Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-414/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-11-08
Bylos Nr.: 1A-414/2012
Teisminio proceso Nr.: 1-38-1-00168-2009-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Rūta Mickevičienė (pirm.), Albinas Bielskis, Violeta Ražinskaitė
Nuteistasis: O. K., G. S., D. S., A. J., Pagal LR BK
Advokatai: Valdas Burneikis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-414/2012Proceso Nr. 1-38-1-00168-2009-9Procesinio sprendimo kategorija: (S)

1.2.23.2, 1.2.23.3 (N)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,

teisėjų Albino Bielskio, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,nuteistiesiems O. K., G. S., D. S. ir A. J.,gynėjams advokatams Valdui Burneikiui, G. L., Gediminui Skaisčiui, Aldevinui Švedui,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. J. (A. J.), O. K., G. S., D. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto 0,235 g narkotinės medžiagos – kokaino įgijimo, gabenimo turint tikslą platinti ir pardavimo laisvės atėmimo bausme 4 metams;

pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto 1,591 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimo, gabenimo turint tikslą platinti ir pardavimo) laisvės atėmimo bausme 4 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir nustatyta galutinė subendrinta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

O. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto labai didelio kiekio – 10,314 g psichotropinės medžiagos – heroino įgijimo, gabenimo turint tikslą platinti ir pardavimo) laisvės atėmimo bausme 10 metų ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

Pagal LR BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto labai didelio kiekio – 10,314 g psichotropinės medžiagos – heroino įgijimo, gabenimo turint tikslą platinti ir pardavimo) laisvės atėmimo bausme 11 metų;

pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto 14,468 g. narkotinės medžiagos – kokaino įgijimo, gabenimo turint tikslą parduoti ir pardavimo) laisvės atėmimo bausme 3 metams;

pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto 0,132 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,180 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jo dalių), 0,106 g psichotropinės medžiagos – amfetamino įgijimo, laikymo turint tikslą platinti ir pardavimo) laisvės atėmimo bausme 3 metams ir 6 mėnesiams;

pagal LR BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto didelio kiekio – 29,039 g psichotropinės medžiagos – amfetamino įgijimo, gabenimo turint tikslą platinti ir pardavimo) laisvės atėmimo bausme 8 metams ir 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir nustatyta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto 0,590 g psichotropinės medžiagos – amfetamino įgijimo turint tikslą platinti ir platinimo) laisvės atėmimo bausme 4 metams;

pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto 12,906 g psichotropinės medžiagos – amfetamino įgijimo turint tikslą platinti ir pardavimo) laisvės atėmimo bausme 4 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie paskirtos subendrintos 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. nutartimi paskirtos neatliktos 2 metų 11 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo dalis, ir nustatyta galutinė subendrinta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir P. B., tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. ir O. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2010-05-13 apie 18.30 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, iš asmens, dėl kurio byla išskirta, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, už 2 470 Lt įgijo 10,314 g, t. y. labai didelį kiekį, psichotropinės medžiagos – heroino, kurį tą pačią dieną apie 18.40 val. automobiliu „Saab“, (valst. Nr. duomenys neskelbtini), atgabeno į degalinę „XX“, esančią (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai už 2 850 Lt pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui Nr. 6-09. Tokiais savo veiksmais G. S. ir O. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

G. S. nuteistas už tai kad 2009-12-15 apie 15.22 val. kelyje (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, Telšių rajone, iš P. B., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, už 6 000 Lt įgijo 14,468 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurį tą pačią dieną apie 15.26 val. automobiliu „Renault Espece“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), atgabeno prie kavinės „XX“, esančios kelyje (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, ir neteisėtai už 6 600 Lt pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui Nr. 6-09. Tokiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. S. iki 2009-12-26, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo 0,132 g. narkotinės medžiagos – kokaino, 0,180 g. narkotinės medžiagos-kanapių (ir jų dalių), 0,106 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurias neteisėtai laikė su savimi, kol 2009-12-26 apie 18.00 val. prie parduotuvės „XX“, esančios (duomenys neskelbtini), už 100 Lt minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui Nr. 6-09. Tokiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. S. 2010-01-21 apie 19.35 val. prie mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), iš P. B., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, už 2 600 Lt įgijo 7,883 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurį tą pačią dieną apie 19.40 val. prie mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 3 000 Lt. pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui Nr. 6-09. Tokiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. S. 2010-02-12 apie 13.30 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, iš P. B., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, už 2 200 Lt įgijo 406 tabletes, kurių sudėtyje buvo 29,039 g, t. y. didelis kiekis, psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį tą pačią dieną apie 13.40 val. automobiliu „Saab“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), atgabeno prie (duomenys neskelbtini) namo, ir neteisėtai už 3 200 Lt. pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui Nr. 6-09. Tokiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

P. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio mėn. pradžioje, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, iš tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 40,761 g, t. y. didelį kiekį, narkotinės medžiagos – kokaino, kurį parsigabenęs paslėpęs laikė savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje.

2009-12-15 apie 15.22 val. dalį – 14,468 g neteisėtai įgytos narkotinės medžiagos –kokaino, R. M., kuriam apie vykdomą nusikaltimą nebuvo žinoma, vairuojamu automobiliu „Audi-A2“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), atgabeno prie (duomenys neskelbtini) kaimo ribos, ir neteisėtai už 6 000 Lt pardavė G. S..

2010-01-21 apie 19.35 val. kitą dalį – 7,883 g neteisėtai įgytos narkotinės medžiagos –kokaino, atgabeno prie mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai už 2 600 Lt pardavė G. S., o likusią dalį – 18,410 g kokaino, paslėpęs laikė savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje iki kol 2010-05-14 kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Be to, P. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. pabaigoje, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiauliuose, iš D. S. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įsigijo 6 tabletes, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,59 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurias parsigabenęs ir paslėpęs laikė savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje iki kol 2010-05-14 kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, P. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. pabaigoje, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įsigijo 23,468 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurias pasigabenęs ir paslėpęs laikė savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje iki kol 2010-05-14 kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, P. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 11 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, kelyje (duomenys neskelbtini) rajone, iš D. S., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, už 1 800 Lt įgijo 406 tabletes, kurių sudėtyje buvo 29,039 g, t. y. didelis kiekis, psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį parsigabenęs ir paslėpęs laikė savo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rūsyje, iki kol 2010-02-12 apie 13.30 val. nurodytą kiekį amfetamino prie (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 2 200 Lt pardavė G. S.. Tokiais savo veiksmais P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Be to, P. B. nuteistas už tai, kad 2010-03-16, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiauliuose, iš D. S., už 320 Lt neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įsigijo 12,906 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį parsigabenęs ir paslėpęs laikė savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje iki kol 2010-05-14 kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

D. S. nuteistas už tai, kad iki 2009 m. pabaigos, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 6 tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,590 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį 2009 m. pabaigoje, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiauliuose, tolimesniam platinimui perdavė P. B., kuris minėtą kiekį amfetamino parsigabenęs laikė savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, iki kol 2010-05-14 kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. S. nuteistas už tai, kad iki 2010 m. vasario 11 d., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo 406 tabletes, kurių sudėtyje buvo 29,039 g, t. y. didelis kiekis, psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį 2010 m. vasario 11 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, automobiliu „Toyota Rav4“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), atgabeno ir kelyje (duomenys neskelbtini) rajone, neteisėtai už 1 800 Lt pardavė P. B.. Tokiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Be to, D. S. nuteistas už tai, kad iki 2010 m. kovo 16 d., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 12,906 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį 2010 m. kovo 16 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiauliuose, neteisėtai už 320 Lt pardavė P. B., kuris minėtą kiekį amfetamino parsigabenęs laikė savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, iki kol 2010-05-14 kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

A. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, iki 2010-01-30, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,235 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurį, vykdydamas bendrą susitarimą su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, 2010-01-30 apie 11.30 val. atgabeno į (savo) gyvenamojo namo laiptinę, esančią (duomenys neskelbtini), kur kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, nurodytą kiekį kokaino neteisėtai už 180 Lt pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui Nr. 6-09. Tokiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, iki 2010-04-20, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 1,591 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurį kartu su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, vykdydamas bendrą susitarimą, 2010-04-20 apie 21.00 val. A. D., kuriam apie vykdomą nusikaltimą nebuvo žinoma, vairuojamu automobiliu „Mazda-Xedox 6“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), atgabeno prie kavinės „XX“, esančios (duomenys neskelbtini) , kur nurodytą kiekį metamfetamino neteisėtai už 150 Lt pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui Nr. 6-09. Tokiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiksmą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuteistasis nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu ir mano, kad teismo išvados neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, jis nuteistas nepagrįstai, be to, buvo padaryta eilė BPK normų pažeidimų, tai sukliudė išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teismas netinkamai taikė ir aiškino BPK 20 straipsnio 1-5 dalių nuostatas, BPK 21 straipsnį, BPK 11 straipsnį, BPK 188 straipsnį.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, mano, jog jos paremtos teismo samprotavimais, tačiau ne įrodymų byloje visuma. Byloje surinktais įrodymais nenustatyta nei objektyvioji, nei subjektyvioji nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas, pusė.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu atliktos kratos metu nebuvo rasta ir paimta jokių draudžiamų daiktų, psichotropinių medžiagų, daiktų, kurie bent leistų įtarti apie disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Atliktų tyrimų metu ant tirtų psichotropinių medžiagų, kuriuos buvo rastos ir paimtos iš P. B. ir, kurias jis nurodė, kad gavo iš D. S., nebuvo rasta apelianto pėdsakų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje apie šiuos paminėtus objektyviuosius bylos duomenis nepasisako ir jų nevertina. Pažymi, jog įstatymas įsakmiai reikalauja aptarti tiek kaltinamąjį kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus. Teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo pasisakyti ir motyvuoti, kurie įrodymai patvirtina nuteistojo kaltę ir kodėl nesiremia nuteistąjį teisinančiais įrodymais. Teismo išvados dėl nuteistojo kaltės iš esmės grįstos spėlionėmis ir teismo manymu, o jais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį draudžia BPK normos.

Nuteistasis D. S. atkreipia dėmesį, jog visi trys kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas, yra abstraktūs. Kaltinimas turi būti konkretus, asmuo turi žinoti kuo konkrečiai yra kaltinamas, tai yra kaltinime turėjo būti nurodyta ką, kada ir iš kokių asmenų apeliantas įgijo su tikslu platinti, tačiau tokių duomenų nei kaltinime, nei byloje nėra. Nuteistasis D. S. negalėjo būti nuteistas už tai, kad nenustatytu būdu, nenustatytomis aplinkybėmis, kažką neteisėto įgijo, tokia kaltinimo formuluotė pažeidžia BPK 21 straipsnio nuostatas ir suvaržo teisę į gynybą.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, jog teismo išvada, kad nuteistųjų G. S., P. B. bei D. S. kaltė neteisėtai įgijus, laikius, gabenus ir 2010-02-12 pardavus liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, psichotropinę medžiagą, yra įrodyta, neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms, taip pat D. S. pareikšto kaltinimo. Nurodo, jog jam nebuvo pareikštas kaltinimas dėl psichotropinės medžiagos pardavimo liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, todėl tokia teismo išvada išeina iš kaltinimo ribų. Jokių kaltinimų nei su G. S., nei su liudytoju, kuriam taikomas anonimiškumas, pareikšta nebuvo. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šių asmenų ir D. S. nebuvo jokio ryšio. Įtarimas D. S. buvo pareikštas dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2010-02-11. G. S. buvo kaltinamas kito nusikaltimo padarymu ir kitu laiku. Dėl visų nusikalstamų veikų padarymo pagrindinis ir vienintelis įrodymų šaltinis yra P. B. parodymai, kuriuos, apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino ir neatsižvelgė į esamus prieštaravimas, į tai, kad jų negalima patikrinti ir įvertinti jų patikimumo. Teismas, pripažindamas D. S. kaltu dėl 406 tablečių pardavimo 2012-02-11 nurodė, kad D. S. parodymais nesiremia, o remiasi nuosekliais P. B. parodymais, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu surinktais duomenimis (telefoninių pokalbių suvestinėmis), slapto sekimo duomenimis, iš dalies D. S. parodymais. Be to, 406 vnt. tablečių „ekstazi“ pardavimo sandorį liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, patvirtino G. S. ir sandoryje dalyvavęs liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas. Apelianto nuomone, skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta, kaip jo kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, ir G. S.. Nuteistasis pažymi, jog jis su šiais asmenimis jokio ryšio neturėjo, pastarieji dalyvavo bei sudarė sandorius visiškai nesusijusius su apeliantu. Nurodyti asmenys ir teisiamojo posėdžio metu nedavė jokių parodymų apie nuteistąjį D. S.. Teismas, vertindamas narkotinių medžiagų pardavimo faktą, turėjo įvertinti ir tai, kad ant rastų medžiagų, už kurių pardavimą yra nuteistas D. S., nebuvo jokių nuteistojo pėdsakų – nei daktiloskopinių, nei biologinių, nei odorologinių, kas, nuteistojo nuomone, objektyviai patvirtina, kad jis niekaip nėra susijęs su šiomis medžiagomis. Ant esančių byloje psichotropinių medžiagų rasti pėdsakai yra kito žmogaus, tačiau jis nėra nustatytas.

Nuteistasis mano, jog teismas be pagrindo atmetė jo parodymus, kurie yra patvirtinti bylos medžiaga. Nuteistasis D. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad jokių psichotropinių medžiagų P. B. nepardavė, su P. B. yra pažįstamas nuo 2008 metų, susipažino atliekant laisvės atėmimo bausmę. Į Šiaulius jis atvažiuodavo automobilių detalių pirkti. Kaip tik dėl automobilio detalių P. B. jam ir skambindavo, prašydavo rasti detalių jo automobiliui (nuosprendžio 17 lape nurodyti neteisingi D. S. parodymai, kad jis sakė, jog nekalbėjo su P. B. apie detales. Šią aplinkybę jis nurodė dar ikiteisminio tyrimo metu. Nurodyti ir ne tie bendravimo su P. B. mėnesiai). Apelianto nurodytos aplinkybės dėl bendravimo su P. B. yra patvirtintos rašytiniais bylos duomenimis, kuriuos teismas netinkamai įvertino. T. y. teismas nurodė, kad byloje yra užfiksuoti 2010-01-26, 2010-02-09 telefoniniai pokalbiai, kurių metu užslėptai kalbama apie psichotropinių medžiagų kainą, jų įsigijimą bei susitarimą susitikti. Teismas padarė išvadą, kad pokalbis vyko apie psichotropines medžiagas. Apelianto nuomone, tai tėra prielaida, spėjimas, nes minėtuose pokalbiuose nėra kalbama apie psichotropines medžiagas, jis su P. B. bendravo tik apie automobilių detales ir tai yra užfiksuota telefoniniuose pokalbiuose tarp jo ir P. B.. Iš pokalbių akivaizdžiai matyti, jog kalbama apie detales. Atkreipia dėmesį, kad pats P. B. teisiamojo posėdžio metu negalėjo atsakyti, ar minėtų pokalbių metu kalbama apie narkotines medžiagas, ar apie mašinos detales. Jis teisme patvirtino, kad tuo laikotarpiu jis su D. S. bendravo dėl mašinos detalių telefonu ir prašė jų paieškoti. Be to, nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog pokalbiai tarp D. S. ir P. B. vyko jau po to, kai automobilis buvo surastas ir išardytas ir tai, teismo manymu, paneigia apelianto duotus parodymus, kad prašė pasidomėti detalėmis pavogtam automobiliui. Mažeikių rajono policijos komisariato pranešimas, kad P. B. dėl automobilio vagystės į policiją kreipėsi 2009-06-23 ir, kad tas automobilis 2009-07-08 rastas išardytas, ne paneigia, o patvirtina aplinkybes, kad iš tikrųjų tuo laikotarpiu buvo pavogtas P. B. automobilis, kad jis rastas išardytas, o po to buvo tvarkomas. Nuteistojo D. S. nuomone, šie objektyvūs duomenys ir P. B. teisme duoti parodymai dėl mašinos detalių, patvirtina, kad iš tikrųjų nuteistasis D. S. ir P. B. kalbėjo apie mašinos detales. Nuteistasis pažymi, jog jis nebūtų žinojęs apie automobilio vagystę, jeigu apie tai nebūtų kalbėjęs su P. B.. Be to, šios aplinkybės teisme buvo nustatytos jo iniciatyva, pareiškus prašymą gauti informaciją iš Mažeikių rajono PK. Skundžiamame nuosprendyje neteisingi nurodyti apelianto parodymai – jis dar ikiteisminio tyrimo metu savo ranka apklausos protokole įrašė, kad P. B. prašė jo SAAB ar VW Passat detalių, todėl teismas neobjektyviai, nevisapusiškai ir šališkai vertino įrodymus ir dėl to padarė neteisingas išvadas. Teismas ne tik nevertino nuteistąjį teisinančių įrodymų, bet ir iškraipė kai kuriuos byloje esančius parodymus ir nuosprendį pagrindė prielaidomis, išvestomis P. B. parodymų pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistasis D. S. nesutinka su teismo išvada D. St. parodymus laikyti nepatikimais, kaip siekį padėti D. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas nurodo, jog liudytojos D. St. parodymai visiškai sutampa su objektyviai nustatytomis aplinkybėmis, rašytiniais duomenimis, t. y. slapto sekimo protokolu, kuriuo užfiksuota kaip D. St. pasiima iš bankomato pinigus. Teismas nepagrįstai atmetė šios liudytojos parodymus ir rėmėsi P. B. parodymais, suteikdamas jiems išskirtinę galią, nors įrodymai turi būti vertinami visete, neatsietai ir objektyviai. Šiuos nuteistojo ir jo žmonos parodymus patvirtina ir telefoniniai pokalbiai, iš kurių matyti, kad P. B. prašo ir kitų asmenų paskolinti pinigų – 600 Lt iš K., V., žmonos. Pastarieji apie jiems žinomas aplinkybes apklausti nebuvo.

Nuteistojo nuomone, tokiu atveju, kai vienas kaltinamasis duoda parodymus apie kitą kaltinamąjį, šie duomenys turi būti patvirtinti kitais bylos duomenimis. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad P. B. parodymai nebuvo nuoseklūs, teismas neatsižvelgė į daugelį neatitikimų ir aplinkybių, kurios ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrintos. Apeliantas teigia, kad P. B. turėjo pagrindą jį ir kitus kaltinamuosius apkalbėti. P. B. buvo kaltinamas padaręs daugiausia nusikalstamų veikų, kurios visos sunkios. Taip jis siekė sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.

Priešingai nei P. B., apeliantas nuo pirmos apklausos teigė, kad jokių narkotinių medžiagų jam nepardavė, nurodė, kokiomis aplinkybėmis paskolino 500 Lt ir dėl ko juodu bendravo. Tuo tarpu P. B. apklaustas 2010-05-14, atsisakė duoti parodymus ir tik vėlesnių apklausų metu papasakojo, kad narkotines medžiagas įgijo iš D. S.. Atkreipia dėmesį, kad kratos metu pas P. B. buvo rasta ir daugiau psichotropinių medžiagų, tačiau kokia jų kilmė ir iš kur jis jas gavo, aiškintasi nebuvo. Ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme P. B. parodė, kad narkotinių medžiagų jis taip pat įsigydavo iš asmens, pravarde „P.“, tačiau šis asmuo nebuvo nustatinėjamas, nors P. B. šį žmogų pažįsta, bendrauja nuo vaikystės. Apelianto nuomone, atlikus išsamų maišelio su tabletėmis tyrimą, ant kurio buvo rasti pirštų antspaudai, ir nustačius asmenį, pravarde ,,P.“, būtų galima patikrinti, ar tie pėdsakai ne ,,P.“. Nustačius kam priklauso rasti pėdsakai, būtų įrodyta, kad P. B. meluoja, ir, kad nuteistasis D. S. psichotropinių medžiagų jam nepardavė.

Be to, teismas nesiaiškino, iš kur būtent P. B. gavo amfetaminą, kurį pardavė G. S. 2010-01-21. P. B. nurodė, kad 2010-02-11 ir 2010-03-16 pirko amfetaminą iš D. S., tačiau byloje nustatyta, kad P. B. prekiavo amfetaminu nuo 2010-01-21, ši aplinkybė paneigia tai, kad jis pirko amfetaminą iš D. S.. P. B. šia medžiaga prekiavo daug anksčiau, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nesiaiškinta, iš kur jis gaudavo amfetaminą. Pažymi, jog nuosprendyje nurodyta, kad D. S. į susitikimą tarp X ir X atvyko Toyota Rav automobiliu, tačiau P. B. parodė, kad D. S. atvažiavo VW Golf automobiliu, tokiu būdu teismas grindė nuosprendį tokiais duomenimis, kurių byloje nėra. Be to, skundžiamame nuosprendyje iškraipyti ir G. S. parodymai, vertinant narkotinių medžiagų pardavimą 2010-02-12. Teismas nurodė, kad G. S. teigė, jog narkotikus iš P. B. įsigijo už 2200 Lt, taip neva buvo patvirtinti P. B. parodymai. Tik P. B. nurodė, kad jis iš D. S. įsigijo 406 tabletes už 1800 Lt, o G. S. iš jo įsigijo už 2200 Lt. Teisme apklaustas G. S. parodė, kad tabletes iš P. B. įsigijo už vienetą po 4 Lt, t. y. už visas sumokėjo 1600 Lt, kas visiškai prieštarauja P. B. parodymams. Tačiau teismas konstatavo, jog parodymai šioje dalyje sutampa. Nepašalintos ir abejonės dėl P. B. parodymų apie amfetamino įgijimą 2010-02-11.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog pirmiausia parodymus apie telefoninius pokalbius davė ne P. B., o policijos pareigūnas V. G., rašydamas telefoninių pokalbių informacijos protokolą. P. B. apie telefoninius pokalbius buvo apklaustas 2010-05-24, o elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, surašytas 2010-03-01. Teisiamojo posėdžio metu pastarasis parodė, kad protokolą rašė ir šifravo iš turimos medžiagos, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnas savo nuožiūra protokole pridėjo paaiškinimus prie užfiksuotų pokalbių, skliausteliuose nurodydamas, ką tie pokalbiai reiškia, t. y. pažymėjo, kad kalbama būtent apie psichotropines medžiagas, tariamasi apie jų pirkimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad tuo metu, kai pareigūnas rašė šį protokolą, jokių duomenų, patvirtinančių pareigūno teiginius, nebuvo, tai tik jo nuomonė ar išsigalvojimas. P. B. apklaustas tik gegužės mėnesį. Pokalbiai be jokių parodymų ir objektyvių duomenų pareigūno buvo iššifruoti dar gerokai iki to laiko. Todėl šis protokolas negali būti laikomas įrodymu pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, nes įrodymais baudžiamajame procese gali būti tik tokie duomenys, kurie paneigia arba patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės teisingai išspręsti bylą. Kadangi protokolas surašytas anksčiau, nei kaltinamojo parodymai apie pokalbius, galima teigti, kad tyrimas buvo atliktas ne remiantis kaltinamojo parodymais, o kaltinamojo parodymai priderinti prie jau iš anksto atliktos pokalbių šifruotės. Kad šifruotė neatitinka faktinėms aplinkybėms, patvirtina ir tai, kad tame pačiame protokole pareigūnas V. G. iššifruodamas P. B. pokalbį su M., skliausteliuose pažymėjo, kad šie asmenys kalbėjo apie psichotropinių tablečių pardavimą. Tačiau M. tai kategoriškai paneigė, jam net nebuvo pareikštas įtarimas.

Nuteistasis taip pat pažymi, kad dėl nusikalstamų veikų, t. y. dėl įvykdytų pirmojo nusikalstamos veikos epizodo ir trečiojo, byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus P. B. parodymus. Remiantis P. B. parodymais jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kad iki 2009 metų pabaigos pardavė P. B. psichotropines medžiagas, kurias jis laikė net iki 2010-05-14, kol jas rado kratos metu pareigūnai. Tačiau pirkimas-pardavimas užfiksuotas nebuvo, nebuvo rasti ant minėtų medžiagų nuteistojo pėdsakai, nepatikrinti P. B. parodymai šioje dalyje. Kaip matyti iš bylos duomenų, P. B. nuo 2010 metų pradžios aktyviai prekiavo įvairiomis psichotropinėmis medžiagomis, įsigydavo ir parduodavo iš skirtingų asmenų. Nuteistasis pažymi, jog šioje byloje buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas E. P., dėl kurio P. B. taip pat buvo davęs parodymus, tačiau prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą ir nesirėmė vien P. B. parodymais, kadangi tokių parodymų nepakako asmens kaltei pagrįsti, jei šie parodymai nepatvirtinti kitais bylos duomenimis. Nuteistojo nuomone, jam turi būti taikomos tokios pat nuostatos.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, jog taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, išskyrus P. B. parodymus, ir dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2010-03-16. Teismas rėmėsi dviem telefoniniais pokalbiais, kurių pagrindu nustatė, kad buvo kalbama apie susitikimą ir psichotropinių medžiagų perdavimą. Tačiau nei susitikimas, nei pirkimas-pardavimas nėra užfiksuoti. Nuteistasis šį susitikimą su P. B. neigia, o byloje nėra duomenų, patvirtinančių P. B. parodymus, kad jie buvo susitikę. Atkreipia dėmesį, jog būtent 2010-03-16 16 val. 09 min. nėra užfiksuotos celės ir negalima nustatyti galimos kalbėjusių abonentų buvimo vietos, kurią nustačius, nuteistojo nuomone, būtų galima matyti, jog P. B. meluoja ir kad jie tą dieną susitikę nebuvo. Be to, nepagrįstai nuteistajam priskirtas tos dienos pokalbis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuo telefoniniu pokalbiu remiamasi kaip nuteistojo kaltės įrodymu. Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų, protokolų matyti, kad D. S. naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistasis D. S. atkreipia dėmesį, jog jo sekimas ir pokalbių kontrolė teismo nutartimi pradėta 2010-12-24, jokių duomenų apie jo nusikalstamą veiką nebuvo gauta. 2010-01-21 slaptas sekimas buvo paskirtas P. B., paskirta P. B. ir G. S., jų transporto priemonių bei kitų su tiriama nusikalstamu veika susijusių bendrininkų slaptas sekimas. Teismas leido šių slaptų tyrimo veiksmų metu daryti vaizdo ir garso įrašus arba filmuoti. 2009-12-24 pradėti veiksmai, tačiau turimuose duomenyse jokios kalbos apie D. S. nėra. 2010-03-23 priimta teismo nutartis, kuri leido anoniminiam liudytojui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus prieš D. S.. Slaptas sekimas nuo 2010-04-23 pratęstas iki 2010-06-23, toliau leista sekti P. B. ir bendrininkus, nuo 2010-02-11 iki 2010-05-11 teismo nutartimi leista atlikti D. S. slaptą sekimą bei daryti vaizdo ir garso įrašus. Taigi, iš šių nurodytų objektyvių duomenų, akivaizdu, kad D. S. buvo sekamas beveik tris mėnesius, beveik pusę metų buvo kontroliuojami G. S. ir P. B., ir su jais susijusių asmenų veiksmai, leista atlikti prieš D. S. nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, tačiau visų šių priemonių pagalba nebuvo užfiksuota ir nustatyta jokia nusikalstama veika. Apelianto nuomone, tai objektyviai ir neginčijamai paneigia P. B. duotus parodymus.

Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, jog ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme vyko kryptingai, nesilaikant BPK normų reikalavimų, kas sąlygojo neteisėto nuosprendžio priėmimą. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2009-02-11 ir 2009-03-16. Nurodant minėtas datas surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota į teismą, ir tik prasidėjus teisminiam procesui, D. S. pateikus pažymą iš laisvės atėmimo vietos, įrodančią, kad šiuo laikotarpiu jis atliko laisvės atėmimo bausmę, prokuroras pakeitė kaltinimą, datos neatitikimą įvardinant kaip techninę klaidą. Nuteistasis teigia, kad negalėjo ikiteisminio tyrimo metu tinkamai pasinaudoti teise į gynybą, apsiginti nuo pareikšto kaltinimo, kadangi buvo nurodytas visiškai kitas laikas – 2009 metai, kuomet jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Tuo pagrindu pagal pareikštus įtarimus dėl nusikalstamų veikų padarymo 2009 m. vasario – kovo mėnesiais, nuteistajam Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-05-14 nutartimi paskyrė suėmimą, kuris toliau buvo tęsiamas visą ikiteisminio tyrimą laiką ir grindžiamas tais pačiais įtarimais dėl nusikalstamų veikų padarymo 2009 m. vasario – kovo mėnesiais. Nuteistasis manė, kad bet kokie įtarimai jam bus panaikinti išsiaiškinus, kad šiuo laikotarpiu jis buvo įkalinimo įstaigoje.

Be to, atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu netinkamai ir iš esmės pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas buvo renkami įrodymai. Nuteistasis D. S. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu patyrė spaudimą, buvo verčiamas duoti parodymus prieš save ir prieš kitus asmenis. Kaip psichologinė prievartos priemonė buvo naudojamas nuolatinis kilnojimas iš vienos kameros į kitą, tai patvirtina byloje esantys dokumentai. Be to, apeliantą nuolat lankė policijos pareigūnai, kurie darė tiesioginį spaudimą ir vertė duoti tam tikrus parodymus byloje, mainais žadėdami laisvę, jeigu jis apkalbės kitus žmones. Nuteistasis mano, jog analogiškais metodais buvo renkami ir kiti įrodymai bei gaunami parodymai. Nuteistasis dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas. Teisiamojo posėdžio metu apklausti pareigūnai A. G. ir M. G. patvirtino, kad lankėsi pas D. S. laisvės atėmimo vietoje, kad atliko operatyvines apklausas, kad nepranešė advokatui ir, kad nepildė jokių dokumentų. Akivaizdu, kad iš pareigūnų parodymų matyti, jog jie atliko neteisėtus veiksmus, nesilaikydami BPK nustatytos tvarkos dėl apklausų atlikimo. Apie rengiamą procesinį veiksmą turi būti informuojamas gynėjas, su kuriuo sudarytas susitarimas, kuris dalyvauja ikiteisminiame procese ir užtikrinama teisę į gynybą. Bet kokie operatyviniai veiksmai, pradėjus ikiteisminį tyrimą yra draudžiami ir visos apklausos turi būti atliekamos laikantis BPK normų nustatytos tvarkos, taip pat atliekant bet kokį procesinį veiksmą, rašomas protokolas BPK nustatyta tvarka. Minėti pareigūnai BPK keliamų reikalavimų apklausoms atlikti nesilaikė ir savo veiksmais pažeidė BPK 11 straipsnio bei 188 straipsnio nuostatas.

Šalies argumentai

Nuteistasis O. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

Nuteistasis O. K. skunde vadovaujasi BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais ir nurodo, jog nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nėra išdėstyti įrodymai, kuriais remiantis konstatuojamas visų svarbių aplinkybių buvimas, be to, nuosprendyje teismas turėjo konstatuoti, ar užtenka surinktų įrodymų ir ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas įrodymais paremtas aplinkybes. Teismas, remdamasis liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, nesilaikė teismų praktikos, kurioje nurodyta, jog kaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėlionėmis, o teismo išvados turi būti grindžiamos įrodymais, kurie pagrįstų kaltinamojo kaltę. Nuteistasis teigia, jog minėto liudytojo parodymai neparemti jokiais įrodymais. Be to, kiti įrodymai byloje yra abejotini ir neleidžia daryti išvados, kad jis įsigijo psichotropinę medžiagą – heroiną, gabeno bei pardavė liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas. Tai patvirtina nuteistojo G. S. ir kitų asmenų parodymai šioje baudžiamojoje byloje: A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis (O. K.) neklausė jo apie heroiną, be to, pokalbio su G. S. metu O. K. stovėjo už dviejų metrų, todėl galimai jų pokalbio negirdėjo.

Be to, nuteistojo O. K. nuomone, ant paketą rišusios gumytės rasti jo biologiniai pėdsakai, negali būti neginčijamas įrodymas, nes iš bylos aplinkybių matyti, jog paketo perdavimas įvyko jam nežinant apie galimą nusikalstamą veiką. Paketo perdavimas įvyko spontaniškai, be to, jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie jo turinį.

Nuteistasis O. K. pažymi, jog teismas, vertindamas surinktus įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų: neišanalizuoti peržiūrėti įrodymai, neišanalizuoti DNR atsiradimo aplinkybė bei liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai. Mano, jog teismo nepašalintos abejonės turi būti vertinamos jo naudai.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog jam paskirtos 3-4 kartus didesnės bausmės nei už tas pačias nusikalstamas veikas nuteistajam P. B.. Nuteistojo nuomone, nuteistajam P. B. nustačius vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vis tiek nėra teisinio pagrindo už tas pačias nusikalstamas veikas skirti net trejais metais griežtesnes laisvės atėmimo bausmes. Be to, nuosprendyje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis nebaustas ir administracine tvarka. Vadovaudamasis BK 27 straipsnio 1 dalimi pirmosios instancijos teismas konstatavo nusikaltimų recidyvą, nurodydamas, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Apeliantui nesuprantama, kodėl esant sąlygoms ir pagrindams, ta pati norma nėra taikyta nuteistajam P. B.. Taip pat atkreipia dėmesį, jog ankstesniu nuosprendžiu jis buvo nuteistas daugiau nei prieš dešimt metų, o iki teistumo išnykimo buvo likę mažai laiko. Nagrinėjant baudžiamąsias bylas teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pirmą kartą teisiamam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį asmeniui, paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijos minimaliai ribai tuo atveju, jeigu narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis yra itin mažas. Nuteistasis A. J. nuteistas dėl neteisėto 0,235 g narkotinės medžiagos kokaino bei 1,591 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimo, gabenimo turint tikslą platinti ir pardavimo. Apelianto nuomone, tokių kiekių negalima laikyti artimais įstatymo leidėjo nustatytai ribai, skiriančiai BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse aptartą kvalifikuojantį požymį. Todėl apeliantas yra įsitikinęs, jog jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką yra per griežtos.

BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bausmė nusikaltimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką rūšį, formą vaidmenį ir pobūdį. Nuteistasis teigia, jog skundžiamame nuosprendyje beveik nepasisakyta dėl paminėto bausmių individualizavimo nuteistiesiems. Apelianto nuomone, buvo pažeistas bausmių skyrimo proporcingumo principas ir buvo nepagrįstai paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuteistasis G. S. mano, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 1 d. 3 p.), nuosprendis priimtas remiantis prieštaringais įrodymais, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 d. 1 p.), bylą išnagrinėjo šališkas teismas (BPK 326 str. 1 d. 4 p.), jis nepagrįstai pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 p. nuostatomis, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančias kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo reiškiantis, jog visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltininko naudai.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodo, jog dėl jo neteisėtai naudotas Nusikalstamos veikos imitavimo modelis (toliau – NVIM), be to, nusikalstamą veiką imituojantis asmuo provokavo jį dėl jam inkriminuotu nusikaltimų, t. y. aktyviai, tendencingai, ilgą laiką siekė įgyti labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, skambino, susitikimų metu prašė surasti narkotinių medžiagų.

Atkreipia dėmesį, jog 2009-11-27 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo sankcionuotas NVIM Nr. 38-S6-3-1753s, tikslu užfiksuoti operatyvinio tyrimo metu gautą informaciją apie tai, kad jis ir kiti grupuotės nariai užsiima narkotinių medžiagų gaminimu, platinimu, nustatyti kitus asmenis ir juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tačiau byloje nėra gauta iš LR Generalinės prokuratūros duomenų, kad iš tikrųjų tai buvo sankcionuota, baudžiamoje byloje nėra dokumento išrašo, patvirtinančio sankcionavimą, teismas šių duomenų nepatikrino. Byloje yra Kriminalinės policijos biuro įslaptinto dokumento išslaptinimo aktas (2010-03-09 Nr. 38-3-IL-146), kuriuo išslaptintas tik teikimas dėl NVIM taikymo (t. 1 b. l. 92-93). Nusikalstamą veiką imituojantis asmuo Nr. 6-09 nurodė, jog su G. S. pradėjo bendrauti 2009 m. spalio mėn. ir jis (G. S.) jam siūlė įsigyti narkotikų, kad tarėsi dėl susitikimo. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įslaptintų dokumentų išslaptinimo akto matyti, kad išslaptinta Vilniaus apygardos teismo 2009-11-12 nutartimi buvo sankcionuotas slaptas G. S. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas abonentiniui Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009-11-12 iki 2010-02-12 (t. 1 b. l. 152-153, 154). Tačiau byloje nėra duomenų (telefoninių pokalbių suvestinių tarp apelianto ir nusikalstamą veiką imituojančio asmens Nr. 6-09), kurie patvirtintu nusikalstamą veiką imituojančio asmens Nr. 6-09 parodymus, kad nuteistasis jam skambino, siūlė atvirai ar užmaskuotai narkotines medžiagas, siūlė susitikti bei tarėsi dėl susitikimo iki 2009-12-15. Mano, kad byloje šie duomenys nepateikti, nes patvirtintų faktą, kad apeliantas buvo provokuojamas nusikalstamą veiką imituojančio asmens Nr. 6-09, taip pat mano, kad dėl jo buvo atliekami neteisėti veiksmai šio asmens iki galimai sankcionuotų veiksmų, t. y. iki 2009-11-27.

Žemesnės instancijos teismas

Nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog apeliantas buvo 2009-12-26 susitikimo iniciatorius. Teismas remiasi 2009-12-21 telefoninio pokalbio suvestine, jog apeliantas skambino nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui Nr. 6-09 (t. 1 b. l. 142-143). Teismas visiškai nekreipia dėmesio į tai, kad nusikalstamą veiką imituojantis asmuo Nr. 6-09 parodė, kad jis kelis kartus skambino ir siūlė susitikti. Byloje yra vienintelė 2009-12-21 telefoninio pokalbio suvestinė, nors, kaip nurodė liudytojas, pokalbių buvo keli. Užfiksuotame pokalbyje nėra jokios kalbos apie padavimą narkotinių medžiagų pavyzdžių. Šio pokalbio metu nebuvo konkrečiai susitarta dėl susitikimo. Nuteistojo nuomone, svarbi 2010-12-12 suvestinė, iš kurios matyti nusikalstamą veiką imituojančio asmens iniciatyva. 2010-12-12 suvestinėje nurodoma, kad ji priedas prie 2010-01-12 atliktų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų protokolo. Nuteistajam neaišku, kaip prie 2010-01-12 protokolo buvo pridėta suvestinė, jei ji surašyta tik 2010-12-12.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, jog byloje nėra ir telefoninių pokalbių suvestinių dėl 2010-01-21 susitikimo. Mano, kad jos paneigtų liudytojo parodymus, kad nuteistasis skambino nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui Nr. 6-09, tarėsi dėl susitikimo. Taip pat patvirtintų faktą, kad nusikalstamą veiką imituojantis asmuo Nr. 6-09 įkalbinėjo G. S. surasti jam narkotinių medžiagų. Tai, kad iniciatyva buvo iš nusikalstamą veiką imituojančio asmens Nr. 6-09, matyti ir iš 2010-01-28 suvestinės dėl 2010-01-21 Telšių - Mažeikių miestuose įvykusio susitikimo tarp nusikalstamą veiklą imituojančio asmens, kuriam suteiktas Nr. 6-09 ir G. S. (t. 2 b. l. 6 -11). Šio susitikimo metu nusikalstamą veiką imituojantis asmuo Nr. 6-09 pokalbio metu G. S. klausinėjo: ,,A girdi, kada turėsi rimtesnio?“, ,,Gali gaut“, ,,A girdi, pasiklausk, ar išeitų? Nulėktume tada.“, ,,Ne, aš galvojau, jog daugiau turėsi, bet supratau, jog turėsi tik prie staliuko pasėdėti. Man žinai geriau būtų rimtesnio“, ,,A girdi tada, kaip su kubatūra. Kai užprašyčiau nebūtų problemų, kaip tada, 50 užprašiau, nesurinko“, ,,Aš kai atvažiuosiu, prieš porą dienų pranešiu, reikės ko. Ir tada jai pasakysiu geresnio, tada reikės. Gero dėkui tada“. Apelianto nuomone, nurodytoje suvestinėje pokalbio turinys atskleidžia iniciatyvą įsigyti didesnį kiekį narkotinės medžiagos. Be to, nusikalstamą veiką imituojantis asmuo Nr. 6-09 parodė, kad ,,rimtesnis“ reiškė stipresnę narkotinę medžiagą nei ,,žolė“.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas nuosprendyje įrodymus dėl 2010-02-12 narkotinių medžiagų įgijimo, nurodo, kad nuteistasis savo naudojamu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktavo su nusikalstamą veiką imituojančiu asmeniu Nr. 6-09 dėl 406 vnt. tablečių. Apie tai, kad skambino 2010 m. vasario mėn. G. S., bei, kad žada atvažiuoti į Telšius, bei pokalbyje leido suprasti, kad norės įsigyti narkotikų, nurodė ir nusikalstamą veiką imituojantis asmuo Nr. 6-09 (1 t. b. l. 78-80). Teisme jis jau teigia, kad susiskambino su G. S., nenurodydamas kas kam skambino ir kas buvo susitikimo iniciatorius. Lietuvos kriminalinės policijos biuro ONT 2-osios valdybos 2010-05-05 Nr. 38-3-S-l647 rašte nurodoma, kad 2010-02-08 apie 21.00 val. nusikalstamą veiką imituojantis asmuo, telefoninis abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kontaktuoja su G. S., telefoninis abonentas (duomenys neskelbtini). Šio kontakto metu nusikalstamą veiką imituojantis asmuo teiraujasi dėl galimybės įsigyti apie 400 vnt. tablečių, kurių sudėtyje turi būti psichotropinės medžiagos (2 t. b. l. 170-171). Nuteistasis pažymi, jog byloje nėra ir šio pokalbio suvestinės, todėl nėra galimybės įsitikinti liudytojo parodymų teisingumu bei įvertinti pokalbio turinį. Apeliantas mano, jog 2010-02-19 pokalbio turinys parodo, kad nusikalstamą veiką imituojantis asmuo nuolat provokavo bei įkalbinėjo G. S. gauti jam didelį kiekį narkotinių medžiagų (t. 2 b. l. 122-124). Po 2010-02-12 susitikimo nusikalstamą veiką imituojančio asmens veiksmai dar labiau suaktyvėjo, jis buvo susitikęs su apeliantu Vilniuje, daug kartų skambino siekdamas, kad G. S. jam gautų labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, jog iš 2010-03-23 suvestinės dėl 2010-03-17 susitikimo Vilniuje, , matyti, jog nusikalstamą veiką imituojantis asmuo įkalbinėja G. S. surasti jam labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, prašo domėtis dėl heroino, tai yra rodo iniciatyvą, kad nuteistasis jam surastų daugiau narkotinių medžiagų. Tačiau apklaustas teisme, nusikalstamą veiką imituojantis asmuo nurodo priešingas aplinkybes, nei tai, kas užfiksuota pokalbiuose, nurodydamas, jog 2010 m. balandžio pabaigoje Telšių mieste jis susitiko su G. S., kuris jam pasiūlė įsigyti heroino, kurio kaina nuo 130 Lt iki 150 Lt už gramą, taip pat pasiūlė parduoti jam tablečių su amfetaminu. Tokiu būdu liudytojo parodymai nesutampa su suvestinėse fiksuotu pokalbiu turiniu (t. 2 b. l. 122-124), t. y. heroino prašė nusikalstama veiką imituojantis asmuo, o ne apeliantas jam siūlė, apie kitas narkotines medžiagas taip pat jis klausinėjo, jis įkalbinėjo nuteistąjį ieškoti ir surasti jam narkotiniu medžiagų. Iš telefoninių pokalbių 2010 m. kovo 15-16 d. suvestinės (t. 3 b. l. 10-14), 2010-06-01 suvestinės (4 t. b. l. 39-40) bei 2010-06-08 (4 t. b. l. 44-45) matyti, jog nuteistajam skambina nusikalstamą veiką imituojantis asmuo, tariasi dėl susitikimo. 2010-04-19 Telšių mieste įvykęs susitikimas vėl vyksta nusikalstamą veiklą imituojančio asmens iniciatyva, vėl jis įkalbinėja surasti jam narkotinių medžiagų bei heroino (2010-04-27 suvestinė t. 4 b. l. 20-21). O iki 2010-05-13 Telšių - Šiaulių miestuose įvykusio susitikimo tarp nusikalstamą veiklą imituojančio asmens, kuriam suteiktas Nr. 6-09 ir G. S., O. K., nusikalstamą veiką imituojantis asmuo taip pat daug kartų skambino apeliantui ir klausinėjo apie narkotines medžiagas (2010-05-25 suvestinė t. 4 b. l. 27-33).

Nuteistasis G. S. teigia, jog nagrinėjamoje byloje pagrindiniai kaltinimą pagrindžiantis duomenys buvo surinkti taikant NVIM pagal Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – OVĮ) 12 straipsnį. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad ypač svarbu atidžiai tikrinti duomenis, surinktus operatyvinio tyrimo metu, nes šis tyrimas apima veiksmus, varžančius pagrindines žmogaus teises ir įsiskverbiančius į privatų asmens gyvenimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra nurodęs, kad, be kitų aspektų, bylą nagrinėjantis teismas turi patikrinti ir tai, ar modelis buvo įgyvendintas teisėtai – nepažeidžiant OVĮ nustatytos tvarkos, neperžengiant ribų (kasacinės nutartys Nr. 2K-52/2001, 2K-549/2006, 2A-P-6/2008, 2K-7-315-2009, 2K-508/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistojo nuomone, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises į teisingą teismą, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas dėl nepriklausomo ir nešališko teismo, nekaltumo prezumpciją, BPK 20 straipsnio reikalavimus, rungtyniškumo ir sąžiningo (teisingo) proceso principus. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir byloje, kurioje taikytas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, tirdamas įrodymus, teismo proceso metu nepatikrino, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindai operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, ar įgyvendinant NVIM nebuvo provokuojama padaryti nusikalstamą veiką, neatmetė neteisėtai gautų duomenų, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisėtai paskyrė bausmę, nuteistasis buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamas veikas. NVIM taikymas neteisėtas ir todėl, kad teikime dėl jo panaudojimo nebuvo nustatytos ir nurodytos atliekamų konkrečių veiksmų ribos, t. y. nebuvo nurodyti operatyvinės veiklos subjekto – nusikalstamą veiką imituojančio asmens Nr. 6-09, atliekami konkretūs veiksmai ir jų ribos. Pagal NVIM veikęs nusikalstamą veiką imituojantis asmuo Nr. 6-09 neapsiribojo vien fiksavimu nusikalstamos veikos susijusios su narkotinių medžiagų gaminimu, platinimu, narkotinių medžiagų saugojimo vietų nustatymų gabenimo kelių į Lietuvos Respubliką ir jos teritorijoje nustatymu, o pats aktyviais veiksmais pastoviai skambindamas nuteistajam (skambindamas telefonu ir prašydamas susitikimų metu surasti narkotinių ir psichotropinių medžiagų), ilgą laiką, nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2010 gegužės mėn., kurstė apeliantą padaryti nusikalstamus veiksmus iki buvo parduotas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino (skunde ir nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog tai psichotropinė medžiaga), todėl teismo išvada, kad G. S. nebuvo daromas spaudimas ir jis nebuvo kurstomas ar provokuojamas padaryti nusikaltimą, yra nepagrįsta. Susitikimai su veikusio pagal NVIM nusikalstamą veiką imituojančiu asmeniu Nr. 6-09, vyko pastarojo iniciatyva, jis akivaizdžiai ragino apeliantą padaryti nusikalstamus veiksmus, tai patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės, susitikimų suvestinės – per visą bendravimo laiką G. S. asmeniui Nr. 6-09 dėl susitikimo skambino tik 2009-12-21, o nusikalstamą veiką imituojantis asmuo nuteistajam skambino 10 kartų. Apelianto nuomone, dalis pokalbių, kai jam skambino nusikalstamą veiklą imituojantis asmuo išvis nepateikti į bylą, tokiu būdu nuslepiant įrodymus, kurie patvirtintų provokacijos faktą. Šios faktinės bylos aplinkybės rodo, kad nuteistasis G. S. baudžiamojo įstatymo draudžiamus veiksmus įvykdė ne pats iš anksto apsisprendęs taip elgtis, o sulaukęs atitinkamų pasiūlymų, be kurių baudžiamojo įstatymo draudžiama veika apskritai nebūtų buvusi padaryta. Taigi pažeisti OVĮ 6 straipsnio 5 dalies reikalavimai, draudžiantys operatyvinės veiklos subjektams provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. OVĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad operatyvinis tyrimas yra atliekamas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų arba sunkų nusikaltimą arba apysunkius nusikaltimus, nurodytus šiame straipsnyje. Tam, kad būtų galima nustatyti, ar NVIM taikymas buvo teisėtas, ar nebuvo kurstoma (provokuojama) padaryti nusikaltimą, teismas įpareigotas nustatyti ir patvirtinti jo taikymo teisėtumą pagrindžiančių sąlygų buvimą.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teisme apklaustas kaip liudytojas V. G. parodė, kad: ,,Konkrečiai žinojo, kad G. S. priklauso Telšių miesto nusikalstamai grupuotei, kurios kitų narių negali įvardinti. Buvo gauta informacija, kad G. S. užsiima narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu, realizacija. Kažkuriuo metu, kiek pamena, G. S. pats ir siūlė. Negali atsakyti, ar G. S. realiai tuo užsiiminėjo. Nepamena, kada buvo priimtas sprendimas nutraukti tyrimą. Po pirmo, antro, trečio karto nenutraukėme tyrimo, nes siekė nustatyti visą tinklą. Buvo nustatyta daug daugiau asmenų, nei buvo nustatytas vienas G. S.“. Apklaustas kaip liudytojas pareigūnas M. G. parodė: ,,Kadangi tiria daug bylų ir praėjo daug laiko, neprisimena, ar buvo gauta informacija apie tai, kad G. S. daro nusikalstamas veikas. Atliekamo modelio tikslas buvo nustatyti konkretaus asmens daromą nusikalstamą veiką. Taip pat neprisimena, kodėl buvo priimtas vienoks ar kitoks sprendimas ir tik po šešto karto nutraukė tyrimą“.

Remiantis išdėstytu, nuteistasis G. S. mano, kad teismas nepatikrino, ar teisėtai jam buvo taikytas NVIM. Nusikalstamą veiką imituojantis asmuo Nr. 6-09 aktyviais veiksmais provokavo daryti nusikalstamas veikas (skambindamas man telefonu, įkalbinėdamas surasti jam narkotinių medžiagų, bei kiekvieną kartą prašydamas vis didesnio kiekio, bei stipresnių narkotinių medžiagų), byloje taip pat tendencingai nepateiktą dalies telefoninių pokalbių su šiuo asmeniu, kai jis skambino nuteistajam, bei galimai peržengė NVIM ribas. Mano, kad NVIM pareigūnai vykdė tendencingai, t. y. nors buvo fiksuojami nusikalstamos veikos požymiai, tačiau tai buvo tęsiama iki bus nupirktas labai didelis narkotinių medžiagų kiekis. Prieš nuteistąjį veiksmai pradėti dar iki galimo NVIM sankcionavimo Generalinėje prokuratūroje. Be to, nebuvo faktinio pagrindo nuteistajam taikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelį, nes byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, kad jis darė nusikalstamas veikas iki 2009-12-15.

Nuteistasis G. S. apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog teisiamojo posėdžio metu apklausiant kaip liudytoją nusikalstamą veiką imituojantį asmenį Nr. 6-09, padaryti BPK pažeidimai. Nurodo, jog šio liudytojo apklausa atlikta 2011-11-30, teismas išėjo apklausti šio liudytojo, po to grįžęs į teismo salę perskaitė liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas parodymus, tada buvo sudaryta galimybė raštu pateikti klausimus apklaustam liudytojui ir teismas išėjo vėl apklausti liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, teismas sugrįžo į teismo salę ir vėl skaitė šio liudytojo parodymus bei nurodė, kad liudytojas šiuo metu atsakinėja į klausimus. BPK 282 straipsnio 3 dalis numato, kokia tvarka yra apklausiamas liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, t. y., apklausto liudytojo parodymus teisiamojo posėdžio protokole užrašo teisiamojo posėdžio pirmininkas arba vienas iš teisėjų. Apelianto nuomone, pažeista BPK 282 straipsnio 3 dalis, nes jis atsakinėjo į klausimus, kai teisėjas buvo teismo posėdžių salėje. Protokole nefiksuotas ir laikas, kada liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, buvo apklaustas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas. BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. 2012-02-02 teisiamojo posėdžio metu teismas atmetė apelianto prašymą į teismo posėdį kviesti ir apklausti kaip liudytoją D. M.. Nuteistasis pareiškė nušalinimą, kuris 2012-02-02 teismo nutartimi buvo atmestas. Tačiau prokuroro prašymas iškviesti tą patį liudytoją D. M. buvo tenkintas. Apelianto nuomone, tokie veiksmai rodo pirmosios instancijos teismo subjektyvų šališkumą, be to, pažeistas rungimosi principas. Taip pat mano, kad teismas buvo šališkas ir 2011-11-30 teisiamojo posėdžio metu, atmesdamas prašymą liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausti pagal BPK 282 straipsnio 2 dalį. Be to, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010-05-20 Nr. 140-(3771)- ISI-3850 specialisto išvadoje nurodoma, kad rusvos spalvos medžiagos iš plastikinio maišelio, įgytos Šiaulių mieste iš G. S. ir O. K. 2010-05-13, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 10,314 g (t. 3 b. l. 195-196), t. y. narkotinės medžiagos kiekis nežymiai viršija labai didelį kiekį. Nuteistasis prašė skirti byloje papildomą tyrimą, tačiau teismas netenkino ir šio prašymo. Į teisiamąjį posėdį atvyko specialistas, kuris neatliko tyrimo. Specialistas nepaaiškino, kokiomis svarstyklėmis buvo sverta tyrimui pateikta medžiaga, ar galima svėrimo paklaida ir kokia. Teismui tokio specialisto paaiškinimo pakako, kad išimta narkotinė medžiaga būtų įvertinta kaip labai didelis kiekis.

Nuteistasis G. S. nurodo, kad skiriant bausmę būtina vadovautis ne tik sankcijoje numatytos bausmės dydžiu, tačiau ir teisingumo principu, atsižvelgiant į visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę. Nuteistojo nuomone, teismo paskirta bausmė nėra teisinga, nes faktines bylos aplinkybes jis prisipažino, be to, buvo išprovokuotas kito asmens.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistieji A. J., O. K., G. S., D. S. bei jų gynėjai prašė patenkinti nuteistųjų A. J., O. K., G. S., D. S. apeliacinius skundus, o prokuroras prašė visus keturis apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų D. S., G. S. ir A. J. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (LR BPK (toliau - BPK) 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. K. apeliacinis skundas atmetamas (LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl nuteistojo D. S. apeliacinio skundo

Iš nuteistojo D. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis prašo jį išteisinti, nes, jo nuomone, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat nurodo, jog netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Šie apelianto argumentai atmetami kaip nepasitvirtinę, tačiau sutinkama su D. S. skundo teiginiu, jog nuosprendyje išdėstytos teismo išvados išties neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl nuosprendis keičiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteisimo dėl narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo sąlyga yra įgijimo, laikymo bei gabenimo faktų nustatymas ir jų pagrindimas teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtais ir vėliau apkaltinamajame nuosprendyje išdėstomais įrodymais. LR BPK (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 1 p. nustato, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 2 punktas reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis, teismas atmetė kitus įrodymus. Šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. nuostatas. Itin reikšminga laikytina 2009 m. spalio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, priimta siekiant suvienodinti teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, arba neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šioje nutartyje yra suformuluoti būtini reikalavimai įrodinėjant BK 260 str. 3 d. numatytą veiką, tačiau šiuo konkrečiu atveju taip pat turi būti laikomasi šių nuostatų, nes D. S. yra nuteistas pagal BK 260 str. 1 ir 2 dalis.

Pažymėtina, kad neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, gali reikštis visa eile straipsnio dispozicijoje išvardintų alternatyvių veikų (gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, pardavimu ar kitokiu platinimu), kurių kiekviena iš esmės atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Vadinasi, bet kurios iš tų veikų padarymas (esant visiems sudėties požymiams) sudaro pakankamą pagrindą kaltininką nubausti pagal BK 260 str. 1 ar 2 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija minėtoje byloje konstatavo, jog ,,< ... > teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų“.

Iš nuosprendžio matyti, kad D. S. yra nuteistas už tris nusikalstamas veikas, t. y. už 2 veikas pagal BK 260 str. 1 d. ir už vieną pagal BK 260 str. 2 d. Pagal BK 260 str. 1 d. D. S. yra nuteistas už tai, kad iki 2009 m. pabaigos, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 6 tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,590 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį 2009 m. pabaigoje, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiauliuose, tolimesniam platinimui perdavė P. B., kuris minėtą kiekį amfetamino parsigabenęs laikė savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, iki kol 2010-05-14 kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

D. S. nuteistas ir už tai, kad iki 2010 m. kovo 16 d., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 12,906 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį 2010 m. kovo 16 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Šiauliuose, neteisėtai už 320 Lt pardavė P. B., kuris minėtą kiekį amfetamino parsigabenęs laikė savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje iki kol 2010-05-14 kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Pagal BK 260 str. 2 d. D. S. nuteistas už tai, kad iki 2010 m. vasario 11 d., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo 406 tabletes, kurių sudėtyje buvo 29,039 g, t. y. didelis kiekis, psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį 2010 m. vasario 11 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, automobiliu ,,Toyota Rav4“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), atgabeno ir kelyje (duomenys neskelbtini) rajone, neteisėtai už 1 800 Lt pardavė P. B..

BK 260 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą.

BK 260 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę už šių veiksmų (arba bent vieno iš jų) padarymą, kai kaltininkas disponuoja dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

D. S. kaltė pasireiškė keturiomis atskiromis nusikalstamomis veikomis – išvardintos psichotropinės medžiagos – amfetamino - įgijimu, perdavimu, gabenimu ir pardavimu. Minėti veikų požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

Reikia sutikti su apelianto D. S. skundo argumentu, jog teismas pažeidė BPK 21 str. nuostatas ir suvaržė jo teisę į gynybą dėl nuteisimo už psichotropinių medžiagų įgijimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Buvo pažeistos ir BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. nuostatos, nes teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, apkaltinamajame nuosprendyje privalėjo išdėstyti įrodyta pripažintos kiekvienos alternatyvios nusikalstamos veikos aplinkybes: nurodyti nusikaltimo padarymo būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tokiu atveju, kai jo buvimą pagrindžia įrodymai, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokie įstatymo reikalavimai, t. y. neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną nusikalstamos veikos sudėties požymį, taikytini ir šiuo konkrečiu atveju, nes baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje yra nurodomos kelios alternatyvios veikos. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atskirai išdėstyti aplinkybes, pagrindžiančias kiekvieną alternatyvią BK 260 str. 1 ir 2 dalyse nurodytą veiką, t. y. psichotropinių medžiagų įgijimą, perdavimą, gabenimą ir pardavimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 37 ,,Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ir narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ yra išaiškintos bei aptartos šių alternatyvių veikų sąvokos. Nutarimo 11 punkte yra nurodyta, jog įgijimu laikomi tokie veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas ir pirmos kategorijos jų pirmtakus (prekursorius). Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas ir kt. Pripažįstant D. S. kaltu ir nuteisiant jį už neteisėtą psichotropinių medžiagų įgijimą, buvo būtina aiškiai išdėstyti tai patvirtinančius esminius įrodymus, tačiau tai padaryta nebuvo. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad teismas nenustatė psichotropinių medžiagų įgijimą patvirtinančių aplinkybių, t. y. neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kada, iš kokio šaltinio, už kokią pinigų sumą buvo įgytos nuosprendyje išvardintos psichotropinės medžiagos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė ir neįrodė šių aplinkybių, iš kaltinimo šalinama, kad D. S.: ,,< ... > iki 2009 m. pabaigos, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 6 tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,590 g psichotropinės medžiagos – amfetamino“, ,,< ... > iki 2010 m. vasario 11 d. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo 406 tabletes, kurių sudėtyje buvo 29,039 g, t. y. didelis kiekis psichotropinės medžiagos – amfetamino“; ,,< ... > iki 2010 m. kovo 16 d., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 12,906 g psichotropinės medžiagos – amfetamino“.

Kitų įrodytomis pripažintų alternatyvių nusikalstamų veikų, t. y. neteisėto 6 tablečių 0,590 g psichotropinės medžiagos – amfetamino perdavimo, 406 tablečių – 29,039 g, t. y. didelio kiekio tos pačios psichotropinės medžiagos gabenimo, pardavimo ir 12,906 g amfetamino pardavimo aplinkybės apkaltinamajame nuosprendyje yra išdėstytos ir atskleistos, taip pat aptarti įrodymai, kuriais yra grindžiama D. S. kaltė.

Dabar kolegija pasisakys dėl konkrečių D. S. apeliacinio skundo argumentų.

Žemesnės instancijos teismas

Deklaratyviai skunde teigiama, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau konkrečiai neįvardija kokį ir nenurodo, koks, jo nuomone, turėtų būti pritaikytas, taip pat teigia, jog padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, t. y. pažeistos BPK 20 str. 1-5 dalių, 11 str., 188 str. nuostatos. Su šiais apelianto teiginiais kolegija nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus, nes tiek tiriant bylą, tiek ją nagrinėjant teisme nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos D. S. teisės, ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nustatant faktines bylos aplinkybes ir renkant bei vertinant įrodymus, nepadarė. Bylos aplinkybės buvo ištirtos išsamiai ir nešališkai, teisiamajame posėdyje išnagrinėti visi byloje esantys įrodymai, kurie aptarti nuosprendyje. Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus bei išvadas, taip pat bausmės skyrimo motyvus. Taigi teismas laikėsi BPK 241 str. 2 d., 242 str. 1 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų (išskyrus aukščiau aptartus). Įrodymai byloje gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Teismas nepažeidė nešališkumo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.

Iš esmės D. S. nesutinka su įrodymų įvertinimu, teigia, kad jie įvertinti netinkamai, neaptarti jį teisinantys įrodymai.

Tačiau vien tai, kad visi įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo D. S., negalima laikyti teismą šališku. Beje, savo skunde apeliantas net nenurodė, kokie įrodymai, jo nuomone, yra teisinantys. Skunde aptariama aplinkybė, jog atliktos kratos metu pas jį nebuvo rastos psichotropinės medžiagos, taip pat nebuvo rasta jo pėdsakų ant tų psichotropinių medžiagų, kurios buvo paimtos iš P. B. ir, kurias šis nurodė, kad gavo iš D. S.. Vien ta aplinkybė, kad ant šių psichotropinių medžiagų nebuvo surasti jo pėdsakai, neįrodo, jog jų D. S. neperdavė. Jo kaltei pagrįsti užteko kitų patikimų įrodymų.

Apelianto teiginys dėl klaidingos teismo išvados, kad ,,< ... > kaltinamojo G. S., P. B. bei D. S. kaltė neteisėtai įgijus, laikius, gabenus ir 2010-02-12 pardavus liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, psichotropinę medžiagą – amfetaminą, yra įrodyta“, yra iš dalies teisingas, nes D. S. išties nebuvo nei kaltinamas, nei nuteistas už psichotropinės medžiagos (406 tablečių amfetamino) pardavimą nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui Nr. 6-09. D. S. yra nuteistas už tai, kad dieną prieš tai, t. y. 2010-02-11, šią psichotropinę medžiagą (406 tabletes amfetamino) automobiliu atgabeno ir kelyje (duomenys neskelbtini) rajone už 1800 Lt pardavė P. B., o P. B. yra nuteistas už tai, kad nurodytą medžiagą už 1800 Lt įgijo iš D. S., parsigabeno į namus, o 2012-02-12, apie 13.30 val., jau už 2200 Lt pardavė G. S.. Ir tik šis nuteistasis tą pačią dieną, praėjus 10 min. po įgijimo, (406 tabletes amfetamino) už 3200 Lt pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui Nr. 6-09.

Iš nuosprendžio 39 puslapyje (arba t. 12, b. l. 45 priešpaskutinėje pastraipoje) išdėstytų motyvų matyti, kad teismas nuteistųjų G. S., P. B. ir D. S. atliktus objektyviuosius veiksmus – psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir pardavimą aprašė kartu, todėl skaitant susidaro įspūdis, kad visi paminėti asmenys šiuos veiksmus atliko bendrai, ir kad D. S. dalyvavo 2010-02-12 parduodant amfetaminą liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas. Kolegijos nuomone, nuosprendžio aprašomosios dalies 39 puslapyje klaidingai nurodytas teiginys, jog ,,< ... > D. S. kaltė neteisėtai įgijus, laikius, gabenus ir 2012-02-12 pardavus liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, psichotropinę medžiagą –amfetaminą, yra įrodyta“ iš nuosprendžio šalinamas, laikoma, kad tai rašybos apsirikimas, klaida, kaip neatitikimas tarp byloje surinktų įrodymų ir teismo išvadų (kasacinė byla Nr. 2K-334/2009). Negalima sutikti su apelianto tvirtinimu, kad minėta teismo išvada buvo išeita iš kaltinimo ribų, kadangi D. S. buvo kaltinamas ir nuteistas dėl 2012-02-11 įvykdytos nusikalstamos veikos – didelio kiekio – 406 tablečių, kurių sudėtyje buvo 29,039 g amfetamino, neteisėtą, turint tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijimą, gabenimą ir pardavimą P. B.. Pašalinus iš nuosprendžio šios medžiagos įgijimą, lieka tik jos neteisėtas gabenimas ir pardavimas (BK 260 str. 2 d.). Nurodytą neatitikimą negalima pripažinti esminiu bei tai, kad tokiu būdu buvo išeita už kaltinimo ribų, kadangi nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos išvados (pašalinus aprašytą netikslumą) dėl D. S. įvykdytų trijų nusikalstamų veikų atitinka faktines bylos aplinkybes.

Apelianto nuomone, teismas be pagrindo atmetė jo parodymus dėl 406 amfetamino tablečių pardavimo fakto, o rėmėsi P. B. parodymais, kuriuos teismas pripažino pagrindiniu ir vieninteliu įrodymų šaltiniu. Be to, apelianto nuomone P. B. parodymai yra prieštaringi. Šiuos skundo argumentus kolegija atmeta kaip nepasitvirtinusius. Nesutinkama su teiginiu, kad D. S. kaltę patvirtina tik P. B. parodymai. Nuosprendžio 39-42 puslapiuose yra nurodyti motyvai, iš kurių matyti, jog P. B. nuoseklius parodymus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – tai telefoninių pokalbių, įvykusių tarp D. S. ir P. B., suvestinės ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai: pokalbiai vyko nuo 2010-01-26 iki 2012-02-12. Intensyviausi pokalbiai vyko 2010-02-09, kuomet D. S. su P. B. kalbėjo net 6 kartus. Kolegija sutinka su teismo išvada, jog P. B. parodymai tiek ikiteisminiame tyrime (t. 4, b. l. 142-145; 146-148; 153-154; 160-161), tiek teisme (t. 10, b. l. 4-6) buvo nuoseklūs ir išsamūs, nes jis viso proceso metu pripažino iš D. S. pirmą kartą įgijęs 6 amfetamino tabletes, antrąkart 406 tos pačios rūšies tabletes, kurias pardavė G. S. (nuosprendyje klaidingai nurodytas psichotropinės medžiagos pavadinimas – vietoj amfetamino - ,,Extazi“ tabletės). Aukščiau nurodytais motyvais pripažįstama, jog tai korektūros klaida ir šis apsirikimas, nurodant pavadinimą, nepripažįstamas esminiu prieštaravimu nuosprendyje, jis nedaro jokios įtakos nuosprendžio turiniui (t. 12, b. l. 45-47, arba nuosprendžio 39-41 puslapiai). Viso proceso metu P. B. pripažino, kad su D. S. apie psichotropines medžiagas, jų kainą, susitikimus kalbėdavo užmaskuotai. P. B. paaiškino, kad, duodamas parodymus, 4-5 vienetus ir 400 vienetų amfetamino tablečių pavadino ,,ekstazi“ tabletėmis, įsigijo turėdamas tikslą ,,< ... > pabandyti ir parduoti“, nežino ,,< ... > kokia jų buvo medžiaga < ...>“ (t. 10, b. l. 4). Galbūt dėl šios aplinkybės ir nuosprendyje ši psichotropinė medžiaga buvo klaidingai pavadinta ,,Extazi“. P. B. parodė, kad telefonu su D. S. kalbėjo užmaskuotai: psichotropinę medžiagą vadino automobilio detalėmis, ,,juoduliais“, ,,juodu bamperiu“, ,,juodomis detalėmis“, o vienos tabletės kainą paminėjo ,,po keturis su puse“, ,,keturis šimtus penkiasdešimt, tai reiškė 4,5 Lt“ (t. 4, b. l. 146-148). P. B. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 4, b. l. 160-161) ir teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymų teisingumą ir teigė viso proceso metu sakęs tiesą ir kaltu prisipažino visiškai.

Priešingai nei teigiama skunde, P. B. parodymai yra patvirtinti tokiais rašytiniais įrodymais: elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu surinktais duomenimis, slapto siekimo duomenimis, specialistų išvadomis ir iš dalies nuteistojo G. S., liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, iš kurių matyti, kaip, kokiu būdu psichotropinė medžiaga – amfetaminas, pirmiausia įgyta iš D. S., buvo platinama kitiems asmenims, t. y. G. S. ir nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui Nr. 6-09.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, kolegija akcentuoja, jog visi byloje surinkti ir apkaltinamajame nuosprendyje įvertinti įrodymai atitinka BPK 20 str. 3 d., 4 d. įrodymams keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus. Minėto BPK 20 str. 2 d. nustatyta, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 5 d. teigiama, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį pagrindė ne abejonėmis ir spėjimais, kaip teigia apeliantas, o faktais ir atskirai įvertino visus pripažintus įrodymus jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto D. S. iškeltą versiją neva telefoninių pokalbių metu su P. B. buvo kalbama apie automobilių detales, kurios buvo reikalingos apelianto automobiliui. Telefoninių pokalbių, įvykusių tarp D. S. ir P. B., turinys rodo, kad jie pokalbių metu derino psichotropinės medžiagos kainą už 1 tabletę, pageidaujamą kiekį, susitikimo laiką, vietas, P. B. sutiko su D. S. prašymu surasti pirkėją juodų tablečių ,,extazy“ (taip amfetaminą vadino P. B.) įsigijimui.

Taip pat nuosprendyje yra plačiai aptarta D. S. versija neva jis P. B. buvo paskolinęs 500 Lt, kuriuos šis 2012-02-12 atidavė ne jam, o pervedė į D. S. žmonos banko sąskaitą. Ši versija buvo pagrįstai atmesta (taip pat ir D. St. parodymai), kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog P. B. liko skolingas D. S. 500 Lt už 406 tabletes amfetamino, kurias nupirko iš jo 2010-02-11 už 1800 Lt, tačiau visos pinigų sumos neturėjo.

Apeliantas nesutinka su nuosprendžio 17 puslapyje išdėstytais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu: neteisingai nurodyta, kad jis sakė, jog nekalbėjo su P. B. apie detales, be to, nurodyti ir ne tie bendravimo mėnesiai (tačiau nenurodė, kokiais mėnesiais iš tiesų jie bendravo). Priešingai nei teigia apeliantas, nurodytame nuosprendžio puslapyje yra dėstomi išsamūs jo parodymai apie tai, kad ,,< ... > P. (P. B.) į Šiaulius atvažiuodavo įsigyti automobilio detalių, tačiau nežino, ar P. užsiimdavo automobilių remontu; ar detalės buvo reikalingos jo automobiliui“ (t. 12, b. l. 23 arba nuosprendžio 17 puslapis). Nors D. S. dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su P. B. bendravo tik dėl automobilio detalių, tačiau šie apelianto parodymai yra neįtikinantys – juos kategoriškai paneigė P. B., nurodęs realią jų bendravimo priežastį. Viso proceso metu P. B. nesutiko su D. S. parodymais ir paaiškino, jog su pastaruoju kalbėjo užmaskuotai tik apie psichotropines medžiagas, kurias vadino automobilių detalėmis (jos aptartos anksčiau).

Apelianto nuomone, jo kaltę patvirtintų pokalbiai, kuomet jis tiesiogiai būtų kalbėjęs apie psichotropines medžiagas, o ne apie automobilių detales, todėl mano, kad tai tėra prielaida ir spėjimas. Kolegija, atmesdama šiuos D. S. argumentus, dar kartą pažymi, kad ši D. S. versija buvo pagrįstai atmesta, o jo parodymai vertinami kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas neteisus tvirtindamas, jog teisme P. B. patvirtino, kad su D. S. bendravo telefonu dėl mašinos detalių ir prašė jų paieškoti, nes tokių parodymų P. B. nedavė. Teisiamajame posėdyje šis parodė, jog ,,kalbant telefonu, tabletes vadinome detalėmis ir panašiai, tikro pavadinimo nesakydavome“, o į advokatės klausimą atsakė: ,,negaliu tvirtinti, kokio pokalbio metu kalbėjome apie automobilio detales ar apie narkotikus“ (t. 10, b. l. 4-6). Duomenų apie tai, kad P. B. prašė D. S. paieškoti detalių jo pavogtam, o po to surastam jau išardytam automobiliui, byloje nėra. Šių aplinkybių P. B. nenurodė nei apklausiamas ikiteisminiame tyrime, nei teisiamajame posėdyje. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad P. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 4, b. l. 160-161), patvirtino savo parodymus, duotus 2010 m. gegužės 20-21 d. bei 2010 m. gegužės 24 d., kuomet jis nepripažino, kad telefoninių pokalbių metu su D. S. jis kalbėjo apie automobilio detales.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantas, pasinaudodamas byloje esančiu 2011-10-21 gautu atsakymu iš Mažeikių rajono policijos komisariato apie tai, kad 2009-07-08 buvo surastas P. B. pavogtas automobilis ,,VW Passat“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), kuris jau buvo išardytas (t. 11, b. l. 11), bando įtikinti teismą, jog P. B. kaip tik ir ieškojo detalių išardytam automobiliui. Pirmosios instancijos teismas šią apelianto versiją pagrįstai atmetė kaip nepasitvirtinusią, nes užmaskuoti pokalbiai tarp apelianto ir P. B. vyko 2010-01-26, 2010-02-09, 2010-02-11. Vadinasi, nuo to laiko, kai buvo surastas P. B. automobilis, jau buvo praėję 6-7 mėnesiai, kas paneigia D. S. tvirtinimą, jog P. B. prašė pastarojo pasidomėti detalėmis neva pavogtam automobiliui. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad P. B. būtų ieškojęs detalių šiam ar kitam savo automobiliui. D. S., apklaustas kaip įtariamasis, neigė bendravęs su P. B. dėl automobilio detalių (t. 6, b. l. 52). Štai D. S., apklaustas kaip įtariamasis, 2010 m. birželio 15 d. paaiškino: ,,per mane jis niekada jokių detalių ar kitokių daiktų nėra pirkęs, t. y. jis niekada nebuvo manęs prašęs surasti kokių nors automobilių detalių ar kitokių daiktų“ (t. 6, b. l. 52). Perskaitęs protokolą D. S. savo ranka užrašė papildymą apie tai, kad P. B., būdamas prie Kuršėnų miesto ,,Norfos“ prekybos centro, klausė, ar jis gali surasti detalių VW Passat automobiliui, tačiau P. B. šią aplinkybę kategoriškai paneigė. Ši apelianto versija buvo išsamiai ištirta teisiamajame posėdyje ir atmesta kaip nepasitvirtinusi. Nuosprendyje yra nurodyti motyvai dėl versijos atmetimo.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria nuteistojo D. S. versija dėl 500 Lt paskolos P. B. buvo atmesta kaip nepasitvirtinusi, paneigta nuosekliais ir patikimais P. B. parodymais, kuriuose buvo kategoriškai teigiama, jog 2011-02-11 jis su D. S. susitiko kelyje (duomenys neskelbtini). Šio susitikimo metu P. B. iš D. S. nupirko psichotropinę medžiagą ir liko dar skolingas 500 Lt, kuriuos kitą dieną P. B. pervedė į D. S. žmonos sąskaitą banke, kurią SMS žinute pranešė pats D. S.. Iš D. S. parodymų matyti, kad jis teigė skolinęs P. B. pinigus -500 Lt 2010 m. kovo-balandžio mėn., tačiau byloje esančios telefoninių pokalbių suvestinės patvirtina, jog tokio turinio pokalbis vyko 2010-02-11 (t. 2, b. l. 125-127).

Iš byloje esančio D. S. žmonos D. St. sąskaitos išrašo matyti, kad 2012-02-12 P. B. jai į nurodytą sąskaitą, esančią ,,Swedbank“ AB, pervedė 500 Lt. Vadinasi, šis rašytinis įrodymas išties patvirtino P. B. parodymus, kad 500 Lt skolą už amfetaminą jis pervedė į D. S. žmonos sąskaitą kitą dieną po sandorio.

Nors D. St. teigė, jog ji perdavė vyrui 500 Lt, kad šis paskolintų P. B., tačiau teismas turėjo pagrindą jos parodymus pripažinti nepatikimus ir įvertinti kaip siekį padėti savo vyrui išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliantas teigia, kad P. B. turėjo pagrindą apkalbėti jį ir kitus kaltinamuosius, tačiau skunde nenurodo konkretaus motyvo, todėl toks teiginys vertinamas kaip deklaratyvus, nes byloje nenustatyta jokių duomenų, kad P. B. buvo suinteresuotas apkalbėti D. S. ir kitus asmenis. Nesuprantama, kokią aplinkybę apeliantas bando paneigti ar patvirtinti teigdamas, jog P. B. 2010-05-14 apklausiamas atsisakė duoti parodymus. Iš 2010-05-14 įtariamojo P. B. apklausos protokolo matyti, kad jis išties pirmą kartą apklausiamas atsisakė atsakinėti į bet kokius klausimus ir nurodė priežastį, jog yra susijaudinęs dėl sulaikymo (t. 4, b. l. 141). Vėlesnių apklausų metu (buvo apklaustas 4 kartus) savo kaltę pripažino visiškai ir davė išsamius parodymus ne tik apie paties įvykdytus nusikaltimus, bet ir kitų nuteistųjų – tarpe jų ir apie D. S. (t. 4, b. l. 142-145; 146-148; 153-154; 160-161).

Siekdamas paneigti savo kaltę, D. S. akcentuoja tą aplinkybę, jog nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme nebuvo nustatinėjamas asmuo, pravarde ,,P.“, iš kurio P. B. taip pat įsigydavo narkotines medžiagas. Apelianto nuomone, atlikus pas P. B. rasto maišelio su tabletėmis, ant kurio buvo rasti nenustatyto asmens pirštų pėdsakai, būtų galima patikrinti, ar tie pėdsakai ne ,,P.“. Atsakydama į šį skundo argumentą, kolegija akcentuoja, kad P. B. parodymais nustatyta, jog 2009 m. pabaigoje jis iš ,,P.“ įgijo ne psichotropinę medžiagą amfetaminą, dėl kurio platinimo yra nuteistas D. S., o narkotinę medžiagą kokainą, kurio dalį pardavė G. S., o kita dalis buvo rasta ir paimta kratos metu. Vadinasi, amfetaminą P. B. įgijo ne iš ,,P.“, todėl šio asmens pirštų antspaudai jokiu būdu negalėjo būti palikti ant maišelio su šia psichotropine medžiaga.

Toliau D. S. teigia, kad teismas neišsiaiškino, iš kur P. B. gavo amfetaminą, kurį 2010-01-21 pardavė G. S.. Kadangi dėl šios veikos apeliantui nebuvo pareikštas įtarimas ir jis už tai nėra nuteistas, todėl neaišku, kokią įtaką ji turi apelianto padarytų nusikalstamų veikų juridiniam įvertinimui. D. S. klaidina teismą teigdamas, jog P. B. pardavė amfetaminą G. S. 2010-01-21, kadangi iš nuosprendžio matyti, jog G. S. yra nuteistas ne už amfetamino, o už 7,883 g kokaino įgijimą iš P. B. 2010-01-21 (šis nuteistas už minėtos narkotinės medžiagos pardavimą G. S. 2010-01-21). Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad P. B. 2010-01-21 prie ,,XX“ mokyklos Mažeikiuose G. S. pardavė 7,883 g kokaino už 2600 Lt, todėl apelianto teiginys, kad P. B. prekiavo amfetaminu nuo 2010-01-21 ir tą pačią dieną jį pardavė G. S., atmetamas.

Nepagrįstai D. S. nurodo, jog teismas nuosprendį grindė tokiais duomenimis, kurių byloje nėra: nuosprendyje nurodyta, kad D. S. į susitikimą tarp Papilės ir Akmenės atvyko Toyota Rav automobiliu, o P. B. paaiškino, kad D. S. atvažiavo VW Golf automobiliu. Jokio prieštaravimo P. B. parodymuose nėra, kadangi apklausiamas P. B. ikiteisminio tyrimo metu išties nurodė, jog D. S. į susitikimą atvažiavo Toyota Rav 4 automobiliu (t. 4, b. l. 142-144; 160-161). Teisme P. B. negalėjo tiksliai prisiminti, kokios markės automobiliu atvyko D. S., todėl parodė: ,,Prie Papilės G. S. (turi būti P. B.) buvo atvažiavęs Volkwagen Golf, nors tiksliai nepamenu, nes keliomis mašinomis važinėjo. Kai daviau parodymus, geriau prisiminiau, nes nedaug laiko buvo praėję“ (t. 10, b. l. 4-6).

D. S. nuomone skundžiamame nuosprendyje yra iškraipyti G. S. parodymai dėl narkotinių medžiagų pardavimo 2010-02-12. Kolegijos nuomone, didesnio aptarimo šis argumentas nereikalauja, kadangi apeliantas už 2010-02-12 įvykdytą veiką nėra pripažintas kaltu ir nuteistas (Dėl 2010-02-12 įvykdytos nusikalstamos veikos yra nuteisti tik G. S. ir P. B.). Atsakydama į šį skundo motyvą, kolegija pažymi, kad nuteistieji, susiję su 406 tablečių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis 29,039 g amfetamino, neteisėtu įsigijimu ir, turėdami tikslą platinti, siekė pasipelnyti ir pasipelnė: bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-02-11 D. S. pats pirmas 406 tabletes amfetamino už 1800 Lt pardavė P. B., jis sekančią dieną, t. y. 2010-02-12 tas pačias tabletes jau už 2200 Lt pardavė G. S., o šis už 3200 Lt jas pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui Nr. 6-09. Vadinasi, tas pats kiekis tablečių ir tas pats kiekis psichotropinės medžiagos amfetamino nuo pirmojo sandorio iki paskutinio, pabrango net 1400 Lt. Ta aplinkybė, kad G. S. teisme nepripažino, jog už 406 tabletes amfetamino P. B. sumokėjo 2200 Lt (teigė, jog sumokėjo 1600 Lt), neturi jokios įtakos nuteistųjų parodymų vertinimui, nes faktinės bylos aplinkybės nustatytos teisingai, buvo vadovaujamasi ne išskirtinai vienu įrodymu, o jų visetu.

Apeliantas skunde ginčija policijos pareigūno V. G. 2010-03-01 surašytą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolą ir nurodo, kad jis surašytas anksčiau negu kaltinamojo P. B. parodymai apie įvykusius pokalbius. Kolegija pažymi, kad V. G. buvo apklaustas teisme ir davė parodymus apie šio procesinio veiksmo apiforminimą. Priešingai nei teigia apeliantas, šis protokolas buvo surašytas tuomet, kai buvo apibendrinta visa turima medžiaga: garso įrašai, suvestinės, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų protokolai (t. 10, b. l. 183-184).

Atsakant į D. S. apeliacinio skundo argumentus dėl procesinių prievartos priemonių taikymo jam pačiam, P. B. ir G. S. nustatyta, jog 2009-12-24 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartimi buvo leista trims mėnesiams, t. y. nuo 2009-12-24 iki 2009-03-02, atlikti P. B. ir G. S. naudojamų telefoninių abonentų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą. Atliekant šias priemones buvo gauta informacija ne tik apie P. B. ir G. S. vykdomą nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių medžiagų platinimu, bet ir apie jų bendrininką D. S.. Ryšium su tuo 2010-02-04 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo leista iki 2010-04-04 klausytis D. S. naudojamo telefoninio abonento numerio telefoninių pokalbių, kontroliuojant kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, daryti jų įrašus ir atlikti kitus nutartyje paminėtus veiksmus. Vėlesnėmis nutartimis P. B., G. S. ir D. S. telefoninių pokalbių pasiklausymas buvo pratęstas. Taip pat jiems buvo taikytos ir kitos procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 154-155 str., 160-161 str., 173 str. nuostatose (t. 1, b. l. 16-17, 19, 23-24, 27, 30, 33, 39, 42, 47, 62-63).

Apibendrinant visa tai, daroma išvada, kad teisėsaugos pareigūnams apie D. S. vykdomus nusikalstamus veiksmus buvo žinoma dar iki 2010-02-04, todėl jo motyvas, kad 2010-03-01 surašytas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas anksčiau nei P. B. parodymai apie pokalbius, atmetamas (t. 2, b. l. 125).

Šis protokolas atitinka BPK 20 str. įrodymams keliamus leistinumo ir liečiamumo reikalavimus, todėl laikomas tinkamu įrodymų šaltiniu. Protokole vyr. tyrėjas V. G. užfiksavo vykusių pokalbių turinį, esmines aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką, laiką ir kitus duomenis apie tyrimo įvykį, todėl laikyti, kad pareigūnas savo nuožiūra surašė protokolą ir įrašė savo paaiškinimus, jokiu būdu negalima.

Taip pat apeliantas teigia, kad yra iššifruotas ir P. B. pokalbis su R. M., tačiau šis paneigė, jog kalbėjo apie psichotropinių medžiagų pardavimą. Kolegija pažymi, kad R. M. parodymais apelianto kaltė negrindžiama, todėl nurodytas pokalbis nereikalauja didesnio aptarimo.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad dėl D. S. įvykdytos pirmos ir trečios nusikalstamos veikos byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus P. B. parodymus. Šie teiginiai paneigti nuosprendžio 39-42 puslapiuose aptarta visų byloje esančių įrodymų dėl paminėtų dviejų nusikalstamų veikų analize. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. pabaigoje P. B., įgijęs pabandymui iš D. S. 6 juodos spalvos amfetamino tabletes, davė kelias tokias pačias tabletes pabandyti ir G. S. (šis pripažino tą aplinkybę), o G. S. 1 tabletę, kaip pavyzdį, buvo davęs pabandyti ir liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas (jis taip pat pripažino gavęs 1 tabletę). D. S. kaltę perdavus 6 tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,590 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, patvirtino specialisto išvada (t. 5, b. l. 31-36) ir 2010-05-14 kratos protokolas (t. 5, b. l. 20-26), kuomet pas P. B. gyvenamojoje vietoje ir rūsyje buvo surastas ir paimtas plastikinis maišelis su 6 juodomis tabletėmis. Analogiškais įrodymais yra grindžiama D. S. kaltė ir dėl 2010-03-16 12,906 g amfetamino pardavimo P. B., nes šis amfetamino kiekis taip pat buvo surastas ir paimtas kratos metu P. B. pagalbinėse patalpose – rūsyje. Taip pat D. S. kaltė įrodyta telefoninių pokalbių, įvykusių tarp jo ir P. B., suvestinėmis, kurių turinys patvirtina, jog jie užmaskuotai kalba apie psichotropinės medžiagos – amfetamino pirkimą-pardavimą, jų kiekį, kainą, susitikimo laiką ir vietą. Kaip jau anksčiau pasisakyta, nenustačius, kokiu būdu ir iš ko D. S. įgijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą, veika jam iš kaltinimo ir nuosprendžio buvo pašalinta. Apelianto manymu, jam neprisipažinus 2010-03-16 veikos padarymo, neužfiksavus jo ir P. B. susitikimo bei įvykusio psichotropinės medžiagos – amfetamino pirkimo-pardavimo, neužtenka byloje užfiksuotų dviejų telefoninių pokalbių. Kaip aukščiau buvo minėta, P. B. parodymus, jog jis 12,906 g amfetamino nusipirko iš D. S., patvirtino ne tik kratos metu surasta ši psichotropinė medžiaga, specialisto išvada, bet ir telefoninių pokalbių suvestinės, iš kurių turinio sprendžiama, jog D. S. užmaskuotai kalbėjo su P. B. apie psichotropinių medžiagų įsigijimą (t. 2, b. l. 125-141; 142-149; t. 3, b. l. 6-7). Nustatyta, kad D. S. naudojosi keliais mobiliojo ryšio telefonais. 2010-02-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista klausytis D. S. naudojamo telefoninio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių (t. 1, b. l. 39), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jis naudojosi ir mobiliojo ryšio telefonais Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 48; t. 1, b. l. 70-71, t. 4, b. l. 146-148). Ta aplinkybė, kad 2010-03-16, 16 val. 09 min., vykusio pokalbio metu nėra užfiksuotos celės, dėl ko nebuvo galima nustatyti kalbėjusių asmenų buvimo vietos, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant D. S. kaltės klausimą. Kolegija konstatuoja, jog ir be šių duomenų byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad 2010-03-16 P. B. įgijo iš D. S. psichotropinę medžiagą – 12,906 g amfetamino.

D. S. nuomone, jo kaltė negali būti grindžiama P. B. parodymais dar ir dėl to, kad jais ikiteisminiame tyrime nebuvo vadovautasi sprendžiant E. P. kaltumą, nes dėl jo baudžiamoji byla buvo nutraukta. Tokios pat nuostatos apeliantui negali būti taikomos, kadangi jo kaltę patvirtinančių įrodymų yra surinkta pakankamai. Nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą E. P. yra nepanaikintas (t. 7, b. l. 12), todėl nėra pagrindo abejoti šio procesinio sprendimo teisėtumu.

D. S. skunde nepagrįstai teigia, kad jo sekimas ir pokalbių kontrolė teismo nutartimi pradėta 2010-12-24 (apeliantas suklydo – turėtų būti 2009-12-24), t. y. tuomet, kai turimoje medžiagoje jis nebuvo išvis paminėtas. Iš byloje esančios Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties matyti, kad buvo leista klausytis D. S. naudojamo telefoninių abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių ne 2009-12-24, o nuo 2010-02-24 iki 2010-04-04 ir nuo 2010-04-04 iki 2010-06-04 (t. 1, b. l. 39, 62-63). Nuo 2010-02-11 iki 2010-05-11 buvo paskirtas D. S. ir jo transporto priemonių slaptas sekimas (t. 1, b. l. 42). Taip pat buvo leista liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, atlikti prieš apeliantą nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Toliau skunde teigiama, kad visų šių priemonių pagalba nebuvo užfiksuota ir nustatyta jokia nusikalstama veika. Kolegija su šiuo apelianto teiginiu nesutinka, nes kaip anksčiau buvo aptarta, D. S. nusikalstami veiksmai kaip tik ir buvo užfiksuoti telefoninių pokalbių išklotinėse. Kadangi D. S. yra nuteistas už nusikaltimus, padarytus iki 2010-03-17, todėl vėliau atliktais procesiniais veiksmais ir nėra užfiksuotas jo dalyvavimas vykdant nusikalstamas veikas, tačiau šios aplinkybės niekaip negali paneigti P. B. duotų parodymų.

Prašymą panaikinti skundžiamą apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti apeliantas grindžia teiginiais, kad renkant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 str. nuostatos. Jau anksčiau buvo pasisakyta, kad šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Atsakydama į D. S. apeliacinio skundo motyvą dėl neva jam daryto spaudimo duoti parodymus prieš save ir prieš kitus asmenis bei dėl psichologinės prievartos, kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių išsiaiškinti šias aplinkybes: apklausė liudytojus A. G. ir M. G., kurie lankėsi pas D. S. kameroje, išsiaiškino, kodėl buvo perkeliamas iš vienos kameros į kitą. Liudytojai A. G. ir M. G. paaiškino, jog jie lankėsi kameroje pas apeliantą todėl, jog buvo įtraukti į ikiteisminio tyrimo grupę, ką ir patvirtina byloje esantis prokuroro nutarimas (t. 1, b. l. 7). Vadinasi, teisinis pagrindas lankytis izoliatoriuje buvo. D. S. bendradarbiauti su policijos darbuotojais nebuvo siūlyta ir jokio poveikio jam niekas nedarė.

Iš byloje esančio atsakymo į teismo paklausimą matyti, kad D. S. buvo nuolat vežamas į Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinę ir į skirtingas kameras buvo skiriamas po atvykimo į Lukiškių TI-K dėl nuolatinio įstaigos perpildymo, griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo 10 str. reikalavimais.

Duomenų apie tai, kad D. S. buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, nurodytos BPK 11 str., byloje nėra. Taip pat nenustatyta, kad apklausiant jį įtariamuoju būtų pažeistos BPK 188 str. nuostatos. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad jis kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, todėl buvo apklaustas tik vieną kartą. Apklausos metu jo teisė į gynybą nebuvo pažeista: apklausiant jo teisėms ir teisėtiems interesams atstovavo gynėjas, todėl BPK 188 str. nuostatos nepažeistos.

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai A. G. ir M. G. neatliko jokių procesinių veiksmų dalyvaujant D. S.. Teisme apklausti šie liudytojai paneigė apelianto iškeltą versiją dėl neva daryto psichologinio poveikio. Svarbu tai, kad po policijos darbuotojų apsilankymo D. S. apklaustas nebuvo ir jokių parodymų nedavė. Vadinasi, policijos darbuotojų apsilankymas nepadarė jokios įtakos nei jam, nei kitiems nuteistiesiems. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pagrindo išvadai, jog buvo pažeistos ar kitaip suvaržytos jo procesinės teisės, nėra.

Nuteistojo D. S. nuomone ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme vyko nesilaikant BPK normų reikalavimų, nes prokurorui, pateikus prašymą pakeisti kaltinimą, jis buvo patenkintas - datos neatitikimas buvo įvardintas kaip techninė klaida. Apeliantas teigia, jog jis negalėjo tinkamai pasinaudoti teise į gynybą, apsiginti nuo pareikšto kaltinimo, nes kaltinime buvo nurodytas visai kitas nusikaltimų padarymo laikas - 2009 metai, kuomet jis atliko laisvės atėmimo bausmę.

Iš byloje esančio kaltinamojo akto (t. 8, b. l. 1-14) ir prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą D. S. (t. 9, b. l. 115) matyti, kad jis buvo kaltinamas, jog dvi nusikalstamas veikas padarė iki 2009 m. vasario 11 d. ir iki 2009 m. kovo 16 d. Prašyme nurodyta, jog inkriminuotų veikų faktinės aplinkybės, susijusios su inkriminuotų veikų laiku, yra netikslios ir atsirado dėl rašytinės klaidos –vietoj 2010 metų nurodyti 2009 metai. Šį prašymą prokuroras pareiškė teisme iki įrodymų tyrimo tvarkos nustatymo. Be to, buvo prašoma pakeisti kaltinimą ir P. B. (t. 9, b. l. 115-116, 121). Proceso dalyviai pasisakė dėl pateikto prašymo, teismas pakeistą kaltinimą pridėjo prie bylos, o D. S., P. B. pareiškus, jog pertraukos pasiruošti gynybai nereikia, teismas tęsė bylos nagrinėjimą (t. 9, b. l. 121). Kadangi išties buvo padaryta techninė, t. y. spausdinimo klaida, todėl laikyti, kad buvo suvaržyta apelianto teisė į gynybą, nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo O. K. apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde, nepateikiant argumentų, tvirtinama, jog teismas, surašydamas nuosprendį, pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 ir 3 punktų reikalavimus. Su šiuo argumentu kolegija nesutinka.

Pagal BPK 305 str. 1 d 2 p. nuostatas teismas išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegija neturi pagrindo abejoti, kad teisėjo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliantas nenurodė, kad teismas, vertindamas įrodymus, buvo šališkas.

Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami, vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 str. numatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 str. 3 d. ir 4 d. Apeliantas nenurodo, jog nuosprendis pagrįstas įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 str. 3 d., 4 d. numatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindė įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, todėl O. K. nepagrįstai teigia, kad nuosprendis pagrįstas prielaidomis.

Skunde nurodyta, jog teismas neišanalizavo peržiūrėtų įrodymų, neišanalizavo DNR atsiradimo aplinkybės bei liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų.

Priešingai nei teigiama skunde, teismo baigiamajame akte yra išsamiai išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Iš byloje esančio nuosprendžio matyti, kad nuo 44-to iki 53-čio puslapio yra išsamiai išdėstyti, aptarti ir išanalizuoti visi įrodymai, kurie pagrindė O. K. kaltę. Priešingai nei teigia apeliantas, nuosprendyje yra aptarti ne tik liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, bet ir A. J., iš kurio G. S. pirko heroiną, parodymai. A. J. pasislėpė nuo teismo, dėl jo byla išskirta, tačiau teismas turėjo teisę jo parodymais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį O. K., kadangi A. J. parodymus davė pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 5, b. l. 164-165).

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, patvirtino, jog tuomet, kai jis pirko iš G. S. heroiną, O. K. visą laiką buvo šalia ir dalyvavo pokalbyje. Be to, liudytojas važiavo kartu iš Telšių į Šiaulius, ir automobilyje vyko kalba apie heroiną, kurį G. S. buvo sutaręs įsigyti Šiauliuose. O. K. buvo ne pašalinis stebėtojas, o aktyvus nusikalstamos veikos dalyvis, nes jis, įlipęs į automobilį, padavė liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, paketą. Tuomet G. S. pasakė, kad čia ,,tik 19“, kas reiškė, jog 19 gramų heroino, nes buvo žadėta nupirkti daugiau – 40 g. O. K. teigė, jog jis iš G. S. nepaėmė 200 Lt (dalį gauto pelno), todėl, kad buvo neblaivus ir nenorėjo pragerti pinigų, tačiau nustatyta, kad jis įvykio metu buvo blaivus (t. 5, b. l. 109).

Taip pat nuosprendyje yra išdėstyti visi rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiama O. K. kaltė. Kolegija jų nekartoja, tik atkreipia dėmesį į tai, kad taikant procesines prievartos priemones užfiksuota, jog kartu su G. S., įsigyjant heroiną iš A. J., dalyvavo ir O. K.. Jis taip pat buvo kartu sudarant sandorį, kai heroinas buvo parduotas liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas.

Kolegija sprendžia, kad O. K. kaltės neginčijamu įrodymu pripažįstamos specialistų išvados, kuriose konstatuojama, kad ant gumelės, paimtos iš G. S. ir O. K. 2010-05-13 Šiauliuose atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su O. K. genotipu (t. 10, b. l. 168-169; t. 9, b. l. 192-193). Šis rašytinis įrodymas paneigia apelianto tvirtinimą, kad paketo perdavimas įvyko spontaniškai, jam nežinant apie galimą nusikalstamą veiką, nes juk ne kas kitas, o jis paketą su narkotine medžiaga perdavė pirkėjui, todėl jo biologiniai pėdsakai ir buvo palikti ant paketą juosiančios gumelės.

Kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neva pažeidė BPK 305 str. 1 d. 3 p., kuriame nurodyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, sprendžia, kad nurodyto įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, nes nuosprendžio 45-46 puslapiuose (arba t. 12, b. l. 51-52) yra nurodyti išsamūs motyvai bei išvados, kodėl O. K. ir G. S. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 str. 3 d. Negana to, yra išanalizuoti ir aptarti nusikalstamos veikos objektyvieji veiksmai (narkotinės medžiagos įgijimas, gabenimas ir pardavimas) bei subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 260 str. 3 d. būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, koks yra narkotinės medžiagos kiekis. Sprendžiant, ar O. K. suvokė, koks narkotinės medžiagos kiekis yra pakete, kolegija vadovaujasi teismų praktika (kasacinės bylos Nr. 2K-72/2007, 2K-456/2007) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 17 punkte pateiktu išaiškinimu. Jame nurodyta, jog už narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ar kitokį platinimą atsako asmuo, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės arba pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakai (prekursoriai), taip pat suvokė, koks yra kiekis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, šiuo konkrečiu atveju yra paketo dydis, svoris, o taip pat automobilyje vykusio pokalbio turinys: kada O. K. atnešė paketą ir perdavė liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, G. S. pasakė - ,,čia tik 19“, kas reiškė – 19 g, todėl O. K. suvokė, jog šis kiekis išties labai didelis, kuris beveik net dvigubai viršija nustatytą labai didelį heroino kiekį – 10 g.

Aptartos aplinkybės rodo, jog O. K. teiginiai dėl neišanalizuotų DNR tyrimo rezultatų bei liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų yra deklaratyvūs ir prieštaraujantys byloje esantiems duomenims bei teismo padarytoms išvadoms.

Dėl nuteistojo G. S. apeliacinio skundo

G. S., prašydamas panaikinti nuosprendį ir jį išteisinti, nurodo, jog nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 d. 3 p.), netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 d. 1 p.) ir bylą išnagrinėjo šališkas teismas (BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Atsakydama į G. S. apeliacinio skundo argumentus, kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies: sutinkama, jog teismo išvados dėl jo padarytos vienos nusikalstamos veikos neatitinka bylos aplinkybių (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.), tačiau skunde nepagrįstai nurodyta, jog pažeistos šio straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, nes paminėtame BPK 328 str. dalių išvis nėra. Analogiškai nurodytas ir BPK 328 str. 1 d. 1 p. pažeidimas (turi būti BPK 328 str. 1 p.). Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, jog G. S. nuteistas už tai, kad iki 2009-12-26, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo 0,132 g narkotinės medžiagos - kokaino, 0,180 g narkotinės medžiagos-kanapių (ir jų dalių), psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurias neteisėtai laikė su savimi, kol 2009-12-26, apie 18.00 val., prie parduotuvės „XX", esančios (duomenys neskelbtini), už 100 Lt minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui Nr. 6-09. Tokiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Nuteisus G. S. dėl iki 2009-12-26 padarytos nusikalstamos veikos už narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą ,,< ... > nenustatytomis aplinkybėmis < ... > iš tyrimo metu nenustatytų asmenų < ... >“ buvo pažeistos BPK 305 str. 1 d. 1 ir 2 punktų nuostatos bei nukrypta nuo teismų praktikos, kuri po 2009 m. spalio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos priimtos nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 susiformavo naujai. Šioje nutartyje yra suformuluoti būtini reikalavimai įrodinėjant BK 260 str. 3 d. numatytą veiką. G. S. už aptariamą nusikaltimą yra nuteistas pagal BK 260 str. 1 d., tačiau nurodyti reikalavimai turi būti taikomi ir šiuo konkrečiu atveju.

Pažymėtina, kad neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, gali reikštis visa eile straipsnio dispozicijoje išvardintų alternatyvių veikų (gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, pardavimu ar kitokiu platinimu), kurių kiekviena iš esmės atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Vadinasi, bet kurios iš tų veikų padarymas (esant visiems sudėties požymiams) sudaro pakankamą pagrindą kaltininką nubausti pagal BK 260 str. 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija minėtoje byloje konstatavo, jog ,,< ... > teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų“.

Vadinasi, G. S. kaltė pasireiškė trimis atskiromis nusikalstamomis veikomis -nurodytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimu, laikymu ir pardavimu, todėl teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, apkaltinamajame nuosprendyje privalėjo išdėstyti įrodyta pripažintos kiekvienos alternatyvios nusikalstamos veikos aplinkybes: nurodyti nusikaltimo padarymo būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Pripažįstant G. S. kaltu ir nuteisiant jį už neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, buvo būtina aiškiai išdėstyti tai patvirtinančius esminius įrodymus, tačiau tai nebuvo padaryta. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad teismas nenustatė nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų įgijimą patvirtinančių aplinkybių, t. y. neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kada, kur, iš kokio šaltinio, už kokią pinigų sumą buvo įgytos nuosprendyje išvardintos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė ir neįrodė šių aplinkybių, iš nuosprendžio šalinama, kad: ,,G. S. iki 2009-12-26 nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo 0,132 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,180 g narkotinės medžiagos-kanapių (ir jų dalių), 0,106 g psichotropinės medžiagos – amfetamino“, paliekama nurodytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas bei pardavimas.

Kitų įrodytomis pripažintų alternatyvių nusikalstamų veikų, t. y. neteisėto 0,132 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,180 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), 0,106 g psichotropinės medžiagos – amfetamino laikymas su savimi ir 2009-12-26, apie 18 val., jų pardavimas prie ,,XX“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) už 100 Lt nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui Nr. 6-09, laikymo ir pardavimo aplinkybės apkaltinamajame nuosprendyje yra išdėstytos ir atskleistos, taip pat aptarti įrodymai, kuriais yra grindžiama G. S. kaltė.

Dabar kolegija pasisakys dėl konkrečių nuteistojo G. S. apeliacinio skundo argumentų.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė jiems keliamus įstatymo reikalavimus. Atsakydama į šį skundo teiginį, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nustatant faktines bylos aplinkybes ir renkant bei vertinant įrodymus (išskyrus aukščiau aprašytas), nepadarė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas, nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o jo aprašomojoje dalyje išdėstė įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus bei išvadas, bausmės skyrimo motyvus. Taigi teismas laikėsi BPK 241 str. 2 d., 242 str. 1 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų. Įrodymai byloje gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Teismas nepažeidė nešališkumo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.

Pagrindinė apeliacinio skundo dalis skiriama versijai neva G. S. buvo išprovokuotas nusikalsti ir, motyvuodamas savo poziciją, pateikia visą eilę argumentų. Pirmiausia nurodo teismą neišsiaiškinus, ar buvo faktinis ir teisinis pagrindai taikyti NVIM, be to, jo kaltė pagrįsta operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, nepatikrintas jų patikimumas, nesilaikyta NVIM sankcionavimo tvarkos.

Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skyrė didelį dėmesį nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ir kitų procesinių prievartos priemonių (slapto sekimo, elektroninių ryšio tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės) taikymo teisėtumui ir pagrįstumui. Nuosprendžio 32-35 puslapiuose (arba t. 12, b. l. 38-41) išsamiai pasakyta, jog G. S. nebuvo išprovokuotas nusikalsti. Teismas nuosprendyje išdėstė objektyvius įrodymus, paneigiančius apelianto iškeltą versiją neva prieš jį vykdytą provokaciją, todėl kolegija pakartotinai nedėstys visų įrodymų, kurie jau yra aptarti skundžiamame nuosprendyje, tik pasisakys dėl esminių skundo argumentų, susijusių su neva buvusiu provokavimu.

Kiekvienu atveju, kai susiduriama su byla, kurioje buvo taikomas NVIM, būtina kruopščiai ištirti, ar tokio pobūdžio veiksmai buvo taikomi teisėtai. Vadinasi, svarbu nustatyti ne tik sankcionavimo, bet ir vykdymo pagrindų teisėtumą. Griežtai draudžiama asmenį provokuoti nusikalsti. Provokacijos sąvoka yra įtvirtinta Operatyvinės veiklos įstatyme, ji išaiškinta teismų praktikoje. Operatyvinės veiklos įstatyme provokacija apibūdinama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti (šio įstatymo 6 str. 5 d. – 2002-06-20 įstatymo Nr. IX-965 redakcija, įsigaliojusi nuo 2002-12-05). Kaip anksčiau minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar šiuo konkrečiu atveju G. S. buvo išprovokuotas, teisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika (kasacinės bylos Nr. 2K-52/2001, Nr. 2A-P-6/2008; 2K-523/2011), kuriose yra suformuluota provokacijos sąvoka bei taisyklės dėl leistinų tyrimo veiksmų atribojimo nuo provokacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, taip pat yra nurodęs, jog modeliu gali būti tik prisijungiama prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikalstamų veikų. Įstatyme nustatytų modelio taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu daro jį neteisėtu.

Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas ne tik patikrino, ar D. S. nebuvo išprovokuotas nusikalsti, bet išsiaiškino ir tai, ar NVIM buvo taikytas teisėtai ir pagrįstai, t. y. ar buvo teisinis ir faktinis pagrindai taikyti NVIM. Apeliantas neigia buvus faktinį ir teisinį pagrindą taikyti NVIM, nes, jo nuomone, nėra įrodymų, jog jis darė nusikalstamas veikas iki 2009-12-15. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog NVIM sankcionavimo metu jau buvo pirminė operatyvinė informacija apie G. S. nusikalstamą veiką. Būtent tokios informacijos buvimą kategoriškai ir neigia G. S.. Kolegija pažymi, jog atliekant įrodymų tyrimą šios instancijos teisme ir siekiant išsiaiškinti, ar buvo faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, buvo paprašyta, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-oji valdyba pateiktų išslaptintą pirminę operatyvinę informaciją dėl G. S. galimai vykdytos nusikalstamos veikos 2009 m. Ši medžiaga buvo gauta ir ištirta teismo posėdyje. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad iš agento 2009 m. lapkričio 4, 13 ir 23 dienomis buvo gauta operatyvinė informacija, jog G. S. Telšių mieste užsiima narkotinių medžiagų prekyba. Jis pasiūlė pirkti ,,žolę“ po 20 Lt už gramą, o kokainą – po 15 Lt už 1 g. Narkotikus gaudavo iš Kauno, Mažeikių miestų nusikalstamų grupuočių narių, o Telšiuose – per asmenį, pravarde ,,A.“. Turint šiuos duomenis, 2009-11-19 buvo surašyta pažyma ,,Dėl tikslingumo pradėti operatyvinio sekimo bylą“, o 2009-11-23 parašytas tarnybinis pranešimas ,,Dėl tikslingumo atlikti nusikalstamos veikos imitacijos modelį“. Tą pačią dieną buvo pradėtas operatyvinis tyrimas. Tyrimo metu ir toliau buvo gaunama operatyvinė informacija apie G. S. bei kitų asmenų veiklą, susijusią su narkotinių medžiagų platinimu. Agentas gavo jų pasiūlymą pirkti narkotines medžiagas. Aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad tyrimo organai, tvirtindami NVIM, disponavo pirmine operatyvine informacija apie G. S. vykdomą nusikalstamą veiką, dėl to tokie duomenys pagrįstai pripažinti teisėtu pagrindu NVIM sankcionuoti. Iš išslaptinto 2009-11-27 teikimo ,,Dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymo“ Nr. 38-S6-3-1753 matyti, jog jį šešių mėnesių laikotarpiui sankcionavo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojas. Nurodyta, jog NVIM bus siekiama užfiksuoti G. S. ir kitų veikiančios grupuotės narių nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str., ši veika ir bus imituojama. Esant šiems duomenims atmetamas apeliacinio skundo teiginys, jog nebuvo nurodyti nusikalstamą veiką imituojančio asmens Nr. 6-09 konkretūs veiksmai ir ribos. Teikime konstatuojama, jog operatyvinės veiklos subjektas įsigys iš G. S. bei kitų asmenų narkotines ir psichotropines medžiagas, bus imituojamas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Toliau buvo veikiama pagal NVIM apibrėžtas ribas. Taip pat skunde nepagrįstai teigiama, kad G. S. buvo kurstomas ilgą laiką daryti nusikaltimus, nes jo buvo prašoma surasti narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Teismas, įvertinęs bylos faktinius duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog G. S. narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu užsiėmė dar iki NVIM patvirtinimo, o vėliau ją tęsė savo laisva valia, niekieno nekurstomas ir neverčiamas. Tokia išvada padaryta įvertinus byloje esančius G. S. telefoninių pokalbių turinį, užfiksuotą tarp apelianto ir nenustatytų asmenų, tarp jo ir P. B. ir galiausiai tarp jo ir nusikalstamą veiką imituojančio asmens (t. 1, b. l. 133-143). Liudytoju teisme apklaustas vyr. tyrėjas V. G. parodė, jog operatyvinis tyrimas po G. S. padarytų pirmų nusikalstamų veikų nebuvo nutrauktas todėl, jog dar nepakako įrodymų jo, D. S., P. B. ir kitų, su jais veikusių asmenų kaltei įrodyti.

Kadangi NVIM buvo sankcionuotas 6 mėnesiams ir tiek laiko buvo leista pareigūnui imituoti nusikalstamą veiką, todėl laikyti, kad tai užtriko ilgą laiką (5 nusikaltimai padaryti per 5 mėnesius) nėra pagrindo. Be paminėtų asmenų, buvo nustatyti ir kiti asmenys – O. K., A. J., A. R., A. J., užsiimantys neteisėtu narkotinių bei psichotropinių medžiagų disponavimu. Kolegija neturi jokio pagrindo abejoti liudytojo V. G. parodymais (jie plačiai aptarti skunde), kuriuos patvirtina objektyvi bylos medžiaga (išslaptinti pirminiai operatyviniai duomenys bei teikimas dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio). Taigi iš aukščiau išdėstytų duomenų matyti, kad byloje yra prokuroro sankcionuotas operatyvinės veiklos subjekto vadovo motyvuotas teikimas, kas reiškia, jog buvo teisinis pagrindas NVIM atlikti. Taip pat nustatyta, jog egzistavo objektyvios priežastys taikyti tokį modelį, kadangi nuo 2009-11-04, 2009-11-13 ir 2009-11-23 buvo gauta operatyvinė informacija apie tai, kad G. S. užsiima narkotinių medžiagų prekyba. Šie duomenys patvirtina faktinio pagrindo taikyti NVIM buvimą.

Esant šioms aplinkybėms paneigiami apeliacinio skundo argumentai, jog prieš apeliantą buvo pradėti neteisėti veiksmai dar iki NVIM sankcionavimo ir nebuvo įrodymų, kad jis darė nusikalstamas veikas iki 2009-12-15.

G. S. teigia, kad telefoniniai pokalbiai ir susitikimai su nusikalstamą veiką imituojančiu asmeniu Nr. 6-09 vyko pastarojo iniciatyva, jis ragino apeliantą nusikalsti ir tai, jo nuomone, patvirtina telefoninių pokalbių suvestinės ir susitikimų suvestinės. Per visą bendravimo laiką G. S. jam skambino vieną kartą – 2009-12-21, o nusikalstamą veiką imituojantis asmuo jam skambino dešimt kartų. Atsakydama į šiuos skundo argumentus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba G. S. buvo gerai pažįstama ir įprasta veikla. Tai, kad jis buvo patyręs prekiautojas, rodo slapta užfiksuoti jo pokalbiai su nustatytais ir nenustatytais pirkėjais, kurie, kaip ir apeliantas, naudojo užšifruotus posakius, pasakymus, išsireiškimus ir specifinius žodžius, vartojamus ir suprantamus tik narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavėjams bei pirkėjams. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog susitikimų metu buvo aptariamos būsimo sandorio sąlygos – kiek gramų, už kokią kainą, kokios rūšies narkotinę ar psichotropinę medžiagą jis parduos nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui, todėl telefoninių skambučių skaičius, kieno iniciatyva ir kas pirmas skambindavo nepatvirtina, jog G. S. veiksmų laisvė buvo suvaržyta – jis visada turėjo galimybę pasirinkti – parduoti prekę ar ne.

Liudytojo V. G. parodymais paneigiamas apelianto teiginys, jog dalis pokalbių, įvykusių tarp apelianto ir nusikalstamą veiką imituojančio asmens, išvis nepateikta į bylą. Liudytojas patvirtino, jog byloje yra visi pokalbiai, įvykę ir užfiksuoti tarp šių asmenų.

Aukščiau išdėstyti ir aptarti argumentai patvirtina, jog nei OVĮ 6 str. 5 d., nei 9 str. 1 d. reikalavimai nebuvo pažeisti.

Skunde yra analizuojami visi telefoniniai pokalbiai ir susitikimai tarp G. S. ir nusikalstamą veiką imituojančio asmens, kuriais dar kartą bandoma įtikinti, kad nusikalstamą veiką imituojantis asmuo buvo visų susitikimų ir sandorių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo iniciatorius. Be to, teigiama, kad nėra kai kurių pokalbių, vykusių susitikimo metu, suvestinių. Šiuos G. S. apeliacinio skundo argumentus paneigia teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo, kuris imitavo nusikalstamą veiką, parodymai. Liudytojas patvirtino, jog G. S. pirmo susitikimo metu nurodė, kad gali gauti įvairių narkotinių medžiagų ir pasiūlė jas įsigyti, todėl jis, palaikydamas tokią iniciatyvą, įsigijo iš jo narkotikus. Be to, G. S. pats pasiūlė, kad gali gauti heroino ir amfetamino, taip pat pabandymui davė vieną juodą tabletę, paaiškindamas, kad tai nauja psichotropinė medžiaga. Telefoninių pokalbių metu jie susitardavo dėl susitikimų datos, o susitikę – dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių, rūšies ir kainos.

Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi 2009-12-21 telefoninio pokalbio suvestine (t. 1, b. l. 142-143), iš kurios matyti, jog G. S., prašydamas ,,< .. .> susibėgti biški pasipliurpti < ... >“, ,,< ... > kad ir dabar prilėkti < ... >“, iš tiesų primygtinai prašo liudytoją, kuris imitavo nusikalstamą veiką, kai šis bus šituos kraštuos, duotų žinoti, ir tokiu būdu inicijavo būsimą susitikimą. Duomenų apie tai, kad 2009-12-21 tarp jų įvyko keli pokalbiai, byloje nėra, taip pat nežinia, iš kur paimtas cituojamas liudytojo, kuris imitavo nusikalstamą veiką, paaiškinimas apie ,,< ... > narkotinių medžiagų pardavimą“.

Apelianto nuomone, svarbi 2010-12-12 suvestinė, iš kurios matyti nusikalstamą veiką imituojančio asmens iniciatyva. Su šiuo teiginiu kolegija nesutinka. Iš 2009-12-26 Telšių mieste įvykusio susitikimo tarp nusikalstamą veiką imituojančio asmens ir G. S. (įrašas byloje – t. 1, b. l. 171-172) matyti, kad apeliantas iškart siūlo: ,,nu galiu duoti, pasigydysi“, ,,< ... > buvau paėmęs biški pasižiūrėti < ... >“ liudytojui išbandyti narkotines ir psichotropines medžiagas. Neaišku, ką apeliantas norėjo patvirtinti ar paneigti, nurodęs, jog suvestinė surašyta tik 2010-12-12, o pridėta prie 2010-01-12 atliktų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų protokolo. Šie duomenys rodo, kad suvestinė buvo iššifruota ir surašyta išties daug vėliau, tačiau tai neturi jokio įtakos vertinant jos turinį.

Iš liudytojo, imituojančio nusikalstamą veiką, parodymų matyti, kad ne visi susitikimų metu vykę telefoniniai pokalbiai buvo fiksuojami ir įrašinėjami, todėl byloje ir nėra suvestinės dėl 2010-01-21 įvykusio susitikimo. Teigti, kad šio susutikimo metu nusikaltimą veiką imituojantis asmuo įkalbinėjo G. S. surasti jam narkotinių medžiagų, apeliantas neturi jokio pagrindo.

Be to, G. S. kaip pavyzdį pateikia 2010-01-28 suvestinę dėl 2010-01-21 Telšių-Mažeikių miestuose įvykusio susitikimo tarp nusikalstamą veiką imituojančio asmens ir G. S. (t. 2, b. l. 6-11). Apelianto įsitikinimu, pokalbio turinys parodo iniciatyvą įsigyti didesnį kiekį narkotinės medžiagos, bet, kolegijos nuomone, yra priešingai: iškart susitikus ir pasisveikinus, G. S. pasako ,,< ... > važiuojam pas bachuriuką paimsim...“ ir tai pakartoja keletą kartų, o po to priduria: ,,turiu ten galų, sakau, žiauriai rimtų“. ,,Nu kaip gali gaut“. Kadangi ankstesnių pokalbių metu G. S. siūlė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui gauti kokaino, todėl susitikimo metu jam prašnekus apie ,,žiauriai rimtus galus“, šis ir sutiko, kad kitą kartą parūpintų ,,rimtesnio“ (t. 2, b. l. 6-11).

Toliau skunde analizuojami nusikalstamą veiką imituojančio asmens veiksmai dėl 2010-02-12 apelianto padarytos nusikalstamos veikos įsigyjant 406 tabletes, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis psichotropinės medžiagos – amfetamino ir teigiama, kad šio susitikimo iniciatorius buvo nusikalstamą veiką imituojantis asmuo. Šis argumentas grindžiamas byloje esančia ,,Dėl telefoninių abonentų pokalbių išklotinių analize“ (t. 2, b. l. 170-171). Teisme apklaustas nusikalstamą veiką imituojantis asmuo patvirtino, kad susitikimų metu G. S. pats pasakė, jog gali gauti įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat reikiamą kiekį, nurodydamas 1 g ar 1 tabletės kainą, todėl laikyti, kad susitikimų ir narkotinių, psichotropinių medžiagų iniciatorius buvo nusikalstamą veiką imituojantis asmuo, negalima. Jo parodymai neleidžia nė kiek suabejoti, jog konkretūs duomenys dėl G. S. nusikalstamų veikų išaiškėjo jau pirmų susitikimų metu.

Analogiški apelianto motyvai yra ir dėl 2010-03-17 susitikimo Vilniuje, prie PC ,,Akropolis“, kurio metu nusikalstamą veiką imituojantis asmuo prašo jam surasti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Nurodo, jog šio asmens parodymai teisme nesutampa su suvestinėse fiksuoto pokalbio turiniu (t. 2, b. l. 122-124). Apelianto teiginiai yra klaidingi, kadangi iš nurodytos suvestinės matyti, kad šis pokalbis su nusikalstamą veiką imituojantis asmeniu yra užfiksuotas 2010-02-12 susitikimo metu Telšių-Mažeikių miestuose. Duomenų apie tai, kad šio susitikimo metu nusikalstamą veiką imituojantis asmuo prašė heroino, pokalbyje nenustatyta, G. S. pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui ne heroiną, o 406 tabletes, kurių sudėtyje buvo amfetaminas.

Skunde aptariamos paskesnės suvestinės, neva iš kurių matyti, jog nusikalstamą veiką imituojantis asmuo įkalbinėja surasti narkotinių medžiagų. Su tokiu teiginiu kolegija nesutinka: kaip matyti iš apelianto nurodytos 2010-04-19 susitikimo Telšių m. suvestinės, susitikimo metu G. S. pats pasiūlo: ,,o mum be S. reik... amfos“, ,,Čia galim gaut“, o tik po to kalba apie heroiną, derina jo kainą ir apeliantas nurodo ,,< ... > grubiai kažkur po 150 litų“, ,,Su vienais bazarinau 130, bet dabar nebėra...“ (t. 4, b. l. 20-21). Iš bylos duomenų matyti, jog G. S. buvo atsargus ir telefonu su nusikalstamą veiką imituojančiu asmeniu kalbėdavo užmaskuotai, ir naudojo terminus, kuriuos buvo aptarę susitikimų metu, o susitikę vėl suderindavo parduotinų narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekius, rūšis ir kainas.

Apibendrindama, kas pasakyta, kolegija daro išvadą, jog apeliantas kiekvienu konkrečiu atveju turėjo galimybę parduoti ar neparduoti narkotines ar psichotropines medžiagas, jo niekas nevertė taip elgtis, tačiau, kaip pats teisme pripažino, susigundė ,,lengvais pinigais“. Be to, iš išanalizuotų pokalbių ir susitikimų suvestinėse užfiksuoto turinio matyti, jog G. S. pats labai aktyviai ieškojo asmenų, kurie užsiima narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimu, jis juos pažinojo ir iš jų nupirkdavo šias medžiagas, kurias daug brangiau perparduodavo nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui ir taip uždirbdavo nemažas pinigų sumas.

Galiausiai G. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nešališkumo principą, įtvirtintą BPK 44 str. 5 d. Apeliantas įžvelgia teismą buvus šališką tuo aspektu, jog nebuvo patenkintas jo prašymas į teismo posėdį iškviesti liudytoją D. M., tačiau prokurorui paprašius iškviesti tą patį liudytoją, prašymas buvo patenkintas. Mano, jog teismas taip pat buvo šališkas, atmesdamas prašymą apklausti liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas, pagal BPK 282 str. 2 d. Be to, buvo atmestas apelianto prašymas paskirti papildomą tyrimą dėl narkotinės medžiagos –heroino kiekio (10,314 g – t. 3, b. l. 195-196) nustatymo, nes jo abejones dėl surasto labai didelio kiekio nepašalino ir į teismo posėdį iškviestas specialistas, kuris neatliko tyrimo. Apeliantas taip pat buvo pateikęs prašymą nušalinti teisėją, tačiau prašymas buvo atmestas.

Kolegija atkreipia dėmesį į BPK 58 str. nuostatas, kuriose yra numatyti teisėjo nušalinimo pagrindai. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nebuvo nustatytas nė vienas iš straipsnyje išvardintų pagrindų, kuriam esant teisėjas negali dalyvauti procese, todėl bylą nagrinėjanti teisėja ir nenusišalino. Taip pat teisėjų kolegija nelaiko, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ir atmetęs apelianto prašymus, išreiškė savo šališkumą: šiuo konkrečiu atveju nebuvo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, turėjęs įtakos priimant teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo (t. 11, b. l. 84) matyti, kad G. S. pareiškė prašymą iškviesti į posėdį liudytoją D. M., pravarde ,,B.“, kuris patvirtintų ar paneigtų nurodytą aplinkybę, jog apeliantas prekiavo narkotikais tuo metu, kai buvo sprendžiamas apelianto kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimas, todėl teismas šioje stadijoje atmetė tokį prašymą. Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog liudytojas D. M. į teismo posėdį buvo kviečiamas prokuroro prašymu, kadangi tai prieštarauja teisiamojo posėdžio protokolo turiniui (t. 11, b. l. 100). Prokuroras kaip tik palaikė G. S. prašymą dėl paminėto liudytojo iškvietimo, tačiau negalima laikyti, jog tai buvo savarankiškas prokuroro prašymas. Vadinasi, buvo patenkintas ne prokuroro, o apelianto prašymas ir liudytojas D. M. apklaustas teisme (t. 11, b. l. 115-117). Liudytojas patvirtino, jog iš G. S. pirkdavo narkotines medžiagas, taip pat su juo supažindindavo asmenis, norinčius įsigyti narkotikų. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto prašymą skirti papildomą heroino tyrimą, kadangi neturėjo jokio pagrindo suabejoti specialisto išvados pagrįstumu (t. 3, b. l. 195-196). Specialistės S. Č., atlikusios šį tyrimą, iškviesti į teismą nebuvo galimybės, kadangi ji tuo metu nedirbo (buvo dekretinėse ir vaiko priežiūros atostogose – t. 10, b. l. 154). Taip pat nebuvo patenkintas G. S. ir jo gynėjo prašymas apklausti liudytoją, imitavusį nusikalstamą veiką, vadovaujantis BPK 282 str. 2 d. numatyta tvarka, nes bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo tokių techninių galimybių (t. 11, b. l. 46). Šis liudytojas buvo apklaustas vadovaujantis nuostatomis, numatytomis BPK 282 str. 3 d., todėl imperatyvus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas nebuvo pažeistas. Visi apelianto ir jo gynėjo prašymai buvo išspręsti BPK nustatyta tvarka, t. y. dalis jų buvo patenkinta, kita dalis motyvuotai atmesta. Vienoks ar kitoks prašymų išsprendimas BPK nustatyta tvarka nėra aplinkybė, liudijanti apie teismo šališkumą, todėl apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teismas buvo šališkas, atmetami kaip nepagrįsti.

Tai, kad teismas atmetė vienos šalies prašymus ir tenkino priešingos šalies prašymus, nereiškia BPK 7 str., įgyvendinančio rungimosi principą, pažeidimo.

Dėl A. J. apeliacinio skundo

Kaip jau anksčiau buvo minėta, teisėjų kolegija tenkina A. J. apeliacinį skundą iš dalies ir nuosprendis dėl jo keičiamas, kadangi teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.). Iš A. J. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su teismo paskirta bausme, manydamas, kad ji yra per griežta. Teismui pažeidus imperatyvias baudžiamojo proceso įstatymo normas, numatytas BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p., o tuo pagrindu pakeitus nuosprendį dėl kitų dviejų nuteistųjų, t. y. dėl D. S. ir G. S., nuosprendis tuo pačiu pagrindu turi būti pakeistas ir dėl A. J.. Kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju nebus išeita už apeliacinio skundo ribų (BPK 320 str.). Analogiškais motyvais kaip D. S. bei G. S. iš nuosprendžio aprašomosios dalies A. J. dėl dviejų nusikalstamų veikų turi būti pašalintas pirmu atveju – ne mažiau kaip 0,235 g narkotinės medžiagos – kokaino, o antruoju atveju – ne mažiau kaip 1,591 g psichotropinės medžiagos – mefamfetamino įgijimas, paliekamas nurodytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtas gabenimas ir pardavimas nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui Nr. 6-09. Kadangi teismas pripažino A. J. kaltu ir nuteisė už neteisėtą narkotinės ir psichotropinės medžiagų įgijimą, privalėjo nuosprendyje išdėstyti tai patvirtinančius esminius įrodymus, tačiau to nepadarė. Teismas nenustatė, nei kokiomis aplinkybėmis, nei tiksliai kada, nei iš kokio šaltinio ir už kokią pinigų sumą buvo įgytos nuosprendyje išdėstytos narkotinės bei psichotropinės medžiagos.

Pagal BPK 20 str. 5 d. prasmę teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, o jų analizė turi patvirtinti apelianto kaltę bei kitas svarbias aplinkybes.

Dabar kolegija pasisakys dėl A. J. paskirtos bausmės. Apeliantas, ginčydamas paskirtos bausmės dydį, sugretina ją su kitam nuteistajam A. B. paskirta bausme ir teigia, kad jam paskirta bausmė už tas pačias nusikalstamas veikas yra 3-4 kartus didesnė negu A. B..

Pirmosios instancijos teismas A. J., pripažintam kaltu pagal BK 260 str. 1 d. už padarytas dvi nusikalstamas veikas, paskyrė bausmes – už neteisėtą narkotinės medžiagos – kokaino įgijimą (šis alternatyvus požymis pašalintas), gabenimą ir pardavimą – laisvės atėmimą 4 metams, už antrą veiką – neteisėtą psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimą (šis požymis pašalintas) gabenimą ir pardavimą – laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams. Už BK 260 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką įstatymas numato bausmę – laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų. Bausmės vidurkis yra 5 metai. Iš nuosprendžio matyti, kad už atskiras nusikalstamas veikas apeliantui buvo paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o subendrinta – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams.

Teismas, skirdamas bausmę A. J., vadovavosi specialiosios dalies straipsnio sankcija ir bendrosios dalies normomis, detalizuojančiomis sankcijos taikymą. BK 54 str. įstatymo leidėjas įtvirtino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtina nuostatą, kad bausmė turi būti individualizuota ir paskirta, atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, skirdamas A. J. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės pagrindus, nurodytus BK 54 str., vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 str.), į tai, kad padaryti du sunkūs nusikaltimai (BK 11 str. 5 d.), nusikaltimo pobūdį – jis kelia didelį pavojų visuomenės interesams, anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus ir teistumui už juos neišnykus, vėl padarė du tyčinius nusikaltimus, todėl teismas, vadovaudamasis BK 27 str. 1 d. nuostatomis, pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad A. J. laikomas recidyvistu.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. J. padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą visuomenei, taip pat jo asmenybę charakterizuojančius požymius ir atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiais būtų mažesnės, negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Bausmės skyrimo motyvai A. J., kaip ir kitiems nuteistiesiems, yra išdėstyti nuosprendžio 47-51 puslapiuose (arba t. 12, b. l. 53-57).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais, atmetamas nuteistojo A. J. prašymas sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Jam yra paskirta teisinga bausmė, todėl nėra juridinio pagrindo ją sušvelninti.

Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nuteistajam P. B. teismas taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės negu sankcijose numatyti bausmių minimumai. Šio įstatymo taikymą teismas motyvavo. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl BK 54 str. 3 d. taikymo A. J., todėl ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę sankcijos ribose. Laikyti, kad apeliantui paskirta per griežta bausmė, nėra pagrindo.

Dėl paskirtų bausmių G. S.,D. S. ir O. K.

Nuteistiesiems G. S., D. S. ir O. K. bausmių skyrimo motyvai yra išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje ,,Bausmės skyrimas“ (nuosprendžio 47-51 puslapiai arba t. 12, b. l. 53-57). Kolegija sutinka su išdėstytais argumentais ir pažymi, kad šiems apeliantams paskirtos bausmės yra teisingos. Teismas, skirdamas jiems bausmes, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 str., vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 str.), į tai, kad jų padaryti nusikaltimai yra sunkūs ir labai sunkūs (BK 11 str. 5 ir 6 dalys), kurie kelia didelį pavojų visuomenės interesams, nėra jų atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į sankcijose numatytas labai griežtas bausmes. Taip pat teismas tinkamai įvertino nuteistųjų G. S., D. S. ir O. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis: G. S. neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, nedirbo; D. S. – dirbo, baustas administracine tvarka, teistas 4 kartus Belgijos Karalystėje; O. K. teistas ir teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirbo. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis bei visas BK 54 str. 2 d. nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuteistiesiems G. S., D. S. ir O. K. paskyrė teisingas bausmes, todėl jas švelninti nėra teisinio pagrindo.

Nuteistiesiems G. S. ir D. S. pašalinus iš kaltinimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, susiaurėjo kaltinimo apimtis, tačiau tai nesuteikia teisinio pagrindo jiems švelninti paskirtas bausmes.

Dėl nuteistojo P. B.

Nuteistas P. B. apeliacinio skundo nepadavė, dėl jo nuosprendžio taip pat neskundžia prokuroras, tačiau kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, nuosprendį keičia ir dėl jo, nes teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.).

BPK 320 str. 3 d. konstatuojamas atvejis, kai teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, tuomet teismas, nepaisydamas, ar gautas dėl tokių nuteistųjų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 305 str. 1 d. 1 ir 2 punktų reikalavimus ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą ne tik dėl nuteistųjų G. S., D. S. ir A. J., bet ir dėl P. B., todėl nuosprendis turi būti pakeistas ir dėl jo.

Tokiais pačiais motyvais, kurie yra išdėstyti atsakant į apeliantų D. S., G. S. ir A. J. skundų argumentus, iš nuosprendžio aprašomosios dalies P. B. dėl dviejų nusikalstamų veikų, turi būti pašalinta, kad 2009 m. gruodžio mėn. pradžioje, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, iš tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 40,761 g, t. y. didelį kiekį, narkotinės medžiagos – kokaino, ir kad 2009 m. pabaigoje, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įsigijo 23,468 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

Nuosprendyje paliekamas P. B. nuteisimas už narkotinės medžiagos – 40,761 g kokaino laikymą, gabenimą ir neteisėtą per 2 kartus dalį šios medžiagos pardavimą G. S.. Taip pat nuosprendyje paliekamas P. B. nuteisimas už narkotinės medžiagos – 23,468 g kanapių ir jų dalių gabenimą ir laikymą, turint tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti. Teismas nuteisė P. B. už neteisėtą, turint tikslą parduoti ir taip platinti, narkotinių medžiagų – kokaino ir kanapių (bei jų dalių) įgijimą, todėl nuosprendyje privalėjo išdėstyti tai patvirtinančius esminius įrodymus, bet to nepadarė ir taip pažeidė imperatyvų nurodyto įstatymo reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokiomis aplinkybėmis, kada, iš kokio šaltinio, už kokią pinigų sumą, P. B. įgijo nuosprendyje nurodytas narkotines medžiagas – didelį kiekį kokaino ir kanapes (bei jų dalis).

Teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, apkaltinamajame nuosprendyje privalėjo išdėstyti įrodyta pripažintos kiekvienos alternatyvios nusikalstamos veikos (šiuo atveju narkotinių medžiagų įgijimo) aplinkybes: nurodyti nusikaltimo padarymo būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvus, kuriais vadovaudamasis, teismas atmetė kitus įrodymus. Teismas, padaręs esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 ,,Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ir narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ išaiškinimo ir Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (2K-344/2008; 2K-301/2005; 2K-250/2008; 2K-P-218/2009).

Dėl kitų šalintinų aplinkybių

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra padaryta daug klaidų, netikslumų aprašant nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, atliktus objektyviuosius veiksmus bei nurodant narkotinių, psichotropinių medžiagų pavadinimus.

Taip nuosprendžio 39 puslapyje (arba t. 12, b. l. 45) yra klaidingai nurodyta, jog D. S. 2010-02-12 psichotropinę medžiagą – amfetaminą pardavė liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas. D. S. nuteistas už tai, kad šią medžiagą 2010-02-11 atgabeno ir pardavė P. B., todėl aukščiau nurodyta aplinkybė iš nuosprendžio turi būti pašalinta. Už šios psichotropinės medžiagos (amfetamino) pardavimą nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui Nr. 6-09 yra nuteistas G. S..

Nuosprendžio 39-41 puslapiuose (arba t. 12, b. l. 45-47) yra klaidingai nurodytas 6 ir 406 tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, pavadinimas - ,,Extazi“ tabletės. Iš nuosprendžio matyti, kad D. S. yra nuteistas už 6 ir 406 tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, gabenimą, laikymą, o 406 tablečių – dar ir pardavimą, P. B. – už jų įsigijimą, laikymą, gabenimą ir pardavimą (406 tablečių), G. S. – už 406 tablečių, kurių sudėtyje buvo 29,039 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, įgijimą, gabenimą ir pardavimą, todėl iš nuosprendžio šalinamas per klaidą nurodytas tablečių pavadinimas ,,Extazi“.

Taip pat nuosprendžio dalyje dėl G. S. ir O. K. nuteisimo už narkotinės medžiagos – 10,314 g heroino neteisėto, turint tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijimo, gabenimo ir pardavimo yra padaryta spausdinimo klaida ir apsirikta nurodant, kad heroinas – tai psichotropinė medžiaga (t. 12, b. l. 50-52, 60). Ši klaida turi būti ištaisyta ir nurodyta, kad G. S. su O. K. įgijo, gabeno ir pardavė narkotinę medžiagą - heroiną. Specialisto išvadoje konstatuojama, kad rusvos spalvos medžiagos, įgytos pas G. S. ir O. K., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino (t. 3, b. l. 195-197).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 3 p.,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendį pakeisti ir pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies:

D. S. nuteisimą už tai, kad jis iki 2009 m. pabaigos tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 6 tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,590 g psichotropinės medžiagos –amfetamino;

D. S. nuteisimą už tai, kad jis iki 2010 m. vasario 11 d. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo 406 tabletes, kurių sudėtyje buvo 29,039 g, t. y. didelis kiekis psichotropinės medžiagos – amfetamino;

D. S. nuteisimą už tai, kad iki 2010 m. kovo 16 d., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 12,906 g psichotropinės medžiagos – amfetamino;

G. S. nuteisimą už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo 0,132 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,180 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), 0,106 g psichotropinės medžiagos – amfetamino;

A. J. nuteisimą už tai, kad iki 2010-01-30 tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,235 g narkotinės medžiagos – kokaino;

A. J. nuteisimą už tai, kad iki 2010-04-20, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 1,591 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino;

P. B. nuteisimą už tai, kad 2009 m. gruodžio mėn. pradžioje, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, iš tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 40,761 g, t. y. didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino;

P. B. nuteisimą už tai, kad 2009 m. pabaigoje, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įsigijo 23,468 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

Taip pat pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies šiuos teiginius:

D. S. kaltė 2010-02-12 pardavus psichotropinę medžiagą – amfetaminą liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, yra įrodyta;

klaidingai nurodytą psichotropinės medžiagos – amfetamino, surasto 6-iose ir 406 tabletėse, pavadinimą - ,,Extazi“ tabletės;

Ištaisyti nuosprendyje padarytą klaidą ir laikyti, kad G. S. su O. K. įgijo, gabeno ir pardavė ne psichotropinę, o narkotinę medžiagą - heroiną.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo O. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Rūta MickevičienėTeisėjai Albinas BielskisVioleta Ražinskaitė