- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-11
- Bylos Nr.
- 1S-319/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00168-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- D. S.
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2Suėmimas
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. S. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. lapkričio 14 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis: D. S. iki 2009 m. pabaigos, ikiteisminiu tyrimu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 6 tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,590 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį 2009 m. pabaigoje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tolimesniam platinimui perdavė P. B., kuris minėtą kiekį amfetamino parsigabeno į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir laikė rūsyje iki tol, kol 2010 m. gegužės 14 d. kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Be to, D. S. kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei neteisėtai jas pardavė, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis: D. S. iki 2010 m. vasario 11 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, įgijo 406 tabletes, kurių sudėtyje buvo 29,039 g, t. y. didelis kiekis psichotropinės medžiagos amfetamino, kurį 2010 m. vasario 11 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas asmuo automobiliu „XXX“, valst. Nr. XXXX atgabeno ir kelyje (duomenys neskelbtini) rajone, už 1 800 Lt neteisėtai pardavė P. B.
Be to, D. S. kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei neteisėtai jas pardavė, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis: D. S. iki 2010 m. kovo 16 d., ikiteisminiu tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 12,906 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį 2010 m. kovo 16 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 320 Lt pardavė P. B., kuris minėtą kiekį amfetamino parsigabeno į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir laikė rūsyje iki 2010 m. gegužės 14 d., kol kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
D. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka sulaikytas 2010 m. gegužės 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimas buvo tęsiamas.
Teismas sprendimą pratęsti kardomosios priemonės terminą motyvavo tuo, kad kaltinamasis D. S., būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamasis D. S. skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį. Skunde teigia, kad teismas nesvarstė galimybės paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ir nurodo, kad yra laikomas suimtu nuo 2010 m. gegužės 13 d., nors kitiems asmenims šioje byloje yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės už analogiškų veikų padarymą. Jis neigia savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų ir mano, kad kitas kaltinamasis jį apkalba. Kadangi byla jau yra perduota į teismą, suimtasis mano, jog jam galėtų būti taikoma bet kuri kita švelnesnė kardomoji priemonė.
Skunde D. S. pažymi, kad per jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį laikėsi jam paskirtų įpareigojimų, jokių pažeidimų nepadarė, tačiau pirmosios instancijos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą į tai neatsižvelgė. Nurodo, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena su šeima, turi du nepilnamečius vaikus, nuolatinį darbą, rūpinasi savo senais ir neįgaliais tėvais.
Prokuroras prašo kaltinamojo D. S. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. S. skundas atmetamas.
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam D. S., BPK 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio nuostatų reikalavimų nepažeidė.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti. Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis D. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodomi duomenys. D. S. skunde nurodyta aplinkybė, kad kitas kaltinamasis jį apkalba, nesvarstomas, nes tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, išnagrinėjus bylą iš esmės.
Apeliacinis teismas pažymi, kad baudžiamoji byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme, įrodymų vertinimas dėl padarytų nusikalstamų veikų yra ne Apeliacinio teismo kompetencija, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą. Atkreipiamas suimtojo dėmesys ir į tai, kad bylą perdavus teismui, teismas nėra saistomas suėmimo taikymo terminais, kurie numatyti BPK 127 straipsnio 2 dalyje. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytų pagrindų.
Apeliacinis teismas pritaria Šiaulių apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti D. S. dalyvavimą bylos nagrinėjime teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo D. S. pareikšti kaltinimai, įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.
Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios kardomosios priemonės taikymo teoriniai pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, detaliai ir išsamiai išdėstyti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 4 d., 2011 m. gegužės 24 d., 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartyse, todėl jie nekartojami.
Bylos duomenys patvirtina, kad D. S. kaltinamas padaręs tris sunkius nusikaltimus, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnis). Taip pat byloje nustatyta, kad D. S. yra teistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs neišnykus teistumui, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, praėjus tik pusmečiui po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltininko antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Apeliacinis teismas atsižvelgia į suimtojo D. S. skunde nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena su šeima, turi du nepilnamečius vaikus, nuolatinį darbą, rūpinasi savo senais ir neįgaliais tėvais, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Suimtasis skunde nurodo, kad jam gali būti taikomos įstatymų numatomos švelnesnės kardomosios priemonės. Tačiau Apeliacinis teismas pažymi, jog šiuo metu baudžiamoji byla, kaip jau buvo minėta aukščiau, yra perduota Šiaulių apygardos teismui, todėl kardomųjų priemonių tikslingumą ir būtinumą sprendžia teismas, kurio žinioje ši byla yra.
Be to, suimtojo teiginys, kad kitiems šioje byloje analogiškais nusikaltimais kaltinamiems asmenims yra paskiros švelnesnės kardomosios priemonės, neįpareigoja teismą skirti ir D. S. analogišką kardomąją priemonę. Teismas, skirdamas kaltinamajam kardomąją priemonę remiasi BPK 121 straipsnio 4 dalies reikalavimais, kuriuose yra akcentuojama, kad reikia atsižvelgti į konkretaus kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, asmenybę bei kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Apeliacinio teismo nuomone, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone nebūtų negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tą patvirtina aukščiau aptartos bylos aplinkybės. Šiuo metu kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo pareikšto kaltinimo pavojingumui, todėl toks suimtojo teisių suvaržymas yra pateisinamas ir viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja BPK reikalavimams.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo D. S. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.