Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2022 m. gegužės 6 d. apie 7.50 val. važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kalno. Ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve buvo šviesoforas. Nepastebėjo pasikeitusio jo signalo ir įvažiavo į sankryžą, kai ja jau buvo pradėję eiti pėstieji. Kliudė nukentėjusįjį, kuris į sankryžą išėjo pirmas. Sustabdė automobilį, priėjo prie jo. Šis jau stovėjo ant šaligatvio, skundėsi sumušimais. Jie paėjo toliau ir jis atsisėdo ant akmeninės tvorelės. Prie jų priėjo moteris, jie iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Ši atvykusi suteikė pirmąją pagalbą, atvyko policija. Nukentėjusysis skundėsi pėdos sužalojimu, šono sutrenkimu. Mano, kad eismo įvykis kilo, nes nesusikoncentravo į kelią, už perėjos stovėjo autobusas, todėl į jį ir sutelkė dėmesį, kad matytų, koks bus jo manevras. Nepastebėjo nukentėjusiojo, kuris ėjo gatve jam degant leistinam šviesoforo signalui. Sutinka, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jo bendrovei. Teisę vairuoti yra įgijęs 1998 m., ji niekada nebuvo atimta. Administracine tvarka buvo baustas už leistino greičio viršijimą ir važiavimą neužsisegus saugos diržo. Mano, kad civiliniame ieškinyje nurodyta neturtinės žalos suma yra didelė, o turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė. Sutinka atlyginti dalį prašomų advokato atstovavimo išlaidų, bet nesupranta, kam nukentėjusiajam reikėjo advokato, nes jis neketino nieko slėpti. Jo atlyginimas yra 1 200 Eur, taip pat sutuoktinė gauna darbo užmokestį. Finansinių įsipareigojimų nei jis asmeniškai, nei šeima neturi. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Labai išgyvena dėl įvykio, dabar važinėja atsargiau. Laiduotoja pasirinko sutuoktinę, nes tai jo artimiausias žmogus, su ja gyvena jau 20 metų, ji gali už jį garantuoti, gali jam daryti teigiamą įtaką. Po įvykio su sutuoktine kalbėjosi, ji sakė, kad jam reikia važiuoti atidžiau, labiau susitelkti į eismą. Sutuoktinė pati teisę vairuoti turi nuo 1995 m., jos nebuvo praradusi. Ikiteisminio tyrimo metu domėjosi nukentėjusiojo sveikata. Policija pranešė, kad su juo susisieks, bet praėjus kiek laiko skambino pats, prašė suteikti informacijos apie įvykį. Norėjo nukentėjusiajam padėti, siekė apsikeisti su nukentėjusiuoju telefono numeriu, bet iš tyrėjo negavo atsakymo. Jis tyrėjui skambino dar kartą, bet šis pasakė, kad nukentėjusiajam nustatyti sumušimai, jis yra namuose ir jam jokios pagalbos nereikia. Jam nebuvo žinoma apie tai, kad nukentėjusysis buvo ligoninėje, kurį laiką turėjo gydytis būdamas gulimame režime. Tyrėjas su juo susisiekė lapkričio mėnesį, davė kontaktinius duomenis susisiekti dėl susitaikymo. Tačiau nukentėjusysis tam, kad sutiktų taikytis, prašė sumokėti 10 000 Eur. Jis siūlė mažesnę sumą, tai yra 1 500 Eur.

Galima laiduotoja J. M., gimusi (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad teikia prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ji su kaltinamuoju yra sudariusi santuoką, gali daryti jam teigiamą įtaką. Ji nuo 2022 m. rugsėjo mėn. dirba, gauna 1 500 Eur darbo užmokesčio į mėnesį, finansinių įsipareigojimų neturi. Nėra teista, prieš kelerius metus buvo bausta administracine tvarka dėl autoįvykio sukėlimo, buvo jo kaltininkė, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į atitvarą. Nukentėjusių asmenų įvykyje nebuvo, baudą yra sumokėjusi. Mano, kad yra tinkama laiduotoja, yra atsargi vairuotoja, važiuojant sako pastabas ir sutuoktiniui. Jis taip pat pakankamai tvarkingas vairuotojas. Po įvykio, kai grįžo namo, iš pradžių nieko jai nesakė, nes buvo svečių, bet ji pastebėjo, kad jis atrodė pasikeitęs. Vakare papasakojo, kas atsitiko. Jie galvojo, kaip padėti nukentėjusiajam, sutuoktinis skambindavo tyrėjui teiraudamasis apie nukentėjusiojo sveikatą, buvo sunku, nes nežinojo, kokia jo būklė, išgyveno, nes ir patys turi vaikų, todėl suprato situaciją. Sutinka, kad ir artimieji patiria stresą sužinoję apie tokį įvykį. Abu suvokė, kad eismo įvykis kilo, nes sutuoktiniui pritrūko dėmesingumo, jis pasielgė neatsakingai. Dabar jis vengia vairuoti.

Civilinio atsakovo atstovas A. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dieną prieš posėdį bendravo su draudimo bendrovės darbuotoju, turinčiu gydytojo kvalifikaciją. Jis pasakė, kad nukentėjusiojo sužalojimai iš esmės apima sumušimus ir nubrozdinimus, todėl, jo vertinimu, jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nesunkiu sveikatos sutrikdymu sužalojimai byloje buvo įvertinti tik dėl to, kad gydymas truko ilgiau kaip 10 dienų. Mano, kad draudimo išmoka, kurią yra sumokėję, tai yra 730 Eur, jau yra pakankama. Didesnės sumos išmokamos esant rimtesniems sužalojimams, kaulų lūžiams, reabilitacijai ir pan. Be to, draudimo bendrovė atlygino ir turtinę žalą, tai yra 105 Eur už gydymo išlaidas pagal gautus kvitus bei už sugadintus drabusius, avalynę papildomai išmokėjo 169,48 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš viso atlyginta 274,48 Eur turtinės žalos. Prašoma atlyginti dar 70 Eur papildomai už vaistus, bet nepateikti kvitai, kurie patvirtintų šias išlaidas.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtina teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai.

Nukentėjusysis K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metų gegužės mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, apie 7.53 val., išlipęs iš maršrutinio autobuso stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), šalia sankryžos su (duomenys neskelbtini), jis priėjo prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, norėdamas kirsti (duomenys neskelbtini) ir eiti link (duomenys neskelbtini). Būdamas prie perėjos matė, kad jam iš dešinės pusės žmonių nebuvo, o jam iš kairės pusės prie perėjos stovėjo didelė žmonių minia, kuri jam užstojo (duomenys neskelbtini) gatvės vaizdą nuo (duomenys neskelbtini) pusės, ir jis per šiuos žmonės visiškai nematė, kas vyksta kelyje, jo kairėje pusėje. Stovėdamas prie pėsčiųjų perėjos jis pamatė, kaip užsidegė žalias šviesoforo signalas, leidžiantis jam eiti per pėsčiųjų perėją, ir kitoje gatvės pusėje prie perėjos buvę žmonės pradėjo eiti per (duomenys neskelbtini), tačiau ant šaligatvio, ant kurio jis stovėjo, šalia buvę žmonės kažkodėl stovėjo ir per perėją nėjo. Maždaug už 2 sekundžių po to, kai užsidegė jam kelią kirsti leidžiantis šviesoforo signalas, jis pradėjo eiti per perėją, ne šalia jos, ir įžengęs į pėsčiųjų perėją suprato, dėl ko ant kelkraščio kartu su juo stovėję žmonės nėjo per perėją kartu su juo, kadangi jis pamatė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža nuo (duomenys neskelbtini) pusės važiuojantį automobilį, kuris važiavo antrojoje eismo juostoje ir rikiavosi į pirmąją. Pamatęs automobilį jis iš karto sustingo ir sustojo kelyje, tačiau automobilis jį vis tiek kliudė savo priekine dalimi, tai yra dešinės pusės priekiniu buferiu ir dešinės pusės šoninio matymo veidrodėliu. Stovėdamas gatvėje jis buvo maždaug 1 metro atstumu nutolęs nuo kelkraščio. Automobilis trenkėsi į jo kairės pusės šlaunį, kairės kojos kelio dalį ir užvažiavo ant kairės kojos priekinės pėdos dalies. Susidūrimo metu automobilis jį išstūmė iš pėsčiųjų perėjos. Po smūgio jis krito ant dešinės kūno pusės, ant dešinės šlaunies, dešinio kelio ir dešinės alkūnės. Savo galvos į kelio dangą netrenkė. Po smūgio jis iš karto atsistojo bijodamas, kad koks kitas automobilis ant jo neužvažiuotų. Savo kairėje kojoje, pėdos dalyje, jautė stiprų karštį ir matė, kaip koja iš karto pradėjo tinti. Po smūgio jis pasitraukė į kelkraštį, nuo kurio buvo žengęs į gatvę. Po smūgio jį kliudęs automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) pirmojoje eismo juostoje šalia kelkraščio. Po smūgio jis matė, kad iš automobilio išlipo automobilio vairuotojas, kuris atrodė susijaudinęs, išsigandęs. Vyras iš karto pradėjo jo atsiprašinėti, kad jis jo nematė. Automobilį vairavęs vyras buvo maždaug apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, pliktelėjęs, žilų plaukų, vyras vilkėjo striukę, kurios spalvos neatsimena. Daugiau vyro bruožų neįsidėmėjo. Kai vairuotojas prie jo priėjo, jis jau buvo nuėjęs ant kelkraščio. Jam būnant ant šaligatvio, prie jo taip pat priėjo jam nepažįstama moteris, kuri jo paklausė, ar jam reikalinga greitoji medicinos pagalba, jis tuo metu jos atsisakė, kadangi tuo metu nejautė tokio didelio skausmo, kurį jautė būdamas gydymo įstaigoje. Maždaug po 3 min. į įvykio vietą atvažiavo policija, o maždaug po minutės atvažiavo ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie jį apžiūrėjo ir vėliau išvežė į gydymo įstaigą tolimesnei apžiūrai. Atvykus policijos pareigūnams jis informavo savo mamą ir jai pranešė apie įvykusį įvykį, ji atvyko į eismo įvykio vietą. Jį partrenkęs automobilis buvo lengvasis, galimai baltos spalvos. Jis į sankryžą įvažiavo vienas, kadangi jis per sankryžą važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Jis taip mano dėl to, kad kiti automobiliai, buvę (duomenys neskelbtini) šalia šios sankryžos, vis dar stovėjo priešais sankryžą ir priešais sankryžoje esantį šviesoforą. Jis matė automobilius, stovinčius (duomenys neskelbtini) šalia šviesoforo, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Po eismo įvykio jam dvi savaites skaudėjo abiejų kojų kelius, o po to iki dabar jam skauda kairės pėdos viršutinę dalį, kurią eismo įvykio metu kliudė automobilis. Dėl įvykusio įvykio jis negalėjo sportuoti, negalėjo eiti į mokyklą, turėjo mokėti už vizitus pas gydytojus, eismo įvykio metu buvo sugadintas jo turėtas mobilusis telefonas, tačiau šią žalą jam atlygino jo telefono draudimo kompanija. Įvykį matė jo buvusi klasiokė M. A., tikslios pavardės jis nežino, kuri mokosi toje pačioje mokykloje kaip ir jis, tai yra (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje (1 t., b. l. 28-32).

Liudytoja M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metais, pavasarį, penktadienį, apie 8.00 val. stovėjo šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, norėdama kirsti (duomenys neskelbtini) ir eiti į mokyklą, kurioje mokosi, tai yra (duomenys neskelbtini) mokyklą. Sankryžoje stovėjo ant kelkraščio tiesiai priešais šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Stovėdama prie pėsčiųjų perėjos matė, kad pėstiesiems tuo metu degė raudonos spalvos šviesoforo signalas, todėl ji ir kiti ant kelkraščio buvę pėstieji laukė, kol užsidegs gatvę leidžiantis pereiti šviesoforo signalas ir ji bei kiti ant kelkraščio buvę asmenys, tarp kurių matė ir jai iš dešinės pusės stovintį vaikiną K. J., galės pereiti gatvę. Jai stovint prie pėsčiųjų perėjos matė, kaip užsidegė jai kelią leidžiantis kirsti šviesoforo signalas, todėl ji koja žengė nuo šaligatvio ant kelio dangos ir staiga sustojo. Ji nežino, kodėl sustojo, tačiau mano, kad tai padarė dėl to, kad jai iš kairės pusės buvęs asmuo taip pat įžengęs į perėją sustojo. Ji nematė, kad tuo metu gatve važiavo automobilis. Jai įžengus į perėją ir joje sustojus matė, kaip jos dešinėje pusėje buvęs vaikinas K. J. perėja žengė dar kelis žingsnius ir tuo metu sankryža važiavęs automobilis, kuris važiavo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), savo priekine dešinės pusės dalimi kliudė K. J. kairės pusės šoną ir su juo susidūrė. Ji matė, kad po smūgio K. J. parkirto ant kelio dangos ir jam nuo kairės kojos nukrito dėvėtas batas. Ji tiksliai neprisimena, tačiau jai atrodo, kad K. J. ant kelio dangos nukrito ant pilvo. Matė, kaip parkritęs K. J. labai greitai atsistojo nuo kelio dangos ir šokinėdamas ant dešinės kojos grįžo atgal ant kelkraščio, ant kurio kartu su juo prieš tai stovėjo. K. J. atsisėdo ant šaligatvio ir tuo metu pribėgo kažkokia moteris, kuri iškvietė į įvykio vietą greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus. Ji matė, kad po smūgio su K. J. susidūręs automobilis pavažiavo toliau gatve, tai yra toliau nuo pėsčiųjų perėjos ir sustojo šalia kelkraščio. Iš automobilio išlipo vyras, kuris priėjo prie K. J.. Su K. J. susidūręs automobilis buvo baltos arba pilkos spalvos, keturių durų, didesnis nei lengvasis automobilis, gali būti, kad tai buvo krovininis automobilis. Kokiu greičiu automobilis važiavo per sankryžą, pasakyti negali. Stovėdama prie pėsčiųjų perėjos matė, kad užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui gatvėje buvę automobiliai, kurie važiavo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pusės, stovėjo gatvėje jai iš dešinės, priešais pėsčiųjų perėją. Ji ir K. J. pėsčiųjų perėją bandė kirsti pažymėta pėsčiųjų perėjos dalimi (1 t., b. l. 50-53).

2022 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad 2022 m. gegužės 6 d. apie 7.50 val. (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiavo automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas M. M., kuris šviesoforu reguliuojamą sankryžą su (duomenys neskelbtini) kirto degant draudžiamajam šviesoforo signalui, partrenkė iš dešinės pusės į važiuojamąją dalį išėjusį nepilnametį pėsčiąjį K. J.. Dėl patirtų sužalojimų K. J. buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Gautoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad K. J. padaryti sužalojimai: minkštųjų audinių sumušimai, poodinės kraujosruvos bei odos nubrozdinimai abiejų kelių, kairės pėdos bei dešinėje klubo pusėje išsivystė dėl kieto buko daikto poveikio ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 6–11).

2022 m. gegužės 6 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), užfiksuoti eismo įvykio pėdsakai, įvykio vieta užfiksuota eismo įvykio vietos plane ir fotonuotraukose (1 t., b. l. 12-15).

2022 m. gegužės 6 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėjus krovininį automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti transporto priemonės apgadinimai (1 t., b. l. 16-19).

2022 m. spalio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas patvirtina, kad buvo pateikta sankryžos schema ir šviesoforo programos fazių diagrama (1 t., b. l. 59–60).

2022 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad K. J. yra konstatuoti minkštųjų audinių sumušimai, poodinės kraujosruvos bei odos nubrozdinimai abiejų kelių, kairės pėdos bei dešinėje klubo pusėje, kurie išsivystė dėl kieto buko daikto poveikio ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 81–83).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-699/2016).

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis važiavo (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta, o pirmoje važiavo autobusas. Nurodė, kad jo automobilis prieš šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją, užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, savalaikiai nebuvo sustabdytas dėl jo paties neatidumo. Jis stebėjo stotelėje buvusį autobusą ir nepastebėjo, kad jam užsidegė draudžiantis važiuoti šviesoforo signalas. Pėsčiųjų perėjos zonoje į dešinį automobilio šoną atsitrenkė nukentėjusysis. Taigi kaltinamasis neneigė nukentėjusįjį partrenkęs būtent pėsčiųjų perėjoje. Šie jo parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, kad jam reikėjo kirsti (duomenys neskelbtini), kad atsidurtų kitoje gatvės pusėje. Važiuojamąją kelio dalį kirto per reguliuojamą šviesoforu pėsčiųjų perėją, esančią netoli (duomenys neskelbtini) gatvės. Nukentėjusysis patvirtino, kad jis buvo prie perėjos, palaukė, kol jam užsidegs leidžiantis gatvę kirsti šviesoforo signalas. Sulaukęs pamatė, kaip iš priešingos gatvės pusės pradėjo eiti žmonės, todėl ir jis žengė į važiuojamąją kelio dalį. Kadangi iki šiol jam vaizdą iš kairės užstojo stovėjęs prie perėjos žmonių būrys, tik įžengęs į gatvę jis pamatė, kad link jo važiavo galimai baltos spalvos automobilis, kuris jį kliudė maždaug metro atstumu nuo kelkraščio ir parbloškė ant grindinio. Liudytoja M. A. šias aplinkybes patvirtino, ikiteisminio tyrimo metu parodydama, kad ji taip pat kaip ir nukentėjusysis stovėjo ant šaligatvio ketindama kirsti važiuojamąją kelio dalį. Kai užsidegė leidžiantis tai daryti šviesoforo signalas, žengė į gatvę, bet staiga sustojo, nes galimai sustojo ir kitas jai iš kairės buvęs žmogus, o nukentėjusysis gatve paėjo kiek toliau. Liudytoja patvirtino mačiusi, kaip baltos spalvos mikroautobusas nukentėjusįjį partrenkė. Ji taip pat nurodė, kad tiek ji, tiek nukentėjusysis įvykio metu buvo pėsčiųjų perėjos zonoje.

Nukentėjusysis paaiškino, kad smūgio metu automobilis savo priekine dalimi, tai yra dešinės pusės priekiniu buferiu ir dešinės pusės šoninio matymo veidrodėliu jį kliudė. Automobilis trenkėsi į jo kairės pusės šlaunį, kairės kojos kelio dalį ir užvažiavo ant kairės kojos priekinės pėdos dalies. Susidūrimo metu automobilis jį išstūmė iš pėsčiųjų perėjos. Po smūgio jis krito ant dešinės kūno pusės, ant dešinės šlaunies, dešinio kelio ir dešinės alkūnės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu partrenkiant nukentėjusįjį automobiliu. Pagrindo abejoti dėl nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobūdžio ir masto nėra. Iš medicinos dokumentų, specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 parų. Jis į gydymo įstaigą nuvyko iš karto, greitosios medicinos pagalbos tarnybos automobiliu išvežtas iš įvykio vietos.

Įvertinus byloje esančių ir teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuojama, kad M. M. 2022 m. gegužės 6 d. apie 7.50 val., (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmojoje eismo juostoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus tuo, kad įvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, nesustojo ir nepraleido iš dešinės pusės į kairę per (duomenys neskelbtini) ėjusio pėsčiojo K. J., kurio judėjimo kryptį kirto, automobiliu jį partrenkė ir nesunkiai sužalojo K. J., padarydamas jam minkštųjų audinių sumušimus, poodinės kraujosruvas bei odos nubrozdinimus abiejų kelių, kairės pėdos bei dešinėje klubo pusėje.

Ši kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kadangi jis savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (nauja nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą vairuotojams praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, ir šie jo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio metu kilusiais padariniais – nesunkiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu. Būtent šie jo veiksmai buvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti. Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo sąlygos įvykio dieną buvo geros bei neribojo kaltinamojo matomumo. Pėsčiųjų perėja buvo reguliuojama šviesoforu, taigi ją kaltinamasis neabejotinai ne tik turėjo, bet ir galėjo matyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad padidinto pavojaus šaltinį valdantis asmuo visais atvejais turi pasirinkti tokį greitį, važiavimo būdą, kad, esant reikalui, galėtų sustoti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Nors nukentėjusysis turi pareigą prieš žengdamas į važiuojamąją kelio dalį įsitikinti, jog tai daryti yra saugu, tačiau šiuo atveju būtent kaltinamajam buvo keliami ypatingi atidumo, atsargumo reikalavimai imtis visų įmanomų priemonių tam, kad savalaikiai sustotų prieš pėsčiųjų perėją, o to nepadaręs jis elgėsi neatidžiai, nerūpestingai, pažeidė tokį reikalavimą imperatyviai numatančias Kelių eismo taisykles ir dėl savo nerūpestingumo sukėlė eismo įvykį, kurio metu, atsižvelgiant į liudytojos bei nukentėjusiojo nurodytą pakankamai gausų pėsčiųjų, ketinusių kirsti gatvę, kiekį, taip pat darbo dienos paros metą, kuomet eismas yra itin intensyvus, tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti dar sunkesnių padarinių.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant artimą vidutiniam BK 40 straipsnyje numatytą laidavimo terminą. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, tai, kad kaltinamasis eismo įvykį sukėlė darbo dienos metu, iš ryto esant intensyviam eismui, kuomet padidinto pavojaus šaltinio valdytojas privalo būti itin atidus ir rūpestingai laikytis Kelių eismo taisyklių, o jo neatidumas šiuo atveju sąlygojo nepilnamečio asmens, kirtusio gatvę per pėsčiųjų perėją, sužalojimą, laidavimas taikytinas su 500 Eur užstatu.

Kaip minėta anksčiau, nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašo atlyginti ir 4 270 Eur neturtinę žalą. Neabejotina, jog dėl neteisėtų M. M. veiksmų nepilnametis nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą ir kitus nepatogumus, taip pat sveikatos sutrikdymą, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltininko veiksmais, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kuri dėl nusikaltimu padaryto sveikatos sutrikdymo privalo būti atlyginama visais atvejais. Tačiau, teismo vertinimu, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis šiuo atveju yra akivaizdžiai per didelis ir neproporcingas nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams bei nepatogumams kompensuoti.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad nors nukentėjusiajam eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau itin sunkių, ilgalaikių liekamųjų šio sveikatos sutrikdymo padarinių nekonstatuota. Medicinos dokumentų išrašo/ siuntimo kopijoje nurodoma, kad nukentėjusysis juntamą skausmą po įvykio įvertino 3 balais VAS skalėje, buvo sąmoningas, kontaktiškas, orientuotas, skundėsi nestipriu abiejų kelių ir kairės pėdos skausmu. Taip pat buvo nustatyti nubrozdinimai abiejų kelių sąnarių vidinėse pusėse, patinę ir skausmingi palpuojant 2–4 kairės pėdos padikaulių distaliniai galai. Rekomenduotas ambulatorinis gydymas: stebėjimas ir šaltis sumušimo vietoje lokaliai, fizinės veiklos ribojimas, analgetikai esant skausmui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ambulatorinio apsilankymo aprašyme matyti, jog nukentėjusysis į gydymo įstaigą pakartotinai kreipėsi 2022 m. gegužės 19 d., tai yra po įvykio praėjus 13 dienų. Konstatuoti išliekantys po traumos pakitimai: kairės pėdos nugarinio paviršiaus poodžio audinių sustorėjimas, siauras 2 mm storio skysčio ruoželis. Sausgyslės, padikauliai be pakitimų. Taip pat lokali kairės kojos kelio vidinėje pusėje esanti 2 mm storio skaidraus skysčio sankaupa. Tai konstatavus, gydymas nebuvo taikytas, vaistai ir medicininio poveikio priemonės netaikytos, medicininės apžiūros išraše nurodyta, kad pacientas atvyko kontrolei po traumos. Iš 2022 m. gegužės 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad nukentėjusysis atvykęs skundėsi, kad jam labai skauda kairės kojos kelią ir pėdą, taip pat nurodė papildomai, kad skauda abu kelius, kairį petį, dešinę alkūnę ir dešinį klubą. Matomos hematomos kelių srityse ir pėdoje (su edema), taip pat nubrozdinimas dešinio klubo srityje. Taikytas gydymas – šaltis sumušimo vietoje ir analgetikai, tausojantis režimas. Į kolektyvą grįžti išleistas nuo 2023 m. gegužės 23 d., o iki birželio 5 d. rekomenduota nelankyti kūno kultūros pamokų. Jokie papildomi vaistai neskirti.

Iš aptartų duomenų matyti, jog joks intensyvesnis gydymas nukentėjusiajam nebuvo taikomas, jis nebuvo stacionarizuotas, o iš karto po įvykio išleistas gydytis ambulatoriškai. Nors sumuštos kūno vietos išliko skausmingos pakankamai ilgą laiko tarpą (iš paskutinio pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, kad skausmas išliko apie 2 savaites), be to, nukentėjusiojo žodžiais, traumos pasekmės juntamos iki šiol, tačiau, teismo vertinimu, tokių nukentėjusiojo patirtų neigiamų išgyvenimų apimtis nepagrindžia jo prašomo atlyginti neturtinės žalos dydžio, juolab kad liekamieji reiškiniai, kurie tęstųsi iki šiol, nurodomi tik paties nukentėjusiojo, o medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuoti. Neabejotina, kad nukentėjusysis patyrė tam tikrus nepatogumus dėl to, kad negalėjo užsiimti įprasta sportine, socialine veikla, kurį laiką negalėjo lankyti mokyklos, patyrė stresą situacijoje, kuomet kirsdamas gatvę degant leidžiančiam tai daryti šviesoforo signalui, būdamas nepilnametis, buvo partrenktas automobilio, tačiau išdėstytos aplinkybes, teismo vertinimu, nepakankamos spręsti, kad nukentėjusysis patyrė tokio dydžio išgyvenimus, dėl kurių civiliniame ieškinyje prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis galėtų būti vertinamas kaip adekvatus ir proporcingas nukentėjusiojo patirtam išgąsčiui, dvasiniams išgyvenimams, patirtam fiziniam skausmui jam nesunkiai sutrikdžius sveikatą, kompensuoti. Teismų praktika, formuojama panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, nesuponuoja priešingo vertinimo. Įvertinus jau aptartą nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobūdį ir mastą, tai, kad įvykio metu nukentėjo nepilnametis asmuo, būdamas partrenktas krovininio mikroautobuso, nukentėjusiojo patirta neturtinė žala įvertintina 2 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė jau yra atlyginusi 730 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam, iš draudimo bendrovės papildomai nukentėjusiajam priteistinas 1 270 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o kita civilinio ieškinio dalis atmetama.