Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pagal ieškovo E. B. patikslintą ieškinį atsakovei V. Š. dėl skolos (sumokėto avanso), baudos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pagal trečiojo asmens UAB „Baltic Clouds“ savarankišką reikalavimą atsakovei V. Š. dėl baudos priteisimo ir pagal atsakovės V. Š. patikslintą priešieškinį ieškovui E. B. ir trečiajam asmeniui UAB „Baltic Clouds“ dėl baudos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo E. B. patikslintą ieškinį atsakovei V. Š. dėl skolos (sumokėto avanso), baudos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pagal trečiojo asmens UAB „Baltic Clouds“ savarankišką reikalavimą atsakovei V. Š. dėl baudos priteisimo ir pagal atsakovės V. Š. patikslintą priešieškinį ieškovui E. B. ir trečiajam asmeniui UAB „Baltic Clouds“ dėl baudos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartis, kuria atmestas atsakovės V. Š. prašymas dėl sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-209-971/2022 vykdymo išdėstymo.

20. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmė šališka teisėja, taip pat buvo pažeistos civilinio proceso teisės normos, šalių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

Dėl naujų įrodymo priėmimo

21. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

23. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

24. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu teikia papildomus įrodymus – duomenis apie tai, kad ieškovas teisminiame ir vykdymo procesuose nurodo skirtingus gyvenamosios vietos adresus ir adresus korespondencijai, internetinėje paieškoje pagal ieškovo nurodytus jo gyvenamosios vietos adresus ir adresus korespondencijai rastus vaizdus, kuriuose matomi galbūt tais adresais įregistruoti pastatai, taip pat antstolio patvarkymą, kuriuo ieškovui vykdomojoje byloje atidėtas vykdymo išlaidų apmokėjimas. Atsakovė teigia, kad šie įrodymai apibūdina ieškovo turtinę padėtį. Be to, atsakovė, viena vertus, nurodo, kad ieškovui vykdomojoje byloje buvo nepagrįstai atidėtas vykdymo išlaidų apmokėjimas, kita vertus, teigia, jog vadovaujantis lygiateisiškumo principu atsakovei taip pat turėtų būti atidėtas sprendimo vykdymas.

25. Minėtus įrodymus atsakovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gyvenamosios vietos deklaravimas, keitimas, skirtingų adresų korespondencijai nurodymas, keitimas niekaip negali patvirtinti asmens turtinės padėties, kadangi šie duomenis nei patvirtina, nei paneigia, kad asmuo nuosavybės teise turėjo ar įsigijo kokį nors turtą ir pan. Antstolio vykdomojoje byloje priimti patvarkymai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat neaišku, ko siekia atsakovė pateikdama šį įrodymą – ar patvirtinti, jog ieškovo turtinė padėtis yra tokia sunki, kad antstolis atidėjo ieškovui vykdymo išlaidų apmokėjimą, ar kt. Pateikti įrodymai negali turėti įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir nėra susiję su nagrinėjamu ginču. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus atsisako priimti.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

26. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022). Atsakovė turėjo teisę pasinaudoti ir pasinaudojo teise apskųsti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį instancine tvarka. Vien atskirojo skundo deklaratyvūs teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka ar kad atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo. Atsakovė nenurodė ir byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja kaip nors būtų tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi (CPK 64 straipsnis), taip pat nenustatyta įstatyme nurodytų teisėjo nušalinimo pagrindų (CPK 65–66, 71 straipsniai), t. y. kad teisėja kaip nors būtų susijusi su kuria nors bylos šalimi, pakartotinai dalyvautų nagrinėjant bylą ar kt. Taigi, nebuvo ir pagrindo perduoti bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, kai teisėjo pakeisti kitu to paties teismo teisėju nėra galimybės (CPK 70 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, visi atsakovės atskirojo skundo argumentai, susiję su skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos šališkumu, bylos perdavimu nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui ir CPK 329 straipsnio l dalyje nustatyto absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo buvimu, atmestini kaip nepagrįsti.

27. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams ir argumentams.

28. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo šis gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.

29. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).

30. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

31. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu iš atsakovės ieškovo naudai priteista 2 000 Eur skola (sumokėtas avansas), 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 2 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 617,20 Eur bylinėjimosi išlaidos. Be to, iš atsakovės priteista 740,54 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą dėl atsakovei pagal preliminariąją sutartį sumokėto avanso priteisimo. Bylos duomenimis nustatyta ir įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu konstatuota (buvo konstatuota ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu), kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, nesant tam svarbių priežasčių. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Konstatavus, kad dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo yra kalta atsakovė, ieškovo reikalavimas grąžinti jam sumokėtą avansą teismų buvo pripažintas pagrįstu. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų (ieškovo 2020 m. liepos 29-30 d. susirašinėjimo elektroniniais laiškais su trečiuoju asmeniu (agentūra)) matyti, kad atsakovė prašė palaukti dar dvi savaites, o jei per nurodytą laiką nesutvarkys dokumentų, pasiims paskolą ir sumokės visus pinigus ieškovui. Taigi atsakovė ketino grąžinti ieškovui sumokėtą avansą dar 2020 m. rugpjūčio mėn. Ieškovas 2021 m. sausio 29 d. žinute kreipėsi į atsakovę dėl avanso grąžinimo, tačiau, atsakovei nesutikus, 2021 m. kovo 5 d. kreipėsi į teismą.

32. Atsakovė prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, mokant atsakovui po 20 Eur per mėnesį, kadangi atsakovės materialinė padėtis yra sunki, ji yra nedarbinga dėl sudėtingos kojos operacijos. Tačiau sutiktina su ieškovo pozicija, kad atsakovė neturėjo turėti teisėto lūkesčio pasilikti sumokėtą avansą, kol nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, tuo labiau kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, nesant tam svarbių priežasčių. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš atsakovės pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad jai atlikta kojos nykščio operacija, pooperacinė eiga sklandi, komplikacijų nestebėta. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie šiuo metu esančią blogą sveikatos būklę, kuri galėtų lemti jos finansinės būklės pablogėjimą. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad atsakovė anksčiau kurį laiką buvo nedarbinga. Bylos duomenimis, atsakovė nedarbinga buvo tik laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki 2023 m. sausio 19 d. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad šiuo metu vėl dirba, taigi gauna (gaus) darbo užmokestį, išlaikytinių neturi. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė turi nekilnojamojo turto, be to, atsakovė pardavė ginčo butą, taigi gavo pajamų.

33. Nors atsakovė nurodė, kad jokių santaupų neturi, tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš pateikto atsakovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, kurio laikotarpis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 16 d., matyti, jog atsakovė pervedinėja lėšas į kitą savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. sausio 2 d. – –400 Eur, 2022 m. sausio 18 d. – +29 Eur, 2022 m. vasario 9 d. – –400 Eur, 2022 m. gegužės 6 d. – –500 Eur, 2022 m. gruodžio 12 d. – –100 Eur). Taigi atsakovė iš viso per minėtą laikotarpį pervedė į kitą savo sąskaitą 1 371 Eur, tačiau nenurodė, kur panaudojo šias lėšas, kitos sąskaitos išrašo nepateikė. Taip pat atsakovė moka kas mėnesį po 19,04 Eur gyvybės draudimo (iš viso per minėtą laikotarpį – 247,52 Eur). Atsakovė 2022 m. rugsėjo 12 d. pavedimu K. K. pervedė 1 000 Eur, nurodydama, jog tai skola. Neaišku, kokiu pagrindu atsakovė gavo papildomų lėšų iš kitų asmenų, taip pat pervedė lėšas kitiems asmenims (2022 m. sausio 16 d. – +500 Eur, –500 Eur, 2022 m. sausio 18 d. – +200 Eur, –200 Eur). Atsakovė 2022 m. vasario 23 d. gavo 328,29 Eur žalos atlyginimą, 2022 m. gegužės 6 d. išsigrynino 550 Eur ir kt. Taip pat atsakovė minėtu laikotarpiu gavo darbo užmokestį, nedarbingumo pašalpą. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės materialinė padėtis nėra tokia bloga, kad ji negalėtų įvykdyti teismo sprendimo ir kad teismo sprendimo vykdymas turėtų būti išdėstytas. Atsakovė minėtu laikotarpiu gavo pajamų, taip pat lyginant su priteista skola patyrė nemažai išlaidų nepagrįsdama jų būtinumo, galbūt gebėjo kitiems asmenims grąžinti skolas, tačiau ieškovui nei avanso ar visos skolos, nei jų dalies negrąžino. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovo turtinė padėtis būtų tokia gera, kad atsakovės nesumokama skola ieškovui būtų nereikšminga.

34. Apeliacinės instancijos teismas svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad ieškovui nei avansas, nei jo dalis negrąžinami jau ilgą laiką. Kaip minėta, atsakovė ieškovui avansą žadėjo gražinti dar 2020 m. rugpjūčio mėn. Taigi, atsakovė ieškovui nepagrįstai negrąžina avanso jau ilgiau nei dvejus su puse metų. Tenkinus atsakovės prašymą, atsakovė per mėnesį grąžintų po 20 Eur, tačiau vien procesinių palūkanų atsakovei susidarytų dar po 100 Eur per metus (2 000 Eur x 5 proc.) arba apie 8,33 Eur per mėnesį (100 Eur / 12 mėn.). Vadinasi, atsakovė per mėnesį grąžintų po maždaug 11,67 Eur (20 Eur – 8,33 Eur) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.45 straipsnis). Tokiu atveju, teismo sprendimu visos iš atsakovės priteistos 3 357,74 Eur sumos (2 000 Eur sumokėtas avansas + 617,20 Eur bylinėjimosi išlaidos + 740,54 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei) mokėjimą išdėsčius dalimis po 20 Eur per mėnesį, skolos grąžinimo terminas prasitęstų dar daugiau nei 33 su puse metų (3 357,74 Eur / 8,33 Eur / 12 mėn.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesuderinama su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neatitiktų išieškotojų ir skolininkės teisėtų interesų pusiausvyros. Išieškotojai ir taip jau patyrė nepagrįstų nuostolių, o tenkinus atsakovės prašymą jų patirtų dar daugiau, kadangi ilgą laiką netektų teisės naudotis jiems priklausančiomis lėšomis.

35. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovė nurodo, jog byla dar nėra baigta, nes atsakovė laukia iš Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl teisinės pagalbos suteikimo, kad būtų parengtas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad atsižvelgiant į jos turtinę padėtį būtų priimtas sprendimas teikti jai Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ir kad apskritai būtų ruošiamasi pateikti kasacinį skundą. Kita vertus, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimas įsiteisėjo ir yra vykdytinas nuo jo priėmimo dienos.

36. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog jos turtinė padėtis yra tokia sunki, jog ji negalėtų įvykdyti teismo sprendimo ir kad teismo sprendimo vykdymas turėtų būti išdėstytas, be to, patenkinus atsakovės prašymą, sprendimo vykdymas užsitęstų neprotingai ilgą laiką ir tokiu būdu neproporcingai būtų pažeisti ieškovo interesai, ieškovo teisėti lūkesčiai. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas nusprendžia, kad pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra, todėl atsakovės prašymas atmestinas. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl prašymų skirti baudą ir įspėjimą

38. Atsakovė atskiruoju skundu prašo už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis skirti ieškovui maksimalią baudą, numatytą CPK 95 straipsnyje, iš jos pusę paskirti atsakovei ir priteisti nuo šios baudos 5 proc. metines procesines palūkanas. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo įspėti atsakovę dėl bylos vilkinimo ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmių pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį.

39. Įstatyme yra įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). CPK 7 straipsnio 2 dalyje byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

40. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą).

41. CPK 284 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo gali būti duodamas atskirasis skundas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė neturėjo teisės pateikti atskirojo skundo, šia teise pasinaudojo ne pagal paskirtį ar kaip nors kitaip piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Kita vertus, įspėjimas skiriamas asmenims, kurie bylos nagrinėjimo metu pažeidžia teismo posėdžio tvarką (CPK 104 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas įspėti atsakovę atmestinas.

42. Kaip minėta, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Šalys per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo (CPK 318 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, kad ieškovas šioje byloje teikdamas atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą ar kaip nors kitaip piktnaudžiavo ar naudojosi ne pagal paskirtį savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas skirti baudą ieškovui atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

44. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nelaikytina, jog sprendimas priimtas atsakovės naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, atsakovė nepateikė teismui raštu prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti atsakovės V. Š. prašymo dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Atsisakyti priimti su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.

Atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti atsakovės V. Š. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atmesti atsakovės V. Š. prašymą skirti ieškovui E. B. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atmesti ieškovo E. B. prašymą įspėti atsakovę V. Š. dėl bylos vilkinimo ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmių pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.