Kauno apygardos teismo nutartis

2022-12-28 · Civilinė byla Nr. e2A-1490-894/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-06-20Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-12-28Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-28
Bylos Nr.
e2A-1490-894/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11820-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
Atsakovas
T. D.
Ieškovas
E. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1490-894/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11820-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. D. patikslintą apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. patikslintą ieškinį atsakovui T. D. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir atsakovo T. D. patikslintą priešieškinį ieškovei E. J. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, formos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. J. (toliau – ieškovė) ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1613-800/2016 nustatytą atsakovo T. D. (toliau – atsakovas) bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. D. ir E. D. tvarką, nustatant ją taip: - atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais porinėmis savaitėmis nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val., pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas juos į namus. Vaikams sergant, atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais sekantį savaitgalį, vaikams pasveikus; - atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną ketvirtadienį nuo 17 val., pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas juos penktadienį ne vėliau 8 val. į ugdymo įstaigą. - atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais vaikų atostogų metu tokiu būdu: tėvas praleidžia su vaikais rudens ir žiemos atostogas nelyginiais metais, bei pavasario ir žiemos (Kalėdų) atostogas lyginiais metais bei vieną mėnesį nepertraukiamai vasaros atostogų. Atsakovas vasaros atostogas su vaikais nelyginiais metais praleidžia liepos mėnesį, lyginiais – rugpjūčio mėn. - Nepilnamečiai vaikai Šv. Velykas nelyginiais metais praleidžia su atsakovu, lyginiais – su ieškove (Atsakovas paima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 10 val. ir grąžina nepilnamečius vaikus į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną ne vėliau 18 val.); - Nepilnamečiai vaikai Kūčių ir Šv. Kalėdų laikotarpį nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. ne vėliau 18 val. lyginiais metais praleidžia su atsakovu, nelyginiais – su ieškove. Tais metais, kai nepilnamečiai vaikai praleidžia Šv. Kalėdų laikotarpį su vienu iš tėvų, Naujųjų metų išvakares ir sausio 1 dieną jie praleidžia su kitu iš tėvų (Atsakovas paima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą kitų metų sausio 1 d. ne vėliau 18 val.); - Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais vieną savaitę per metus ieškovės komandiruotės metu, apie kurią įsipareigoja pranešti atsakovui ne vėliau kaip prieš 6 savaites. – Atsakovui negalint nustatytu laiku dėl kokių nors aplinkybių (pvz., liga ar kt.) paimti vaikus, jis apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 4 val. iki nustatyto vaikų paėmimo laiko, informuoja ieškovę SMS žinute ar elektroniniu paštu. Praleistą laiką jis kompensuoja sekančiu artimiausiu galimu laiku.

2. Ieškovė nurodė, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta vaikų bendravimo tvarka su tėvu praėjo jau 5 metai. Per šį laiką vaikai paaugo, pradėjo eiti į mokyklą, dėl ko turi rudens, Kalėdų, žiemos bei pavasario (Šv. Velykų) atostogas po savaitę, o vasaros laikotarpiu - du su puse mėnesio. Taip pat pasikeitė ieškovės darbo grafikai, ji dirba per du darbus, iš kurių vienas yra dėstytojos darbas, kiekvienos savaitės vieną vakarą dėsto paskaitas iki 19 val. Anksčiau nustatytoje bendravimo su vaikais tvarkoje nėra aptartas atostogų klausimas. Su atsakovu yra sudėtinga suderinti vaikų atostogas, atsakovas pasirenka tą laiką, kurį pasirenka ir ieškovė, dėl to kyla nesutarimai. Atsižvelgiant į vaikų interesus, ieškovės užimtumo grafikus, nustatyta vaikų bendravimo tvarka su tėvu keistina, nustatant atsakovo bendravimo su vaikais atostogų metu tvarką bei kitus nežymius pakeitimus.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė prašė priešieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovo prašomas bendravimo tvarkos pakeitimas, kai atsakovas su vaikais praleistų lygiai pusę visų vaikų atostogų laiko, yra neracionalus, mano, kad būtų tikslinga suderinti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią abu tėvai praleistų su vaikais maksimalų ir tikslingą atostogų laiką, t. y. nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su vaikais praleistų bent vienas pilnas vaikų rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos ar pavasario atostogas. Tokiu būdu būtų užtikrinamas maksimalus ir turiningas vaikų bendravimas su abiem tėvais, sudarant galimybę planuoti vaikų atostogas, išvykti į keliones ir panašiai. Ieškovė nesutiko su priteisto išlaikymo sumažinimu. Nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog būtų pasikeitusi jo turtinė padėtis, todėl nėra pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydį. Atsakovas yra praktikuojantis advokatas, todėl jo gaunamos pajamos yra pakankamos skirti vaikų išlaikymui priteistą bendrą 550 Eur per mėnesį sumą.

4. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies, pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame prašė: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-1613- 800/2016, papildomai nustatant atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. D. ir E. D. tvarką tokiu būdu: - „Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais pusę vaikų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų, paimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą. Atsakovas ir ieškovė tarpusavyje suderina vaikų atostogų su atsakovu pradžią ir pabaigą. Atsakovas ne vėliau kaip iki balandžio 1 d. praneša ieškovei konkretų vasaros atostogų laiką, kada bendraus su vaikais. Nepranešus konkretaus vasaros atostogų laiko, jį vienašališkai nustato ieškovė. Pusės rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų su atsakovu metu atsakovas išlaikymą nepilnamečiams vaikams teikia faktiškai jais rūpindamasis bei užtikrindamas vaikų poreikius; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1613-800/2016 dalyje dėl atsakovo nepilnamečiams vaikams K. D. ir E. D. mokamo išlaikymo, nustatant, kad atsakovas moka K. D. ir E. D. kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 195 Eur materialinį išlaikymą iki vaikas sulauks pilnametystės; 3) priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovas nurodė, kad ieškovei nesutikus, jog atsakovas bendrautų su vaikais pusę vaikų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų, atsakovas prašo teismo pakeisti nustatytą bendravimo tvarką. Nurodė, kad iš atsakovo priteistas 275 Eur/mėn. išlaikymas kiekvienam vaikui. Šiuo metu vieno atsakovo nepilnamečio vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 460 Eur. Atėmus 70 Eur valstybės paramą vaikui, o dviem nepilnamečiams vaikams valstybės parama sudaro 140 Eur, atsakovui ir ieškovei tenkanti nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo dalis sudaro 780 Eur (920-140=780). Atsakovui tenkanti abiejų nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo dalis per mėnesį 390 Eur (780/2=390) arba po 195 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui.

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1613-800/2016 nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. D. ir E. D. tvarką, išdėstant ją nauja redakcija:

1.Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais porinėmis savaitėmis nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val., pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas juos į namus. Vaikams sergant, Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais sekantį savaitgalį, vaikams pasveikus;

2.Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną ketvirtadienį nuo 17 val., pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas juos penktadienį ne vėliau 8 val. į ugdymo įstaigą;

3.Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais vaikų atostogų metu tokiu būdu: tėvas praleidžia su vaikais rudens ir žiemos atostogas nelyginiais metais, bei pavasario ir žiemos (Kalėdų) atostogas lyginiais metais bei 1 mėnesį nepertraukiamai vasaros atostogų. Atsakovas vasaros atostogas su vaikais nelyginiais metais praleidžia liepos mėnesį, lyginiais – rugpjūčio mėn.;

4.Nepilnamečiai vaikai Šv. Velykas nelyginiais metais praleidžia su atsakovu, lyginiais – su ieškove (Atsakovas paima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 10 val. ir grąžina į nepilnamečius vaikus į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną ne vėliau 18 val.);

5.Nepilnamečiai vaikai Kūčių ir Šv. Kalėdų laikotarpį nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. ne vėliau 18 val. lyginiais metais praleidžia su atsakovu, nelyginiais – su ieškove. Tais metais, kai nepilnamečiai vaikai praleidžia Šv. Kalėdų laikotarpį su vienu iš tėvų, Naujųjų metų išvakares ir sausio 1 dieną jie praleidžia su kitu iš tėvų (Atsakovas paima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą kitų metų sausio 1 d. ne vėliau 18 val.);

6.Atsakovas turi teisę nuolat bendrauti su nepilnamečiais vaikais bet kuriomis jam priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis.

7.Atsakovui negalint nustatytu laiku dėl kokių nors aplinkybių (pvz., liga ar kt.) paimti vaikus, jis apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 4 val. iki nustatyto vaikų paėmimo laiko, informuoja E. J. SMS žinute ar elektroniniu paštu. Praleistą laiką jis kompensuoja sekančiu artimiausiu galimu laiku.

8.Nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos leidžiama nepilnamečių vaikų ligos atveju, dėl kitos svarbios priežasties, o taip pat abiejų tėvų susitarimu arba nepilnamečių vaikų/nepilnamečio vaiko prašymu.

priteisė iš atsakovo ieškovei 1 136,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta 2016 m. gegužės 2 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje numatyta, jog atsakovas nepilnamečiams vaikams K. D. ir E. D. mokės po 275 Eur kas mėnesį materialinį išlaikymą iki vaikas sulauks pilnametystės (Sutarties 5.1; 5.2; 5.4 punktai). Sutarties 6 punkte numatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka: 1. Atsakovas kas antrą kalendorinio mėnesio savaitgalį praleidžia su vaikais, paimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį, ne vėliau kaip 18 val. 2. Atsakovas kas antrą kalendorinio mėnesio trečiadienį praleidžia su vaikais, paimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos 18 val. Sekančią dieną atsakovas nuveža vaikus į darželį. 3. Bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais derinama su ieškove iš anksto. 4. Nepilnamečiai vaikai Šv. Velykas nelyginiais metais praleidžia su atsakovu, lyginiais – su ieškove (Atsakovas paima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 10 val. ir grąžina į nepilnamečius vaikus į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną ne vėliau 18 val.). 5. Nepilnamečiai vaikai Kūčių ir Šv. Kalėdų laikotarpį nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. ne vėliau 18 val. lyginiais metais praleidžia su atsakovu, nelyginiais – su ieškove Tais metais, kai nepilnamečiai vaikai praleidžia Šv. Kalėdų laikotarpį su vienu iš tėvų, Naujųjų metų išvakares ir sausio 1 dieną jie praleidžia su kitu iš tėvų (Atsakovas paima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą kitų metų sausio 1 d. ne vėliau 18 val.). 6. Atsakovas turi teisę, iš anksto susitaręs su ieškove, paimti nepilnamečius vaikus/nepilnametį vaiką iš darželio, mokyklos ar po pamokinės veiklos ir grąžinti juos/jį/ją į jų gyvenamąją vietą. 7. Atsakovas turi teisę nuolat bendrauti su nepilnamečiais vaikais bet kuriomis jam priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis. 8. Nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos leidžiama nepilnamečių vaikų ligos atveju, dėl kitos svarbios priežasties, o taip pat abiejų tėvų susitarimu arba nepilnamečių vaikų/nepilnamečio vaiko prašymu.

8. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos vaikų atostogų metu bei per ieškovės komandiruotes. Ieškovė reikalauja nustatyti, jog atsakovas praleistų su vaikais rudens ir žiemos atostogas nelyginiais metais, pavasario ir žiemos (Kalėdų) atostogas lyginiais metais bei vieną mėnesį nepertraukiamai vasaros atostogų metu; atsakovas vasaros atostogas su vaikais nelyginiais metais praleistų liepos mėnesį, lyginiais – rugpjūčio mėn. Atsakovas reikalauja nustatyti tokią bendravimo su vaikais atostogų metu tvarką, pagal kurią šalys su nepilnamečiais vaikais bendrauja po pusę visų atostogų. Teismas nustatė, kad šalims nepavyksta susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos vaikų atostogų metu dėl konfliktiškų šalių santykių. Teismo vertinimu, atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra ydinga, kadangi joje nekonkretizuojama, kurią pusę atostogų vaikai praleidžia su juo ir kurią – su ieškove; atsakovo tvarkoje įtvirtinama šalių pareiga tarpusavyje derinti vaikų atostogų, praleidžiamų su atsakovu, pradžią ir pabaigą, nors šalims jokiais klausimais taikiai susitarti nepavyksta. Teismo vertinimu, patvirtinus atsakovo siūlomus bendravimo tvarkos pakeitimus, bus užprogramuoti tolesni šalių konfliktai dėl bendravimo su vaikais, socialinė taika tarp šalių nebus atkurta. Be to, atsakovo siūlomi bendravimo tvarkos pakeitimai prieštarauja pačių vaikų pageidavimams per atostogas bendrauti su vienu iš tėvų nepertraukiamai. Teismo vertinimu, ieškovės siūlomi pakeitimai šioje dalyje atitinka vaikų norus ir yra konkretesni, aiškesni, atitinka šalių lygiateisiškumo principą (tėvų bendravimo laikas su vaikais per atostogas iš esmės vienodos trukmės), nereikalauja papildomų šalių susitarimų, todėl tvirtintini ieškovės siūlomi bendravimo su vaikais jų atostogų metu tvarkos pakeitimai. Teismas nenustatė pagrindo patvirtinti bendravimo su vaikais tvarkoje nuostatą, numatančią atsakovo pareigą vieną savaitę per metus ieškovės komandiruotės metu bendrauti su vaikais. Teismas sprendė, kad šis ieškovės reikalaujamas pakeitimas yra grindžiamas ne vaikų, o iš esmės pačios ieškovės asmeniniais interesais. Be to, ieškovė nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl ji negalėtų vykti į darbines komandiruotes vaikų atostogų metu, kai jie atostogas praleidžia su atsakovu. Teismas iš galiojančios bendravimo tvarkos pašalino 6.6 punktą, kuriame nustatyta pareiga šalims iš anksto susitarti dėl vaikų paėmimo iš mokyklos ir grąžinimo į gyvenamąją vietą, motyvuodamas tuo, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir šalys taikiai susitarti nesugeba. Teismo vertinimu, šiame punkte nustatyta tvarka yra nekonkreti, kas sudaro sąlygas šalių ginčams ateityje. Teismas nenustatė pakankamo pagrindo naikinti galiojančios bendravimo tvarkos 6.7 punktą, numatantį atsakovo bendravimo su vaikais bet kuriomis jam priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis galimybę, kadangi laikė, jog tai gali iš esmės apriboja vaikų teisę ir teisėtą interesą maksimaliai bendrauti su atsakovu. Teismas taip pat nenustatė pakankamo pagrindo naikinti galiojančios bendravimo tvarkos 6.8 punktą, numatantį atvejus, kada galima nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Kitus ieškovės siūlomus pakeitimus teismas pripažino iš esmės kosmetiniais, su kuriais atsakovas sutiko, todėl teismas juos patvirtino;.

9. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl nustatyto išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir leidžia teikti vaikams nustatyto dydžio (po 275 Eur) išlaikymą. Aplinkybė, kad atsakovas turi skolinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis, pati savaime nepablogina jo turtinės padėties, kadangi skolindamasis pinigus asmuo įgyja ne tik įsipareigojimus, bet ir pinigus, kuriuos skolinasi, t. y. kartu ir pagerina savo turtinę padėtį. Pateikti duomenys apie šalių turtinę padėtį teismui leidžia vertinti, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Teismas nurodė, kad vaikams augant, platėja jų socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaikų vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Vaikų amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat per šį laikotarpį pasikeitė Lietuvos ekonominė situacija, išaugo infliacija, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad vaiko poreikiai per mėnesį yra mažesni nei 550 Eur suma, neįrodė aplinkybės, kuria grindžia savo atsikirtimus. Jo patikslintame priešieškinyje pateikta vaiko poreikių lentelė nėra patikimas ir pakankamas vaiko poreikių dydžio įrodymas, nes atsakovas yra suinteresuotas šios bylos baigtimi. Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius, iš tėvų priteistinas išlaikymas neturėtų būti mažinamas valstybės vaikui skiriamos išmokos suma.

10. Dėl išlaikymo formos pakeitimo. Teismas priešieškinio reikalavimą - nustatyti, kad atostogų metu atsakovas išlaikymą vaikams teiks faktiškai jais rūpindamasis bei užtikrindamas vaikų poreikius, kvalifikavo kaip reikalavimą dėl teismo sprendimu nustatyto išlaikymo formos pakeitimo. Teismas minėtą atsakovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad atsakovas nedetalizavo, kokia yra atsakovo faktiško rūpinimosi vaikais per atostogas vertė konkrečia pinigų suma. Be to, CK nenumato tokios išlaikymo vaikams teikimo formos kaip faktiškas rūpinimasis bei poreikių užtikrinimas. Teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių vaikų turto tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė, o ne atsakovas, todėl būtent ji turi pareigą užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą iš atsakovo mokamo išlaikymo vaikų atostogų metu. Atsakovo gaunamų pajamų pakanka nustatytam išlaikymui periodinėmis išmokomis mokėti.

11. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas nustatė, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 1 452 Eur advokato pagalbos išlaidos, o atsakovo pagrįstas ir įrodytas advokato pagalbos išlaidos sudaro 2 145 Eur ir 232 Eur žyminis mokestis. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kuris konkrečiai atstovas ir kokias paslaugas jam teikė už likusią advokatų profesinei bendrijai sumokėtą 450,45 Eur sumą (2 595,45 – 2 145), todėl šios atsakovo sumokėtos sumos teismas nelaikė būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, t. y. bylinėjimosi išlaidomis. Teismas šalių bylinėjimosi išlaidas paskirstė nustatęs, kad ieškinys patenkintas 80 procentų, o atsakovo priešieškinis buvo visiškai atmestas. Teismas sprendė, kad ieškovei turi būti priteista 90 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Patikslintame apeliaciniame skunde atsakovas prašė:

Žemesnės instancijos teismas

1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria konstatuota, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais E. D. ir K. D. porinėmis savaitėmis nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val., pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas juos į namus;

2) nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais E. D. ir K. D. porinėmis savaitėmis nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į namus;

3) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-1613- 800/2016, dalyje dėl atsakovo nepilnamečiams vaikams K. D. ir E. D. mokamo išlaikymo, nustatant, kad: atsakovas moka K. D. kas mėnesį periodinėmis išmokomis 195 Eur materialinį išlaikymą iki vaikas sulauks pilnametystės; atsakovas moka E. D. kas mėnesį periodinėmis išmokomis 195 Eur materialinį išlaikymą iki vaikas sulauks pilnametystės;

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1613- 800/2016, nustatant, kad vaikų atostogų su atsakovu metu atsakovas išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. D. ir K. D. teikia faktiškai jais rūpindamasis bei užtikrindamas vaikų poreikius;

4) tenkinti priešieškinio reikalavimą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-1613-800/2016, papildomai nustatant atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. D. ir E. D. tvarką tokiu būdu: „nepilnamečių K. D. ir E. D. atostogų su T. D. metu atsakovas išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. D. ir K. D. teikia faktiškai jais rūpindamasis bei užtikrindamas vaikų poreikius.“

5) tenkinti priešieškinio reikalavimą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1613-800/2016 dalyje dėl atsakovo nepilnamečiams vaikams K. D. ir E. D. mokamo išlaikymo, nustatant, kad:

atsakovas moka K. D. kas mėnesį periodinėmis išmokomis 189,75 Eur materialinį išlaikymą iki vaikas sulauks pilnametystės;

atsakovas moka E. D. kas mėnesį periodinėmis išmokomis 189,75 Eur materialinį išlaikymą iki vaikas sulauks pilnametystės.

6) priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Į vaikų poreikių dydį buvo įskaičiuotos 400 Eur išlaidos vaikų auklei. Šiuo metu išlaidų auklei nėra, todėl nustatytas vaikams atsakovo teiktino išlaikymo dydis neatitinka vaikų poreikių. Abiejų vaikų poreikiai per mėnesį sudaro 920 Eur (460x2=920). Nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Atėmus 80,50 Eur valstybės paramą vaikui, dviem vaikams valstybės parama sudaro 161 Eur, šalims tenkanti nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo dalis sudaro 759 Eur (920-161=759). Apeliantui tenkanti abiejų nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo dalis per mėnesį 379,5 Eur (759/2=379,5) arba po 189,75 Eur kiekvienam vaikui;

1.2. Teismas negalėjo apsiriboti vien abstrakčia vertinimo išvada, kad nėra patikimas ir pakankamas vaiko poreikių dydžio įrodymas, nes atsakovas yra suinteresuotas šios bylos baigtimi, o turėjo pateikti konkretesnę vertinimo išvadą ir turėjo motyvuoti šią išvadą. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vaiko išlaikymo dydžio nustatymą;

1.3. Teismo išvada nemažinti vaiko poreikių valstybės išmokos vaikui suma, neatitinka kasacinio teismo išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57punktai). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad motina, įrodinėjanti didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21-22 punktai). Ieškovė neįrodinėjo didesnių nei minimali alga vaiko poreikių, o teismas nenustatinėjo vaiko individualių poreikių;

1.4. Teismo sprendimas laikyti atsakovo prašymą prašymu dėl išlaikymo formos pakeitimo yra neteisingas ir neišsprendžia problemos iš esmės. Teismas leido susiklostyti situacijai, kad atostogaudamas su vaikais apeliantas tenkina kasdienius vaikų poreikius, bei papildomai teikia vaikams 550 Eur per mėnesį išlaikymą, jį pervedant ieškovei. Tokiu būdu atsakovui tenka žymiai didesnė išlaikymo našta, t. y. išlaikymo pareiga padvigubėja. Teismas turėjo pagrindą viršyti atsakovo pareikštus reikalavimus ir galėjo sumažinti priteisto išlaikymo dydį, atsižvelgiant į tai, kad atostogaudamas su vaikais atsakovas tenkina kasdienius vaikų poreikius. Teismas pažeidė CPK 376 straipsnyje numatytas teisės normas;

Atsiliepimas

1.5. Teismas neįpareigojo ir nenustatė atsakovui termino pateikti atsiliepimams į patikslintus ieškinius, todėl tokiu būdu buvo pažeisti CPK 142 straipsnio reikalavimai. Atsiliepime į pradinį ieškinį ir viso proceso metu atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimais: bendrauti su vaikais kiekvieną ketvirtadienį nuo 17 val., pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžinant juos penktadienį ne vėliau 8 val. į ugdymo įstaigą; praleisti su nepilnamečiais vaikais pusę rudens, žiemos atostogų bei vieną mėnesį nepertraukiamai vasaros atostogų. Kitus reikalavimus atsakovas prašė atmesti. Teismas nepagrindė, kuo remdamasis priėjo išvados, kad atsakovas su jais sutinka. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas;

1.6. Teismo nustatyta tvarka akivaizdžiai atitinka ieškovės interesus, tačiau neatitinka geriausių vaikų interesų. Labiau vaikų interesus atitinka jų paėmimas iš gyvenamosios vietos, kur jie po pamokų gali užsiimti mėgstama veikla ir/ar patogiai laukti jų pasiimti atvykstančio atsakovo, o ne iš ugdymo įstaigos, kur vaikai maždaug 13 val. arba 14 val. (priklausimai nuo pamokų skaičiaus) pasibaigus pamokoms mokyklos patalpose koridoriuje turės laukti juos pasiimti 17 val. atvykstančio atsakovo. Teismo sprendimas pakeisti tvarką nustatant, kad vaikai paimami iš ugdymo įstaigos, neatitinka geriausių vaikų interesų;

1.7. Teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikams, kurį privalo teikti abu jų tėvai, dydžio keitimo, neatsižvelgė į vaikų poreikius, jų nenustatė. Teismo nustatytas vaikams teiktino išlaikymo dydis neatitinka vaikų poreikių. Teismui nenustačius vaikų poreikių, neteisingai nustatyta jų išlaikymui reikalinga išlaidų suma. Teismas neįvertino, kad be priteisto išlaikymo atsakovas papildomai prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo bendraudamas su vaikais pagal teismo nustatytą tvarką, papildomai prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo atostogaudamas su vaikais, bei, kad šios išlaidos turi būti padalintos tarp tėvų. Teismas neįvertino ir neatsižvelgė, kad apeliantui tenka dvigubai didesnė vaikų išlaikymo našta atostogaujant su vaikais, nors šios išlaidos turi būti padalintos tarp tėvų. Teismas neatsižvelgė į atsakovo išlaikytinių skaičių, neįvertino, kad esant tokioms, kaip ieškovės pajamoms, vaikų poreikiai turėtų būti kuklesni. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialiosios ir procesinės teisės normas;

1.8. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pradiniu ieškiniu ieškovė nereikalavo pakeisti bendravimo tvarkos nustatant, kad atsakovas bendrauja su vaikais pavasario atostogų metu. Tokį reikalavimą ieškovė pareiškė tik atsakovui pateikus patikslintą priešieškinį, kuriuo atsakovas prašė nustatyti, kad jis bendrauja su vaikais pusę pavasario atostogų. Kas reiškia, kad ieškovė iš dalies įvykdė atsakovo reikalavimą. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, todėl neteisingai jas paskirstė.

13. Atsiliepime į patikslintą apeliacinį skundą ieškovė prašė Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo patikslintiną apeliacinį skundą atmesti; prašė priteisti iš atsakovo 900 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime ieškovė iš esmės sutiko su sprendimo motyvais ir papildomai nurodė tokius argumentus:

2.1. Atsakovas iškraipytai ir tendencingai vertina bylos duomenis, nurodo tikrovės bei bylos duomenų neatitinkančias aplinkybes, netinkamai aiškina teisės normas bei elgiasi nesąžiningai;

2.2. Atsakovas deklaruodamas, kad gauna po 4 000 - 5 000 Eur pajamų per mėnesį, siekia sumažinti dar 2016 m. sutartą išlaikymą, kuris šiai dienai atsižvelgiant į vaikų poreikius ir pakilusias būsto išlaikymo, maisto bei kitas kainas yra net per mažas;

2.3. Atsakovas nenurodė kokias materialiosios teises normas, reglamentuojančias vaiko išlaikymo dydžio nustatymą, pažeidė teismas;

2.4. Atsakovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį vaikų poreikių sumažėjimą ir/ar savo turtinės padėties pablogėjimą. Atsakovas pats pripažino, kad jo turtinė padėtis nuo 2016 m. pagerėjo. Atsakovas net neįrodinėjo faktinių aplinkybių, kad jo turtinė padėtis pablogėjo ir nepateikė tokių duomenų, todėl nebuvo jokio pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydį;

2.5. Nagrinėjamu atveju, atsakovas savo reikalavimo sumažinti priteistą išlaikymo dydį nepagrindė ir vaikų poreikių sumažėjimu. Priešingai skundo argumentams, nepilnamečių vaikų poreikiai ne tik, kad nesumažėjo, bet padidėjo;

2.6. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad šiuo metu nėra samdoma auklė, niekaip nepaneigia vaikų poreikių sumažėjimo, tuo labiau, kad sutartas išlaikymas nebuvo siejamas su apmokėjimu auklei;

2.7. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovė prie vaikų išlaikymo prisideda mažesne lėšų dalimi;

2.8. Atsakovas nepagrįstai nurodė, jog teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą mažinti jau priteistą išlaikymą valstybės išmokos vaikui suma. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius;

2.9. Reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo byloje nebuvo reiškiamas. Atsakovas negali tikėtis, jog teismo priteistos sumos vaikams išlaikyti bus sumažintos tik dėl to, jog padidėjo valstybės vaikams skiriamos išmokos dydis;

2.10. Nors teismas neįpareigojo atsakovo pateikti atsiliepimų į patikslintus ieškinius, nes ieškiniai buvo tikslinti tik labai mažoje dalyje dėl bendravimo su vaikais, atsižvelgiant į teismo posėdyje išsakytus atsakovo argumentus, tačiau šie procesiniai dokumentai atsakovui buvo matomi EPP sistemoje, apie jų pateikimą jis žinojo, todėl net ir be teismo įpareigojimo galėjo pateikti atsiliepimus;

2.11. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, teismas pagrįstai nustatė bendravimo po pamokų bei kitų užsiėmimų tvarką, įvertinęs šalių tarpusavio santykius bei aplinkybę, jog patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6.6. p., kuris nustatė pareigą šalims iš anksto susitarti dėl vaikų paėmimo iš mokyklos ir grąžinimo į gyvenamąją vietą, ir kuris buvo nekonkretus ir leidžiantis kilti naujiems konfliktams. Vaikų paėmimas po pamokų atitinka atsakovo interesus bei galimybes vaikus pasiimti iš ugdymo įstaigos. Atsakovas verčiasi individualia veikla - advokato praktika, todėl savo dienotvarkę dienomis, kuriomis yra nustatytas jo bendravimo laikas su vaikais gali koreguotis pats. Vaikų mokykloje veikia prailginta grupė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkinti priešieškinio reikalavimai dėl iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo sumažinimo, dėl atsakovo atleidimo nuo prievolės teikti išlaikymą vaikų atostogų metu, dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

16. Apeliantas prašė prie bylos prijungti naujus įrodymus - Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus raštą ir Mokėjimo pavedimą už karate treniruotes. Prašyme nurodė, kad šiais įrodymais įrodinėjamas apelianto rūpinimasis savo nepilnamečių vaikų fiziniu ugdymu ir šios išlaidos turi būti padalintos tarp tėvų.

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo klausimas, kad nebūtų pažeisti vaikų interesai, priima apelianto pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui įvertinti.

Dėl išlaikymo sumažinimo

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

20. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

21. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.).

22. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas įsipareigojo nepilnamečiams vaikams K. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) mokėti po 275 Eur/mėn. išlaikymą kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

24. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo sumažinti išlaikymą iki 189,75 Eur/mėn. vienam vaikui šios nutarties 20-ame punkte nurodytu antru pagrindu – dėl vaikų poreikių pasikeitimo. Apelianto teigimu, 2016 m. gegužės 6 d. nustatytas išlaikymo dydis neatitinka vaikų poreikių, kadangi į vaikų poreikių sumą buvo įskaičiuotos 400 Eur (200 Eur vienam vaikui) išlaidos vaikų auklei, kurių šiuo metu nėra patiriama, nes auklė nesamdoma, taip pat teigiama, jog šiuo metu vieno vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį pakanka 460 Eur sumos, kurią apeliantas apskaičiavo remdamasis teismų praktika ir protingumo kriterijumi.

25. Byloje nėra ginčo, kad nuo 2017 m. vasaros auklė vaikams nėra samdoma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuo minėto laikotarpio vieno vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos sumažėjimas 200 Eur gali būti pripažintas esminiu vaiko poreikių pasikeitimu, sudarančiu pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

26. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nustačius pagrindą pakeisti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį, turi būti sprendžiama dėl paties išlaikymo dydžio, o tas turi būti daroma taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir atitinkamai jų galimybes teikti išlaikymą, būtiną vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, 16 punktas, 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikų poreikiai, 2016 m. gegužės 6 d. tvirtinant šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, šalys konkrečių nepilnamečių vaikų poreikių tuomet neįrodinėjo ir geranoriškai susitarė dėl atsakovo teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, todėl teismas negali vertinti kriterijų dėl ankstesnio išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovo mokamo vienam vaikui išlaikymo 275 Eur/mėn. dydį, laikytina, kad šalys sutarė, jog vieno vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga 550 Eur/mėn. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo pagrindo peržiūrėti atsakovo teikiamo išlaikymo dydį atsiradimo (nuo 2017 m. vasaros) iki atsakovo kreipimosi į teismą su priešieškiniu dėl išlaikymo dydžio sumažinimo (2021 m. rugsėjo 2 d.) praėjo daugiau nei keturi metai. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas.

28. Apeliantas teigia, kad vieno vaiko poreikiams patenkinti pakanka 460 Eur/mėn., kur 180 Eur skiriama maistui, 30 Eur dienpinigiams, 50 Eur rūbams ir avalynei, 50 Eur higienos prekėms, 30 Eur kirpyklai; 20 Eur vitaminams ir vaistams; 35 Eur lavinimo priemonėms, 20 Eur vaiko lankomų būrelių išlaidoms; 50 Eur pramogoms ir 20 Eur nenumatytoms išlaidoms, 25 Eur mokesčiams apmokėti. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų bei argumentų, pagrindžiančių jo nurodytas atskiras vaiko poreikiams reikalingų išlaidų dedamąsias, nurodė, kad išlaidų dydžiai yra grindžiami teismų praktika ir protingumo kriterijumi. Ar apelianto nurodyta piniginių lėšų suma yra pakankama vieno vaiko poreikiams patenkinti, sprendžiama vadovaujantis šios nutarties 26-ame punkte nurodytomis įstatymų normomis bei kasacinio teismo praktika, kurioje yra išaiškintas minėtų normų taikymas.

29. Kasacinio teismo išaiškinta, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas. Tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA – 730 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur.

30. Apelianto nurodyta vieno vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 460 Eur/mėn. suma yra mažesnė nei šiuo metu nustatyta MMA, todėl tokia piniginių lėšų suma laikytina nepakankama net minimaliems vieno šalių vaiko poreikiams patenkinti. Apeliantas neįrodė, kad 460 Eur/mėn. pakanka vieno šalių vaiko poreikiams patenkinti. Apelianto argumentai, jog išlaidų dydžiai yra grindžiami teismų praktika bei protingumo kriterijumi, laikytini apelianto subjektyviu teismų praktikos vertinimu.

31. Pažymėtina, jog vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

32. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas per 2020 m. gavo 48 253,93 Eur pajamų, vidutiniškai 4 021,16 Eur per mėnesį. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas 23 800 Eur vertės, atsakovas be šalių vaikų, turi pareigą išlaikyti ir (duomenys neskelbtini) gimusią G. D.. Atsakovas turi 97 361,25 Eur dydžio kreditorinius įsipareigojimus.

33. Įvertinus apelianto turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas bei kreditorinių įsipareigojimų dydį, išlaikytinės G. D. amžių, darytina išvada, kad apeliantas turi realias galimybes teikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog apeliantas turi skolinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis, pati savaime nepablogina jo turtinės padėties, kadangi skolindamasis pinigus asmuo įgyja ne tik įsipareigojimus, bet ir pinigus, kuriuos skolinasi, t. y. kartu ir pagerina savo turtinę padėtį.

34. Nesutiktina su apeliantu, kad iš jo priteistas išlaikymas turi būti mažinamas valstybės pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą mokama išmokos vaikui suma. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis e3K-3-495-1075/2020). Nustačius, jog apeliantas turi visas galimybes teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo mažinti iš atsakovo priteistiną išlaikymą, lėšų, gaunamų pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikui įstatymą, dalimi.

35. Atmestini kaip neįrodyti apeliacinio skundo teiginiai, jog apeliantui nepagrįstai teko didesnė vaikų išlaikymo našta, nes ieškovė vaikų išlaikymui skyrė mažiau piniginių lėšų nei apeliantas, tokiu būdu siekdama išdidinti vaikų išlaikymo išlaidas. Kaip buvo minėta, apelianto vaikams teikiamo išlaikymo dydis buvo nustatytas bendru šalių susitarimu ir nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamoje byloje apeliantas privalėjo įrodyti vieno šalių vaiko poreikiams patenkinti reikalingos piniginių lėšų sumos sumažėjimą nuo 550 Eur/mėn. iki 460 Eur/mėn. Bylos duomenys apie šalių turtinę padėtį patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Be to, ieškovei, su kuria nuolat gyvena vaikai, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo pagrindo peržiūrėti atsakovo teikiamo išlaikymo dydį atsiradimo (2017 m. vasaros) iki atsakovo kreipimosi į teismą su priešieškiniu dėl išlaikymo dydžio sumažinimo (2021 m. rugsėjo 2 d.) praėjo daugiau nei keturi metai. Net ir atsiradus aplinkybei, sudarančiai pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydį, kuri atsakovui buvo žinoma, atsakovas visą minėtą laikotarpį mokėjo šalių sutartą išlaikymą. Reikalavimą dėl išlaikymo sumažinimo atsakovas pareiškė ieškovei padavus ieškinį dėl vaikų bendravimo su atsakovu tvarkos pakeitimo. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir šalių itin konfliktiškus santykius, darytina išvada, kad atsakovo kreipimasis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo negali būti vertinamas kaip sąžiningas elgesys.

37. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, ir nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo pakeitimą, todėl pagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo sumažinimo. Apeliantas savo nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus bei aplinkybes dėl ieškovės reikalavimų nepagrįstumo išdėstė apeliaciniame skunde, todėl apelianto procesinės teisės nebuvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismo įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl išlaikymo (ne) teikimo atsakovo atostogų su vaikais metu

38. Apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą ir papildomai nustatyti, kad nepilnamečių vaikų atostogų su apeliantu metu, jis išlaikymą vaikams teikia faktiškai jais rūpindamasis bei užtikrindamas vaikų poreikius. Pirmosios instancijos teismas netenkino nurodyto atsakovo priešieškinio reikalavimo motyvuodamas tuo, kad reikalavimas nepagrįstas ir įstatymas nenumato tokios išlaikymo formos. Apelianto teigimu, teismas leido susiklostyti situacijai, kai apelianto išlaikymo pareiga padvigubėja: vaikams atostogaujant su apeliantu, vaikai yra jo išlaikomi ir papildomai apeliantas teikia 550 Eur/mėn. išlaikymą, šią sumą pervesdamas ieškovei. Apelianto nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui savo iniciatyva sumažinti apelianto teikiamo išlaikymo dydį.

39. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju apeliantas, reikšdamas minėtą reikalavimą, iš esmės siekia sumažinti jo mokamo išlaikymo vaikams sumą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad priteisiant išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo, turi būti atsižvelgta į laiką, kurį pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikas praleidžia su juo, tačiau priteisiama išlaikymo suma skirta iš dalies kompensuoti vaiko poreikius neskirstant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Nesutiktina su apeliantu, kad apelianto išlaikymo pareiga vaikams atostogaujant su juo, padvigubėja. Visų pirma, labai sunku arba iš viso nėra galimybės iš anksto nustatyti apelianto galimai patirtinų išlaidų užtikrinant vaikų poreikius atostogų metu dydį. Antra, bylos duomenys patvirtina, kad apelianto turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl apeliantas gali didesne dalimi prisidėti prie savo vaikų poreikių patenkinimo. Be to, vaikų su apeliantu praleidžiamų atostogų laikotarpis per metus yra nedidelis, lyginant su tuo laikotarpiu, kurį vaikai praleidžia su ieškove. Trečia, ieškovė, su kuria liko gyventi vaikai, vaikams skirtus išlaikymo pinigus valdo uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovė vaikams skirtą išlaikymą privalo naudoti tik jų poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis), todėl apelianto pervestas išlaikymas nepriklausomai su kuo tuo metu būna vaikai, privalo būti panaudotas vaikų poreikiams tenkinti, įskaitant ir vaikų poreikius atostogų metu.

40. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto reikalavimas nustatyti, jog nepilnamečių vaikų atostogų su apeliantu metu, jis išlaikymą vaikams teikia faktiškai jais rūpindamasis bei užtikrindamas vaikų poreikius, pirmosios instancijos teismo netenkintas pagrįstai ir keisti skundžiamą sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

41. Apeliaciniame skunde prašoma pakeisti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos 1 punkto sąlygą, ir nustatyti, kad apeliantas bendrauja su nepilnamečiais vaikais porinėmis savaitėmis nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val., pasiimdamas vaikus ne iš vaikų ugdymo įstaigos, bet iš jų gyvenamosios vietos. Apelianto teigimu, vaikų paėmimas iš ugdymo įstaigos neatitinka geriausių vaikų interesų, nes vaikų užsiėmimams pasibaigus anksčiau, vaikai mokyklos patalpose turės laukti iki 17 val. juos pasiimti atvykstančio apelianto ir būtent tokia bendravimo tvarkos sąlyga buvo nustatyta išimtinai ieškovės pageidavimu. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad apeliantas turi galimybę pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigos, kadangi gali pats koreguoti savo darbotvarkę, nes verčiasi individualia veikla - advokato praktika, be to, vaikų mokykloje veikia prailginta grupė.

42. Apelianto reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos 1 punkto sąlygoje numatytos vaikų paėmimo vietos pakeitimo pripažintinas nepagrįstu dėl žemiau nurodytų motyvų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pradiniame ieškinyje ieškovė prašė nustatyti, jog atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais porinėmis savaitėmis nuo penktadienio 17 val. iki pirmadienio 8 val., pasiimdamas vaikus iš vaikų ugdymo įstaigos, ir pristatydamas juos į ugdymo įstaigą pirmadienio rytą. Patikslintame ieškinyje ieškovė pakeitė minėtą sąlygą, sutikdama su vaikų grąžinimu sekmadienį iki 19 val. į vaikų namus. Atsiliepime į ieškinį atsakovas, nesutikdamas su ieškovės nurodytu minėtu bendravimo tvarkos pakeitimu nurodė, kad bendravimo tvarka atsakovui bendraujant su vaikais savaitgaliais yra aiški, ir vykdami pas skyrium gyvenantį tėvą vaikai iš gyvenamosios vietos gali pasiimti aprangą, avalynę ir kitus jiems reikalingus daiktus. Minėtus nesutikimo su ieškovės reikalavimu argumentus atsakovas taip pat pakartojo ir parengiamojo posėdžio metu (2021 m. lapkričio 5 d. parengiamojo posėdžio garso įrašas 35 min. 41 s – 49 min. 33 s). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neatsikirtinėjo į ieškinio ir patikslintų ieškinių reikalavimus argumentais, jog vaikų paėmimas iš jų ugdymo įstaigos neatitinka vaikų interesų, nes jų užsiėmimams pasibaigus anksčiau, vaikai mokyklos patalpose turėtų iki 17 val. laukti atsakovo. Šias aplinkybes apeliantas nurodė apeliaciniame skunde. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, teigdamas, kad vaikų paėmimas iš ugdymo įstaigos pažeidžia jų teises, yra nenuoseklus. Bendravimo su vaikais tvarkos 2 punkte taip pat yra numatytas apelianto vaikų pasiėmimas iš ugdymo įstaigos kiekvieną ketvirtadienį nuo 17 val. Pažymėtina, kad apelianto bendravimas pagal tvarkos 2 punktą vyksta kiekvieną ketvirtadienį, t .y. dvigubai dažniau, negu pagal tvarkos 1 punktą, tačiau nepaisant to, kad šalių vaikai pagal 2 punktą taip pat turi laukti apelianto jų ugdymo įstaigoje, tačiau apeliantas nereikalauja minėto punkto panaikinti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantas turi galimybę pasiimti vaikus iš jų ugdymo įstaigos bendravimo tvarkos 1 punkte nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Apeliaciniame skunde nesutinkama su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Teigiama, kad pradiniame ieškinyje ieškovė nereikalavo pakeisti bendravimo tvarkos nustatant, kad apeliantas bendrauja su vaikais pavasario atostogų metu. Tokį reikalavimą ieškovė pareiškė tik apeliantui pateikus patikslintą priešieškinį, kuriame apeliantas prašė nustatyti, kad jis bendrauja su nepilnamečiais vaikais pusę pavasario atostogų, kas apelianto nuomone reiškia, jog ieškovė iš dalies įvykdė apelianto reikalavimą.

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti buvus ieškovės netinkamą procesinį elgesį ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas nekeistinas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį pakeisti ar panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

49. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovui apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė prašė priteisti 900 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovės patirtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio 2 248,87 Eur (1,3x1 729,90 Eur), kur 1 729,90 Eur 2022 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistina 900 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei E. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo T. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 900,00 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaJurgita SujetienėRasa Urbanavičiūtė