- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-07-17
- Bylos Nr.
- 1-1217-1165/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31012-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Kaltinamasis
- M. M.
- Nukentėjusysis
- K. J.
- Civilinis ieškovas
- J. K.
- Civilinis atsakovas
- ADB „Gjensidige“
- Advokatai
- Darius Matulevičius, Edgaras Paulius Staniukaitis
nukentėjusiajam K. J., jo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei J. K. ir įgaliotam atstovui advokatui Dariui Matulevičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
M. M. 2022 m. gegužės 6 d. apie 7.50 val., (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmojoje eismo juostoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus tuo, kad įvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, nesustojo ir nepraleido iš dešinės pusės į kairę per (duomenys neskelbtini) ėjusio pėsčiojo K. J., kurio judėjimo kryptį kirto, automobiliu jį partrenkė ir nesunkiai sužalojo K. J., padarydamas jam minkštųjų audinių sumušimus, poodinės kraujosruvas bei odos nubrozdinimus abiejų kelių, kairės pėdos bei dešinėje klubo pusėje.
Šiais veiksmais M. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2022 m. gegužės 6 d. apie 7.50 val. važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kalno. Ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve buvo šviesoforas. Nepastebėjo pasikeitusio jo signalo ir įvažiavo į sankryžą, kai ja jau buvo pradėję eiti pėstieji. Kliudė nukentėjusįjį, kuris į sankryžą išėjo pirmas. Sustabdė automobilį, priėjo prie jo. Šis jau stovėjo ant šaligatvio, skundėsi sumušimais. Jie paėjo toliau ir jis atsisėdo ant akmeninės tvorelės. Prie jų priėjo moteris, jie iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Ši atvykusi suteikė pirmąją pagalbą, atvyko policija. Nukentėjusysis skundėsi pėdos sužalojimu, šono sutrenkimu. Mano, kad eismo įvykis kilo, nes nesusikoncentravo į kelią, už perėjos stovėjo autobusas, todėl į jį ir sutelkė dėmesį, kad matytų, koks bus jo manevras. Nepastebėjo nukentėjusiojo, kuris ėjo gatve jam degant leistinam šviesoforo signalui. Sutinka, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jo bendrovei. Teisę vairuoti yra įgijęs 1998 m., ji niekada nebuvo atimta. Administracine tvarka buvo baustas už leistino greičio viršijimą ir važiavimą neužsisegus saugos diržo. Mano, kad civiliniame ieškinyje nurodyta neturtinės žalos suma yra didelė, o turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė. Sutinka atlyginti dalį prašomų advokato atstovavimo išlaidų, bet nesupranta, kam nukentėjusiajam reikėjo advokato, nes jis neketino nieko slėpti. Jo atlyginimas yra 1 200 Eur, taip pat sutuoktinė gauna darbo užmokestį. Finansinių įsipareigojimų nei jis asmeniškai, nei šeima neturi. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Labai išgyvena dėl įvykio, dabar važinėja atsargiau. Laiduotoja pasirinko sutuoktinę, nes tai jo artimiausias žmogus, su ja gyvena jau 20 metų, ji gali už jį garantuoti, gali jam daryti teigiamą įtaką. Po įvykio su sutuoktine kalbėjosi, ji sakė, kad jam reikia važiuoti atidžiau, labiau susitelkti į eismą. Sutuoktinė pati teisę vairuoti turi nuo 1995 m., jos nebuvo praradusi. Ikiteisminio tyrimo metu domėjosi nukentėjusiojo sveikata. Policija pranešė, kad su juo susisieks, bet praėjus kiek laiko skambino pats, prašė suteikti informacijos apie įvykį. Norėjo nukentėjusiajam padėti, siekė apsikeisti su nukentėjusiuoju telefono numeriu, bet iš tyrėjo negavo atsakymo. Jis tyrėjui skambino dar kartą, bet šis pasakė, kad nukentėjusiajam nustatyti sumušimai, jis yra namuose ir jam jokios pagalbos nereikia. Jam nebuvo žinoma apie tai, kad nukentėjusysis buvo ligoninėje, kurį laiką turėjo gydytis būdamas gulimame režime. Tyrėjas su juo susisiekė lapkričio mėnesį, davė kontaktinius duomenis susisiekti dėl susitaikymo. Tačiau nukentėjusysis tam, kad sutiktų taikytis, prašė sumokėti 10 000 Eur. Jis siūlė mažesnę sumą, tai yra 1 500 Eur.
Galima laiduotoja J. M., gimusi (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad teikia prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ji su kaltinamuoju yra sudariusi santuoką, gali daryti jam teigiamą įtaką. Ji nuo 2022 m. rugsėjo mėn. dirba, gauna 1 500 Eur darbo užmokesčio į mėnesį, finansinių įsipareigojimų neturi. Nėra teista, prieš kelerius metus buvo bausta administracine tvarka dėl autoįvykio sukėlimo, buvo jo kaltininkė, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į atitvarą. Nukentėjusių asmenų įvykyje nebuvo, baudą yra sumokėjusi. Mano, kad yra tinkama laiduotoja, yra atsargi vairuotoja, važiuojant sako pastabas ir sutuoktiniui. Jis taip pat pakankamai tvarkingas vairuotojas. Po įvykio, kai grįžo namo, iš pradžių nieko jai nesakė, nes buvo svečių, bet ji pastebėjo, kad jis atrodė pasikeitęs. Vakare papasakojo, kas atsitiko. Jie galvojo, kaip padėti nukentėjusiajam, sutuoktinis skambindavo tyrėjui teiraudamasis apie nukentėjusiojo sveikatą, buvo sunku, nes nežinojo, kokia jo būklė, išgyveno, nes ir patys turi vaikų, todėl suprato situaciją. Sutinka, kad ir artimieji patiria stresą sužinoję apie tokį įvykį. Abu suvokė, kad eismo įvykis kilo, nes sutuoktiniui pritrūko dėmesingumo, jis pasielgė neatsakingai. Dabar jis vengia vairuoti.
Civilinio atsakovo atstovas A. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dieną prieš posėdį bendravo su draudimo bendrovės darbuotoju, turinčiu gydytojo kvalifikaciją. Jis pasakė, kad nukentėjusiojo sužalojimai iš esmės apima sumušimus ir nubrozdinimus, todėl, jo vertinimu, jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nesunkiu sveikatos sutrikdymu sužalojimai byloje buvo įvertinti tik dėl to, kad gydymas truko ilgiau kaip 10 dienų. Mano, kad draudimo išmoka, kurią yra sumokėję, tai yra 730 Eur, jau yra pakankama. Didesnės sumos išmokamos esant rimtesniems sužalojimams, kaulų lūžiams, reabilitacijai ir pan. Be to, draudimo bendrovė atlygino ir turtinę žalą, tai yra 105 Eur už gydymo išlaidas pagal gautus kvitus bei už sugadintus drabusius, avalynę papildomai išmokėjo 169,48 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš viso atlyginta 274,48 Eur turtinės žalos. Prašoma atlyginti dar 70 Eur papildomai už vaistus, bet nepateikti kvitai, kurie patvirtintų šias išlaidas.
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtina teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai.
Nukentėjusysis K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metų gegužės mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, apie 7.53 val., išlipęs iš maršrutinio autobuso stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), šalia sankryžos su (duomenys neskelbtini), jis priėjo prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, norėdamas kirsti (duomenys neskelbtini) ir eiti link (duomenys neskelbtini). Būdamas prie perėjos matė, kad jam iš dešinės pusės žmonių nebuvo, o jam iš kairės pusės prie perėjos stovėjo didelė žmonių minia, kuri jam užstojo (duomenys neskelbtini) gatvės vaizdą nuo (duomenys neskelbtini) pusės, ir jis per šiuos žmonės visiškai nematė, kas vyksta kelyje, jo kairėje pusėje. Stovėdamas prie pėsčiųjų perėjos jis pamatė, kaip užsidegė žalias šviesoforo signalas, leidžiantis jam eiti per pėsčiųjų perėją, ir kitoje gatvės pusėje prie perėjos buvę žmonės pradėjo eiti per (duomenys neskelbtini), tačiau ant šaligatvio, ant kurio jis stovėjo, šalia buvę žmonės kažkodėl stovėjo ir per perėją nėjo. Maždaug už 2 sekundžių po to, kai užsidegė jam kelią kirsti leidžiantis šviesoforo signalas, jis pradėjo eiti per perėją, ne šalia jos, ir įžengęs į pėsčiųjų perėją suprato, dėl ko ant kelkraščio kartu su juo stovėję žmonės nėjo per perėją kartu su juo, kadangi jis pamatė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža nuo (duomenys neskelbtini) pusės važiuojantį automobilį, kuris važiavo antrojoje eismo juostoje ir rikiavosi į pirmąją. Pamatęs automobilį jis iš karto sustingo ir sustojo kelyje, tačiau automobilis jį vis tiek kliudė savo priekine dalimi, tai yra dešinės pusės priekiniu buferiu ir dešinės pusės šoninio matymo veidrodėliu. Stovėdamas gatvėje jis buvo maždaug 1 metro atstumu nutolęs nuo kelkraščio. Automobilis trenkėsi į jo kairės pusės šlaunį, kairės kojos kelio dalį ir užvažiavo ant kairės kojos priekinės pėdos dalies. Susidūrimo metu automobilis jį išstūmė iš pėsčiųjų perėjos. Po smūgio jis krito ant dešinės kūno pusės, ant dešinės šlaunies, dešinio kelio ir dešinės alkūnės. Savo galvos į kelio dangą netrenkė. Po smūgio jis iš karto atsistojo bijodamas, kad koks kitas automobilis ant jo neužvažiuotų. Savo kairėje kojoje, pėdos dalyje, jautė stiprų karštį ir matė, kaip koja iš karto pradėjo tinti. Po smūgio jis pasitraukė į kelkraštį, nuo kurio buvo žengęs į gatvę. Po smūgio jį kliudęs automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) pirmojoje eismo juostoje šalia kelkraščio. Po smūgio jis matė, kad iš automobilio išlipo automobilio vairuotojas, kuris atrodė susijaudinęs, išsigandęs. Vyras iš karto pradėjo jo atsiprašinėti, kad jis jo nematė. Automobilį vairavęs vyras buvo maždaug apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, pliktelėjęs, žilų plaukų, vyras vilkėjo striukę, kurios spalvos neatsimena. Daugiau vyro bruožų neįsidėmėjo. Kai vairuotojas prie jo priėjo, jis jau buvo nuėjęs ant kelkraščio. Jam būnant ant šaligatvio, prie jo taip pat priėjo jam nepažįstama moteris, kuri jo paklausė, ar jam reikalinga greitoji medicinos pagalba, jis tuo metu jos atsisakė, kadangi tuo metu nejautė tokio didelio skausmo, kurį jautė būdamas gydymo įstaigoje. Maždaug po 3 min. į įvykio vietą atvažiavo policija, o maždaug po minutės atvažiavo ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie jį apžiūrėjo ir vėliau išvežė į gydymo įstaigą tolimesnei apžiūrai. Atvykus policijos pareigūnams jis informavo savo mamą ir jai pranešė apie įvykusį įvykį, ji atvyko į eismo įvykio vietą. Jį partrenkęs automobilis buvo lengvasis, galimai baltos spalvos. Jis į sankryžą įvažiavo vienas, kadangi jis per sankryžą važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Jis taip mano dėl to, kad kiti automobiliai, buvę (duomenys neskelbtini) šalia šios sankryžos, vis dar stovėjo priešais sankryžą ir priešais sankryžoje esantį šviesoforą. Jis matė automobilius, stovinčius (duomenys neskelbtini) šalia šviesoforo, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Po eismo įvykio jam dvi savaites skaudėjo abiejų kojų kelius, o po to iki dabar jam skauda kairės pėdos viršutinę dalį, kurią eismo įvykio metu kliudė automobilis. Dėl įvykusio įvykio jis negalėjo sportuoti, negalėjo eiti į mokyklą, turėjo mokėti už vizitus pas gydytojus, eismo įvykio metu buvo sugadintas jo turėtas mobilusis telefonas, tačiau šią žalą jam atlygino jo telefono draudimo kompanija. Įvykį matė jo buvusi klasiokė M. A., tikslios pavardės jis nežino, kuri mokosi toje pačioje mokykloje kaip ir jis, tai yra (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje (1 t., b. l. 28-32).
Liudytoja M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metais, pavasarį, penktadienį, apie 8.00 val. stovėjo šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, norėdama kirsti (duomenys neskelbtini) ir eiti į mokyklą, kurioje mokosi, tai yra (duomenys neskelbtini) mokyklą. Sankryžoje stovėjo ant kelkraščio tiesiai priešais šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Stovėdama prie pėsčiųjų perėjos matė, kad pėstiesiems tuo metu degė raudonos spalvos šviesoforo signalas, todėl ji ir kiti ant kelkraščio buvę pėstieji laukė, kol užsidegs gatvę leidžiantis pereiti šviesoforo signalas ir ji bei kiti ant kelkraščio buvę asmenys, tarp kurių matė ir jai iš dešinės pusės stovintį vaikiną K. J., galės pereiti gatvę. Jai stovint prie pėsčiųjų perėjos matė, kaip užsidegė jai kelią leidžiantis kirsti šviesoforo signalas, todėl ji koja žengė nuo šaligatvio ant kelio dangos ir staiga sustojo. Ji nežino, kodėl sustojo, tačiau mano, kad tai padarė dėl to, kad jai iš kairės pusės buvęs asmuo taip pat įžengęs į perėją sustojo. Ji nematė, kad tuo metu gatve važiavo automobilis. Jai įžengus į perėją ir joje sustojus matė, kaip jos dešinėje pusėje buvęs vaikinas K. J. perėja žengė dar kelis žingsnius ir tuo metu sankryža važiavęs automobilis, kuris važiavo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), savo priekine dešinės pusės dalimi kliudė K. J. kairės pusės šoną ir su juo susidūrė. Ji matė, kad po smūgio K. J. parkirto ant kelio dangos ir jam nuo kairės kojos nukrito dėvėtas batas. Ji tiksliai neprisimena, tačiau jai atrodo, kad K. J. ant kelio dangos nukrito ant pilvo. Matė, kaip parkritęs K. J. labai greitai atsistojo nuo kelio dangos ir šokinėdamas ant dešinės kojos grįžo atgal ant kelkraščio, ant kurio kartu su juo prieš tai stovėjo. K. J. atsisėdo ant šaligatvio ir tuo metu pribėgo kažkokia moteris, kuri iškvietė į įvykio vietą greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus. Ji matė, kad po smūgio su K. J. susidūręs automobilis pavažiavo toliau gatve, tai yra toliau nuo pėsčiųjų perėjos ir sustojo šalia kelkraščio. Iš automobilio išlipo vyras, kuris priėjo prie K. J.. Su K. J. susidūręs automobilis buvo baltos arba pilkos spalvos, keturių durų, didesnis nei lengvasis automobilis, gali būti, kad tai buvo krovininis automobilis. Kokiu greičiu automobilis važiavo per sankryžą, pasakyti negali. Stovėdama prie pėsčiųjų perėjos matė, kad užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui gatvėje buvę automobiliai, kurie važiavo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pusės, stovėjo gatvėje jai iš dešinės, priešais pėsčiųjų perėją. Ji ir K. J. pėsčiųjų perėją bandė kirsti pažymėta pėsčiųjų perėjos dalimi (1 t., b. l. 50-53).
2022 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad 2022 m. gegužės 6 d. apie 7.50 val. (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiavo automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas M. M., kuris šviesoforu reguliuojamą sankryžą su (duomenys neskelbtini) kirto degant draudžiamajam šviesoforo signalui, partrenkė iš dešinės pusės į važiuojamąją dalį išėjusį nepilnametį pėsčiąjį K. J.. Dėl patirtų sužalojimų K. J. buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Gautoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad K. J. padaryti sužalojimai: minkštųjų audinių sumušimai, poodinės kraujosruvos bei odos nubrozdinimai abiejų kelių, kairės pėdos bei dešinėje klubo pusėje išsivystė dėl kieto buko daikto poveikio ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 6–11).
2022 m. gegužės 6 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), užfiksuoti eismo įvykio pėdsakai, įvykio vieta užfiksuota eismo įvykio vietos plane ir fotonuotraukose (1 t., b. l. 12-15).
2022 m. gegužės 6 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėjus krovininį automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti transporto priemonės apgadinimai (1 t., b. l. 16-19).
2022 m. spalio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas patvirtina, kad buvo pateikta sankryžos schema ir šviesoforo programos fazių diagrama (1 t., b. l. 59–60).
2022 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad K. J. yra konstatuoti minkštųjų audinių sumušimai, poodinės kraujosruvos bei odos nubrozdinimai abiejų kelių, kairės pėdos bei dešinėje klubo pusėje, kurie išsivystė dėl kieto buko daikto poveikio ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 81–83).
III. Dėl M. M. kaltės padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-699/2016).
Teismo vertinimu, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, M. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pasitvirtino.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis važiavo (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta, o pirmoje važiavo autobusas. Nurodė, kad jo automobilis prieš šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją, užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, savalaikiai nebuvo sustabdytas dėl jo paties neatidumo. Jis stebėjo stotelėje buvusį autobusą ir nepastebėjo, kad jam užsidegė draudžiantis važiuoti šviesoforo signalas. Pėsčiųjų perėjos zonoje į dešinį automobilio šoną atsitrenkė nukentėjusysis. Taigi kaltinamasis neneigė nukentėjusįjį partrenkęs būtent pėsčiųjų perėjoje. Šie jo parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, kad jam reikėjo kirsti (duomenys neskelbtini), kad atsidurtų kitoje gatvės pusėje. Važiuojamąją kelio dalį kirto per reguliuojamą šviesoforu pėsčiųjų perėją, esančią netoli (duomenys neskelbtini) gatvės. Nukentėjusysis patvirtino, kad jis buvo prie perėjos, palaukė, kol jam užsidegs leidžiantis gatvę kirsti šviesoforo signalas. Sulaukęs pamatė, kaip iš priešingos gatvės pusės pradėjo eiti žmonės, todėl ir jis žengė į važiuojamąją kelio dalį. Kadangi iki šiol jam vaizdą iš kairės užstojo stovėjęs prie perėjos žmonių būrys, tik įžengęs į gatvę jis pamatė, kad link jo važiavo galimai baltos spalvos automobilis, kuris jį kliudė maždaug metro atstumu nuo kelkraščio ir parbloškė ant grindinio. Liudytoja M. A. šias aplinkybes patvirtino, ikiteisminio tyrimo metu parodydama, kad ji taip pat kaip ir nukentėjusysis stovėjo ant šaligatvio ketindama kirsti važiuojamąją kelio dalį. Kai užsidegė leidžiantis tai daryti šviesoforo signalas, žengė į gatvę, bet staiga sustojo, nes galimai sustojo ir kitas jai iš kairės buvęs žmogus, o nukentėjusysis gatve paėjo kiek toliau. Liudytoja patvirtino mačiusi, kaip baltos spalvos mikroautobusas nukentėjusįjį partrenkė. Ji taip pat nurodė, kad tiek ji, tiek nukentėjusysis įvykio metu buvo pėsčiųjų perėjos zonoje.
Nukentėjusysis paaiškino, kad smūgio metu automobilis savo priekine dalimi, tai yra dešinės pusės priekiniu buferiu ir dešinės pusės šoninio matymo veidrodėliu jį kliudė. Automobilis trenkėsi į jo kairės pusės šlaunį, kairės kojos kelio dalį ir užvažiavo ant kairės kojos priekinės pėdos dalies. Susidūrimo metu automobilis jį išstūmė iš pėsčiųjų perėjos. Po smūgio jis krito ant dešinės kūno pusės, ant dešinės šlaunies, dešinio kelio ir dešinės alkūnės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu partrenkiant nukentėjusįjį automobiliu. Pagrindo abejoti dėl nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobūdžio ir masto nėra. Iš medicinos dokumentų, specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 parų. Jis į gydymo įstaigą nuvyko iš karto, greitosios medicinos pagalbos tarnybos automobiliu išvežtas iš įvykio vietos.
Įvertinus byloje esančių ir teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuojama, kad M. M. 2022 m. gegužės 6 d. apie 7.50 val., (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmojoje eismo juostoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus tuo, kad įvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, nesustojo ir nepraleido iš dešinės pusės į kairę per (duomenys neskelbtini) ėjusio pėsčiojo K. J., kurio judėjimo kryptį kirto, automobiliu jį partrenkė ir nesunkiai sužalojo K. J., padarydamas jam minkštųjų audinių sumušimus, poodinės kraujosruvas bei odos nubrozdinimus abiejų kelių, kairės pėdos bei dešinėje klubo pusėje.
Ši kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kadangi jis savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (nauja nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą vairuotojams praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, ir šie jo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio metu kilusiais padariniais – nesunkiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu. Būtent šie jo veiksmai buvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti. Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo sąlygos įvykio dieną buvo geros bei neribojo kaltinamojo matomumo. Pėsčiųjų perėja buvo reguliuojama šviesoforu, taigi ją kaltinamasis neabejotinai ne tik turėjo, bet ir galėjo matyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad padidinto pavojaus šaltinį valdantis asmuo visais atvejais turi pasirinkti tokį greitį, važiavimo būdą, kad, esant reikalui, galėtų sustoti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Nors nukentėjusysis turi pareigą prieš žengdamas į važiuojamąją kelio dalį įsitikinti, jog tai daryti yra saugu, tačiau šiuo atveju būtent kaltinamajam buvo keliami ypatingi atidumo, atsargumo reikalavimai imtis visų įmanomų priemonių tam, kad savalaikiai sustotų prieš pėsčiųjų perėją, o to nepadaręs jis elgėsi neatidžiai, nerūpestingai, pažeidė tokį reikalavimą imperatyviai numatančias Kelių eismo taisykles ir dėl savo nerūpestingumo sukėlė eismo įvykį, kurio metu, atsižvelgiant į liudytojos bei nukentėjusiojo nurodytą pakankamai gausų pėsčiųjų, ketinusių kirsti gatvę, kiekį, taip pat darbo dienos paros metą, kuomet eismas yra itin intensyvus, tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti dar sunkesnių padarinių.
IV. Dėl BK 40 straipsnio taikymo
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, šioje byloje yra visos formaliosios sąlygos spręsti, kad M. M. gali būti taikomas aptariamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, savo kaltę nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisiamojo posėdžio metu pripažino visiškai, teisę vairuoti įgijęs nuo 1998 m., per trejus pastaruosius metus administracine tvarka nebaustas, teisės vairuoti praradęs nebuvo, yra neteistas. Draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam dalį prašomos turtinės bei neturtinės žalos, o teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė sutinkantis, kad jo veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta žalos.
Kaip minėta, vien šių formaliųjų kriterijų atitikimas nesuponuoja imperatyvo teismui taikyti kaltininkui atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi be šių jau išdėstytų aplinkybių, būtina įvertini ir materialiąsias sąlygas – ar egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje naujų nusikalstamų veikų nebedarys, ar laiduotojas gali būti vertas teismo pasitikėjimo asmuo bei ar jis galės daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalis).
Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecijos teisė individualiai vertinti byloje esančias aplinkybes. Tačiau visgi teismų praktikoje nustatyti tam tikri kriterijai šiam klausimui spręsti: asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).
Vertinant materialiųjų kriterijų egzistavimą nagrinėjamoje byloje, visų pirma pažymėtina, kad kaltinamajam iki šiol nebuvo taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas. Jis ikiteisminio tyrimo metu dėjo pastangas atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, aktyviai komunikavo su ikiteisminį tyrimą vykdančiais pareigūnais, siekdamas gauti informacijos apie nukentėjusiojo sveikatos būklę, siūlydamas savo pagalbą. Iš pateiktos darbovietės charakteristikos matyti, kad jis charakterizuojamas teigiamai, yra atsakingas, sąžiningai pareigas einantis darbuotojas. Kaip minėta, jis iki šiol neteistas, nebaustas administracine tvarka, nors šiuo atveju jis gana šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles degant draudžiamam šviesoforo signalui įvažiavęs į sankryžą, tačiau jo nusikalstama veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams, jos padarymą sąlygojo nepakankamas kaltinamojo rūpestingumas, neatidumas, tačiau itin sunkių padarinių šiais jo veiksmais nukentėjusiajam nekilo – jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tuo tarpu pati laiduotoja yra charakterizuojama teigiamai, nėra teista, per penkerius metus už administracinių nusižengimų padarymą bausta vieną kartą – 2020 m., dėl to, kad viršijo leistiną greitį 18 km/val., šis nusižengimas nepriskirtinas šiurkštiems, paskirtą baudą yra sumokėjusi jau 2020 m. rugpjūčio 5 d. Iš Administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad ji 2023 m. birželio 13 d. galimai padarė naują administracinį nusižengimą, tačiau jai surašytas protokolas su administraciniu nurodymu ir pastarojo įvykdymo terminas bylos nagrinėjimo metu dar nebuvo pasibaigęs, tad nėra pagrindo konstatuoti, jog ji iš tiesų įvykdė šį administracinį nusižengimą. J. M. yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai, sudariusi santuoką su kaltinamuoju. Tiek ji pati, tiek ir M. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sutuoktinė gali daryti ir daro teigiamą įtaką kaltinamajam. Jie po įvykio kalbėjosi apie susiklosčiusią situaciją tą patį vakarą, po šios situacijos ji nurodė teikianti pastabas sutuoktiniui, kad vairuotų atidžiai, rūpestingai elgtųsi kelyje. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo poelgis yra vienkartinio pobūdžio, jis iki šiol buvo pareigingas vairuotojas, nuosekliai besilaikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nėra pagrindo abejoti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pasirinko kaip galimą laiduotoją savo sutuoktinę, nes tai yra artimiausias jam žmogus. Aptartos aplinkybės, J. M. charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui ir yra verta teismo pasitikėjimo, todėl nenustatytos jokios aplinkybės, kurios paneigtų galimybę taikyti laidavimo institutą šioje baudžiamojoje byloje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant artimą vidutiniam BK 40 straipsnyje numatytą laidavimo terminą. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, tai, kad kaltinamasis eismo įvykį sukėlė darbo dienos metu, iš ryto esant intensyviam eismui, kuomet padidinto pavojaus šaltinio valdytojas privalo būti itin atidus ir rūpestingai laikytis Kelių eismo taisyklių, o jo neatidumas šiuo atveju sąlygojo nepilnamečio asmens, kirtusio gatvę per pėsčiųjų perėją, sužalojimą, laidavimas taikytinas su 500 Eur užstatu.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai jas pažeidęs arba būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o šioje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta, todėl tiek šios, tiek ir BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas ir nepagrįstas suvaržymas kaltinamajam. Dėl šios priežasties konstatuojama, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekiami kaltinamajam neskiriant aptartų baudžiamojo poveikio priemonių.
V. Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusysis, atstovaujamas įgalioto atstovo advokato, šioje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl nusikaltimu jam padarytos 250 Eur turtinės žalos atlyginimo ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią įvertino 5 000 Eur, o atskaičiavus draudimo išmoką, neturtinę žalą vertina 4 270 Eur.
Kaip matyti iš teismui pateikto civilinio ieškinio, nukentėjusysis prašo atlyginti jam turtinę žalą, kurią sudaro 180 Eur mokestis už sugadintus drabužius bei avalynę ir 70 Eur mokestis už vaistus nuo skausmo, taip pat tvarsčius, iš viso 250 Eur (105 Eur sumą už gydymo konsultacijas draudimo bendrovė atlygino iki ieškinio teismui pareiškimo). Iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „Gjensidige“ pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad 169,48 Eur už eismo įvykio metu sugadintus drabužius bei avalynę draudimo bendrovė atlygino. Teisiamojo posėdžio metu gautas nukentėjusiojo atsisakymas nuo 180 Eur turtinio reikalavimo dalies atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl šios civilinio ieškinio dalies nutrauktinas, civiliniam atsakovui savanoriškai atlyginus turtinę žalą.
Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, matyti, kad nukentėjusiajam likusi neatlyginta jo prašoma turtinės žalos dalis sudaro 70 Eur. Iš civilinio ieškinio turinio matyti, kad nukentėjusysis teigia, jog pirko skausmą malšinančius vaistus bei tvarsčius, tačiau jokie tai pagrindžiantys dokumentai teismui nebuvo pateikti, ieškinyje taip pat nenurodyta, kada ir kokie medikamentai buvo pirkti, kokios jų kainos. Teisiamojo posėdžio metu iškilus klausimui dėl šios turtinės žalos dalies įrodytumo, jokie papildomi duomenys, pagrindžiantys šias išlaidas, taip pat nebuvo pateikti. Atsižvelgiant į tai, nėra jokios objektyvios galimybės nustatyti, ar šios išlaidos iš tiesų buvo patirtos, taip pat įvertinti jų pagrįstumą, sąsajumą su nagrinėjama byla, kaltininko neteisėtais veiksmais, taip pat nėra galimybės įvertinti tikslų šių išlaidų dydį. Pažymėtina, kad prašant atlyginti turtinę žalą, jos dydį privalo įrodyti jos atlyginimo prašantis asmuo. Turtinės žalos dydis negali būti preziumuojamas vien tuo, kad nukentėjusysis dėl patirtos traumos juto fizinį skausmą. Šių išlaidų dydžio neįrodžius, civilinis ieškinys dėl likusio neatlyginto prašomo turtinės žalos dydžio atmetamas kaip neįrodytas ir dėl šios priežasties nepagrįstas.
Kaip minėta anksčiau, nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašo atlyginti ir 4 270 Eur neturtinę žalą. Neabejotina, jog dėl neteisėtų M. M. veiksmų nepilnametis nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą ir kitus nepatogumus, taip pat sveikatos sutrikdymą, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltininko veiksmais, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kuri dėl nusikaltimu padaryto sveikatos sutrikdymo privalo būti atlyginama visais atvejais. Tačiau, teismo vertinimu, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis šiuo atveju yra akivaizdžiai per didelis ir neproporcingas nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams bei nepatogumams kompensuoti.
Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad nors nukentėjusiajam eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau itin sunkių, ilgalaikių liekamųjų šio sveikatos sutrikdymo padarinių nekonstatuota. Medicinos dokumentų išrašo/ siuntimo kopijoje nurodoma, kad nukentėjusysis juntamą skausmą po įvykio įvertino 3 balais VAS skalėje, buvo sąmoningas, kontaktiškas, orientuotas, skundėsi nestipriu abiejų kelių ir kairės pėdos skausmu. Taip pat buvo nustatyti nubrozdinimai abiejų kelių sąnarių vidinėse pusėse, patinę ir skausmingi palpuojant 2–4 kairės pėdos padikaulių distaliniai galai. Rekomenduotas ambulatorinis gydymas: stebėjimas ir šaltis sumušimo vietoje lokaliai, fizinės veiklos ribojimas, analgetikai esant skausmui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ambulatorinio apsilankymo aprašyme matyti, jog nukentėjusysis į gydymo įstaigą pakartotinai kreipėsi 2022 m. gegužės 19 d., tai yra po įvykio praėjus 13 dienų. Konstatuoti išliekantys po traumos pakitimai: kairės pėdos nugarinio paviršiaus poodžio audinių sustorėjimas, siauras 2 mm storio skysčio ruoželis. Sausgyslės, padikauliai be pakitimų. Taip pat lokali kairės kojos kelio vidinėje pusėje esanti 2 mm storio skaidraus skysčio sankaupa. Tai konstatavus, gydymas nebuvo taikytas, vaistai ir medicininio poveikio priemonės netaikytos, medicininės apžiūros išraše nurodyta, kad pacientas atvyko kontrolei po traumos. Iš 2022 m. gegužės 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad nukentėjusysis atvykęs skundėsi, kad jam labai skauda kairės kojos kelią ir pėdą, taip pat nurodė papildomai, kad skauda abu kelius, kairį petį, dešinę alkūnę ir dešinį klubą. Matomos hematomos kelių srityse ir pėdoje (su edema), taip pat nubrozdinimas dešinio klubo srityje. Taikytas gydymas – šaltis sumušimo vietoje ir analgetikai, tausojantis režimas. Į kolektyvą grįžti išleistas nuo 2023 m. gegužės 23 d., o iki birželio 5 d. rekomenduota nelankyti kūno kultūros pamokų. Jokie papildomi vaistai neskirti.
Iš aptartų duomenų matyti, jog joks intensyvesnis gydymas nukentėjusiajam nebuvo taikomas, jis nebuvo stacionarizuotas, o iš karto po įvykio išleistas gydytis ambulatoriškai. Nors sumuštos kūno vietos išliko skausmingos pakankamai ilgą laiko tarpą (iš paskutinio pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, kad skausmas išliko apie 2 savaites), be to, nukentėjusiojo žodžiais, traumos pasekmės juntamos iki šiol, tačiau, teismo vertinimu, tokių nukentėjusiojo patirtų neigiamų išgyvenimų apimtis nepagrindžia jo prašomo atlyginti neturtinės žalos dydžio, juolab kad liekamieji reiškiniai, kurie tęstųsi iki šiol, nurodomi tik paties nukentėjusiojo, o medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuoti. Neabejotina, kad nukentėjusysis patyrė tam tikrus nepatogumus dėl to, kad negalėjo užsiimti įprasta sportine, socialine veikla, kurį laiką negalėjo lankyti mokyklos, patyrė stresą situacijoje, kuomet kirsdamas gatvę degant leidžiančiam tai daryti šviesoforo signalui, būdamas nepilnametis, buvo partrenktas automobilio, tačiau išdėstytos aplinkybes, teismo vertinimu, nepakankamos spręsti, kad nukentėjusysis patyrė tokio dydžio išgyvenimus, dėl kurių civiliniame ieškinyje prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis galėtų būti vertinamas kaip adekvatus ir proporcingas nukentėjusiojo patirtam išgąsčiui, dvasiniams išgyvenimams, patirtam fiziniam skausmui jam nesunkiai sutrikdžius sveikatą, kompensuoti. Teismų praktika, formuojama panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, nesuponuoja priešingo vertinimo. Įvertinus jau aptartą nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobūdį ir mastą, tai, kad įvykio metu nukentėjo nepilnametis asmuo, būdamas partrenktas krovininio mikroautobuso, nukentėjusiojo patirta neturtinė žala įvertintina 2 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė jau yra atlyginusi 730 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam, iš draudimo bendrovės papildomai nukentėjusiajam priteistinas 1 270 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o kita civilinio ieškinio dalis atmetama.
Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje prašė priteisti jo naudai 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo iki jo visiško įvykdymo. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pripažįstama, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Pagal suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, 3K-7-144/2014, 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.) procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas.
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija aptariamoje nutartyje pasisakė, kad nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.
Įvertinus aptartas įstatymo nuostatas bei formuojamą teismų praktiką, aktualią sprendžiant metinių palūkanų priteisimo baudžiamojoje byloje pareiškus civilinį ieškinį klausimą, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos atlygintinos žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą jo motina J. K.. Ieškiniu prašoma iš civilinio atsakovo atlyginti jai 1 000 Eur neturtinės žalos. Reikalavimas grindžiamas tuo, kad sužinojusi apie tai, jog sūnus pateko į eismo įvykį, ji patyrė neigiamus išgyvenimus, juos jaučia iki šiol. Tarp jos ir sūnaus yra itin glaudus ryšys, be to, dėl patirtos sūnaus traumos, ji turėjo skirti daugiau laiko juo rūpindamasi, todėl ji turėjo atsitraukti nuo kitų anksčiau suplanuotų veiklų, vėliau nei suplanuota pradėjo vykdyti darbo veiklą. Pagrindo tenkinti J. K. ieškinį nėra.
Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog bendrąja prasme, pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Taigi paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016).
Remiantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, neabejotina, kad asmens gyvybės atėmimo atveju nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu gali būti pripažintas šeimos narys ar artimasis giminaitis (iš jų – tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), kiti asmenys), kuris turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-4/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-386/2012, 2K-431/2013, 2K-525/2013 ir kt.). Tuo tarpu sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo ne tik tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos (šiuo atveju nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu) žalą patyrusiam asmeniui, tačiau ir kitiems su juo artimai susijusiems asmenims, kasacinės instancijos teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis lemia, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Remiantis kasacinio teismo praktika, nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Tai yra asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo artimojo sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, neturtinė žala gali būti priteisiama vadovaujantis teisingumo principu (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-131/2007, 3K-3-80-706/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016). Ar dėl artimųjų sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių asmenys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su sužalojimu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Šis klausimas sprendžiamas pagal teismų konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, tai yra 1) ar fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, jog iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., lieka randai, kuriuos pašalinti bus galima tik plastinėmis operacijomis), 2) susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, 3) ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant operacijas ir pan.
Vertinant situaciją nagrinėjamoje byloje, pažymėtina, kad nukentėjusiajam po eismo įvykio nebuvo atliekamos jokios operacijos, jis buvo išleistas gydytis ambulatoriškai, jam konstatuoti sužalojimai apsiribojo daugybiniais sumušimais. Neabejotina, kad neigiamos pasekmės dėl šio įvykio kilo ir jo artimiesiems. Kaip nurodė atstovė pagal įstatymą, ji išgyveno dėl nukentėjusiojo sveikatos, paaiškino su sūnumi palaikanti glaudžius ryšius, nurodė rūpinusis ir teikusi pagalbą nukentėjusiajam jo gydymosi laikotarpiu. Nėra jokio pagrindo abejoti, jog dėl šių aplinkybių J. K. patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, tačiau jie šiuo atveju nepakankami neturtinei žalai, kilusiai trečiajam asmeniui, atlyginti. Vertinant teisingumo principo kontekste, aptarti išgyvenimai šiuo atveju negali būti vertinami kaip išskirtiniai tam, kad būtų galima spręsti apie jos pačios patirtų išgyvenimų kompensavimą taikant procese įtvirtintą neturtinės žalos atlyginimo mechanizmą. Byloje nėra duomenų, kad po eismo įvykio iškilo grėsmė nukentėjusiojo gyvybinėms funkcijoms ar kad tokia grėsmė kilo tolesnės reabilitacijos laikotarpiu. Rūpinimasis nukentėjusiuoju, sumažėjusios galimybės užsiimti įprasta veikla neigiamai įtakojo jo motinos socialinę aplinką, tačiau, atsižvelgiant, be kita ko, į teismų formuojamą praktiką, jog neturtinę žalą sąlygoja tik itin išskirtinės aplinkybės, o kartu ir įvertinus individualiai susiklosčiusią situaciją nagrinėjamoje byloje, teismas sprendžia, jog pagrindo priteisti neturtinę žalą tiesiogiai nuo eismo įvykio nenukentėjusiam asmeniui – nukentėjusiojo motinai, nėra, todėl J. K. civilinis ieškinys atmetamas.
V. D. proceso išlaidų
Nukentėjusiojo įgaliotas atstovas prašė šioje baudžiamojoje byloje priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Iš byloje esančio prašymo bei pinigų priėmimo kvito matyti, kad šias išlaidas sudaro: 4 val. konsultavimas ir atstovavimas ikiteisminio tyrimo metu – 480 Eur (be PVM), 8 val. ieškinio parengimas, pateikimas teismui – 960 Eur (be PVM), 5 val. pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme ir atstovavimas teisme – 600 Eur (be PVM).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad civilinį ieškinį sudaro 8 lapai, ieškinys yra tenkinamas iš dalies, o dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą atstovei pagal įstatymą ir likusią neatlygintą turtinę žalą nukentėjusiajam jis yra atmetamas. Teisiamasis posėdis, kuriame baudžiamoji byla buvo išnagrinėta iš esmės, truko kiek mažiau kaip dvi valandas. Byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo neginčijo nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu. Baudžiamąją bylą sudaro du tomai.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, tai, kad byla nėra nei itin sudėtinga, nei didelės apimties, M. M. savo kaltę pripažino visiškai, ji buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat įvertindamas kaltinamojo turtinę padėtį – jis šiuo metu yra dirbantis, tačiau jo pajamos yra pakankamai nedidelės, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, sprendžia, kad prašomų atlyginti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra per didelis ir todėl mažintinas, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisiant 1 500 Eur turėtų advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.
V. D. kitų klausimų
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikomas. Kitų proceso išlaidų, kurios nebuvo aptartos šiame nuosprendyje, byloje nėra.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu, perduodant jį J. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Įpareigoti laiduotoją J. M. per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 500 Eur užstato sumą į Kauno apylinkės teismo atsiskaitomąją sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir tai, kad jis mokamas už M. M.. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei.
Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei M. M. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.
Nukentėjusiojo K. J. civilinį ieškinį dėl 70 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti. Dėl kitos civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo procesą nutraukti, civiliniam atsakovui savanoriškai atlyginus turtinę žalą.
Civilinės ieškovės J. K. civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 1 270 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš M. M. nukentėjusiojo K. J. naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) turėtų advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:
1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.