Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „AC invest“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „AC invest“ pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis, akcinė bendrovė (toliau – AB) „SEB bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja pateikė teismui prašymą sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0179/15/01041, Nr. 0008/19/00563, Nr. 0008/19/01013, vykdymą iki pareiškėjos skundo išnagrinėjimo pabaigos. Pareiškėja nurodė, jog nagrinėjamu atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi antstolis nepagrįstai priverstinai nurašė piniginės lėšas iš pareiškėjos sąskaitų ir apskaičiavo neteisėtas vykdymo išlaidas, taip pat areštavo ir pardavinėjo pareiškėjos turtą iš varžytinių. Pareiškėja nurodė, jog antstolis negalėjo priimti vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-04 vykdomojo rašto Nr. e2-122-872/2018, dėl 1000 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš pareiškėjos AB „SEB bankas“ naudai, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-11 sprendimas, kurio pagrindu išduotas minimas vykdomasis raštas, yra neteisėtas ir naikintinas. Taip pat pareiškėja nurodo nesutinkanti su antstolio nustatyta areštuoto turto verte, kuri neatitinka realios turto vertės.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.

Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 510straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, negu pagal bendrąsias nuostatas, sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas ( pvz. Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2SA-178-464/2010). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika).

Nagrinėjamu atveju teismas išnagrinėjęs pareiškėjos argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkinamas, kaip neatitinkantis vienos iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja kartu su prašymu nepateikė teismui pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodomas aplinkybes apie antstolio neteisėtus veiksmus, jog jis nepagrįstai priėmė vykdymui aukščiau minėtą vykdomąjį raštą, nustatė netinkamą areštuoto turto vertę, todėl pareiškėjos prašyme nurodyti argumentai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio. Vykdymo veiksmų sustabdymas susijęs su tam tikrų apribojimų išieškotojui taikymu, todėl spręsdamas prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus, teismas privalo siekti, kad būtų užtikrinama išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kad ši priemonė nebūtų taikoma nepagrįstai, bet būtų užtikrinama tiek išieškotojo, tiek ir skolininko teisių ir turtinių interesų apsauga. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra išimtinai procesinio pobūdžio, skirta būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui užtikrinti. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

Dėl žyminio mokesčio.

Pareiškėja prašo teismo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnis reglamentuoja skundo dėl antstolio veiksmų padavimą. Pagal CPK 510 straipsnio 6 dalį už šiame straipsnyje nurodytus skundus žyminis mokestis nemokamas. Kuomet pagrindinis reikalavimas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu (skundas dėl antstolio veiksmų), prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių žyminiu mokesčiu taip pat neapmokestinami, todėl šiuo pagrindu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 144, 145, 290 – 291, 510 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos UAB „AC invest“ pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atmesti pareiškėjos UAB „AC invest“ prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.