- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- 2S-578-524/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01706-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- „Baltic Clouds“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. Š. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. patikslintą ieškinį atsakovei V. Š. dėl skolos (sumokėto avanso), baudos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Clouds“ savarankišką reikalavimą atsakovei V. Š. dėl baudos priteisimo ir pagal atsakovės V. Š. patikslintą priešieškinį ieškovui E. B. ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Clouds“ dėl baudos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-209-971/2022 išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo E. B. patikslintą ieškinį atsakovei V. Š. dėl skolos (sumokėto avanso), baudos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal trečiojo asmens UAB „Baltic Clouds“ savarankišką reikalavimą atsakovei V. Š. dėl baudos priteisimo ir pagal atsakovės V. Š. patikslintą priešieškinį ieškovui E. B. ir trečiajam asmeniui UAB „Baltic Clouds“ dėl baudos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1086-513/2022, išnagrinėjęs atsakovės V. Š. apeliacinį skundą, nusprendė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
2. Teisme 2022 m. balandžio 11 d. gautas pareiškėjos V. Š. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-209-971/2022. Pareiškėja taip pat prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo iš dalies dėl itin sunkios materialinės padėties, sveikatos būklės pablogėjimo, amžiaus, mažų pajamų, kredito mokėjimo už būstą ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus. Teismas nurodė, kad pareiškėja aktualių duomenų apie jos valdomas banko sąskaitas (jeigu jų turi) ir jose esančias lėšas, gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus kreditoriams ir pan. nepateikė. Pareiškėja nesinaudoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatų paslaugomis, tai taip pat nepatvirtina fakto, kad ji yra valstybės remtinas asmuo. Nesant byloje pirmiau nurodytų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų įvertinti pareiškėjos turtinę padėtį, nėra galimybės nuspręsti, kad ji iš tikrųjų neturi pajamų ar turto ir dėl šios priežasties neišgali sumokėti žyminio mokesčio. Esant šiems prašymo trūkumams, teismas negali išspręsti prašymo priėmimo klausimo, atlikti kitus civilinio proceso įstatymo nustatytus veiksmus.
4. Teisme 2023 m. balandžio 21 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl trūkumų šalinimo. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja teismui aiškiai buvo nurodžiusi, kad visi įrodymai dėl jos sunkios materialinės padėties, sveikatos būklės pablogėjimo, senatvės, našlystės, gaunamų mažų pajamų ir kt. yra toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašomas proceso atnaujinimas, o būtent civilinėje byloje Nr. e2-209-971/2022. Taigi teismas turėjo išreikalauti, pridėti ir vadovautis šios bylos medžiaga. Be to, teismas galėjo naudoti duomenis ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjai V. Š. 7 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nei kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo, nei su pareiškimu dėl prašymo trūkumų pašalinimo nesumokėjo net dalies žyminio mokesčio, nors, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 3 dalį, pareiškėja, teikdama prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, turėjo bent dalį tokio žyminio mokesčio sumokėti. Be to, šalindama prašymo trūkumus pareiškėja pateikė medicinos dokumentų išrašo, pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, vykdomojo dokumento kopijas. Tuo tarpu 2023 m. balandžio 12 d. nutartyje nurodytų asmens turtinę padėtį apibūdinančių bankų ir kitų kredito įstaigų išrašų apie sąskaitose esamus (arba nesamus) piniginių lėšų likučius, šių lėšų srautus ir jų naudojimą, turimas santaupas pareiškėja nepateikė.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėja V. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį, t. y. atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą vėlesniam laikui arba pratęsti terminą surinkti papildomus įrodymus dėl pareiškėjos atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ne mažiau kaip 20 dienų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų.
8. Atskirajame skunde nurodoma, kad žyminis mokestis ar jo dalis nutartyje nėra nurodyti. Skundžiama nutartis naikintina kaip iš esmės nepagrįsta, neteisinga, šališka ir akivaizdžiai prieštaraujanti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos teismų įstatymui, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymui, socialiniam teisingumui ir teisei kreiptis į teismą. Pareiškėja teismui buvo nurodžiusi, kad dėl jos itin sunkios materialinės padėties, sveikatos būklės pablogėjimo, operacijos, našlystės, gaunamų mažų pajamų, didelių skolų (t. y. virš 2 000 Eur dydžio civilinėje byloje Nr. e2-209-971/2022, kurioje reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, kad parengtų kasacinį skundą), paskolos mokėjimo ir kitų pateisinamųjų priežasčių neišgali iš karto sumokėti teismui jokio dydžio žyminio mokesčio už skundo padavimą. Pareiškėjai tai yra labai didelė našta, todėl pareiškėja prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą vėlesniam laikui. Pareiškėja yra pateikusi turimus dokumentus, kurių taip pat yra civilinėje byloje Nr. e2-209-971/2022, ir jie nepasikeitė, todėl prašo jais vadovautis. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-209-971/2022 jai jau buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki galutinio bylos išnagrinėjimo iš esmės. Žyminio mokesčio nesumokėjimas (negalėjimas jį sumokėti) negali atimti pareiškėjos prigimtinę teisę kreiptis į teismą ir byloje siekti teisingumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartis, kuria pakartotinai pareiškėjai V. Š. nustatytas 7 kalendorinių dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytiems prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-209-971/2022 trūkumams, t. y. sumokėti dalį už prašymą dėl proceso atnaujinimo mokėtino žyminio mokesčio ir pateikti duomenis, kurie rodytų sunkią pareiškėjos finansinę padėtį ir sudarytų pagrindą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
12. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra iš esmės nepagrįsta, neteisinga, šališka ir prieštaraujanti teisės aktams, socialiniam teisingumui ir teisei kreiptis į teismą.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
13. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams ir argumentams.
14. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose); turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 4 dalis).
15. Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
16. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Todėl asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies šio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba mokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis). Vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-464/2018).
17. CPK 132 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas nusprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017).
18. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-178/2016, 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2052-302/2016, 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017). Taigi prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys (apeliacinis skundas) bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).
19. Pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėja V. Š. teikdama prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-209-971/2022 prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo iš dalies. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, kad pareiškėja, prašydama atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo iš dalies, turėjo sumokėti tą dalį, nuo kurios mokėjimo atleisti neprašo.
20. Antra, pareiškėja nepateikė jokių jos turtinę padėtį apibūdinančių dokumentų (pvz., Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymų, turto ir pajamų deklaracijų, visų duomenų apie turimus įsipareigojimus kreditoriams ir pan.). Sutiktina, kad pareiškėjos pateikti medicinos dokumentų išrašas, pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, vykdomojo dokumento kopija pareiškėjos turtinės padėties visiškai neapibūdina ir nėra pakankami patenkinti prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo.
21. Trečia, nors pareiškėja nurodo, kad yra pateikusi reikiamus dokumentus civilinėje byloje Nr. e2-209-971/2022 ir jie nepasikeitė, tačiau sutiktina, kad pareiškėja turėtų pateikti jos sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis, aktualius prašymo atnaujinti procesą pateikimo dieną, o ne dokumentus, pateiktus dar 2022 metais išnagrinėtoje byloje. Kaip minėta, pareigą pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus apie turtinę padėtį nustato ir procesinės teisės normos. Be to, pareiškėja nenurodė, kad šių įrodymų ji pateikti negali.
22. Ketvirta, taip pat sutiktina, kad nors ir pareiškėja mini, jog jai reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, kad galėtų parengti kasacinį skundą, tačiau nepateikė jokių duomenų, jog atsižvelgiant į pareiškėjos turtinę padėtį būtų priimtas sprendimas Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą jai teikti. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-209-971/2022, o apeliacinės instancijos teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Šios aplinkybės taip pat nepatvirtina pareiškėjos sunkios turtinės padėties.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
24. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjai pakartotinai nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas 7 kalendorinių dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti jau yra suėjęs, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šis terminas pratęstinas 7 kalendorinėms dienoms nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties įteikimo pareiškėjai dienos. Pažymėtina, jog pareiškėja neargumentavo, kodėl jai reikalingas ilgesnis terminas surinkti papildomus įrodymus dėl pareiškėjos atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
28. Pareiškėja nepateikė teismui raštu prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kita vertus, šioje bylos stadijoje skundžiama nutartimi tik buvo nustatyti prašymo atnaujinti procesą trūkumai, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas spręstinas priimant galutinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pareiškėjos V. Š. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas palikti nenagrinėtą.
Pratęsti pareiškėjai V. Š. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatytą terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti 7 kalendorinėms dienoms nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties įteikimo dienos.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.