- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-24
- Bylos Nr.
- 1S-142/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00168-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- D. S.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2Suėmimas
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. S. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. gegužės 14 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis: D. S. iki 2009 m. pabaigos, ikiteisminiu tyrimu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 6 tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,590 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį 2009 m. pabaigoje, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tolimesniam platinimui perdavė P. B., kuris minėtą kiekį amfetamino parsigabeno į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir laikė rūsyje iki tol, kol 2010 m. gegužės 14 d. kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Be to, D. S. kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei neteisėtai jas pardavė, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis: D. S. iki 2010 m. vasario 11 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, įgijo 406 tabletes, kurių sudėtyje buvo 29,039 g, t. y. didelis kiekis psichotropinės medžiagos amfetamino, kurį 2010 m. vasario 11 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas asmuo automobiliu „XXXX“, valst. Nr. XXX XXX atgabeno ir kelyje (duomenys neskelbtini) rajone, už 1 800 Lt neteisėtai pardavė P. B.
Be to, D. S. kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei neteisėtai jas pardavė, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis: D. S. iki 2010 m. kovo 16 d., ikiteisminiu tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 12,906 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį 2010 m. kovo 16 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 320 Lt pardavė P. B., kuris minėtą kiekį amfetamino parsigabeno į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir laikė rūsyje iki 2010 m. gegužės 14 d., kol kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
D. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka sulaikytas 2010 m. gegužės 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimas buvo tęsiamas. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi D. S. suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. gegužės 14 d.
Teismas sprendimą pratęsti kardomosios priemonės terminą motyvavo tuo, kad kaltinamasis D. S., būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamasis D. S. skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartį. Skunde teigia, kad teismas nesvarstė galimybės paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad yra laikomas suimtu nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, t. y. 2010 m. gegužės 13 d., nors kitiems asmenims šioje byloje yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės už analogiškų veikų padarymą. Jis neigia savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų ir mano, kad kitas kaltinamasis jį apkalba. Kadangi byla jau yra perduota į teismą, suimtasis mano, jog jam galėtų būti taikoma bet kuri kita kardomoji priemonė. D. S. pažymi, kad per jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį laikėsi jam paskirtų įpareigojimų, jokių pažeidimų nepadarė, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Nurodo, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena su šeima, turi du nepilnamečius vaikus, nuolatinį darbą, rūpinasi savo senyvais ir neįgaliais tėvais.
Teismo posėdyje kaltinamojo D. S. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. S. suėmimo terminą BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio ir 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, mano, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis D. S. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje. Duomenys, leidžiantys manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas yra kaltinamojo P. B. parodymai (t. 4, b. l. 142-144, 146-148, 153-154, 160-161), pokalbių, vykusių tarp D. S. ir P. B. suvestinės (t. 2, b. l. 128-141, 152-157, t. 3, b. l. 7), slapto sekimo protokolai bei kita byloje esanti medžiaga. Nors D. S. savo kaltę neigia ir teigia, kad kitas kaltinamasis P. B. jį apkalba, tačiau dėl jo kaltės padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei P. B. parodymų teisingumo turi spręsti bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis teismas pabrėžia, kad svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, o įrodymai nevertinami. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principais.
Suėmimas gali būti taikomas, o jo terminas tęsiamas, esant suėmimo skyrimo sąlygoms, numatytoms BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir nors vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
Kadangi šioje byloje ikiteisminis tyrimas yra baigtas, o byla su kaltinamuoju aktu yra perduota teisminiam nagrinėjimui, suimtajam paskirtos kardomosios priemonės terminas nėra ribojamas BPK 127 straipsnio reikalavimų. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad D. S. laikymo suėmime terminas nėra akivaizdžiai per didelis arba neproporcingai per ilgas. Kardomosios priemonės suėmimo skyrimui ar jos termino pratęsimui pakanka bent vieno pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalyje. Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam D. S. nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose (gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje).
Apeliacinio teismo nuomone, šioje byloje yra pagrindas kaltinamajam D. S. pratęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. S. pareikštas kaltinimas padarius tris tyčinius sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti D. S. šią kardomąją priemonę.
Apeliacinio teismo nuomone, šiuo atveju įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis D. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Apeliacinis teismas pažymi, kad šioje byloje svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, ar D. S. yra ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas pagrindas. Šiuo pagrindu suėmimas skiriamas arba pratęsiamas jo terminas tuomet, kai asmuo ne tik kaltinamas vieno ar kelių nusikaltimų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje padarymu, bet ir yra pagrindas manyti, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šį kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrindą gali patvirtinti duomenys apie asmens ankstesnį teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. D. S. yra teistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs neišnykus teistumui, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, praėjus tik pusmečiui po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Nusikaltimai, kurie yra inkriminuojami D. S., yra numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Tai leidžia manyti, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, todėl yra pagrindas teigti, kad jis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas.
Suimtojo teiginys, kad kitiems šioje byloje analogiškais nusikaltimais kaltinamiems asmenims yra paskiros švelnesnės kardomosios priemonės, neįpareigoja Apeliacinį teismą skirti ir D. S. analogišką kardomąją priemonę. Teismas, skirdamas kaltinamajam kardomąją priemonę remiasi BPK 121 straipsnio 4 dalies reikalavimais, kuriuose yra akcentuojama, kad reikia atsižvelgti į konkretaus kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę bei kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendžiant dėl kardomosios priemonės.
Apeliacinis teismas sutinka, kad kaltinamojo D. S. skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su šeima, turi du nepilnamečius vaikus, nuolatinį darbą, rūpinasi savo senyvais ir neįgaliais tėvais galėtų būti reikšmingos nustatant, ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujas nusikalstamas veikas. Tačiau šiuo atveju, šios paminėtos aplinkybės, negali būti vertinamos, kaip išimtinai prioritetinės, paneigiančios būtinybę garantuoti viešojo intereso apsaugą ir negali būti išskirtiniu pagrindu panaikinti D. S. paskirtą kardomąją priemonę. Esant šioms aplinkybėms, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis D. S. nepabėgs (nesislėps) nuo teismo bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šiaulių apygardos teismas D. S. pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo D. S. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.