Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. (A. G.) ir jo gynėjos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutarties.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Iš A. G. konfiskuota 40 Lt, gautų iš nusikalstamos veikos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir A. K., tačiau ji nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropines medžiagas – amfetaminą ir metamfetaminą. Dalį psichotropinės medžiagos – amfetamino, jis 2007 m. gegužės 18 d., apie 20 val., Vilniuje, prie P. Žadeikos g. 9 namo, už 20 Lt pardavė I. D., o likusią dalį psichotropinių medžiagų – 0,046 g amfetamino ir 0,118 g metamfetamino – 2007 m. gegužės 21 d., apie 20.20 val., Vilniuje, Laisvės pr., už 20 Lt pardavė A. K.

Nagrinėdamas bylą teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“, nes pas A. K. radus nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, jai turėjo būti taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė ir veika kvalifikuojama pagal ATPK 44 straipsnį.

Taip pat teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“. Kaltinamajame akte nurodoma, kad „A. G. kaltinamas tuo, kad nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropines medžiagas“, o apeliacinės instancijos nutartyje nurodoma, kad „nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog byloje turi būti nustatyta, kokiomis aplinkybėmis, kada ir kiek apeliantas įsigijo psichotropinių medžiagų, nes šios aplinkybės nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi“. Kasatoriaus manymu, tai akivaizdžiai prieštarauja teismų praktikai šios kategorijos bylose.

Prokuroras pažymi, kad kasatoriaus teiginiai dėl teismo šališkumo nagrinėjant bylą yra nepagrįsti, nes iš bylos duomenų matyti, kad nėra pagrindo abejoti, jog abiejų instancijų teismų teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Taip pat nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad teismas turėjo nustatyti, kokiomis aplinkybėmis, kada ir kiek kasatorius įsigijo psichotropinių medžiagų, nes nurodytos kasatoriaus aplinkybės nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio l dalį reikšmės neturi. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicija kaip pagrindinį šio nusikaltimo sudėties subjektyvųjį požymį nurodo asmens tikslą parduoti ar kitaip platinti, todėl svarbiausia yra tai, kad kasatorius disponavo psichotropinėmis medžiagomis ir jas platino. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta nusikalstama veika nėra siejama su parduotų ar kitaip išplatintų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį kyla bet kuriuo atveju, kai yra parduodamos ar kitaip platinamos narkotinės, psichotropinės medžiagos, jeigu jų kiekis neviršija didelio arba labai didelio šių medžiagų kiekio.

Žemesnės instancijos teismai savo išvadą, kad A. G. dalį psichotropinės medžiagos – amfetamino 2007 m. gegužės 18 d., apie 20 val., Vilniuje, prie Žadeikos g. Nr. 9 namo, už 20 Lt pardavė I. D., o likusią dalį – 0,046 g amfetamino ir 0,118 g metamfetamino 2007 m. gegužės 21 d., apie 20.20 val., Vilniuje, Laisvės prospekte, už 20 Lt pardavė A. K., grindė ne vien tik I. D. ir A. K. parodymais, bet ir liudytojų A. Š., G. M., D.R. parodymais bei specialisto išvadomis. Taigi baudžiamasis įstatymas A. G. buvo pritaikytas tinkamai.

Atsiliepime pažymima, kad nepagrįstas kasatoriaus skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, surašant nuosprendį, ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstė pripažintų įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybių. Iš pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, kad teismas nurodė nusikalstamos veikos padarymo laiką (2007 m. gegužės 18 ir 21 d.), vietą (Vilniuje, prie Žadeikos g. mano Nr. 9 ir Laisvės prospekte), tikslą (parduoti), taip pat kitas aplinkybes. Taigi teismas nuosprendyje aprašydamas A. G. padarytą nusikalstamą veiką BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų nepažeidė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė ir nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esminių argumentų, taip pat nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė apie I. D. ir A. K. apsvaigimą nuo psichotropinių medžiagų duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė ir apie iš nuteistojo konfiskuotinus 40 Lt.

Prokuroro manymu, nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrinti ir A. K. atžvilgiu, nes pas ją rastas nedidelis kiekis psichotropinių medžiagų, kas užtraukia administracinę atsakomybę. Išties, BPK 320 straipsnio 3 ir 5 dalys numato dvi išimtis, kada galima nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrinti ir tų nuteistųjų atžvilgiu, kurie nepadavė skundų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų neigiamos įtakos nuteistiesiems, nepadavusiems apeliacinio skundo, nenustatė. Taip pat nuteistojo nusikalstama veika nebuvo perkvalifikuota į švelnesnį įstatymą, kuris turėtų įtakos nuteistiesiems nepadavusiems skundų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. ir jo gynėjos kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl A. G. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą psichotropinių medžiagų įgijimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei šių medžiagų pardavimą

Teismo nuosprendžiu A. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tris nusikalstamos veikos epizodus, t.y. 1) kad nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropines medžiagas – amfetaminą ir metamfetaminą, 2) po to 2007 m. gegužės 18 d., apie 20 val., dalį psichotropinės medžiagos – amfetamino, už 20 Lt pardavė I. D., 3) 2007 m. gegužės 21 d. likusią dalį psichotropinių medžiagų – 0,046 g amfetamino ir 0,118 g metamfetamino –, už 20 Lt pardavė A. K.

BK 260 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Minėti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

Tačiau asmens nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo sąlyga yra šių faktų (įgijimo ir pardavimo) nustatymas ir pagrindimas teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio (Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu) 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. teismų praktikos apžvalgoje „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, o to paties BPK straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė kitus įrodymus. Teismas privalo kiekvieną kaltininkui inkriminuotą BK 260 straipsnio 1 dalies objektyvųjį veikos požymį pagrįsti teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais ir nei vienam iš alternatyviai straipsnio dispozicijoje išvardytų objektyviųjų požymių negali būti keliami mažesni reikalavimai juos įrodinėjant bei pagrindžiant teismo nuosprendyje. Todėl jeigu BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyto veikos objektyviojo požymio, kai asmuo kaltinamas kelių BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų padarymu, nepagrindžia jokie teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, jis dėl šios veikos išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tačiau teismas priimdamas nuosprendį ne visada laikėsi šių įstatymo reikalavimų. Pripažindamas A. G. kaltu dėl psichotropinių medžiagų įgijimo, teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė, kad A. G. „nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropines medžiagas: amfetaminą ir metamfetaminą“. Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje visiškai nėra nurodyta kada, kur ir iš ko nuteistasis įsigijo psichotropines medžiagas, nenurodytas ir įgyjamų medžiagų kiekis, o įsigijimo faktas ir įgyjamos medžiagos kiekis tiesiog prezumuojamas remiantis nuosprendyje nustatytu vienu psichotropinių medžiagų pardavimo epizodu, nors kasatorius nuteistas už du psichotropinių medžiagų pardavimo epizodus. Nuosprendyje nepateikiama jokių psichotropinių medžiagų įsigijimo faktą patvirtinančių įrodymų, jie neanalizuojami. Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad šioje dalyje kaltinimas A. G. dėl psichotropinės medžiagos – amfetamino ir metamfetamino, įgijimo yra nekonkretus ir nepagrįstas teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, o teismo išvados nepatvirtintos įstatymo nustatytu būtu gautais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, todėl nuosprendžio dalis, kuria A. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už psichotropinių medžiagų – amfetamino ir metamfetamino, įgijimą tikslu parduoti, naikinta nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be to A. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas ir dėl psichotropinės medžiagos – amfetamino 2007 m. gegužės 18 d., apie 20 val., Vilniuje, prie P. Žadeikos g. 9 namo, už 20 Lt pardavimo I. D., ir 0,046 g amfetamino ir 0,118 g metamfetamino – 2007 m. gegužės 21 d., apie 20.20 val., Vilniuje, Laisvės pr., už 20 Lt pardavimo A. K.

Byloje yra pakankama įrodymų dėl A. G. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl psichotropinių medžiagų pardavimo A. K. Priešingai nei teigia kasatorius, psichotropinių medžiagų pardavimo faktą A. K. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis patvirtino pati šių medžiagų pirkėja A. K., kuri šioje byloje buvo nuteista už nurodytų psichotropinių medžiagų įsigijimą iš A. G. Ji parodė, kad 2007 m. gegužės 21 d., apie 20.20 val., Laisvės pr. ji iš nuteistojo už 20 Lt pirko psichotropines medžiagas. Teismas neturėjo pagrindo netikėti jos parodymais, nes jie buvo vienodi ir nuoseklūs tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, šių liudytojų parodymus taip pat patvirtina liudytojų policijos pareigūnų (A. Š., G. M., D. R., Ž. Ž., A. K. ir S. P.), dalyvavusių sulaikant nuteistąjį A. G. bei kitą nuteistąją šioje byloje A. K. parodymai. Tai, kad sulaikius nuteistąjį iš karto po susitikimo su A. K. pas jį nebuvo rasta psichotropinių medžiagų neturi lemiamos reikšmės jo veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kadangi jam inkriminuotas psichotropinių medžiagų pardavimas, o ne laikymas ar gabenimas. Kadangi nuteistasis buvo sulaikytas ne iš karto po susitikimo su A. K., kurio metu pastarajai pardavė psichotropinių medžiagų už 20 Lt, o tik išėjęs iš parduotuvės, asmens kratos metu pas buvo rasta ne 20 Lt, o 18,84 Lt. Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad A. G. pagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už psichotropinių medžiagų pardavimą.

Kartu kolegija laiko, kad nėra pagrindo daryti neginčijamą išvadą dėl nenustatyto psichotropinių medžiagų kiekio pardavimo 2007 m. gegužės 18 d. už 20 Lt I. D. Nuteisimas šioje dalyje pagrįstai tik I. D. parodymais. Jo mašinoje aptikus maišelį su psichotropinių medžiagų liekanomis, I. D. papasakojo, kad 2007 m. gegužės 18 d., apie 20.00 val., prie Žadeikos g. namo Nr. 9, jis iš kasatoriaus už 20 Lt pirko psichotropines medžiagas. Kasatorius nesutiko su kaltinimu ir kaip ikiteisminiame tyrime, taip ir teisme neigė pardavęs psichotropines medžiagas I. D. Byloje nenustatytas parduotų medžiagų kiekis, kuris turi esminės reikšmės padarytos veikos kvalifikavimui. Psichotropinės medžiagos nebuvo rastos ir paimtos iš I. D. 2007 m. gegužės 21 d. sulaikius liudytoją I. D. iš karto po susitikimo su nuteistuoju jo automobilyje buvo rastas tik maišelis su psichotropinės medžiagos – amfetamino, pėdsakais. Byloje nėra nustatyta, kokį psichotropinių medžiagų kiekį nuteistasis 2007 m. gegužės 18 d. pardavė liudytojui I. D., nes pastarasis buvo sulaikytas ne 2007 m. gegužės 18 d., o 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. teismų praktikos apžvalgoje „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Todėl nuosprendis ir nutartis šioje dalyje naikintini neįrodžius, kad kasatorius padarė veiką, turinčią nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, taikymo (BPK 320 straipsnio 3 dalis)

Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, atsakė į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus, motyvavo savo išvadas ir nėra pagrindo teigti, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas. Nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK reikalavimus, reglamentuojančius bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, nes tokių pažeidimų nenustayta.

Dėl paskirtos bausmės

Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę tik tais atvejais, jeigu bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Apylinkės teismas paskyrė bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis, ir įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, nurodė bausmės skyrimo motyvus: A. G. anksčiau būdamas teistas už narkotinių medžiagų įgijimą ir platinimą ir turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, padarė analogišką sunkų tyčinį nusikaltimą, keliantį grėsmę kitų žmonių sveikatai. Nors BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato už šį nusikaltimą laisvės atėmimą nuo dviejų iki aštuonerių metų, teismas kasatoriui pagal paskyrė BK 260 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimą ketveriems metams, t.y. bausmę mažesnę negu sankcijos vidurkis. Dėl to kolegijai keičiant nuosprendį, paliekama ta pati bausmė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį.

Panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį dėl A. G. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropines medžiagas – amfetaminą ir metamfetaminą. Dalį psichotropinės medžiagos – amfetamino, jis 2007 m. gegužės 18 d., apie 20 val., Vilniuje, prie P. Žadeikos g. 9 namo, už 20 Lt pardavė I. D., ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Panaikinti 20 Lt, gautų už psichotropinių medžiagų pardavimą I. D. konfiskavimą.

Kitą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį A. G. atžvilgiu, tame tarpe dėl psichotropinių medžiagų – 0,046 g amfetamino ir 0,118 g metamfetamino pardavimo A. K., – 2007 m. gegužės 21 d., apie 20.20 val., Vilniuje, Laisvės pr., už 20 Lt, dėl paskirtos bausmės ir 20 Lt konfiskavimo už psichotropinių medžiagų pardavimą A. K. palikti nepakeistą.