Kauno apygardos teismo nutartis

2018-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-945-383/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-05-24Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-11Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-05Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-03-30Šiaulių apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-05Lietuvos apeliacinis teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2012-11-08Lietuvos apeliacinis teismas
  7. KasacijaNutartis · 2013-04-23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  8. T-59-616/2015Nutartis · 2015-05-11Šiaulių apygardos teismas
  9. T-134-1017/2016Nutartis · 2016-02-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  10. T-567-929/2016Nutartis · 2016-05-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  11. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-11-03Šiaulių apygardos teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2016-12-30Kauno apygardos teismas
  13. T-5-519/2017Nutartis · 2017-02-06Šiaulių apygardos teismas
  14. T-17-925/2018Nutartis · 2018-01-09Kauno apylinkės teismas
  15. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-12Kauno apygardos teismas
  16. T-1197-946/2018Nutartis · 2018-05-28Kauno apylinkės teismas
  17. Atskirasis skundasNutartis · 2018-06-22Kauno apygardos teismas
  18. T-2325-946/2018Nutartis · 2018-11-15Kauno apylinkės teismas
  19. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-20Kauno apygardos teismas
  20. TS-51-946/2019Nutartis · 2019-05-08Kauno apylinkės teismas
  21. T-14-354/2019Nutartis · 2019-05-22Šiaulių apygardos teismas
  22. T-2090-753/2019Nutartis · 2019-11-06Kauno apylinkės teismas
  23. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-12Kauno apygardos teismas
  24. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-30Kauno apygardos teismas
  25. T-598-548/2020Nutartis · 2020-04-06Kauno apylinkės teismas
  26. T-182-537/2020Nutartis · 2020-04-20Marijampolės apylinkės teismas
  27. TS-44-753/2020Nutartis · 2020-04-30Kauno apylinkės teismas
  28. Atskirasis skundasNutartis · 2020-05-06Kauno apygardos teismas
  29. T-1466-946/2020Nutartis · 2020-09-17Kauno apylinkės teismas
  30. Atskirasis skundasNutartis · 2020-11-03Kauno apygardos teismas
  31. T-4-548/2021Nutartis · 2021-01-20Kauno apylinkės teismas
  32. Atskirasis skundasNutartis · 2021-02-22Kauno apygardos teismas
  33. T-46-1117/2021Nutartis · 2021-02-25Telšių apylinkės teismas
  34. T-880-548/2021Nutartis · 2021-06-17Kauno apylinkės teismas
  35. Atskirasis skundasNutartis · 2021-07-19Kauno apygardos teismas
  36. T-2400-408/2022Nutartis · 2022-12-21Kauno apylinkės teismas
  37. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2026-04-23Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
1S-945-383/2018
Teisminio proceso Nr.
1-38-1-00168-2009-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
D. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-945-383/2018
Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00168-2009-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 8 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. S., Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 9 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos subendrintos 9 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridėta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. nutartimi paskirtos neatliktos 2 m. 11 mėn. 2 d. laisvės atėmimo dalis, ir nustatyta galutinė subendrinta 10 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau teistas penkis kartus, iš jų keturis kartus Belgijos Karalystėje.

2. Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį (2/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 1 mėn. 9 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. spalio 4 d.).

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2018 m. spalio 8 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam D. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydami išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog D. S. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistasis D. S. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą. Skunde nurodė, jog jis jau ketvirtą kartą buvo teikiamas svarstymui dėl lygtinio paleidimo, tačiau visus kartus jo prašymai buvo atmesti. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog tiek teismo, tiek Komisijos paskirtus nurodymus įvykdė, tačiau išeiti iš pataisos įstaigos nėra galimybės. Būdamas pataisos įstaigoje, jis negali pasirūpinti savo šeima bei išeiti į visuomenę. Skunde pažymima, jog nuteistasis dalį bausmės laiko dirbo, tuo įrodydamas, jog paleidus jį lygtinai jis sugebės įsilieti į visuomeninį gyvenimą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. S. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis D. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.

8. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis D. S. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Ir nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, Kybartų pataisos namuose užsiėmė individualia menine kūrybine veikla, drožinėjo, atvirojoje kolonijoje dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat mokosi apdailininko-statybininko specialybės, po paleidimo planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose, palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, jog nuteistasis D. S. per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką už gerą elgesį ir dalyvavimą būrio veikloje 13 kartų buvo paskatintas, tačiau taip pat jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu net keturiolika kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, be kita ko, padarydamas ir itin šiurkščius pažeidimus, už ką jam buvo skirta vienuolika drausminių nuobaudų, paskutinį kartą nuteistajam už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą drausminė nuobauda – 15 KPT, buvo skirta 2018 m. spalio 9 d., t. y. jau po Komisijos priimto nutarimo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant asmeniui lygtinį paleidimą, yra itin aktualus, ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.

11. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo D. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra rizika yra žema – 25 balai iš jų statinių kriminogeninių svertinių taškų suma 23 balai. Nors atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga nuo praeito vertinimo (2018 m. balandžio 19 d.) pakito, tačiau ji pakito labai nežymiai, tik 1 balu. Pažymėtina, jog vertinant pačią pažangą ir jos pokytį svarbu vertinti ne tik nuteistojo elgesio modelį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę. Nors nuteistojo manymu, jo teigiama darbinė motyvacija, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, pataisos įstaigoje dirba, palaiko socialinius ryšius, mokosi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog nuteistasis kartoja tas pačias klaidas ir nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, taip pat pagrindiniu kriminogeniniu veiksniu didinančiu nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka – teisės pažeidimai (ankstesnė kriminalinė patirtis).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už tris sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, nuteistasis šias nusikalstamas veikas įvykdė lygtinio paleidimo laikotarpiu, teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino, kas rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei bei neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti apie jo gebėjimus vertinti savo veiksmus ir daryti išvadas, kurios, aukštesniojo teismo nuomone, nėra tokios, dėl kurių būtų galima spręsti, jog nuteistasis visiškai suvokia savo pasirinkto gyvenimo prasmingumą ir siekius, taip kaip tai suvokia didžioji visuomenės dalis. Įvertinus visas šias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Svarbu atsižvelgti į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

13. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų.

14. Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju aukštesnysis teismas daro išvada, jog Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Kaip jau buvo minėta, D. S. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

15. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo D. S. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. S. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas