismui prašymą leisti parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą – negyvenamosios paskirties patalpas – automobilių stovėjimo aikšteles, esančias (duomenys neskelbtini), kiekvieną iš jų parduodant už ne mažesnę nei 3 500 Eur kainą. Prašė leisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai. Atsakovė nurodė, kad leidimas parduoti nurodytą turtą nepablogins jos finansinės padėties bei kreditorių interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino.
6. Teismas nurodė, kad po atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pateikimo buvo priimta teismo nutartis iškelti jai bankroto bylą ir ši aplinkybė sudaro pagrindą atsakovės prašymo netenkinti. Pažymėjo, kad nepaisant to, jog nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Plienas“ nėra įsiteisėjusi, šioje proceso stadijoje yra svarbu išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, kad laikinosios apsaugos priemonės nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Teismas pažymėjo, kad iškėlus atsakovei bankroto byla, būtina paisyti ieškovės ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, kurie yra atsakovės kreditoriai, interesų.
7. Teismas nustatė, kad parduodamo turto preliminariosios sutartys ir AB „SEB bankas“ raštai buvo surašyti nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 10 d., t. y. iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tačiau prašymas teismui pateiktas tik 2020 m. sausio 23 d. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovės vadovas teismo posėdžio metu, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, paaiškino, jog butus parduota pigiau, nuostolingai.
8. Teismas pripažino, kad dėl atsisakymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemonės konkrečiam atsakovės turtui bus pažeidžiami trečiųjų asmenų – būsimų turto pirkėjų, interesai, tačiau pažymėjo, jog atsakovė turėjo informuoti būsimus pirkėjus apie rizikas, susijusias su pareiškimų dėl bankroto bylos ir dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo jai nagrinėjimu teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovė, vykdydama savo įprastinę ūkinę komercinę veiklą, t. y. pardavinėdama pastatytą ir trečiajam asmeniui AB „SEB bankas“ hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą, 2020 m. sausio mėnesį sudarė preliminarias sutartis, kurių pagrindu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti parduoti 4 automobilių stovėjimo vietas atsakovės pastatytame daugiabučiame gyvenamajame name.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Pirmosios instancijos teismas jau ne kartą tenkino analogiškus atsakovės prašymus. Taigi teismas savo ankstesniais procesiniais sprendimais ne kartą pripažino, kad turto perleidimas už rinkos kainą niekaip nepakeičia ir juo labiau nepablogina atsakovės ir jos kreditorių interesų, kadangi leidžiant parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą atsakovės turtinė padėtis niekaip nepasikeičia.
9.3. Teismo nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą nėra įsiteisėjusi – atsakovė yra pateikusi atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties dalies, kuria buvo atmestas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo ir jai iškelta bankroto byla.
9.4. Aplinkybė, kad atsakovei buvo iškelta bankroto byla niekaip nekeičia taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (arešto) paskirties.
Šalies argumentai
9.5. Pažymėtina, kad prašomas leisti parduoti turtas yra įkeistas kreditoriui AB „SEB bankas“, todėl iš šio turto pardavimo būtų dengiamas tik šio kreditoriaus reikalavimas. Prašomo turto pardavimas neturės įtakos pirmos ir antros eilės atsakovės kreditoriams, nes iš šio turto pardavimo gautos pajamos atitenka hipotekos kreditoriui.
9.6. Nesant teismo leidimo parduoti pirmiau nurodytą turtą atsakovė neturėtų galimybės įvykdyti savo įsipareigojimų pagal preliminariąsias sutartis. Atsakovei neįvykdžius preliminariųjų sutarčių, grėstų pareiga atlyginti nuostolius, kas neatitinka nei bendrovės, nei jos kreditorių interesų.
9.7. Teismo teiginiai dėl nuostolingo atsakovės turto pardavimo nėra pagrįsti. Byloje esantys įrodymai paneigia tokias teismo išvadas, nes pagal į bylą pateiktą UAB „Newsec valuations“ turto vertinimo ataskaitą, matyti kad vienos siekiamos parduoti automobilių stovėjimo aikštelės vertė – apie 3 581 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytą turtą siekiama parduoti už 3500 Eur kainą, akivaizdu, jog teismo argumentai apie pigesnį ar nuostolingą turto pardavimą yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto yra tenkinami pirmiausiai, be eilės. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad įkaito turėtojas – AB „SEB bankas“, yra davęs sutikimus dėl turto pardavimo.
Atsiliepimas
10.2. Atsakovei neįvykdžius preliminarių turto pardavimo sutarčių, kurių įvykdymu ir siekiama panaikinti pritaikytus areštus, egzistuoja rizika, kad už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą jai gali būti pritaikytos atitinkamos sankcijos. Tokiu atveju neigiamos pasekmės tektų ne tik atsakovei, bet ir jos kreditoriams.
10.3. Atsakovės byloje pateikta turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad turtą ketinama realizuoti rinkos kainomis, t. y. perleidus turtą nebus sumažinta atsakovės valdomo turto vertė, tik pasikeis jo struktūra ir forma.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Sutiktina su skunde dėstoma pozicija, kad kreditorių – įskaitant pirmenybės teisę į įkeisto turto realizavimo lėšas turintį hipotekos kreditorių – interesai nuo turto pardavimo sandorio nenukentės. Gautos pajamos pateiktų į atsakovės areštuotas sąskaitas, todėl nėra grėsmės, kad sumažėtų jos valdomo turto apimtis.
11.2. Bankas buvo ir yra hipotekos kreditorius, kurio reikalavimai tenkinami pirmoje eilėje iš hipoteka įkeisto turto pardavimo (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 94 straipsnis), bankas išreiškė sutikimą sandorių sudarymui, piniginės lėšos bus saugomos atsakovės sąskaitoje iki įsiteisės procesinis sprendimas byloje.
11.3. Aplinkybė, kad nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo nėra įsiteisėjusi, laikytina teisiškai reikšminga, tiek, kad šiuo metu dar teismo įgaliojimų apimtyje yra atsakovės galimybės realizuoti iki nutarties priėmimo sudarytas preliminarias pirkimo – pardavimo sutartis, panaikinant laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir suteikiant leidimą parduoti nekilnojamąjį turtą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje stadijoje yra reikalingas tam, kad būtų užtikrina tinkama atsakovės kreditorių interesų apsauga įmonės bankroto procese iki įsiteisės nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir likęs turtas bus perduotas nemokumo administratoriaus žiniai siekiant jį realizuoti bankroto procese.
Atsiliepimas
11.4. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą, visų pirma, turi aiškiai nurodyti, kaip leidimas parduoti turtą pažeidžia kreditorių interesus, tačiau skundžiama nutartimi teismas to nepadarė, tik apsiribojo nekonkretizuotu teiginiu, kad svarbu išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį, šios nuostatos taip pat taikomos nagrinėjant ir atskiruosius skundus.
13. Prieš pasisakant dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties, kaip apeliacijos objekto, atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. neteko galios ĮBĮ, kurio normos taip pat buvo taikomos priimant skundžiamą procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad skundžiamo procesinio sprendimo priėmimo metu juridinių asmenų bankroto teisiniai santykiai jau buvo reglamentuojami JANĮ pagrindu, tačiau teismas, atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateiktas byloje, kurioje buvo sprendžiamas atsakovės bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas, kad nurodytas klausimas buvo išspręstas vadovaujantis, be kita ko, ĮBĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis), šio įstatymo normomis rėmėsi ir priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas klausimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties apskundimo galimybės, sprendžia, be CPK nuostatų, vadovaudamasis ir ĮBĮ.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patenkinti atsakovės prašymą dėl arešto atitinkamam jos nekilnojamajam turtui panaikinimo, motyvuodamas bankroto bylos atsakovei iškėlimu bei siekiu šioje proceso stadijoje išlaikyti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.
15. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį, t. y. procesinis sprendimas dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės turto valdymas perduodamas bankroto administratoriui. Teismo paskirtas administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3, 6 punktai).
16. Nustatyta aplinkybė bei aptartas įstatyminis reglamentavimas lemia, kad skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas neteko teisinės prasmės, nes nesukels jokių teisinių padarinių – įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo, atsakovės turtui pritaikytas areštas nebegalioja ir turtas privalo būti perduotas administratoriui, kuris juo bankroto procese disponuos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
17. Apeliacinį procesą nutraukus, atsakovei grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“ 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. vasario 7 d., mokėjimo nurodymu per AB „SEB bankas“.