- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- 1S-510-810/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00168-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Giedrius Endriukaitis, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- D. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Gyčio Večersko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 30 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. S. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, jam paskirta galutinė subendrinta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos subendrintos 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. nutartimi paskirtos neatliktos 2 metų 11 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo dalis, ir nustatyta galutinė subendrinta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 13 d. Komisija 2018 m. balandžio 30 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam D. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis D. S. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas D. S. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistasis skunde prašo atkreipti dėmesį, jog už gerą elgesį tęsti paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra perkeltas į atvirąją koloniją. Net ir perkėlus jį atlikti bausmę į atvirąją koloniją, nuteistasis nenustojo stengtis, savo iniciatyva susirado darbą, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko buvo paskatintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos, suteikiant leidimą gyventi už pataisos įstaigos ribų. Ši aplinkybė rodo, jog nuteistasis yra atitolęs nuo įkalinimo įstaigos. Nuteistasis taip pat pažymi, jog tokios sąlygos jį apsunkina, kadangi darbo dienomis vyksta į darbą, o savaitgaliais į namus (duomenys neskelbtini). D. S. taip pat nurodo, jog jo tėvas serga paskutinės stadijos vėžiu, o senyvo amžiaus motina nepajėgia juo pasirūpinti.Nuteistojo D. S. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Narinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog D. S. vykdo nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – tęsia darbinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“, per nustatytą laikotarpį nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų nepažeidė, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, laisvu nuo darbo metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Taip pat nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, todėl yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, taikant BVK 157 straipsnio normas vien formalaus pagrindo nepakanka. Lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Skunde nuteistasis akcentuoja, jog šiuo metu bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, be to, net ir perkėlus jį likusią laisvės atėmimo bausmę atlikti į atvirąją koloniją, jis nenustojo stengtis, savo iniciatyva susirado darbą. Kaip galima suprasti iš skundo turinio, būtent šios aplinkybės, nuteistojo manymu, sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie jo daromą pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas su tokia nuteistojo nuomone sutikti negali, kadangi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertintina eilė aplinkybių, leidžiančių spręsti apie nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo klausimą, teismas vertina konkretaus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Apygardos teismas pažymi, jog nors nuteistasis teigia, kad, perkeltas bausmę atlikti į atvirąją koloniją, jis nenustojo stengtis, tačiau, kaip matyti iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, paskutinį kartą nuteistasis pataisos įstaigos vidaus taisykles ir rėžimo reikalavimus pažeidė 2017 m. balandžio 20 d., t. y. jau po to, kai buvo perkeltas bausmę atlikti atvirosios kolonijos sąlygomis (nuteistasis bausmę atvirojoje kolonijoje atlieka nuo 2017 m. vasario 23 d.). Pažymėtina ir tai, jog minimas pažeidimas buvo padarytas praėjus beveik 2 metams po to, kai nuteistasis už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą 2015 m. gegužės 26 d. buvo nubaustas drausmine nuobauda. Nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. D. S. už gerą elgesį buvo tik skatintas. Ši aplinkybė leidžia teismui spręsti, jog nuteistasis sugeba elgtis išimtinai pozityviai, kai jis suinteresuotas palankaus jam teismo sprendimo priėmimu, tačiau, tokį sprendimą priėmus, nesistengia ir toliau elgtis nepriekaištingai, taigi pataisos procesą jis linkęs vertinti su tam tikromis išlygomis. Vertinant nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog jis drausminėmis nuobaudomis buvo baustas net 10 kartų dėl įstaigos administracijos reikalavimo nevykdymo, įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo, uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo arba laikymo bei alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimo. Vidaus tvarkos taisyklės ir rėžimo reikalavimai buvo pažeisti net ir praėjus ilgam laiko tarpui nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios, kas rodo, jog net ir gerai žinodamas laisvės atėmimo vietos taisykles, jis vis tiek nesugebėjo joms paklusti. Atsižvelgiant į tai, pritartina žemesnės instancijos teismo išvadai, kad tai rodo, jog nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, o tai leidžia pagrįstai abejoti dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu, jo galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog du kartus – 2012 m. gegužės 28 d. ir 2014 m. birželio 18 d., nuteistasis drausmine tvarka baustas už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą. Nors teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kokius konkrečiai daiktus nuteistasis laikė, gamino ar įgijo, tačiau BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti draudžiama alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Be to, 2013 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. gegužės 26 d. jis buvo baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Šių pažeidimų padarymo faktas, skundą nagrinėjančio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra itin svarbus vertinant nuteistojo pažangą mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką, kadangi nuteistasis bausmę atlieka ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, bei disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Be to, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties, ankstesnėje socialinio tyrimo išvadoje D. S. gyvenimo būdas, susijęs su alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimu, buvo pripažintas jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančiu veiksniu. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo teiginiai dėl jo tėvo sveikatos būklės, kurie nagrinėjamu atveju netgi nėra patvirtinti jokiais medicininiais dokumentais ar kitais objektyviais duomenimis, ar tai, jog nuteistajam savaitgaliais reikia grįžti į namus (duomenys neskelbtini), kas sukelia jam papildomus nepatogumus, šiuo atveju taip pat nesuteikia pagrindo tenkinti nuteistojo skundą. Šiame kontekste pažymėtina, jog visuomenės interesas užtikrinti teisingumo įgyvendinimą, visuomenės apsaugą tiek individualiosios, tiek ir bendrosios prevencijos aspektu pateisina ribojimus, susijusius su nuteistojo šeiminiais, socialiniais ryšiais. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis D. S. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo D. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 28 nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.