- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-05
- Bylos Nr.
- 1S-103/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00168-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- A. J.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. J. (A. J.) skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. kovo 11 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. R. (A. R.), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,235 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurį vykdydamas pagal bendrą susitarimą su A. R., 2010 m. sausio 30 d. apie 11 val. 30 min., atgabeno į gyvenamojo namo laiptinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai už 180 Lt pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui Nr. X-XX.
Taip pat, A. J. kaltinamas tuo, veikdamas bendrininkų grupe su A. R. (A. R.), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 1,591 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurį vykdydamas pagal bendrą susitarimą su A. R., 2010 m. balandžio 20 d. apie 21 val. 00 min., atgabeno A. D. vairuojamu automobiliu „XXX“, valst. Nr. XXX, prie kavinės „XXX“, esančios (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai už 150 Lt pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui Nr. X-XX.
A. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo sulaikytas 2010 m. birželio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėliau suėmimo terminai toliau buvo tęsiami.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartimi kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. kovo 11 d. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. J. prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti. Suimtojo nuomone, skundžiama apygardos teismo nutartis, kuria jam pratęstas suėmimo terminas, yra nepagrįsta. Skunde nurodo, kad neturi jokio tikslo bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.
A. J. prašo atsižvelgti į tai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi galimybę dirbti. Panaikinus kardomąją priemonę, pasižada nebėgti (nesislėpti) nuo teismo, atvykti į teismo posėdžius.
A. J. gynėja prašo kaltinamojo skundą tenkinti. Prokurorė prašo kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. J. skundas atmestinas.
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam A. J., BPK 122 straipsnio, 125 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio nuostatų nepažeidė.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis A. J. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodomi duomenys. Apeliacinis teismas pažymi, kad baudžiamoji byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme, įrodymų vertinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos yra ne Apeliacinio teismo kompetencija, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, todėl A. J. kaltumo (ar nekaltumo) klausimas nenagrinėjamas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytų pagrindų.
Apeliacinis teismas pritaria Šiaulių apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti A. J. dalyvavimą bylos nagrinėjime teisme ir nuosprendžio įvykdymą, nes už nusikaltimus, dėl kurių padarymo jam pareikšti kaltinimai, įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę.
BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad Šiaulių apygardos teismas A. J. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinio teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai.
BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į nuteistojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš teismų praktikos matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinamas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
Bylos duomenys patvirtina, kad A. J. kaltinamas padaręs du tyčinius sunkius nusikaltimus veikdamas bendrininkų grupe, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnio 5 dalis). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. J. praeityje teistas, iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, išsituokęs, todėl nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių.
Šios nurodytos aplinkybės, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, suimtasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Apeliacinis teismas atsižvelgia į A. J. skunde nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, galimybę dirbti, pasižada nebėgti (nesislėpti) nuo teismo, atvykti į teismo posėdžius, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Apeliacinio teismo nuomone, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo būtų neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tą patvirtina aukščiau aptartos bylos aplinkybės. Šiuo metu kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo pareikšto kaltinimo pavojingumui, todėl toks suimtojo teisių suvaržymas yra pateisinamas ir viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja BPK reikalavimams, todėl šiuo metu jos naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.