Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AC Invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AC Invest“ skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuotasis asmuo byloje – išieškotoja akcinė bendrovė SEB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

6. Antstolio 2019 m. lapkričio 28 d. patvarkymas patvirtina, kad skolininkė daug kartų pakartotinai, nepateikdama faktinių įrodymų, teikia skundus dėl tų pačiu aplinkybių, tais pačiais motyvais, kuriuos teismas pakartotinai atmeta. Iš esmės skundas grindžiamas argumentais, kad antstolis neteisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, tai yra neįsigilinęs į faktines aplinkybes ir esmę. Identiški skolininko skundai, be faktinių įrodymu, tais pačiais motyvais buvo nagrinėti ir teismo atmesti arba nenagrinėti.

8. Teismas sutiko su antstolio argumentais, kad skolininkės skundžiamas 2019 m. lapkričio 11 d. pranešimas dėl informavimo apie paskelbtas varžytynes yra informacinio pobūdžio ir jokių teisinių pasekmių skolininkei nesukelia, nepažeidžia nei jos teisių ir teisėtų interesų, nei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Teismas konstatavo, jog antstolis nepažeidė CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto teisinio vykdymo proceso reglamentavimo, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti antstolio veiksmus, pateikus skolininkei 2019 m. lapkričio 11 d. pranešimą dėl informavimo apie paskelbtas varžytynes, neteisėtais.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Pareiškėja UAB „AC Invest“ skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-41741-918/2019 atmetė skolininkės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos, ir nenagrinėjo pareiškėjos prašymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Pareiškėja dėl nurodytos teismo nutarties yra padavusi atskirąjį skundą, kuris dar nėra išnagrinėtas. Todėl teismas turėjo pasisakyti ir dėl šio skunde nurodyto reikalavimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad skolininkė daug kartų pakartotinai, nepateikdama faktinių įrodymų, teikia skundus dėl tų pačių aplinkybių, tais pačiais motyvais, kuriuos teismas pakartotinai atmeta. Pareiškėja daug kartų tinkamai ir pagrįstai teikė skundus dėl skirtingų esminių aplinkybių, remdamasi skirtingais motyvais, ir dėl skirtingų procesinių dokumentų (patvarkymų). Todėl teismas turėjo nagrinėti pareiškėjos nurodytas aplinkybes, o ne atmesti net nenagrinėjęs.

9.2. Teismas nepagrįstai nustatė, jog antstolis teisėtai priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus. Priešingai, negalėjo būti priimtas ir vykdomas apskųstas ir neteisėtas sprendimas, priimtas antikonstitucinės nuostatos pagrindu, kuris turi būti panaikintas arba pakeistas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolio 2019 m. lapkričio 11 d. pranešimas dėl informavimo apie paskelbtas varžytynes Nr. S-19-8-31574 yra informacinio pobūdžio ir jokių teisinių pasekmių skolininkei nesukelia, nepažeidžia jos teisių ir teisėtų interesų. Priešingai, šis pranešimas sukelia esmines teisines pasekmes skolininkei, kadangi ji gali be teisinio pagrindo netekti jos turimo turto. Be to, turto pardavimas iš varžytynių turi būti skelbiamas antstolio patvarkymu, o ne pranešimu.

9.4. Pareiškėja ginčija iš varžytynių parduodamo turto vertę ir prašo skirti pakartotinę arba papildomą ekspertizę. Antstolis netinkamai nustatė turto vertę, jo nematęs ir neapžiūrėjęs. Teisė teikti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo yra tiesiogiai įtvirtinta CPK 681 straipsnio 3 dalyje. Nustatytas tik 3 darbo dienų terminas nuo turto arešto akto gavimo dienos motyvuotiems prieštaravimams dėl areštuoto turto įkainojimo pareikšti iš esmės prieštarauja ES teisei ir ET direktyvoms, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Todėl teismas turėjo teisę šį terminą pratęsti ar atnaujinti. Įstatymo leidėjas taip pat numatė ir galimybę skolininką atleisti nuo išlaidų už ekspertizės atlikimą mokėjimo dėl sunkios jo finansinės (turtinės) padėties. Todėl pareiškėjos skundo prašymas buvo pagrįstas ir teisėtas.

11. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu nesutiko su pareiškėjos UAB „AC Invest“ atskiruoju skundu, prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 d. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pareiškėja eilinį kartą, nesąžiningai pasitelkdama antstolio veiksmų apskundimo institutą, bando bet kokia kaina išvengti įsiteisėjusių teismo vykdomųjų dokumentų įvykdymo. Areštuoto turto vertės įkainojimo klausimas buvo išspręstas civilinėje byloje Nr. e2YT-23113-987/2019, kurioje pareiškėja įrodinėjo tas pačias aplinkybes. Teismas išnagrinėtoje byloje nustatė, kad antstolio veiksmai, įvertinant turtą, nebuvo neteisėti, todėl šioje dalyje skundas turėtų būti atmestas kaip pareikštas dėl to paties dalyko ir iš esmės tuo pačiu pagrindu.

11.2. Pareiškėja skunde teigia, kad neteisėtas ir neproporcingas buvo antstolio reikalavimas pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo per tris darbo dienas nuo turto arešto akto gavimo dienos, nes toks terminas buvo per trumpas. Šis klausimas taip pat jau buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-23113-987/2019. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1526-262/2019 nutartį paliko nepakeistą. Šioje byloje buvo išspręstas ir kitas pareiškėjos prašymas – atleisti ją nuo sumų, būtinų ekspertas ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti. Taigi pareiškėja, žinodama, kad šis klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, akivaizdžiai piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis teikia skundą iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

12. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą ir nustatant areštuoto turto vertę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirųjų skundų ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamų nutarčių negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

13. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0008/19/00563 ir 0008/19/01013 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. ir 2019 m. gegužės 30 d. vykdomuosius raštus Nr. e2-122-872/2018 bei Nr. 2-42710-987/2015 dėl 1 400,00 Eur skolos išieškojimo išieškotojai AB „SEB bankas“ iš pareiškėjos. Šiuo metu išieškojimas yra nukreiptas į pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris yra parduodamas iš varžytynių. Pareiškėjas ginčija vykdomųjų raštų išdavimo pagrįstumą, taip pat nesutinka su iš varžytynių parduodamo turto nustatyta verte, todėl siekia vykdomosios bylos Nr. 0008/19/00563 sustabdymo.

14. LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-41741-918/2019 atmetė pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0008/19/00563 vykdymą iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Pareiškėja dėl šios nutarties padavė atskirąjį skundą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-197-275/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį paliko nepakeistą. Todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos prašymo stabdyti vykdomąją bylą.

15. LITEKO duomenys taip pat patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-122-872/2018, kuriuo išieškotojai iš pareiškėjos buvo priteista 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, yra įsiteisėjęs. Visi šioje byloje pareiškėjos teikti apeliacinis skundas, atskirieji skundai, prašymai dėl proceso atnaujinimo ir išduoto vykdomojo rašto panaikinimo ar jo vykdymo sustabdymo buvo įsiteisėjusiomis teismo nutartimis atmesti. Todėl antstolis yra pagrįstai priėmęs ir vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-122-872/2018.

16. Antstolis 2019 m. gegužės 23 d. turto arešto aktu nustatė, jog pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto, dviejų gyvenamųjų patalpų, vertė yra 2 360 Eur ir 1 090 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-23113-987/2019 buvo nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas taip pat reikalavo ir antstolio 2019 m. gegužės 23 d. turto arešto akto Nr. S-19-8-15090 panaikinimo. Nurodytoje nutartyje teismas įvertino visus pareiškėjos nurodytus argumentus dėl netinkamai nustatytos areštuoto turto vertės, dėl CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino prieštaravimams pateikti, dėl galimybės atleisti ją nuo mokėjimo už ekspertizę. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl pakartotinai pareiškėjos pateikti argumentai dėl antstolio nustatytos turto vertės nenagrinėtini.

17. Pagal CPK 512 straipsnį skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-23113-987/2019 patvirtina, jog pareiškėjai buvo žinoma apie antstolio 2019 m. gegužės 23 d. turto arešto aktą, todėl kiti, naujai nurodyti argumentai dėl galimai netinkamai nustatytos turto vertės nenagrinėtini, kaip pateikti praleidus įstatymo nustatytą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti.

18. Antstolis 2019 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. S-19-8-31574 informavo pareiškėją apie paskelbtas varžytynes. Pareiškėja ginčydama šį antstolio dokumentą nepateikia jokių faktinių duomenų ar teisinių argumentų, kurie patvirtintų, jog minėtas antstolio dokumentas pažeistų pareiškėjos teises bei interesus ar prieštarautų įstatymo nuostatoms. Visi pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų ar atskirojo skundo motyvai yra susiję tik su galimu vykdomojo rašto išdavimo nepagrįstumu bei neteisingai nustatyta turto verte. Tačiau šie pareiškėjos argumentai jau buvo išnagrinėti kitų teismų įsiteisėjusiomis nutartimis.

19. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi nepriteisė iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų išieškotojai, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir nevertina pareiškėjos papildomai pateiktų ir pirmos instancijos teismo nepriimtų jos paaiškinimų ir įrodymų, susijusių su išieškotojos atsiliepimo ir prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio nepagrįstumu. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

20. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

21. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog išieškotojos nurodytos bei paties teismo nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjos procesinio nesąžiningumo. Todėl išieškotojos prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas. Taip pat netenkintinas ir išieškotojos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi iki atskirojo skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios nebuvo pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.