- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-05
- Bylos Nr.
- 1S-59/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00168-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- D. S.
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2Suėmimas
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. S. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. vasario 14 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis: D. S. iki 2009 m. pabaigos, ikiteisminiu tyrimu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 6 tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,590 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį 2009 m. pabaigoje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tolimesniam platinimui perdavė P. B., kuris minėtą kiekį amfetamino parsigabeno į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir laikė rūsyje iki tol, kol 2010 m. gegužės 14 d. kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Taip pat, D. S. kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei neteisėtai jas pardavė, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis: D. S. iki 2010 m. vasario 11 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, įgijo 406 tabletes, kurių sudėtyje buvo 29,039 g, t. y. didelis kiekis psichotropinės medžiagos amfetamino, kurį 2010 m. vasario 11 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, automobiliu „XXXX“, valst. Nr. XXXX, atgabeno ir kelyje (duomenys neskelbtini) rajone, už 1 800 Lt neteisėtai pardavė P. B.
Taip pat, D. S. kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei neteisėtai jas pardavė, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis: D. S. iki 2010 m. kovo 16 d., ikiteisminiu tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 12,906 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį 2010 m. kovo 16 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 320 Lt pardavė P. B., kuris minėtą kiekį amfetamino parsigabeno į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir laikė rūsyje iki 2010 m. gegužės 14 d., kol kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
D. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka sulaikytas 2010 m. gegužės 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartimi kaltinamajam D. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis D. S. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamasis D. S. skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti, nes ji nepagrįsta ir jam skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Suimtasis prašo atsižvelgti į tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas baigtas, bus skelbiamas nuosprendis, byloje apklausti visi kaltinamieji, liudytojai, išnagrinėti rašytiniai įrodymai. Nurodo, kad laikomas suimtu nuo 2010 m. gegužės 13 d., be to, kitiems asmenims šioje byloje yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Pažymi, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, du nepilnamečius vaikus, iki suėmimo dirbo, rūpinosi savo senais ir neįgaliais tėvais. Be to, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį laikėsi paskirtų įpareigojimų, jokių pažeidimų nepadarė.
Prokurorė prašo kaltinamojo D. S. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. S. skundas atmetamas.
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam D. S., BPK 119 straipsnio, 122 straipsnio, 125 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio nuostatų reikalavimų nepažeidė.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinis teismas nurodo, kad šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, jog kaltinamasis D. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodomi duomenys. Apeliacinis teismas spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrįstumą nevertina byloje surinktų įrodymų, nesvarsto jo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nes tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytų pagrindų. Pažymėtina, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme, todėl kardomųjų priemonių tikslingumą ir būtinumą sprendžia teismas, kurio žinioje ši byla yra. Be to, bylą perdavus teismui, jis nėra saistomas suėmimo taikymo terminais, kurie numatyti BPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Atkreipiamas suimtojo D. S. dėmesys į tai, kad į kaltinamojo skunde nurodytus argumentus buvo atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 24 d., 2011 m. rugpjūčio 25 d., 2011 m. lapkričio 11 d. ir kt. nutartyse. Kaltinamasis iš esmės naujų argumentų nenurodo, suimtojo skundas motyvuojamas tais pačiais argumentais, kuriais buvo grįsti ankstesni skundai dėl ankstesnių Šiaulių apygardos teismo nutarčių, kuriomis D. S. buvo pratęsiami suėmimo terminai. Todėl, teismo nuomone, nėra netikslinga dar kartą analizuoti šių argumentų ir kartoti ankstesnėse nutartyse išdėstytus motyvus.
Apeliacinis teismas pritaria Šiaulių apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti D. S. dalyvavimą bylos nagrinėjime teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimą, dėl kurio padarymo suimtajam pareikštas kaltinimas, įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.
Byloje nustatyta, kad D. S. kaltinamas padaręs tris sunkius nusikaltimus, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnis), anksčiau teistas keturis kartus, baustas administracine tvarka, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, praėjus tik pusmečiui po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, D. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pažymėtina, kad įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone nebūtų negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tai patvirtina aukščiau aptartos bylos aplinkybės. Šiuo metu kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo pareikšto kaltinimo pavojingumui. Be to, atsižvelgiama į skunde nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, du nepilnamečius vaikus, iki suėmimo dirbo, rūpinosi savo senais ir neįgaliais tėvais, per jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį laikėsi paskirtų įpareigojimų, jokių pažeidimų nepadarė, tačiau šios aplinkybės taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Tai, kad šioje byloje kitiems kaltinamiesiems paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, nesusijusios su laisvės atėmimu, neturi jokios reikšmės D. S. pratęsiant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja BPK reikalavimams, todėl šiuo metu jos naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo D. S. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.