Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams; 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš D. K. išieškota 36,57 Lt proceso išlaidų.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir D. G. , tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis. Šia nutartimi panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalis dėl D. K. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtą labai didelio kiekio – 843,72 g narkotinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslais, – kokaino įgijimą tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su D. G. , turėdami tikslą platinti, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei, D. K. organizavus labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą, D. G. pasikėsino jas kontrabanda pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, būtent:

D. K. 2009 m. birželio 8 d., laikotarpiu tarp 20.19 val. ir 20.41 val., labai didelį kiekį – 843,72 g, narkotinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslais, – kokaino, E. S. vairuojamu automobiliu „Alfa Romeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno į aikštelę Panevėžio rajone, Uliūnų k., prie svetainės–baro „Prie židinio“, ten apie 21 val. šią narkotinę medžiagą perdavė D. G. ir nurodė gabenti ją į Rusiją bei ten perduoti tyrimo nenustatytiems asmenims, o D. G. taip iš D. K. neteisėtai įgijęs labai didelį kiekį – 843,72 g narkotinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslais, – kokaino autovežiu „Mercedes Benz 1841“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Aksoylu XXL“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno ją iki Kalvarijos savivaldybės, Salapėraugio k. esančios Kalvarijos užkardos bei neteisėtai, neturėdamas leidimo, pasikėsino šią narkotinę medžiagą pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, tačiau šio nusikaltimo nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, 2009 m. birželio 8 d., apie 23.45 val., Kalvarijos užkardoje buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl skunde nurodytų BPK pažeidimų susijusių su įrodymų tyrimu ir vertinimu

Apkaltinamasis nuosprendis D. K. priimtas pirmosios instancijos teismo baigiamajame akte išdėsčius įrodymus, patvirtinančius jo kaltumą padarius nusikalstamas veikas, kurias teismas kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Teismas detaliai išnagrinėjo nuteistųjų D. K. ir D. G. parodymus, duotus tyrėjui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat parodymus, patvirtintus abiejų bendrininkų akistatos metu bei teisme, ir išsamiai juos aptarė nuosprendyje. Teismas argumentavo, kuriais iš nenuoseklių D. G. parodymų jis remiasi nustatydamas įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes. Teismas taip pat ištyrė liudytojų J. Ž. , R. V., A. B., V. Č. , E. S., A. N. , J. B., O. P. ir kitų parodymus, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo metu gautus duomenis, įvykio vietos apžiūros protokolą, daiktų apžiūros protokolą, specialisto išvadą Nr. 140-(4943)-IS1-5032 ir kitus duomenis. Nuosprendyje aptarta ir argumentuotai atmesta versiją, kad D. K. su D. G. tarėsi tik dėl pigesnio dyzelinio kuro pirkimo ir narkotinių medžiagų šiam asmeniui neperdavinėjo.

Iš šių įrodymų teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad D. K. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino ir organizavo šios narkotinės medžiagos kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Ties pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą konstatavo, kad D. K. , disponuodamas labai dideliu kiekiu kokaino, parengė narkotinių medžiagų pergabenimą kontrabanda per valstybės sieną, t. y., perdavęs siuntinį D. G. , jam nurodė paketus nugabenti į Rusiją, būnant ten paskambinti jo nurodytu telefonu ir perduoti siuntinį atvyksiantiems jo pasiimti asmenims. Išvykdamas autovežiu iš Lietuvos į Lenkiją, D. G. buvo sustabdytas patikrinimui ir bandė išmesti su savimi turėtus du paketus, kuriuose iš viso buvo supakuota 843,72 g narkotinės medžiagos – kokaino. Minimos aplinkybės buvo pripažintos įrodytomis, teismams įvertinus visus byloje esančius įrodymus pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl jomis abejoti kolegija neturi pagrindo.

Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai jo kaltę grindė telefoninių pokalbių suvestinių duomenimis, nes tai nėra įrodymas, patvirtinantis narkotikų perdavimo faktą. Iš jų turinio, nuteistojo manymu, galima daryti tik prielaidą, kad D. K. galėjo perduoti narkotines medžiagas D. G. Šie nuteistojo argumentai nepagrįsti. Iš nuosprendžio ir nutarties matyti, kad teismai, analizuodami byloje esančių D. K. bei D. G. telefoninių pokalbių suvestines, vertino šiuos duomenis bylos aplinkybių kontekste ir siejo su kitais byloje surinktais įrodymais. Teismai aiškinosi pokalbių metu naudotų išsireiškimų prasmę, atsižvelgė į pokalbių trukmę bei telefoninių skambučių periodiškumą, esant atitinkamoms aplinkybėms. Iš šių duomenų nustatyta, kad D. K. aktyviai ieškojo asmenų, galinčių gabenti siuntinius į Rusiją ir Skandinavijos šalis, ir dar prieš nusikalstamos veikos padarymą dažnai skambindavo D. G. bei domėdavosi, kada šis važiuos į Rusiją, kad galėtų nuvežti ten siuntinį. Teismai atkreipė dėmesį, kad tuo metu, kai D. G. nevykdavo į Rusiją, pokalbiai tarp nuteistųjų nutrūkdavo, jie būdavo pakankamai trumpi ir konkretūs, o 2009 m. birželio 8 d., kai D. K. sužinojo, kad D. G. tą dieną išvyksta į Maskvą, nuteistieji kalbėjo dešimt kartų, D. K. su nenustatytais asmenimis ėmėsi skubiai derinti siuntinio gavimo detales ir pradėjo rūpintis siuntinio perdavimu D. G. . Negavęs narkotinių medžiagų sutartu laiku, D. K. kelis kartus prašė D. G. palaukti („ištraukti“), nes jis pats dar laukė siuntinio, kurio nenustatytas asmuo ar asmenys dar nespėjo pristatyti, o apie 20.41 val., pranešęs, kad ,,viską ką tik baigė“, D. K. nuvažiavo susitikti su D. G. Taip pat teismas atsižvelgė į faktus apie kasatoriaus atsargų elgesį po narkotinių medžiagų perdavimo D. G. Šias aplinkybes patvirtino D. G. ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus apie tai, kad paketus jam 2009 m. birželio 8 d. aikštelėje Panevėžio rajone, Uliūnų k., prie kavinės–baro „Prie židinio“ jau išvažiuojant į Lenkiją raudonu automobiliu atvežė ir perdavė būtent D. K. . Taigi minėtų telefoninių pokalbių duomenys patvirtino reikšmingas aplinkybes, reikalingas teisingai išspręsti bylą.

Teismai nustatė, kad OVĮ tvarka byloje gauti duomenys surinkti teisėtais būdais: byloje yra Muitinės kriminalinės tarnybos Panevėžio skyriaus raštai dėl teikimo naudoti technines priemones specialia tvarka, Panevėžio apygardos prokuratūros teikimai dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės 2009 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 41KF, kuria sankcionuota slapta nenustatyto asmens telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė bei jos fiksavimas, Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartys Nr. 32, 270, kuriomis sankcionuota slapta D. K. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė bei jos fiksavimas.

Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009 m. birželio 9 d. vadovaujantis Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriaus vyr. tyrėjo tarnybiniu pranešimu apie autovežio „Mercedes Benz“, vairuojamo D. G. , vykstančiame per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, sulaikymą Kalvarijos užkardoje, šiam vairuotojui mėginant išmesti du plastikinius paketus, juose rastą neaiškios kilmės medžiagą, kurios sudėtyje, kaip vėliau nustatė specialistas, buvo narkotinės medžiagos kokaino. Ikiteisminio tyrimo metu Muitinės kriminalinė tarnyba prie bylos pridėjo OVĮ tvarka gautus duomenis. OVĮ reglamentuoja operatyvinės veiklos priemonių, tarp jų – techninių priemonių naudojimą operatyvinėje veikloje. Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, kad įslaptinta operatyvinė informacija įstatymų nustatyta tvarka gali būti išslaptinama ir panaudojama baudžiamajame procese, tokiu atveju turi būti surašomas protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo. Pažymėtina ir tai, kad D. G. ir D. K. gynėjams suabejojus faktinių bylos duomenų teisėtumu ir iškėlus klausimą, kokiu pagrindu buvo fiksuojami nuteistųjų pokalbiai telefonu nuo 2009 m. sausio 23 d. iki birželio 10 d., Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi prokuroras buvo įpareigotas išslaptinti su techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimu susijusius dokumentus. Vykdant šią nutartį Panevėžio apygardos prokuratūra pridėjo prie bylos Muitinės kriminalinėje tarnyboje, Panevėžio apygardos prokuratūroje ir Panevėžio apygardos teisme iš dalies išslaptintus dokumentus, su kuriais, kaip ir kita bylos medžiaga, turėjo galimybę susipažinti tiek nuteistasis D. K. , tiek jo gynėjas.

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad duomenys, gauti pritaikius OVĮ, nebuvo patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo numatytais veiksmais, nes pirmosios instancijos teismas teisminio bylos nagrinėjimo metu ištyrė telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo metu gautus bylos duomenis, liudytojo A. B. parodymus. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad operatyviniai veiksmai šioje byloje buvo atliekami siekiant nustatyti ir sulaikyti asmenis, organizuojančius ir vykdančius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą, gavus operatyvinės informacijos, kad D. K. , besinaudojantis atitinkamais telefonais, gali disponuoti narkotinėmis medžiagomis, organizuoti ir vykdyti jų kontrabandą. Teisinį pagrindą operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti šioje byloje patvirtina minėtos Šiaulių ir Panevėžio apygardos teismų nutartys, kuriomis prokuroro teikimų pagrindu buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka slapta kontroliuojant ir fiksuojant atitinkamų abonentų telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį.

Esant tokioms aplinkybėms, kasatoriaus išsakytos abejonės dėl byloje atliktų operatyvinių veiksmų teisėtumo neturi jokio pagrindo, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo metu gauti faktiniai duomenys atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse reglamentuotus įrodymams keliamus reikalavimus.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad jo kaltės įrodymu negali būti ir duomenys, gauti atliekant akistatą tarp jo ir nuteistojo D. G. , nes akistatos protokole neįrašytas vyr. tyrėjas A. B., atlikęs operatyvinį tyrimą ir dalyvavęs atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje bei daręs įtaką D. G. parodymams. Kolegija pažymi, kad nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys negali būti įrodymais. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės.

BPK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į akistatą gali būti suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, siekiant sužinoti prieštaravimų priežastis ir juos pašalinti. 2009 m. lapkričio 30 d. atlikus akistatą gauti D. G. ir D. K. parodymai apkaltinamajame nuosprendyje įvertinti palyginus su kitais bylos duomenimis. Abiejų instancijų teismai pasisakė dėl šio ikiteisminio tyrimo metu atlikto veiksmo atitikties BPK reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pastabos dėl šio veiksmo pradėtos reikšti tik po to, kai D. G. pakeitė parodymus. Iš byloje esančio tyrėjos, atlikusios akistatos veiksmą, tarnybinio pranešimo matyti, kad vyr. tyrėją A. B. ji pasikvietė kartu važiuoti į areštinę, kurioje buvo atliekamas akistatos tarp D. G. ir D. K. veiksmas, tam, kad jis užtikrintų tyrėjos saugumą procesinio veiksmo metu. A. B. ji neįrašė į akistatos protokolą, nes jis neatliko jokių procesinių veiksmų. BPK 179 straipsnio 2 dalis reikalauja į protokolą įrašyti visus asmenis, kurie dalyvauja ar kurių akivaizdoje atliekamas šis tyrimo veiksmas, tačiau toks pažeidimas pagrįstai apeliacinės instancijos teismo nepripažintas esminiu BPK pažeidimu, nes nei įtariamieji, nei jų gynėjai pretenzijų dėl šio procesinio veiksmo eigos nepareiškė, pastabų, kad akistatos metu kaip nors buvo pažeistos įtariamųjų teisės protokole neįrašė, su protokole užfiksuotais duomenimis sutiko jį pasirašydami. Taip pat byloje nėra duomenų, kad šio procesinio veiksmo metu būtų daromas neleistinas poveikis D. G. , išgaunant iš jo parodymus, kaip skunde teigia kasatorius. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo akistatos metu gautų duomenų nepripažinti įrodymu byloje.

Teismų išvados dėl D. K. kaltės yra pagrįstos įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse išdėstytus reikalavimus. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teismai šioje byloje savo išvadas dėl kasatoriaus kaltės grindė įrodymų visuma, kasatoriaus nurodytos aplinkybės taip pat buvo vertinamos. Kasaciniame skunde ginčijami duomenys buvo vertinami kartu su kitais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, šioje byloje vertindami D. K. veiką, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo.

Dėl kasacinio skundo argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo proceso

Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą. BPK 324 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą, tačiau neprivalo to daryti. Paprastai toks įrodymų tyrimas turi būti atliekamas tada, kai apeliacinės instancijos teismas turi ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ar pakartotinai ištirti tuos įrodymus, kurie yra prieštaringi, o tų prieštaravimų nepašalino pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teisme buvo aiškinamasi, ar laikytasi įstatymų, pagal kuriuos buvo gauta pirminė informacija apie D. K. nusikalstamą veiklą, susijusią su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateikti argumentai, paneigiantys D. K. gynėjo apeliaciniame skunde keltą versiją dėl operatyvinių veiksmų neteisėtumo. Kadangi operatyvinio tyrimo veiksmai sankcionuoti apygardos teisme, nagrinėjantys bylą teismai neturėjo skirti ypatingo dėmesio faktiniam operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindo patikrinimui, t. y. panaudojus BPK numatytus veiksmus įsitikinti, kad operatyvinis tyrimas buvo pradėtas esant OVĮ 9 straipsnyje nurodytam pagrindui. Iš Panevėžio apygardos teismo nutarčių, kuriomis sankcionuoti prieš I. P. atlikti operatyviniai veiksmai, turinio akivaizdžiai matyti, kad tikrinta informacija susijusi ne su šio asmens disponavimu narkotinėmis medžiagomis, o siekiant gauti duomenų apie šio asmens galimą neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Pažymėtina, kad proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistojo gynėjas, apeliacinės instancijos teismo posėdyje neprašė atlikti byloje esančių įrodymų tyrimo, šalinti prieštaravimų tarp liudytojo A. B. parodymų ir kitos bylos medžiagos, BPK priemonėmis tirti, ar buvo naudojamas smurtas prieš D. G. . Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįstai nutarė įrodymų tyrimo neatlikti ir apsiriboti baigiamosiomis kalbomis. Priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai pasisakė visais D. K. gynėjo apeliaciniame skunde iškeltais bylai svarbiais aspektais dėl nustatytų bylos aplinkybių, įrodymų vertinimo, operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo ir akistatos pagrįstumo bei teisėtumo, veikų kvalifikavimo. Apygardos teismo nutartis pagrįsta motyvuotomis išvadomis dėl apeliacinio skundo esmės, todėl kasatoriaus tvirtinimai, kad šis teismas neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos duomenis, nepašalino prieštaravimų ir abejonių, yra nepagrįsti.

Taigi darytina bendra išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nepažeisdami BPK reikalavimų, ištyrė byloje surinktus įrodymus, išsiaiškino bylos aplinkybes ir konstatavo, kad D. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Skunde nurodytais motyvais naikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir nutraukti nuteistajam baudžiamąją bylą arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. K. kasacinį skundą atmesti.