Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. patikslintą ieškinį atsakovui T. D. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir atsakovo T. D. patikslintą priešieškinį ieškovei E. J. dėl išlaikymo vaikams dydžio, formos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Ieškovė parengiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba dėstytoja. Nuo sprendimo priėmimo pasikeitė turimų atostogų laikas – anksčiau turėjo daugiau, vaikai paaugo ir nebelanko darželio. 2018 m. buvo iškelta baudžiamoji byla ir vaikai 3 metus gyveno pas atsakovą. Nustatant bendravimo tvarką nereikėjo dėstyti vakarais, o komandiruočių būdavo visada, tačiau prieš šešis metus atsakovas nebuvo toks kategoriškas, lengviau susitardavo, ieškovės tėvai buvo jaunesni ir labiau padėdavo (2021 m. lapkričio 5 d. parengiamojo posėdžio garso įrašas 21 min. 47 s. – 35 min. 06 s.). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad siūloma bendravimo tvarka dėl vaikų paėmimo iš mokyklos būtų patogesnė – patogiau planuotis savaitgalį. Vaikai pageidauja daugiau būti su tėvu, todėl siūlo vaikus paimti iš mokyklos ir po savaitgalio nuvežti į mokyklą. Kol vaikai lankė darželį, atostogų vaikai turėjo mažiau. Lankydami mokyklą jie turi daug atostogų, todėl jų metu reikia organizuoti užimtumą. Kadangi tai nebuvo numatyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, reikia nustatyti dabar. Per atostogas vyksta į keliones pati arba jos tėvai, vaikus užrašo į stovyklas. Į keliones dažniausiai vyksta savaitei. Praėjusiais metais vaikus vasaros atostogoms atsakovas vaikus pasiėmė tik savaitei. Mano, kad atsakovas priešinai vaikų paėmimui. Sutinka, kad atsakovas su vaikais praleistų pusę vasaros atostogų. Atsakovas gali pasirinkti, kurią pusę vasaros atostogų renkasi, turi pranešt iš anksto. Bendravimas šventinėmis dienomis sutampa su ankstesne tvarka. Komandiruotės privalomos pagal darbo sutartį. Sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, komandiruočių nebuvo numatyta. Komandiruotės yra privalomos pagal docento pareigybę, jei nevyks, jai bus atimtas docento pedagoginis laipsnis, sumažės gaunamas atlyginimas. Tai patvirtina pareiginės instrukcijos ir atestacijos reikalavimai. Ne kartą atsakovas vaikų yra nepaėmęs, informuodamas paskutinę minutę. Atsakovas telekomunikacinėmis priemonėmis gali bendrauti neribotai. Neprašo naikinti bendravimo tvarkos punkto dėl atsakovo galimybės paimti nepilnamečius vaikus iš darželio, mokyklos ar po pamokinės veiklos ir grąžinti juos/jį/ją į jų gyvenamąją vietą, tik reiktų detalizuoti, kad praneša ne vėliau kaip prieš 4 valandas sms žinute ar elektroniniu paštu. Dėl išlaikymo teikimo faktiškai vaikais rūpinantis, kai vaikai pas atsakovą, nesutinka, kadangi išlaidos būstui, rūbams nepamažėja vaikams atostogaujant. Vaikų poreikiai padidėjo, kitais metais bus dar didesni – vaikai ruošis su korepetitoriais stoti į gimnaziją. Mano, kad atsakovo nurodomas vaikų poreikių dydis yra neadekvatus, žymiai per mažas. Vienam vaikui išleidžia apie 1100 Eur, neskaitant senelio išlaidų, kadangi jis vedasi daug kur vaikus. Atsakovas nemoka už būrelius, mokyklinių priemonių neperka. Atsakovas piktybiškai veika priešingai ieškovės prašymams. Nuo anksčiau nustatytos bendravimo tvarkos padidėjo vaikų poreikiai, ženkliai padidėjo atsakovo pajamos. Šokių studijai ,,Ballare“ mokėjimai atliekami už dukros gimnastikos užsiėmimus; kalba.lt – papildomi užsiėmimai anglų kalbos 1 kartą per savaitę, Bananas (Little medical scool) avansinis mokėjimas už žiemos stovyklą; Startas – sūnaus baseino užsiėmimai, į kuriuos antradieniais ir ketvirtadieniais veža senelis. Pirmadieniais ateina korepetitorė anglų kalbos ir paruošia namų darbus su vaikais, pagamina valgyti. Šių išlaidų nutraukiant santuoką nebuvo. Atlyginimas nuo santuokos nutraukimo padidėjo apie pora šimtų eurų. Už keliones padeda susimokėti ieškovės tėtis, skiria apie 1000 Eur per mėnesį. Gyvena nuomojamam bute. (duomenys neskelbtini) butas per mažas. Turėjo butą (duomenys neskelbtini), bet jį padovanojo tėvui, kadangi buvo jam skolinga. Nuosavybės teise turimas turtas remontuojamas, ruošiamas pardavimui. Tėtis 2018 m. padovanojo apie 200 000 Eur, už tuos pinigus įsigijo butą (duomenys neskelbtini), tėvui dovanojo atgal 2020 m. butą, kadangi neturėjo galimybės grąžinti padovanotų pinigų. (2022 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 6 min. 53 s. – 1 val. 02 min. 45 s.) Nutraukiant santuoką, pinigai auklei nebuvo įskaičiuoti į išlaikymą, kadangi buvo aišku, kad ši aplinkybė greitai keisis ir tų išlaidų nebebus. Ieškovė 2016 m. buvo tik pradėjusi dirbti, pajamos buvo mažos. 275 Eur buvo pusė vaiko poreikių. Auklei mokėjo apie 400 Eur. sutiko, kad auklę samdė nuo 2014 m. iki 2017 m. vidurio, baudžiamosios bylos iškėlimo. Kiekvieno vaiko poreikiai padidėjo daugiau nei 200 Eur. Į poreikių dydį įskaičiuoti visi vaikų poreikiai. Gimtadienio dovanoms vaikas išleidžia apie 60 Eur per mėnesį. Dukrai su korepetitore gauna apie 100 Eur mėnesiui, sūnui apie 60 Eur. Vaikai valgo visą maistą, bet kai į būrelius veda senelis, valgo kavinėse. Maistą perką ekologišką: daržoves, uogas, riešutus. Maistui reikia apie 250 Eur kiekvienam vaikui. Mėnesiui vaikams duoda po 50 Eur kišenpinigių. Rūbams riekia apie 100 Eur mėnesiui vienam vaikui. Higienai, kirpyklai nedaug, bet odontologui išleidžia daug, nes sugedę vaikų dantys. Vaistam apie 50 Eur, perka žuvų taukus už 30 Eur. Lavinimo priemonėms apie 20 Eur, bet daug perka senelis. Nenumatytos išlaidos būna mokyklos rinkliavos, vaistai kai serga. Mokesčių moka apie 200 Eur šildymo sezono metus, 70 Eur ne šildymo metu (2022 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 31 min. 35 s. – 1 val. 48 min. 20 s.).

Išvadą teikiančios institucijos atstovė D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad konfliktas tarp tėvų įsisenėjęs. Išlaikymo dydžio sumažinimas prieštarautų vaikų interesams. Nei vieno iš tėvų valdžia neapribota. Kai vienas iš tėvų negali pasirūpinti vaikais, kitas iš tėvų turi pareigą jais pasirūpinti. Jeigu ieškovė iš anksto informuotų atsakovą, kad numatytos komandiruotės, tai tėvas privalėtų pasirūpinti vaikais. Ši pareiga yra abejų tėvų, o ne tik ieškovės. Skyrius siūlo nustatyta, kad vienais metais žiemos atostogas vaikai praleistų su vienu iš tėvų, rudens – su kitu, kitais metais atvirkščiai (2022 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 51 min. 30 s. – 2 val. 10 min. 40 s.).

Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis N. Q., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 7 d. vidutiniškai gavo 2 462,18 Eur pajamų.

Atsakovas per 2020 m. gavo 48 253,93 Eur pajamų, vidutiniškai 4 021,16 Eur per mėnesį. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 23 800 Eur vertės butas (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine – 6 600 Eur vertės žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi du kreditorinius įsipareigojimus: 15 413,13 Eur ir 81 948,12 Eur, iš viso 97 361,25 Eur; turi dar vieną išlaikytinę – G. D. (t. 1, e. b. l. 82).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo

Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Galiojančios bendravimo tvarkos 6.7 punktas numato atsakovo bendravimo su vaikais bet kuriomis jam priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis. Teismas nenustatė pakankamo pagrindo naikinti šį punktą, kadangi tai gali iš esmės apriboti vaikų teisę ir teisėtą interesą maksimaliai bendrauti su atsakovu. Atsižvelgiant į tai, šis punktas paliktinas nepakeistas.

Teismas taip pat nenustatė pakankamo pagrindo naikinti galiojančios bendravimo tvarkos 6.8 punktą, numatantį atvejus, kada galima nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, todėl šis punktas paliekamas galioti.

Kiti ieškovės siūlomi pakeitimai yra iš esmės kosmetiniai, atsakovas su jais sutinka, todėl tvirtintini.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Atsakovas priešieškiniu reikalauja pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu nustatytą atsakovo mokėtino išlaikymo vaikams dydį sumažinant jį iki 195 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178?straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.?3K-3-395-313/2018, 27?punktas).

Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad, šalims sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei Kauno apylinkės teismui sprendimu ją tvirtinant, egzistavo vaikų poreikis auklei, kurio tenkinimas kainavo apie 400 Eur per mėnesį. Nuo 2017 m. vasaros šio poreikio neliko, auklė vaikams nėra samdoma. Taigi, yra pagrindas konstatuoti esminį vaikų poreikių pasikeitimą. Nežiūrint to, teismas byloje nenustatė pakankamo pagrindo keisti nustatyto išlaikymo dydį.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniškai 28 proc., tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691).

Šiuo metu minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 730 Eur bruto (neatskaičius mokesčių) ir apie 550 Eur neto (atskaičius mokesčius). Taigi, taikant aukščiau nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, ieškovė neturėtų teikti detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnius nei 550 Eur vaiko mėnesio poreikius. Tačiau atsakovas, teigiantis, jog vaiko poreikiai yra mažesni, privalo šią aplinkybę įrodyti (tokia pareiga teismo buvo išaiškinta atsakovo atstovei posėdyje). Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad vaiko poreikiai per mėnesį yra mažesni nei 550 Eur suma, taigi, neįrodė aplinkybės, kuria grindžia savo atsikirtimus. Jo patikslintame priešieškinyje pateikta vaiko poreikių lentelė nėra patikimas ir pakankamas vaiko poreikių dydžio įrodymas, nes atsakovas yra suinteresuotas šios bylos baigtimi.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2022 m. birželio 1 d. nustatyta 46 Eur BSI, taigi, nuo 2022 m. birželio 1 d. išmoka vaikui sudaro 80,50 Eur. Atėmus išmokos sumą, valstybės nepadengti vaiko poreikiai sudarytų 469,50 Eur (550 – 80,50), neatėmus šios išmokos sumos, vaiko poreikiai sudarytų 550 Eur, t. y. po 275 Eur iš kiekvieno iš tėvų, – būtent tiek, kiek ir nustatyta kiekvienam vaikui šiuo metu galiojančioje teismo sprendimu patvirtintoje šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Nagrinėjamu atveju atsakovo turtinė padėtis yra gera ir leidžia teikti vaikams nustatyto dydžio (po 275 Eur) išlaikymą, todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, nėra pagrindo privalomai mažinti priteistiną išlaikymą bazinės socialinės išmokos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Aplinkybė, kad atsakovas turi skolinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis, pati savaime nepablogina jo turtinė padėties, kadangi skolindamasis pinigus asmuo įgyja ne tik įsipareigojimus, bet ir pinigus, kuriuos skolinasi, t. y. kartu ir pagerina savo turtinę padėtį. Pateikti duomenys apie šalių turtinę padėtį leidžia vertinti, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Pažymėtina ir tai, jog vaikams augant, platėja jų socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaikų vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Vaikų amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat per šį laikotarpį pasikeitė Lietuvos ekonominė situacija, išaugo infliacija, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos (žr. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-747-775/2022, 11 punktą). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priešieškinio reikalavimas dėl nustatyto išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl išlaikymo formos pakeitimo

Atsakovas patikslinto priešieškinio reikalavimu dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, be kita ko, reikalauja nustatyti, kad pusės rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų su T. D. metu T. D. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. D. ir K. D. teikia faktiškai jais rūpindamasis bei užtikrindamas vaikų poreikius. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu patvirtintoje šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių išlaikymas vaikams nustatytas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 275 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Taigi, priešieškinio reikalavimas nustatyti, kad atostogų metu atsakovas išlaikymą vaikams teiks faktiškai jais rūpindamasis bei užtikrindamas vaikų poreikius, kvalifikuotinas reikalavimu dėl teismo sprendimu nustatyto išlaikymo formos pakeitimo.

Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta draudimo teismui priteisti išlaikymą keliomis formomis. Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, minėta, yra tas, jog parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Priešieškinyje nedetalizuojama, kokia yra atsakovo faktiško rūpinimosi vaikais per atostogas vertė konkrečia pinigų suma. Be to, CK nenumato tokios išlaikymo vaikams teikimo formos kaip faktiškas rūpinimasis bei poreikių užtikrinimas. Byloje nustatyta, kad atsakovas gauna pastovias pajamas iš individualios advokato veiklos, šių pajamų pakanka nustatytam išlaikymui periodinėmis išmokomis mokėti. Teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių vaikų turto tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė, o ne atsakovas, todėl būtent ji turi pareigą užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą iš atsakovo mokamo išlaikymo vaikų atostogų metu. Taigi, teismas byloje nenustatė pakankamo pagrindo iš dalies keisti vaikams nustatyto išlaikymo formą iš išlaikymo periodinėmis išmokomis į išlaikymą faktišku rūpinimusi bei poreikių užtikrinimu per atostogas. Todėl šioje dalyje priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė byloje sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1 452,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro: 150,00 Eur susipažinimas su dokumentais, teisinės konsultacijos, dokumentų gavimas ir tekimas per EPP sistemą, 455,00 Eur ieškinio parengimas, 605,00 Eur atsiliepimo rengimas, 242,00 Eur atstovavimas teisme. Pateikė mokėjimus pagrindžiančius įrodymus.

Atsakovas pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2 595,45 Eur teisinės pagalbos išlaidų pagal 2021 m. gruodžio 2 d. sąskaitą Nr. DP21-157. Nors sąskaitoje nurodyta, jog 2 595,45 Eur yra atsiliepimo į ieškinį rengimą, teikdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsakovas nurodė, kad šią sumą sudaro: 1 297,725 Eur atsiliepimo rengimo išlaidos ir 1 297,725 Eur priešieškinio rengimo išlaidos. 2022 m. kovo 15 d. prašyme atsakovas nurodė, kad advokato padėjėja I. V. faktiškai teikė teisines byloje ir asmeniškai gavo už tai 2 145 Eur atlyginimą. Su prašymu pateikti dokumentai šias aplinkybes patvirtina. Taigi, atsakovo atstovavimo išlaidos yra 2 145 Eur (1 072,50 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą bei 1 072,50 Eur už priešieškinio surašymą). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kuris konkrečiai atstovas ir kokias paslaugas jam teikė už likusią advokatų profesinei bendrijai sumokėtą 450,45 Eur sumą (2 595,45 – 2 145), todėl ši jo sumokėta suma nelaikytina būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, t. y. bylinėjimosi išlaidomis. Atsakovas taip pat sumokėjo 232,00 Eur žyminį mokestį.

Teismas nenustatė, kad patirtos atstovavimo išlaidos viršytų maksimalius priteistinus dydžius. Draudimo priteisti išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti šaliai, kuri pati verčiasi advokato profesine veikla, įstatyme nenumatyta (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2182-881/2018).

Bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos pagal abiejų šalių tenkintų ir atmestų materialiųjų reikalavimų vidurkį (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-529-555/2019). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkinamas maždaug 80 procentų, atsakovo priešieškinis buvo visiškai atmestas, taigi patenkinta 0 procentų priešieškinio reikalavimų. Todėl ieškovei priteistina 90 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų ((80 + 100) / 2), kas sudaro 1 374,30 Eur (1 527 x 0,9), o atsakovui iš ieškovės – 10 procentų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų ((0 + 20) / 2), kas sudaro 237,70 Eur (2 377 x 0,1). Taikant šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų abipusį įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 136,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 374,30 – 237,70).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1613-800/2016 nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. D. ir E. D. tvarką, išdėstant ją nauja redakcija:

1. T. D. bendrauja su nepilnamečiais vaikais E. D. ir K. D. porinėmis savaitėmis nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19.00 val., pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas juos į namus. Vaikams sergant, T. D. turi teisę bendrauti su vaikais sekantį savaitgalį, vaikams pasveikus;

2. T. D. bendrauja su nepilnamečiais vaikais E. D. ir K. D. kiekvieną ketvirtadienį nuo 17 val., pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas juos penktadienį ne vėliau 8.00 val. į ugdymo įstaigą;

3. T. D. bendrauja su nepilnamečiais vaikais E. D. ir K. D., vaikų atostogų metu tokiu būdu: tėvas praleidžia su vaikais rudens ir žiemos atostogas nelyginiais metais, bei pavasario ir žiemos (Kalėdų) atostogas lyginiais metais bei 1 mėnesį nepertraukiamai vasaros atostogų. T. D. vasaros atostogas su vaikais nelyginiais metais praleidžia liepos mėnesį, lyginiais – rugpjūčio mėn.;

4. Nepilnamečiai vaikai Šv. Velykas nelyginiais metais praleidžia su T. D., lyginiais – su E. J. (T. D. paima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 10 val. ir grąžina į nepilnamečius vaikus į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną ne vėliau 18 val.);

5. Nepilnamečiai vaikai Kūčių ir Šv. Kalėdų laikotarpį nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. ne vėliau 18 val. lyginiais metais praleidžia su T. D., nelyginiais – su E. J.. Tais metais, kai nepilnamečiai vaikai praleidžia Šv. Kalėdų laikotarpį su vienu iš tėvų, Naujųjų metų išvakares ir sausio 1 dieną jie praleidžia su kitu iš tėvų (T. D. paima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą kitų metų sausio 1 d. ne vėliau 18 val.);

6. T. D. turi teisę nuolat bendrauti su nepilnamečiais vaikais bet kuriomis jam priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis.

7. T. D. negalint nustatytu laiku dėl kokių nors aplinkybių (pvz., liga ar kt.) paimti vaikus, jis apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 4 val. iki nustatyto vaikų paėmimo laiko, informuoja E. J. SMS žinute ar elektroniniu paštu. Praleistą laiką jis kompensuoja sekančiu artimiausiu galimu laiku.

8. Nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos leidžiama nepilnamečių vaikų ligos atveju, dėl kitos svarbios priežasties, o taip pat abiejų tėvų susitarimu arba nepilnamečių vaikų/nepilnamečio vaiko prašymu.

Priteisti iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 136,60 Eur (vieno tūkstančio šimto trisdešimt šešių eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.