Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „AC invest“ skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis, AB SEB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolis Irmantas Gaidelis 2020 m. vasario 26 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos (skolininkės) UAB „AC invest“ skundą ir patvarkymą kartu su elektronine vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, jog skolininkė sistemingai skundžia kiekvieną antstolio veiksmą ir prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Antstolis jau yra detaliai pasisakęs dėl skolininkės teiginių apie netinkamai nustatytą turto rinkos vertę, apie pareigą stabdyti vykdymo veiksmus, apie panaikinimą procesinių dokumentų, apie papildomos ar pakartotinės ekspertizės paskyrimą. Dėl skolininkės skunduose dėstomų tapačių teiginių nepagrįstumo ir antstolio veiksmų vykdymo procese teisėtumo jau pasisakyta įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Nuo 2019 m. gegužes 23 d. skolininkė turėjo pakankamai laiko bei visas galimybes surasti ir pasiūlyti savo pirkėją tiek už vykdymo procese nustatytą, tiek ir už didesnę, pareiškėjos interesus atitinkančią, vertę. Skolininkė žinojo apie turto areštą, areštuoto turto įkainavimą ir, norėdama išvengti išieškojimo nukreipimo į areštuotą turtą, turėjo visas galimybes padengti bent dalį savo įsiskolinimo arba su išieškotoja sudaryti taikos sutartį, skolos padengimo sutartį ar kitus susitarimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

11. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu.

13. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – išieškotojo AB SEB banko atsiliepimus į ankstesnius pareiškėjos skundus dėl antstolio veiksmų. Paaiškino, jog šių įrodymų pateikimo būtinumas kilo jau po skundo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nes banko atstovė nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodo tapačius ir pasikartojančius ankstesnių atsiliepimų niekuo neparemtus argumentus, kad pareiškėja nesąžiningai bando pasitelkti antstolio veiksmų institutą, bandydama išvengti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų vykdymo.

14. Įvertinęs prašomų pridėti dokumentų turinį, apeliantės paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujų įrodymų būtinybė iškilo vėliau, kad šių dokumentų nebuvo galima pateikti anksčiau. Be to, pažymėtina, kad teikiami įrodymai taip pat netenkina įrodymų sąsajumo kriterijaus, tai yra teikiami įrodymai nesusiję su byloje sprendžiamu klausimu tikrinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas, todėl naujai teikiamus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).

15. 2020 m. gegužės 19 d. apeliacinėje byloje užregistruoti ir apeliantės prašymai bei papildomi įrodymai prie atskirojo skundo (14 puslapių apimties), kuriais apeliantė prašo atmesti banko atstovės 2020 m. balandžio 16 d. atsiliepimo argumentus kaip nepagrįstus ir nesąžiningus; priimti į civilinę bylą naujus papildomus pareiškėjos teisinius argumentus (dokumentus ir įrodymus); nelaikyti banko byloje galimai pateiktų naujų įrodymų (priedų) dėl bylinėjimosi išlaidų įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais, ir padaryti išvadą, kad banko galimi pateikti nauji įrodymai (priedai) dėl galimų bylinėjimosi išlaidų yra suklastoti, nepripažinti jų įrodymais ir apie suklastojimo faktą pranešti prokurorui.

16. CPK 323 straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi įstatymo nuostata, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 338 straipsnis). Skundžiamoji teismo nutartis yra priimta 2020 m. kovo 25 d., todėl atskirojo skundo padavimo terminas baigėsi praėjus 7 dienoms po nutarties kopijos įteikimo. Gavus atskirąjį skundą, paruošta apeliaciniam nagrinėjimui civilinė byla su atskiruoju skundu atsiųsta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui ir paskirta nagrinėti teismo posėdyje. Atskirojo skundo papildymo gavimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme praėjus daugiau nei mėnesiui po termino atskirajam skundui pateikti suėjimo ir bylai jau esant apeliacinės instancijos teisme prieštarauja ne tik CPK 323 straipsnio reikalavimams, bet ir neatitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir šalių lygiateisiškumo principų. Atsižvelgiant į tai, papildomus apeliantės paaiškinimus ir įrodymus taip pat atsisakoma priimti ir jie grąžinami apeliantei (CPK 315 straipsnio 2 dalis, 323 straipsnis).

Dėl dalies bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu

17. CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

18. Apeliantė kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria civilinė byla dėl dalies reikalavimų nutraukta, savo nesutikimą motyvuoja argumentu, kad areštuoto turto vertės tinkamo įkainojimo klausimas dar nebuvo išspręstas, todėl šis skundo dėl antstolio veiksmų prašymas turėjo būti priimtas ir išnagrinėtas kaip pareikštas dėl ne to paties dalyko ir iš esmės ne tuo pačiu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės dėstoma pozicija nesutinka.

19. CPK 293 straipsnio 3 punkte išdėstytos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį neleidžiama. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas savo praktikoje aiškina, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-494/2010). Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų, be kitų reikalavimų, prašo: panaikinti viso areštuoto turto vertę, nustatytą arešto akte 2019-05-23 Nr. S-19-8-15090, ir skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (eksperto) antstolio nauju patvarkymu po šio skundo galutinio išnagrinėjimo (jeigu išnagrinėjus skundą nebus panaikinti antstolio patvarkymai ir turto arešto aktas vykdomojoje byloje); visiškai atleisti pareiškėją nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti, antstolio nauju patvarkymu po šio skundo galutinio išnagrinėjimo (jeigu išnagrinėjus skundą nebus panaikinti antstolio patvarkymai ir turto arešto aktas vykdomojoje byloje).

21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-23113-987/2019 yra išnagrinėtas ir atmestas pareiškėjos skundas, kuriuo buvo reikalaujama panaikinti viso areštuoto turto vertę, nustatytą arešto akte 2019 m. gegužės 23 d. Nr. S-19-8-15090, ir skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę antstolio nauju patvarkymu po skundo galutinio išnagrinėjimo (jeigu išnagrinėjus skundą nebus panaikinti antstolio patvarkymai ir turto arešto aktas vykdomojoje byloje); nutartis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1526-262/2019 yra palikta nepakeista. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3125-433/2020 yra išnagrinėtas ir atmestas pareiškėjos skundas, kuriuo buvo reikalaujama panaikinti viso areštuoto turto vertę, nustatyta arešto akte (2019 m. gegužės 23 d Nr. S-19-8-15090) ir skirti pakartotinę ekspertizę; nutartis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-371-431/2020 yra palikta nepakeista.

22. Taigi teismai jau įvertino visus apeliantės nurodomus argumentus dėl netinkamai nustatytos areštuoto turto vertės, dėl CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino prieštaravimams pateikti, dėl galimybės atleisti ją nuo mokėjimo už ekspertizę ir kt.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos reikalavimų tapatumo, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų dalyje reikalavimų, tai yra panaikinti viso areštuoto turto vertę, nustatytą arešto akte 2019-05-23 Nr. S-19-8-15090 ir skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (eksperto) antstolio nauju patvarkymu po šio skundo galutinio išnagrinėjimo (jeigu išnagrinėjus skundą nebus panaikinti antstolio patvarkymai ir turto arešto aktas vykdomojoje byloje), reiškiamas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, kaip ir aukščiau nurodytose išnagrinėtose civilinėse bylose, todėl pagrįstai bylą dėl dalies pareiškėjos reikalavimų nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Apeliantės argumentai, jog jos pateiktų skundų dėl antstolio veiksmų dalykas ir pagrindas nėra tapatūs, yra visiškai nepagrįsti.

Dėl reikalavimo panaikinti patvarkymą (2020-02-04 Nr. S-20-8-4590 vykdomojoje byloje Nr. 0179/15/01041, vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00563, vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/01013) ir jo vykdymą.

24. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog antstolis I. Gaidelis vykdomosiose bylose Nr. 0008/19/00563 ir 0008/19/01013 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. ir 2019 m. gegužės 30 d. vykdomuosius raštus Nr. e2-122-872/2018 ir Nr. 2-42710-987/2015 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „AC Invest“ išieškotojo AB SEB banko naudai. Antstolis Robertas Vasiliauskas, vykdantis išieškojimą iš skolininko vykdomojoje byloje Nr. 0179/15/01041 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 gegužės 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2131-235/2013 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „AC Invest“ išieškotojo AB SEB banko naudai, yra prisijungęs prie vykdomo išieškojimo iš parduodamo turto.

25. Tiek pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde didžioji dalis argumentacijos yra skiriama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-122-872/2018 analizei, o tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

26. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, jog 2019 m. balandžio 5 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu panaikinti civilinėje byloje Nr. e2-122-872/2018 2019 m. balandžio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-122-872/2018 prašymą atmetė. 2019 m. balandžio 18 d. pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo, be kitų reikalavimų, įrodinėjo, kad turi būti panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-18779-592/2019 skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1320-340/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. 2019 m. birželio 1 d. pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kurio vienas reikalavimų buvo panaikinti procesinius dokumentus ir jų vykdymą, motyvuojant tuo, kad civilinėje byloje e2-122-872/2018 vykdomasis raštas išduotas neteisėtai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-23113-987/2019 paliko šią skundo dalį nenagrinėtą, motyvuojant, kad tai yra tapatus reikalavimas, nagrinėjamas kitose civilinėse bylose. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1526-262/2019 skundą atmetė ir paliko galioti pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistą. 2019 m. lapkričio 21 d. pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame įrodinėjo, kad antstolis vykdo neteisėtą ir naikintiną 2019 m. balandžio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-122-872/2018. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3125-433/2020 skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-371-431/2020 pareiškėjos skundą atmetė.

27. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. vykdomasis raštas Nr. e2-122-872/2018 išduotas įsiteisėjusio 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo pagrindu. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismui galutinai išsprendus ginčą, teismo sprendimas negali būti kvestionuojamas, kaip ir neturėtų būti siekiama išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, nes tik taip užtikrinamas santykių stabilumas. Įstatymas bylos šalims nesuteikia teisės į pakartotinį bylos išnagrinėjimą. Akivaizdu, kad apeliantės argumentai, jog antstolis neteisėtai pradėjo vykdomąją bylą, yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

28. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog 2020 m. vasario 4 d. patvarkymu Nr. S-20-8-4590 šalys informuotos, jog antrosios areštuoto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), varžytynes paskelbtos neįvykusiomis ir pasiūlyta išieškotojui perimti nerealizuotą turtą bei šalys informuotos apie įvykusias areštuoto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), varžytynes.

29. Pagal CPK 722 straipsnio 1 dalį antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (CPK 717 straipsnio 1 punktas), antstolis išieškotojui pasiūlo pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą, laikantis CPK 720 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Jeigu išieškotojas atsisako paimti neparduotą turtą, taikomos CPK 723 straipsnyje numatytos pasekmės (CPK 722 straipsnio 2 dalis).

30. Nagrinėjamu atveju skundžiamas patvarkymas yra informacinio pobūdžio, nes juo vykdymo proceso dalyviai informuojami apie neįvykusias varžytynes ir išieškotojo teisę perimti skolininkės turtą. Apeliantės skundžiamas patvarkymas priimtas vykdant CPK 717 straipsnio, 719 – 722 straipsnių reikalavimus, keliamus antstoliui, todėl toks patvarkymas negali būti pripažintas, kaip pažeidžiantis vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.

31. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus ir vykdydamas savo funkcijas, neužtikrino skolininkės teisių ir teisėtų interesų. Įvertinus pareiškėjos skundo argumentus ir vykdomojoje byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas laiko visiškai nepagrįstais skundo motyvus, jog antstolis neinformavo pareiškėjos apie turto areštą, apie turto įkainavimą ir nesuteikė galimybės pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, varžytynes paskelbė neteisėtai ir tokiu būdu pažeidė procesines teisės normas. Vykdymo procesas iš esmės yra nepalankus skolininkei, kadangi iš jos skola išieškoma priverstinai taikant CPK įtvirtintas priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 straipsnio 2 dalis), kas jau savaime reiškia tam tikrų teisių ribojimą. Skunde nurodomi vykdymo principai negali paneigti pačios vykdymo proceso esmės. Kadangi pati apeliantė skunde dėsto esminius vykdymo proceso principus, tai leidžia pagrįstai spręsti, kad ji tinkamai suvokia ir supranta vykdymo proceso normas bei savo pareigas šiame procese. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus.

32. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į visumą naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių apie banko neteisėtą veikimą ir jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pareiškėjos nurodomi argumentai nepatvirtina, jog bankas veikė neteisėtai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Priešingai, pačios pareiškėjos veiksmai, teikiant tapačius skundus dėl antstolio veiksmų, vertintini ne kaip sąžiningas naudojimasis jai, kaip skolininkei, suteiktomis teisėmis, o laikytini bandymu išvengti skolos mokėjimo, dėl ko pažeidžiama skolininkės ir išieškotojos interesų pusiausvyra. Antstolis turi imtis priemonių, kad vykdymo procesas būtų sklandus ir visi veiksmai būtų atlikti per protingus terminus, tuo tarpu nagrinėjamu atveju išieškojimas iš skolininkės turto tęsiasi jau ilgą laiką, skolininkė gera valia vykdomųjų dokumentų nevykdo, nors kaip minėta, neturėtų trukdyti (vilkinti) vykdymo proceso.

Dėl prašymo sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą

33. Apeliantė skundu prašo sustabdyti vykdomųjų bylų (Nr. 0179/15/01041, Nr. 0008/19/00563, Nr. 0008/19/01013) vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos.

34. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015).

35. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-10263-862/2020 atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-661-852/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį paliko nepakeistą.

36. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog apeliantė teikia pakartotinius prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, remdamasi tais pačiais pagrindais, tačiau jokių įrodymų nepateikia, savo pozicijos nepagrindžia. Skundo padavimas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdomąsias bylas ar atidėti vykdymo veiksmus, atvirkščiai, tai turi būti išimtis, kurios taikymą apeliantė visuomet privalo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti. Savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje dalyje pareiškėja grindžia tik deklaratyvaus pobūdžio argumentais ir samprotavimais. Skundo dalykas šioje reikalavimo dalyje visiškai nepagrįstas skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi, apeliantė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo (CPK 178 straipsnis).

37. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

38. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.